Administracinė byla Nr. I-8888-243/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01818-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 34.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 20 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S.skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja D. S. skundu prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK), už kalinimo sąlygų pažeidimą areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Neturtinę žalą kildina iš to, jog areštinės kamerose buvo buitinių parazitų, graužikų, Tauragės AVPK neužtikrino kamerų deratizacijos ir dezinfekcijos. Tvirtina, jog areštinėje neturėjo galimybės nusiprausti šiltu vandeniu duše, prausiantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, nes budėtojai buvo pareigūnai vyrai. Teigia, jog čiužiniai buvo supeliję, patalynė purvina, kamerose langas neužsidarydavo, dėl to snigdavo į patalpas. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų jai kilo psichologinės kančios, kurias vertina 500 Eur žala.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja periodiškai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Tauragės AVPK buvo laikoma kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m.; kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m.; kameroje Nr. 7, kurios plotas 6,74 kv. m. Atsakovės atstovo teigimu, Tauragės AVPK kiekvieną mėnesį buvo atliekami graužikų ir nariuotakojų stebėjimo, naikinimo darbai, atliktų nariuotakojų, graužikų stebėjimo ir naikinimo žurnale nurodyta, jog tik vieną kartą buvo pastebėtos pelės. Tvirtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisų Teismo praktiką (toliau – EŽTT) kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – išnaikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, kad graužiko ar parazito atsiradimas pats savaime laikytinas pažeidimu. Argumentuoja, jog nepažeidė pareiškėjos teisės nusiprausti šiltu vandeniu duše ir teisės į privatumą. Nurodo, jog pareiškėja turėjo galimybę nusiprausti šiltu vandeniu duše, nes visada tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpa yra įrengta ne pačioje kameroje, kur laikomi asmenys, o yra atskira patalpa su dviem veikiančiais dušais, suimtieji į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, asmenys būdami dušo patalpoje nėra stebimi darbuotojų ir nusiprausę ir išėję į koridorių yra atgal palydimi į kameras.
Nepagrįstais vertina pareiškėjos teiginius dėl čiužinių ir patalynės, nes patalynė yra keičiama išvykus asmeniui iš areštinės, atvykęs kitas asmuo miega lovoje, kurioje patalynė yra išplauta ir dezinfekuota ir tokias paslaugas nuo 2016 m. birželio 10 d. teikia UAB „Atakras“.
Nurodo, jog areštinės kamerų langai yra nedideli, juos galima pilnai atidaryti, todėl kamerų vėdinimas paprastai vyksta natūraliu būdu, visų kamerų langų angos yra uždengtos grotomis. Teigia, jog skundui aktualiu laikotarpiu nė vienas asmuo nesiskundė dėl kamerose esančių langų būklės, nebuvo užfiksuota, kad kamerų langai neužsidaro ar yra išdaužtos orlaidės.
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėja skunde išdėsto bendro pobūdžio teiginius ir nepateikia argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą, nepateikia įrodymų, patvirtintų, jog ji buvo laikoma higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis ir, kad dėl to pablogėjo jos sveikata, todėl reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo pareiškėjai D. S. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Pareiškėja savo teisių pažeidimą kildina iš to, jog areštinės kamerose buvo buitinių parazitų, graužikų, o Tauragės AVPK neužtikrino kamerų deratizacijos ir dezinfekcijos, negalėjo nusiprausti šiltame duše, prausiantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, nes budėdavo pareigūnai vyrai, čiužiniai supeliję, patalynė purvina, kamerose langas neužsidarydavo, todėl snigdavo į kameras.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, o 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 13 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Higienos normos HN 134:2015 42 punktas numato, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Higienos normos HN 134:2015 43 punkte numatyta, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Iš Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2019 m. rugsėjo rašto „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, jog pareiškėja periodiškai ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Tauragės AVPK areštinėje buvo laikoma: nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. viena kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m.; nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. viena kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m.; nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. sausio 8 d. viena kameroje Nr. 7, kurios plotas 6,74 kv. m.; aptartoje kameroje nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. sausio 10 d. dviese, o nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. sausio 18 d. viena (b. l. 17). Patalpų ploto normos pažeidimų nenustatyta.
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-41, atlikus patikrinimą laikotarpiu, kai pareiškėja buvo laikoma Tauragės AVPK areštinėje, nurodyta, jog policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir (ar) nustačius graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas (b. l. 35-37). Į bylą pateikta 2015 m. kovo 19 d. viešojo pirkimo sutartis (jos pakeitimas 2016 m. vasario 5 d.), kuria UAB „Dezinfa“ įsipareigojo vykdyti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus, patvirtina apie areštinėje vykdomą buitinių kenkėjų stebėjimą ir naikinimą (b. l. 48). Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, jog Tauragės AVPK areštinėje 2017 m. sausio 26 d., 2016 m. gruodžio 21 d., 2016 m. lapkričio 28 d. buitinių kenkėjų nepastebėta (b. l. 51-53). Nustatyta, jog pelės buvo pastebėtos 2016 m. spalio 27 d. atlikto patikrinimo metu, kurio metu buvo panaudotos atitinkamos priemonės joms išnaikinti (b. l. 50). Teismo vertinimu, Tauragės AVPK ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų, todėl pareiškėjos argumentas dėl neteisėto neveikimo, užtikrinant buitinių parazitų ir graužikų nebuvimą kamerose, laikytinas nepagrįstu.
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-41 nurodyta, jog policijos areštinėje naudojami skalbiniai skalbiami pagal sudarytą sutartį su UAB „Atakras“. Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Visuomenės sveikatos centras nustatė, jog nors policijos areštinė dezinfekavimo kameros neturi, tačiau yra sudaryta sutartis su UAB „Atakras“, kuris atlieka čiužinių cheminį valymą. Byloje esantys įrodymai įrodo, jog Tauragės AVPK 2016 m. birželio 10 d. su UAB „Atkras“ yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį, kuria UAB „Atakras“ įsipareigojo skalbti, dezinfekuoti pateiktus skalbinius (b. l. 42). Seimo kontrolieriaus 2018 m. vasario 17 d. raštas Nr. 2017/1-20/3D-370 patvirtina, kad sulaikytieji areštinėje turi po du rankšluosčius, dvi paklodes ir tinkamos būklės minkštąjį inventorių (b. l. 54). Įvertinus šiuos įrodymus, nepagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai dėl supelijusių čiužinių, purvinos patalynės.
Pareiškėjai neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildinant i iš to, jog ji turėjo galimybę nusiprausti tik šaltu vandeniu duše, nurodytina, jog Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-41 nustatyta, jog karštas vanduo tiekiamas į dušo patalpas. Atstovės atstovo pateikti įrodymai paneigia pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad į dušines buvo tiekiamas tik šaltas vanduo.
Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-41 taip pat nurodyta, jog bendrojo naudojimo policijos areštinės patalpose esantys įrenginiai, inventorius švarūs, valomos laisvės atėmimo vietos policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Kamerose Nr. 6 ir 7 langai pakeisti, todėl yra galimybė kameras vėdinti per langus, karštas vanduo tiekiamas į dušo patalpas. Nors patikrinimo akte nurodyta, jog asmenys, kurie apgyvendinti kamerose Nr. 2, 4 ir 8 negali patys atidaryti orlaidžių ir išsivėdinti patalpų, tačiau pareiškėja dėl šio pažeidimo neturtinės žalos nekildina. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu arba vėliau teikė skundus dėl to, kad kamerų langai neužsidarydavo ir per juos snigo. Iš Tauragės visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų matyti, jog Tauragės AVPK niekada nebuvo užfiksuoti neužsidarantys ar išdužę langai (b. l. 28-41).
Pareiškėjai neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildinant iš to, kad jai nebuvo užtikrintas privatumas naudojanti dušu (budėtojai buvo pareigūnai vyrai, galėję ją stebėti), pažymėtina, jog pareiškėja privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir įrodymus, pagrindžiančius skundą (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sprendimas byloje M. prie Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) ir kt.)). Pareiškėja skunde nedetalizuoja laikotarpio-(ių) kada galimai ji buvo stebima budėtojų, nenurodo kokiu būdu ją stebėjo, ar dušinėse buvo įrengti langai, ar į dušinės patalpas budėtojai įeidavo, jos buvo be atitvarų ir pan. Atsakovės atstovas nurodė, jog asmenys būdami dušo patalpoje nebuvo stebimi darbuotojų ir tik nusiprausę ir išėję į koridorių būdavo atgal palydimi į kameras. Pareiškėjai skunde nedetalizavus galimo pažeidimo dėl privatumo neužtikrinimo ir nepateikus skundo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovas neįvykdė teisės aktais numatytų funkcijų ir neužtikrino jai teisės į privatumą naudojantis dušu.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, jog nėra nustatyta pareiškėjos nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmų ar neveikimo laikant ją Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, CK 6.271 straipsniu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Teisėja Vida Stonkuvienė