Civilinė byla Nr. e2-8819-1089/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04441-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.4; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,
dalyvaujant ieškovei D. P., jos atstovams advokatui R. V., advokato padėjėjai R. A.,
atsakovui A. P., jo atstovui advokatui M. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl jungtinės veiklos sutarties, sukuriant dalinę nuosavybę pripažinimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė D. P., patikslinusi reikalavimus, prašo: 1) pripažinti, kad tarp ieškovės D. P. ir atsakovo A. P. buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; 2) pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant ieškovei teisę į ½ dalį šio turto: 0,1018 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 1/13 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini); automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3) atidalinti nurodytą turtą, priteisiant atsakovui turtą, o ieškovei iš atsakovo 24 013,85 Eur kompensaciją; 4) atidalinti butą (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės atsakovui 24 233,01 Eur kompensaciją; 5) nekeičiant šalių bendro įsipareigojimo trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui pobūdžio (solidarumo) ir apimties pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinti ieškovės ir atsakovo vidinių prievolių prieš trečiąjį asmenį vykdymo tvarką, pagal kurią įsipareigojimus vykdys ir atsakys už visą skolą ieškovė, o trečiajam asmeniui nukreipus reikalavimą į atsakovą, atsakovas įgis regreso teisę į ieškovę; 6) priteisti iš atsakovo 3 282,37 Eur skolą; 7) atlikti priteistų sumų įskaitymą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 3 063,21 Eur; 8) priteisti iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovė su atsakovu pradėjo artimai draugauti 2009 m. ir netrukus po pažinties apsigyveno kartu kaip šeima. Gyvendami kartu, ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį, bendrai tvarkė finansus.
1.2. Praėjus maždaug metams nuo šalių bendro gyvenimo pradžios, atsakovas gavo pasiūlymą pakeisti draugo giminaičiams priklausančių žemės sklypų paskirtį. Už šį darbą atsakovui buvo pasiūlyta perleisti tris sklypus. Prieš priimdamas šį pasiūlymą, atsakovas tarėsi su ieškove. Jie abu nusprendė, kad verta imtis sandorio, nes už atliktą darbą būtų gauti žemės sklypai, iš kurių vieną pardavus būtų galima gauti lėšų, reikalingų butui įsigyti. Ieškovė už atsakovą laidavo ir įsipareigojo, atsakovui neatlikus sutartų veiksmų, kad juos atliks pati. Atsakovas užsiėmė žemės sklypų paskirties keitimo klausimu, o ieškovė prie darbų prisidėjo tiek finansiškai, tiek perimdama dalį bendrų buitinių išlaidų, taip pat padėjo atlikti administracinio pobūdžio darbus. Kad būtų pakeista žemės sklypo paskirtis ieškovė ir atsakovas skolinosi pinigų iš artimųjų, draugų, o 2014 m. rugsėjo 4 d. ieškovė paėmė 2 896,20 Eur dydžio vartojimo paskolą, kurios didesnę dalį panaudojo bendriems sklypų paskirties pakeitimo reikalams. Atlikus darbus, atsakovui atiteko du žemės sklypai. Kai sklypų paskirtis buvo pakeista, šalys vieną sklypą pardavė ir iš gautų lėšų grąžino vartojimo kreditą, sumokėjo dalį šalių trečiojo asmens AB SEB banko suteikto kredito lėšomis įsigyto buto (duomenys neskelbtini), kainos. Atsakovo žinioje liko vienas sklypas ir dalis žemės sklypo, kuriame įrengti susisiekimo ir inžineriniai įrenginiai.
1.3. Ieškovė ir atsakovas 2018 m. gegužės 24 d. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), o 2018 m. gruodžio 28 d. automobilį (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai užregistruoti atsakovo vardu, tačiau jie nupirkti iš bendrų lėšų. Atsakovas vairavo (duomenys neskelbtini), ieškovė (duomenys neskelbtini).
1.4. Šalys išsiskyrė 2021 m. rugpjūčio mėn. Po skyrybų ieškovė dar kurį laiką vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), vėliau atsakovas automobilį pasiėmė. Skyrybų metu šalys susitarė, kad ieškovei atiteks butas, o atsakovui žemės sklypai ir automobiliai. Ieškovė liko gyventi bute, mokėjo kredito įmokas trečiajam asmeniui AB SEB bankui. Ieškovei paprašius įforminti susitarimą dėl turto padalinimo oficialiai, atsakovas pakeitė savo poziciją.
1.5. Buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 91 000 Eur. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 39 400 Eur, o 1/13 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė – 1 907,69 Eur. (duomenys neskelbtini) vertė šiuo metu yra 4 920 Eur, o automobilio (duomenys neskelbtini) – 1 800 Eur. Nurodytas turtas turėtų būti atidalintas butą priteisiant ieškovei, atsakovui likusį turtą ir atitinkamai ieškovei iš atsakovo už jam tenkančią turto dalį turėtų būti priteista 24 013,85 Eur kompensacija, atsakovui iš ieškovės už jai tenkančią buto dalį turėtų būti priteista 24 233,01 Eur kompensacija. Atsakovui už jam priklausančią buto dalį priteistina kompensacija apskaičiuotina iš atsakovo buto dalies vertės (91 000 Eur / 2) atėmus pusę negrąžinto trečiajam asmeniui AB SEB bankui kredito su palūkanomis sumos dalį (42 533,98 Eur / 2). Ieškovei priteisus butą, turėtų būti nustatyta, kad nekeičiant solidaraus ieškovės ir atsakovo įsipareigojimo prievoles trečiajam asmeniui toliau vykdys ieškovė.
1.6. Po to, kai išsiskyrė su atsakovu ir jis išsikėlė iš buto, ieškovė viena vykdė prievoles trečiajam asmeniui, taip pat mokėjo mokesčius už buto išlaikymą, gyvybės ir būsto draudimo įmokas. Viso ieškovė yra sumokėjusi 6 564,73 Eur, kurios pusę ieškovei turėtų kompensuoti atsakovas.
1.7. Įskaičius šalims tarpusavyje priteistas sumas, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista bendra 3 063,21 Eur dydžio kompensacija.
2. Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Savo poziciją atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Atsakovas žemės sklypus gavo kaip atlygį už atliktą darbą, kuriam buvo būtinos atsakovo turėtos specialios žinios. Ieškovė savo vardu tik paėmė vartojimo paskolą ir laidavo bei niekaip kitaip neprisidėjo prie žemės sklypų atidalijimo ar paskirties keitimo. Atsakovas ieškovės paimtą paskolą grąžino asmeniškai.
2.2. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susitarimo dėl jungtinės veiklos įgyjant automobilius. Aplinkybė, kad ieškovė naudojosi automobiliu (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Automobilio priežiūra ir remontu rūpinosi atsakovas. Be to, šalys nevedė bendrų finansų.
2.3. Atsakovas sutinka, kad butas būtų atidalintas ieškovės siūlomu būdu, tačiau nesutinka likti skolininku prieš trečiąjį asmenį AB SEB banką. Atsakovas siūlė ieškovei parduoti butą, tačiau ieškovė atsisakė tą daryti. Po skyrybų atsakovas nemokėjo būsto paskolos, mokesčių, bet butu ir nesinaudojo. Jei teismas pripažins atsakovo prievolę kompensuoti nurodytų išlaidų dalį, atsakovas reikalaus, kad ieškovė atlygintų dalį atsakovo išlaidų, patirtų negalint gyventi jam priklausančioje buto dalyje.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį teigia, kad sutinka su ieškinio reikalavimu nustatyti vidinę ieškovės ir atsakovo prievolių trečiajam asmeniui vykdymo tvarką, ir kad nesutinka su reikalavimu priteisti dalį buto ieškovei. Ieškovė su atsakovu įsipareigojo be rašytinio trečiojo asmens sutikimo neperleisti, neapsunkinti, nesuvaržyti įkeisto turto. Dėl trečiojo asmens sutikimo ieškovė į trečiąjį asmenį nesikreipė kaip tai numatyta jų sudarytoje sutartyje.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
4. Atsakovas pripažįsta, kad kartu su ieškove gyveno nesusituokę 2009–2021 m. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Ginčo nėra ir tą patvirtina rašytiniai įrodymai, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu atsakovo vardu nuosavybės teisės įregistruotos į šį turtą: 1/13 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1018 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilius (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, ieškovė ir atsakovas, gyvendami kartu, lygiomis dalimis įgijo butą (duomenys neskelbtini). Dalį buto kainos šalys apmokėjo trečiojo asmens AB SEB banko pagal 2015 m. spalio 16 d. Kredito sutartį suteiktu kreditu. Kreditą ieškovė ir atsakovas trečiajam asmeniui įsipareigojo grąžinti solidariai.
5. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo ir dėl to, kad nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. ieškovė viena mokėjo kredito grąžinimo įmokas, draudimo įmokas ir mokesčius, susijusius su buto išlaikymu. Atsakovas neneigia, kad turi pareigą proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje prisidėti prie buto išlaikymo ir solidariai su ieškove vykdyti prievoles, kylančias iš Kredito sutarties ir kitų su ja susijusių sandorių.
6. Ieškovė savo interesus ir teises siekia apginti kompleksiškai. Pirmiausia ieškovė įrodinėja, kad ji su atsakovu buvo susitarę, jog minėti žemės sklypai, automobiliai bus jų bendras turtas. Remdamasi tuo, ieškovė prašo pripažinti, kad jai priklauso ½ dalis žemės sklypų, automobilių, ir atidalinti šį turtą. Antra, ieškovė prašo atidalinti butą ir nustatyti vidinę ieškovės bei atsakovo prievolių pagal Kredito sutartį vykdymo tvarką. Ir trečia, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą, atsiradusią ieškovei įvykdžius atsakovo prievoles dėl kredito grąžinimo, buto išlaikymo, draudimo įmokų mokėjimo. Visi nurodyti ieškovės reikalavimai pagal ieškovės pasirinktą savo interesų gynybos būdą yra tarpusavyje susiję tuo aspektu, kad ieškovė prašo šalims priteistinas sumas už konkrečias joms tenkančias turto dalis įskaityti.
7. Dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo pasisakytina ta pačia seka, kuria jie aprašyti šio sprendimo 6 punkte. Pirmo iš nurodytų reikalavimų pagrįstumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar ieškovė ir atsakovas buvo susitarę turtą įgyti bendra daline nuosavybe.
8. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bendro gyvenimo nesusituokus metu įgyto turto padalijimo klausimus, yra ne vieną kartą nuosekliai pasisakęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymo kartu faktas patys savaime nepatvirtina, jog visas bendro gyvenimo drauge metu įgytas turtas yra bendras. Dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (tarp daugelio šaltinių, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 24 ir 25 punktai).
Dėl žemės sklypų pripažinimo bendra daline nuosavybe
9. Ieškovė ir atsakovas sutaria dėl to, kad 1/13 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 0,1018 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atsakovui perduotos kaip atlygis už įvykdytą susitarimą dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teisė į šiuos sklypus atsakovo vardu įregistruota remiantis 2010 m. kovo 22 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Įrodymų tyrimo metu atsakovas pripažino, kad už sklypus pagal nurodytą sutartį, atsižvelgiant į sudarytą susitarimą dėl sklypų paskirties pakeitimo, nieko nemokėjo (2023 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. 39 sek.–1 val. 24 min. 47 sek).
10. Tarp bylos šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas susitarimą dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo įvykdė. Pastarasis susitarimas buvo sudarytas ir įvykdytas ieškovei su atsakovui gyvenant kartu.
11. Atsakovas pripažįsta ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji asmeniškai laidavo už atsakovą, jeigu jis neįvykdytų įsipareigojimo dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo. Rašytinė laidavimo sutartis į bylą nepateikta, tačiau laidavimo faktą pagrindžia bylos šalių paaiškinimai. Laidavimo pobūdis rodo, kad ieškovė – atsakovo sugyventinė – į susitarimo dėl žemės sklypų paskirties pakeitimą įtraukta ne formaliai ir atsitiktinai kaip tą mėgina pateikti atsakovas. Atsakovas neneigia ir ieškovės paaiškinimo, kad ji atsakovo prašymu 2014 m. rugsėjo 3 d. su AB Šiaulių banku sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pasiskolino 2 896,20 Eur; kad šios sumos didžioji dalis – 2 416,30 Eur (1 882,53 Eur sumokėta matininkui, 533,77 Eur pervesta atsakovui) panaudota žemės sklypų paskirties darbams užbaigti (2023 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 4 sek.–1 val. 2 min. 11 sek.; 1 val. 10 min. 41 sek.–1 val. 11 min. 15 sek.). Likusią vartojimo kredito dalį, kaip galima spręsti iš bylos šalių paaiškinimų, ieškovė panaudojo apmokėti studijų kainą.
12. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad, priešingai nei akcentuoja atsakovas, ieškovė prisidėjo prie to, jog atsakovas atliktų žemės sklypų paskirties pakeitimo darbus ir pasiektų rezultatą, dėl kurio buvo susitarta: 1) ieškovė asmeniškai laidavo už atsakovo įsipareigojimų įvykdymą ir į santykį dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo įstojo nuo susitarimo sudarymo pradžios; 2) ieškovė asmeniškai ėmė vartojimo kreditą, kurio didžioji dalis panaudota žemės sklypų paskirties keitimo darbams užbaigti. Ieškovė neįrodinėja, kad turėjo žinių, būtinų sklypų paskirčiai pakeisti, ir kad pati asmeniškai atliko su tuo susijusius procedūrinius veiksmus. Visgi paminėti ieškovės veiksmai buvo viena iš esminių prielaidų, leidusių tokius darbus atlikti. Antra vertus, atsakovas kategoriškai nepaneigė ieškovės paaiškinimo, kad ji bent formaliai padėjo jam atlikti administracinio pobūdžio darbus.
13. Atsakovas patvirtino, kad darbams atlikti skolinosi lėšas iš kitų asmenų. Liudytojai G. Š., V. P. (ieškovės sesuo ir brolis) parodė, kad sklypų paskirties pakeitimui skolino lėšas ieškovei ir atsakovui bendrai. Tačiau nei vienas iš jų tiksliai bei užtikrintai nenurodė, nei kokias sumas skolino, nei kada. Abstraktūs liudytojų, kurie yra artimi ieškovės giminaičiai, parodymai nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovė kartu su atsakovu skolinosi lėšas, reikalingas žemės sklypų paskirčiai pakeisti, būtent iš ieškovės artimųjų.
14. Negalima atmesti kaip nepagrįsto ieškovės paaiškinimo, kad ji tuomet, kai atsakovas užsiėmė žemės sklypų paskirties keitimo klausimais, prisiėmė didesnę kasdienių išlaidų dalį. Ieškovės paaiškinimas, nors jo tiesiogiai nepatvirtina kiti tiesioginiai įrodymai, koreliuoja su atsakovo paaiškinimu, kad iš kitų asmenų buvo paėmęs ne vieną paskolą darbams užbaigti. Tai yra, atsakovo galimybės lygiaverčiai prisidėti prie bendrų prievolių (pvz., būsto išlaikymo) vykdymo objektyviai turėjo būti apribotos. Nustatyti, kaip tiksliai šalys tvarkė bendrą ūkį, negalima – ieškovė ir atsakovas pateikia skirtingus vertinimus.
15. Liudytojai G. Š., E. Š., A. P., V. P. parodė, kad jiems buvo susidaręs įspūdis, jog ieškovė su atsakovu visą savo ūkį tvarko bendrai. Liudytojai yra susiję su ieškove artimais ryšiais ir dėl to jų parodymų patikimumas abejotinas. Visgi faktiniai duomenys, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno ilgą laiką, jie turėjo bendrų prievolių (pvz., trečiajam asmeniui AB SEB bankui), suponuoja, jog, priešingai nei ginasi atsakovas, bylos šalys savo kasdienį ūkį turėjo tvarkyti bendrai (CPK 185 straipsnis). Juolab, kad atsakovas vykdė ir asmenines ieškovės prievoles kreditoriams.
16. Už žemės sklypų paskirties pakeitimo darbų atlikimą, kaip galima spręsti iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, 2013 m. lapkričio 8 d. Žemės sklypų atidalinimo sutarties pagrindu atsakovui atiteko trys žemės sklypai, iš kurių vienas parduotas. Atsakovas patvirtino, kad už parduotą žemės sklypą gautomis lėšomis grąžino prieš tai minėtą vartojimo kreditą AB Šiaulių bankui, kitas skolas, sumokėjo dalį buto (duomenys neskelbtini), kainos.
17. Pinigų panaudojimo būdas, sprendžiant dėl to, ar ieškovė ir atsakovas buvo sudarę susitarimą įgyti žemės sklypus bendrai, yra itin reikšmingas. 477,87 Eur dydžio vartojimo kredito, suteikto AB Šiaulių banko, dalimi ieškovė apmokėjo studijų kainą. Nepaisant to, kad 477,87 Eur pasiskolinta suma buvo panaudota ieškovės asmeninio poreikio tenkinimui, ši suma apmokėta iš lėšų, gautų pardavus vieną iš atsakovo už atliktą darbą atitekusių žemės sklypų. Atsakovas neįrodinėja, kad būtų reikalavęs, jog ieškovė grąžintų nurodytą sumą. Butą (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovas pagal 2015 m. spalio 20 d. Buto pirkimo–pardavimo sutartį nusipirko už 45 000 Eur dydžio kainą. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad buto kainą ieškovė ir atsakovas sumoka lygiomis dalimis. Dalį buto kainos – 38 250 Eur, ieškovė su atsakovu sumokėjo kredito, suteikto trečiojo asmens AB SEB banko, lėšomis. Likusią kainos dalį ieškovė ir atsakovas sumokėjo lėšomis, gautomis už parduotą žemės sklypą. Jeigu atsakovas laikė, kad parduotas žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, tuomet negalima paaiškinti, kodėl jam buvo priimtina, jog butas yra perkamas lygiomis dalimis. Teismo posėdyje dėl šio momento atsakovas paaiškino tik tiek, kad notarų biure neakcentavo, jog jo dalis mažesnė (2023 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 3 sek.–1 val. 17 min. 33 sek.).
18. Apibendrinant išdėstytą, išskirtos šios esminės faktinės aplinkybės, reikšmingos ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumui įvertinti:
18.1. susitarimas dėl sklypų paskirties pakeitimo sudarytas, vykdytas ir įvykdytas ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu;
18.2. nuo pat susitarimo sudarymo ir vykdymo pradžios ieškovė tiesiogiai dalyvavo atsiradusiame santykyje kaip asmuo, laidavęs už atsakovo įsipareigojimų įvykdymą;
18.3. negalima atmesti kaip nepagrįsto ieškovės paaiškinimo, kad ji bent formaliai padėjo atsakovui atlikti administracinio pobūdžio darbus ir kad prisiėmė didesnę kasdienių išlaidų, reikalingų pragyvenimui, naštą;
18.4. ieškovė ėmė kreditą, kad būtų apmokėti darbai, susiję su sklypų paskirties pakeitimu;
18.5. pardavęs vieną kaip atlygį gautą sklypą, atsakovas gautomis lėšomis ne tik grąžino ieškovės paimtą vartojimo kreditą, kurio dalis panaudota ieškovės asmeniniams poreikiams, bet taip pat šalys apmokėjo dalį buto (duomenys neskelbtini), kainos, įskaitant ieškovei tenkančią pradinio įnašo dalį.
19. Nurodytų faktinių duomenų nagrinėjamu atveju pakanka pripažinti, kad ieškovė, priešingai nei teigia atsakovas, asmeniškai prisidėjo prie to, jog būtų įgyti ginčo žemės sklypai. Ieškovės prisidėjimas nebuvo atsitiktinis ar nereikšmingas. Ieškovė, laiduodama už atsakovą, prisiėmė tam tikrą riziką, prie žemės sklypų paskirties pakeitimo procedūrinių veiksmų atlikimo prisidėjo finansiškai ir tikėtinai kitais būdais. Jeigu atsakovas būtų laikęs, kad sklypus įgijo asmeninės nuosavybės teise, vargu, ar sumokėdamas tariamai asmeninėmis lėšomis buto kainos dalį ir už ieškovę, būtų sutikęs, jog butą su ieškove perka lygiomis dalimis. Aplinkybė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypus registruotos tik atsakovo vardu, yra nereikšminga, nes ji tikėtinai nulemta žemės sklypų įgijimo nuosavybės teise būdo specifiškumo. Kita vertus, jeigu tai būtų buvę padaryta, byloje sprendžiamas ginčas nebūtų kilęs.
20. Pagal įstatymą sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnio 2 dalis). Nustatyti faktiniai duomenys, kad ieškovė į žemės sklypų paskirties pakeitimo procesą įsitraukė nuo pat pradžių, ji praktiškai dalyvavo šiame procese, procesas truko ne vienerius metus ir per šį laikotarpį ieškovė ne tik ėmė tikslinį kreditą savo vardu, bet taip pat tikėtinai didesne dalimi prisidėjo prie kasdienių pragyvenimo išlaidų, už vieną iš žemės sklypų gautos lėšos panaudotos įvykdant ieškovės prievoles, suponuoja, kad ieškovės ir atsakovo dalys sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę žemės sklypų atžvilgiu yra vienodos. Dėl to pripažįstama, kad ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypų.
Dėl automobilių pripažinimo bendra daline nuosavybe
21. Poziciją, kad automobilį (duomenys neskelbtini) su atsakovu buvo susitarusi įgyti bendrai, ieškovė grindžia iš esmės vieninteliu faktu, jog automobilis įgytas jiems gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Tačiau vien to pagal kasacinio teismo praktiką, cituotą šio sprendimo 8 punkte, nepakanka pripažinti, kad buvo sudarytas susitarimas automobilį pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovės prašymu apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę tokį susitarimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip tiksliai prisidėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo. O tai reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas įgijo bendra daline nuosavybe. Juolab, kad atsakovas paaiškino, jog automobilį (duomenys neskelbtini) apmokėjo iš asmeninių lėšų.
22. Prie kitokios išvados prieitina dėl automobilio (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jis su ieškove kartu skolinosi pinigus iš atsakovo mamos, jog galėtų nusipirkti nurodytą automobilį (2023 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 4 min. 41 sek.– 1 val. 4 min. 47 sek.). Be to, atsakovas patvirtino ir ieškovės paaiškinimą, kad automobilis (duomenys neskelbtini) pirktas, jog juo važinėtų ieškovė (2023 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 53 sek.–1 val. 15 min. 19 sek.; 1 val. 25 min. 34 sek.–1 val. 25 min. 39 sek.).
23. Automobilio (duomenys neskelbtini) kainos sumokėjimo aplinkybės, taip pat automobilio pirkimo tikslas, patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę automobilį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės, lygiomis dalimis. Tokį vertinimą, be kita ko, pagrindžia duomenys, kad automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojosi ieškovė. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ automobilio (duomenys neskelbtini).
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
24. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybes teise priklauso tiek butas (duomenys neskelbtini), tiek du žemės sklypai ir automobilis (duomenys neskelbtini). O tai reiškia, kad pagal ieškinio dalyką turi būti sprendžiama dėl viso šio turto atidalinimo kaip vieno turtinio bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto komplekso.
25. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
26. Kasacinio teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
27. Nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės šioje byloje aktualios kiekvieno ginčo turto vieneto atžvilgiu. Visų pirma, atsakovas sutinka, kad butas (duomenys neskelbtini), galėtų būti atidalintas taip, kaip tą siūlo ieškovė, bet tik tuo atveju, jeigu pasibaigtų ir jo prievolė pagal Kredito sutartį. Ginčo nėra dėl to, kad butu po šalių skyrybų faktiškai naudojasi ieškovė; atsakovas butu nesinaudoja, šalims nepavykus pasiekti dėl to taikaus susitarimo. Natūra padalinti buto dėl jo fizinių ypatybių į du atskirus nekilnojamojo turto objektus be neproporcingos žalos pačiam butui negalima. Priešingo fakto bylos šalys ir neįrodinėja.
28. Natūra negali būti padalintas ir automobilis (duomenys neskelbtini). Prieštaravimų, kad automobilis būtų padalintas taip, kaip to prašo ieškovė, atsakovas neišsakė ir kitokio atidalijimo varianto neprašo taikyti. Atsakovas neneigia, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra jo žinioje. Žemės sklypų atidalijimo būdo klausimu atsakovas taip pat neišsakė, kad jam būtų nepriimtinas ieškovės prašomas taikyti atidalijimo variantas. Juolab, kad sklypais ieškovė nesinaudoja. Bylos šalys neįrodinėja, kad 0,1018 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), galėtų būti atidalintas natūra atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus žemės sklypų formavimo, padalinimo reikalavimus. Kito žemės sklypo dalis objektyviai negali būti atidalinta natūra, kadangi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik nedidelė sklypo dalis.
29. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad vienintelis įmanomas bendro turto atidalijimo variantas – kompensacijos priteisimas vienam iš bendraturčių, kitam bendraturčiui priteisiant konkretaus turto dalį. Ieškovė prašo visą įvardintą turtą padalinti bendrai (atliekant priteistinų kompensacijų įskaitymus) su sąlyga, kad nebūtų keičiama jos ir atsakovo solidari prievolė trečiajam asmeniui AB SEB banku.
30. Šio sprendimo 26 punkte pacituotojoje kasacinio teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, kiek tai reikšminga šiuo atveju, pasisakyta ir tai, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo.
Dėl buto atidalinimo ir prievolių trečiajam asmeniui AB SEB bankui vykdymo tvarkos
31. Kaip jau minėta, atsakovas iš esmės sutinka, kad butas galėtų būti atidalintas taip, kaip to prašo ieškovė: buto atidalinimą ieškovė tiesiogiai sieja su tuo, kad Kredito sutartis toliau būtų vykdoma. Bet atsakovas nuo pareikšto reikalavimo ginasi remdamasis, be kita ko, tuo, kad turėtų būti panaikinta jo prievolė pagal Kredito sutartį; to nepadarius, pasak atsakovo, nukentėtų jo interesai, nes būtų apribota galimybė skolintis. Ieškovės pasirinkta gynybinė pozicija kaip tik yra paremta tuo, kad ieškovė ir atsakovas, atidalijus butą, ir toliau turėtų likti solidarūs skolininkai. Ieškovė neįrodinėja, kad būtų finansiškai pajėgi asmeniškai vykdyti Kredito sutartį ir tuo pačiu panaikinti atsakovo prievolės solidarumą. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nesutinka, kad šalių prievolės solidarumas būtų panaikintas.
32. Kredito grąžinimo pabaigos terminas – 2040 m. birželio 15 d. Taigi, ieškinio dalies dėl buto atidalijimo patenkinimas taip, kaip to prašo ieškovė, reikštų, kad atsakovas itin ilgą laiką liktų solidariai skolingas trečiajam asmeniui. Pagal ieškovės siūlomą nustatyti vidinę jos ir atsakovo prievolių trečiajam asmeniui vykdymo tvarką ieškovė asmeniškai vykdytų prievolę trečiajam asmeniui, o atsakovas, jeigu ieškovė tinkamai nevykdytų prievolių ir dėl to išieškojimas būtų nukreiptas į jį, turėtų teisę visą iš jo išieškotą sumą išsiieškoti iš ieškovės. Tačiau pagal šią tvarką atsakovas ir toliau liktų solidariu skolininku. Dėl to pasunkėtų atsakovo galimybė gauti kreditą iš finansų įstaigų – šios aplinkybės papildomai įrodinėti nereikia, nes asmens kreditingumas priklauso tiesiogiai nuo turimų įsipareigojimų dydžio. Atsakovui tektų ir ieškovės galimo prievolių pagal Kredito sutartį neįvykdymo rizika.
33. Atidalijus butą ir nustačius šalių prievolių pagal Kredito sutartį vykdymo tvarką kaip to prašo ieškovė, būtų pažeista bendraturčių interesų pusiausvyra: atsakovo padėtis būtų finansiškai suvaržyta itin ilgą laiko tarpą. Tokio fakto pakanka konstatuoti, kad butas ieškovės prašomu būdu negali būti atidalintas. Atsisakymas padalinti butą, savaime lemia išvadą, kad nepagrįstas ir reikalavimas dėl prievolių vykdymo pagal Kredito sutartį vidinės tvarkos nustatymo. Šioje vietoje pažymėtina, kad trečiojo asmens AB SEB banko išsakytas argumentas dėl to, jog nesutinka, kad butas būtų atidalintas, yra teisiškai nereikšmingas, nes butą atidalinimo jokiu būdu ir (ar) forma nepakeistų trečiojo asmens teisinės padėties.
34. Atsisakymas padalinti butą ir pakeisti ieškovės bei atsakovo prievolių trečiajam asmeniui vykdymo tvarką taip pat turi tiesioginės įtakos ir ieškovės reikalavimų dėl kito turto padalinimo pagrįstumui. Kita vertus, atsižvelgiant į bylos šalių pateiktus įrodymus, sprendžiant dėl kito turto padalinimo galimybės priteisiant turtą vienam iš bendraturčių, o kitam kompensaciją, pasisakytina ir dėl buto vertės.
35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 21 ir 22 punktai). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas).
36. Ieškovė ir atsakovas sutaria dėl dalintino turto rinkos verčių. Turto vertintojo apskaičiuota buto vidutinė rinkos kaina yra 91 000 Eur.
37. Dalį buto kainos bylos šalys sumokėjo iš trečiojo asmens AB SEB banko paimto kredito lėšomis. Negrąžinto kredito likutis 2023 m. rugpjūčio 18 d. duomenimis yra 28 147,33 Eur. Kol nėra grąžintas kreditas, faktiškai nėra išpirkta dalis buto vertės. Atidalijant butą ieškovės siūlomu būdu, kreditas anksčiau termino nebūtų grąžintas ir dėl to ieškovė kartu prašo nustatyti solidariosios prievolės trečiajam asmeniui bendraskolių tarpusavio santykiuose vykdymo tvarką. Apskaičiuojant galutinę atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, jeigu butas būtų dalinimas priteisiant kompensaciją, kad būtų užtikrinta tinkama šalių interesų pusiausvyra, iš bendros kainos turėtų būti išskaičiuota negrąžinto kredito dalis, tenkanti atsakovo daliai. Pastaroji yra 14 073,65 Eur (28 147,33 Eur / 2). Atitinkamai atidalijus butą taip, kad butas būtų priteistas ieškovei, iš ieškovės atsakovui formaliai – įvertinus negrąžinto kredito dalį, turėtų būti priteista 31 426,35 Eur (91 000 Eur / 2 – 14 073,65 Eur) kompensacija.
38. Ieškovė teigia, kad, apskaičiuojant atsakovui už jo buto dalį tenkančią kompensaciją, turėtų būti išskaičiuota ne tik negrąžinto kredito dalis, bet ir pagal Kredito sutartį mokėtinų palūkanų suma, kuri yra 14 386,65 Eur. Toks kompensacijos dydžio apskaičiavimo būdas, priešingai nei įrodinėja ieškovė, negalėtų būti taikomas. Pagal Kredito sutartį ieškovė su atsakovu įsipareigojo mokėti ne pastovaus dydžio, bet kintamas palūkanas, perskaičiuojamas kas šešis mėnesius (1,60 procento marža su 6 mėnesių EURIBOR). Taigi galutinė mokėtinų palūkanų suma negali būti apskaičiuota dėl palūkanų pokyčių. Kita vertus, atidalinus butą prašomu būdu, ieškovė galėtų butą parduoti ir anksčiau termino grąžinti kreditą bei taip išvengti palūkanų mokėjimo. Be to, atsakovas toliau turėtų likti solidariu skolininku pagal Kredito sutartį. Šio sprendimo 31 punkte jau pasisakyta, kad dėl to atsakovo padėtis, jeigu butas būtų atidalintas prašomu būdu ir kartu nustatyta vidinė solidarios prievolės bankui vykdymo tvarka, lyginant su ieškovės, pasunkėtų. O tai reiškia, kad, jeigu atsakovui tenkanti kompensacijos dalis būtų mažinama ne tik kredito, bet ir palūkanų suma, būtų iškreipta šalių interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į visetą šių priežasčių, iš atsakovui už jo dalį buto atidalinimo atveju priklausančios kompensacijos neturėtų būti išskaičiuota pagal Kredito sutartį mokėtina palūkanų suma.
39. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensaciją, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
40. Ieškovė, teikdama paaiškinimus, patvirtino, kad santaupų neturi, vienintelės jos pajamos darbo užmokestis. Vadinasi, ieškovė, jeigu butas būtų atidalintas jos prašomu būdu, nepajėgtų sumokėti atsakovui priklausančios mokėti kompensacijos. Tai yra savarankiškas pagrindas reikalavimą dėl buto atidalinimo laikyti nepagrįstu. Nors ieškovė butą prašo atidalinti kartu su kitu turtu (taip išsprendžiant šalių viena kitai mokėtinų kompensacijų tarpusavio įskaitymo klausimą), tačiau to padaryti irgi negalima.
Dėl žemės sklypų ir automobilio atidalinimo
41. Turto vertintojo apskaičiuota 0,1018 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina yra 39 400 Eur. Masinio vertinimo būdu apskaičiuota 1/13 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 907,69 Eur (24 800 Eur / 13 dalių). Už automobilį (duomenys neskelbtini) šalys sumokėjo 1 800 Eur ir šią sumą laiko automobilio rinkos kaina. Visos nurodytos turto vienetų vertės apskaičiuotos leistinais būdais.
42. Atidalinus žemės sklypus ir automobilį (duomenys neskelbtini) taip, kad turtas būtų priteistas atsakovui, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 21 553,85 Eur (39 400 Eur + 1 907,69 Eur + 1 800 Eur) / 2) kompensacija.
43. Įrodymų tyrimo metu atsakovas paaiškino, kad finansiškai būtų pajėgus sumokėti ne didesnę nei 5 000 Eur dydžio kompensaciją. Taigi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), taip, kaip to prašo ieškovė, negali būti atidalintas. Kitoks ieškovės reikalavimų išsprendimo rezultatas negalėtų būti pasiektas ir sprendžiant visų ginčo turto vienetų atidalinimo klausimą bendrai. Tokiu atveju išskaičius šalims viena iš kitos priteistinų kompensacijų sumas, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 9 872,50 Eur kompensacija (31 426,35 Eur (kompensacija už butą) – 21 553,85 Eur (kompensacija už kitą turtą). Tačiau tokio dydžio kompensacijos ieškovė pagal savo finansinę padėtį nebūtų pajėgi sumokėti. Kitokių išvadų nesuponuoja ir ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo išsprendimo materialinis teisinis rezultatas.
44. Atsižvelgiant į aptartą, pažymėtina, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės prašomu būdu gali būti atidalinta 1/13 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini): 1) turtas kitu būdu negali būti atidalintas; 2) žemės sklypas ir automobilis yra atsakovo žinioje; 3) atsakovas būtų finansiškai pajėgus išmokėti ieškovei priklausančią 1 853,85 Eur (1 907,69 Eur + 1 800 Eur) / 2) dydžio kompensaciją.
Dėl skolos priteisimo
45. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 3 282,37 Eur skolą už tai, kad ji įvykdė atsakovo prievoles trečiajam asmeniui AB SEB bankui, mokėjo buto išlaikymo ir kitus mokesčius, privalomojo gyvybės ir būsto draudimo įmokas. Ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai, sąskaitos patvirtina, kad ji nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo 4 267,86 Eur kredito grąžinimo ir palūkanų sumą, 392,17 Eur draudimo įmokų sumą, 1 904,70 Eur buto išlaikymo ir kitų mokesčių sumą. Atsakovas neneigia, kad šių prievolių nevykdė.
46. Kaip buto bendrasavininkas atsakovas turi pareigą mokėti proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui, kuriame yra butas, išlaikyti ir išsaugoti, taip pat mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Atsakovas taip pat įsipareigojo solidariai su ieškove grąžinti kreditą, mokėti kredito įmokas, taip pat sudaryti draudimo sutartis ir vykdyti iš jų kylančias prievoles (Kredito sutarties Bendrosios dalies 2.1, 2.4 punktai, Specialioji dalis). Aplinkybė, kad atsakovas nesinaudojo buto nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., neatleidžia jo nuo prievolių vykdymo ir neturi reikšmės sprendžiant dėl to, ar ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas. Įvykdžiusi prievolę už atsakovą, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų jam tenkančią prievolių dalį ieškovei (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.50 straipsnio 3 dalis).
47. Kitų atsikirtimų, kurie galėtų pagrįsti, kad neturi pareigos kompensuoti jam tenkančios kredito grąžinimo, draudimo įmokų mokėjimų dalies, atsakovas neišsakė. Ieškovės reikalavimas dėl buto išlaikymo išlaidų atlyginimo yra sudėtinis: 66,44 Eur ieškovė sumokėjo už elektrą bendroms reikmėms, 1 150,50 Eur už buto šildymą; 687,76 Eur už bendro naudojimo objektų administravimą ir kitas su tuo susijusias išlaidas. Už nurodytas paslaugas išrašytas sąskaitas ieškovė apmokėjo per manogile.lt sistemą. Pačių sąskaitų ieškovė į bylą nepateikė. Atsakovas pagrįstai atsikerta, kad jam negali kilti prievolė apmokėti išlaidas už ieškovės asmeninėm reikmėm suteiktas paslaugas. Prie tokių priskirtinos išlaidos vandeniui, suvartotam bute nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., pašildyti. Iš ieškovės pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kiek ieškovė suvartojo šilumos energijos vandeniui pašildyti. Laikotarpiu, už kurį ieškovė patyrė išlaidas butui išlaikyti, butas neabejotinai buvo šildomas. Taigi reikalavimas priteisti skolą už apmokėtą buto šildymą (įskaitant suvartotą šilumos energiją vandeniui pašildyti) negali būti atmestas remiantis vien tuo, kad nepateiktos sąskaitos. Išlaidų dydis yra aiškus. Kad būtų užtikrinta bylos šalių interesų pusiausvyra, įvertinus laikotarpį, už kurį yra prašoma priteisti skolą, faktą, kad ieškovė bute gyveno ir turėjo vartoti vandenį, ieškovės išlaidų butui šildyti suma mažinama 30 procentų (iki 805,35 Eur), turinčiais apimti išlaidas vandeniui pašildyti (CK 1.5 straipsnis). Remiantis tuo, konstatuotina, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei 3 081,02 Eur skolą.
Dėl bylos baigties
48. Apibendrinant išdėstytą, kad būtų užtikrinta bylos šalių interesų pusiausvyra, ieškovės reikalavimai išspręstini taip: 1) pripažįstama, kad ieškovei priklauso ½ dalis šio turto: 1/13 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,1018 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir automobilio (duomenys neskelbtini); 2) butą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsisakoma atidalinti; 3) 1/13 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini) atidalinami iš bendrosios dalinės nuosavybės, sklypą ir automobilį priteisiant atsakovui, o ieškovei iš atsakovo 1 853,85 Eur (1 907,69 Eur + 1 800 Eur) / 2) kompensaciją; 4) reikalavimas nustatyti vidinę prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo tvarką atmetamas kaip nepagrįstas; 4) ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 081,02 Eur dydžio skola.
49. Ieškovė ir atsakovas turėtų ieškoti kitų kompromisinių variantų, kaip pasidalinti likusį turtą, tuo pačiu išsprendžiant prievolės trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal Kredito sutartį teisinio likimo klausimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė už atstovų suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 1 421,75 Eur, už ieškinį – 497 Eur žyminį mokestį, ir 78,73 Eur už duomenų gavimą iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovas už atstovo suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 1 000 Eur. Bylos šalių patirtos išlaidos yra pagrįstos ir buvo būtinos bei, atsižvelgiant į bylos išsprendimo baigtį, skirstytinos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį. Teisminio proceso eigoje pasikeitė ieškovės įrodinėjama aplinkybė dėl 0,1018 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertės, kuri išaugo nuo 18 941 Eur iki 39 400 Eur. Už vertės padidėjimą ieškovė turėjo primokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Toks ieškinio trūkumas ieškovei nebuvo nustatytas. Kad būtų užtikrintas procesinis apibrėžtumas, prievolė primokėti žyminį mokestį šioje proceso dalyje nebenustatoma.
51. Ieškovė pareiškė neturtinį reikalavimą dėl turto atidalijimo, kuris apima reikalavimą dėl vidinės prievolių pagal Kredito sutartį tvarkos nustatymo, ir bendrą turtinį reikalavimą dėl skolos priteisimo bei nuosavybės teisių į turtą nustatymo. Patenkinta apie 90 procentų turtinių reikalavimų ir pusė neturtinio reikalavimo. Taigi proporcingai patenkinta apie 70 procentų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 398,24 Eur (1 421,75 Eur+ 78,73 + 497 Eur) × 70 procentų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui iš ieškovės – 300 Eur. Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama galutinė 1 098,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. Teisminio proceso metu patirtos 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą iš ieškovės priteisiamas 5,98 Eur nurodytų išlaidų dalies atlyginimas, o iš atsakovo – 13,94 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 1/13 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) priklauso ieškovei D. P. ir atsakovui A. P..
Atidalinti 1/13 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės: priteisti žemės sklypo dalį atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei D. P. iš atsakovo A. P. priteisti 953,85 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 85 ct) kompensaciją.
Pripažinti, kad 0,1018 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) priklauso ieškovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso ieškovei D. P. ir atsakovui A. P.. Atidalinti automobilį (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš bendrosios dalinės nuosavybės: priteisti automobilį atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei D. P. iš atsakovo A. P. priteisti 900 Eur (devynių šimtų eurų) kompensaciją.
Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo A. P. 3 081,02 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt vieno euro 2 ct) skolą.
Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo A. P. 1 098,24 Eur (tūkstančio devyniasdešimt aštuonių eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės D. P. 5,98 Eur (penkių eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. P. 13,94 Eur (trylikos eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis