Civilinė byla Nr. 2-277/2011

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 40.2, 126.8 (S)

                                                              

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Audronės Jarackaitės,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Deliuvis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitos pripažinimo, uždarosios akcinės bendrovės ,,Be limito“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-122-212/2010).     

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Be limito“ bankroto bylą.

Pareiškėjas UAB „Deliuvis“ kreipėsi į teismą su prašymu: pripažinti, kad UAB „Be limito“ ir UAB „Deliuvis“ tarpusavio įsiskolinimų užskaita 2 429,98 Lt sumai buvo sudaryta 2009-03-19, t. y. dar iki bankroto bylos iškėlimo; pripažinti, kad kreditorinis įsiskolinimas jai po 2009-03-19 užskaitos yra 313,77 Lt ir patvirtinti tokio dydžio kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad UAB „Be limito“ neatsiskaitė už 2008-12-31 ir 2009-01-31 pirktą kurą pagal sutartį. Skolos užskaitymui 2009-03-19 paėmė iš UAB „Be limito“ prekių už 2 429,98 Lt, tačiau šalys akto nepasirašė. Pagal CK 6. 131 straipsnio nuostatas užskaitymo aktas nebūtinas.

Pareiškėjas J. M. IĮ „Alksnis“ prašė: pripažinti, kad iki bankroto bylos iškėlimo su UAB „Be limito“ 2009-03-24 sudarė tarpusavio įsiskolinimų užskaitą 507,99 Lt sumai; pripažinti, kad kreditorinis įsiskolinimas įmonei po 2009-03-24 užskaitos yra 515,07 Lt ir pakeisti įmonės reikalavimo dydį kreditorių sąraše.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė UAB „Deliuvis“ ir J. M. IĮ „Alksnis“ pareiškimus dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitos pripažinimo UAB „Be limito“ bankroto byloje. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009-03-26 UAB „Be limito“ iškėlė bankroto bylą, o 2009-05-26 nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe UAB „Deliuvis“ – 2 743,75 Lt ir J. M. IĮ „Alksnis“ – 1 023,06 Lt finansinius reikalavimus. UAB „Deliuvis“ iš UAB „Be limito“ pagal 2009-03-19 išrašytas PVM sąskaitas faktūras įgijo prekių už 2 429,98 Lt, už šias prekes UAB „Deliuvis“ turėjo atsiskaityti iki 2009-03-30. Teismo teigimu, įstatymas leidžia užskaitymą tik tuomet, kai mokėjimo terminas suėjęs (CK 6. 130 str. 1 d.), šiuo atveju mokėjimo terminas numatytas 2009-03-30, todėl užskaitymas negalėjo būti atliekamas. Teismo nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai įrodo, kad jokie įskaitymai atlikti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, nebuvo. Iškėlus bankroto bylą tokie užskaitymai negalimi, nes tai pažeistų kitų kreditorių interesus, kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Skolų užskaitymai iki 2009-03-26, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo galimi, nes nuo 2009 m. pradžios bendrovė buvo jau nemoki, negalėjo atsiskaityti net su darbuotojais.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas UAB ,,Deliuvis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas UAB ,,Deliuvis“ pareiškimas dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitos pripažinimo civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Be limito“ ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB ,,Deliuvis“ prašymą tenkinti. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo, kad mokėjimo terminas pagal sąskaitas nebuvo suėjęs. Pareiga sumokėti prekės kainą atsiranda iš karto priėmus daiktą. Sąskaitose nurodytas mokėjimo terminas 2009-03-30 buvo galutinis sąskaitos apmokėjimo terminas. Tačiau tai nedraudė pirkėjui atsiskaityti anksčiau nei nurodyta data. Būtent UAB ,,Be limito“ pasiūlė UAB ,,Deliuvis“ tokiu būdu įskaityti skolą.

Atsakovas BUAB ,,Be limito“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad BUAB ,,Be limito“ pardavė UAB ,,Deliuvis“ prekių ir paslaugų už             2 429,98 Lt, tačiau UAB ,,Deliuvis“ už jas neapmokėjo. Atsakovas pranešimus dėl skolų užskaitymo gavo, tačiau raštiškas įmonių tarpusavio užskaitos aktas nebuvo pasirašytas, todėl UAB ,,Deliuvis“ pagal buhalterinės apskaitos dokumentus yra įtrauktas į kreditorių sąrašus. 

 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio pirmoji dalis suteikia teisę asmeniui vienašališkai įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įstatymas ne tik nustato šio vienašalio sandorio teisėtumo sąlygas, bet ir įtvirtina įskaitymą įvykdžiusios šalies pareigą apie tai pranešti kitai šaliai įstatyme ar sutartyje nustatyta forma, nes to reikalauja CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendradarbiavimo pareiga (CK 6.131 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Deliuvis“ iš UAB „Be limito“ pagal 2009-03-19 išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 5032732, Nr. 5032734, Nr. 5032741 įgijo prekių už 2 429,98 Lt (b. l. 21-23). Minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad už prekes UAB „Deliuvis“ turėjo atsiskaityti iki 2009-03-30. Apeliantas nurodo, kad tą pačią dieną, kai buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, t. y. 2009-03-19, šalys susitarė dėl skolų įskaitymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad įskaityti priešpriešinius reikalavimus galima tik tuos, kurių terminas suėjęs, tačiau šiuo atveju mokėjimo terminas buvo numatytas 2009-03-30, todėl įskaitymas iki nurodytos datos negalėjo būti atliekamas. Taip pat bylos duomenimis nepaneigti atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad atsakovas pranešimus dėl skolų užskaitymo gavo tik 2009-04-14, t. y. po teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB ,,Be limito“ įsiteisėjimo (2009-04-06). Atsakovo argumentus, kad šalių reikalavimų įskaitymas iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB ,,Be limito“ įsiteisėjimo nebuvo atliktas patvirtina ir aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-05-26 nutartimi UAB ,,Deliuvis“ buvo įtraukta į bankrutuojančios UAB ,,Be limito“ kreditorių sąrašą su 2 743,75 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu.

Įskaitymo teisė ribojama 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais, šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus – pagal CK 6.134 straipsnio 6 dalį įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję su įmonės bankroto būkle. Vienas prioritetinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB „ Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,bylos Nr. 3K-3-484/2004; kt.).

Byloje nustatęs, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Be limito“ įsiteisėjimo (2009-04-06) apeliantas tinkamai neįgyvendino reikalavimo įskaitymo teisės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė bankrutuojančios įmonės prievolę apeliantui nepasibaigusia ir atmetė UAB „Deliuvis“ pareiškimą dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitos pripažinimo UAB „Be limito“ bankroto byloje.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Alė Bukavinienė

 

 

                                                                                                            Artūras Driukas  

 

                                                         

                                                                                                            Audronė Jarackaitė