Civilinė byla Nr. 3K-3-270/2011
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02010-2010-5
Procesinio
sprendimo kategorija 129.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011
m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno
(pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio
ministerijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal antstolės R. M. pareiškimą Nacionalinei mokėjimo
agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl baudos skyrimo už antstolės
reikalavimo nevykdymą; suinteresuoti asmenys: skolininkas – R. R., išieškotojas
– UAB „Baltic Agro“.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsakomybės už antstolio
nurodymų nevykdymą, taikymo.
Antstolė R. M., vykdydama Vilniaus miesto 5–ojo notarų biuro išduotus
vykdomuosius dokumentus dėl 650 624 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. R. pagal
Nacionalinei mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA)
tinklalapyje viešai skelbiamą informaciją nustatė, kad skolininkas, kaip 2009 m.
paramos gavėjas, turėjo gauti 261 139,04 Lt išmokų. Antstolė 2010 m.
balandžio 21 d. pateikė NMA reikalavimą per penkias dienas nuo rašto gavimo
dienos informuoti, kada ir į kokią sąskaitą ir kokiomis dalimis nurodytam
skolininkui buvo pervesta ši parama, bei informavo apie CPK 585 straipsnio 2
dalyje nustatytus reikalavimo neįvykdymo padarinius. NMA 2010 m. balandžio 30
d. raštu informavo antstolę, kad ji, administruodama Europos Sąjungos ir
valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, vadovaujasi ne tik Lietuvos
Respublikos teisės aktų, bet ir Europos Sąjungos reglamentų bei kitų teisės
aktų reikalavimais. Pagal jų nuostatas į Europos Sąjungos ar nacionalinės
paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams, antstoliai išieškojimo
nukreipti negali, toks išieškojimas prieštarauja CK 6.476 straipsniui. Antstolė
2010 m. liepos 16 d. pakartotinai pateikė analogiško turinio reikalavimą,
tačiau NMA analogiškais argumentais vėl atsisakė pateikti prašomus duomenis,
prašė atšaukti reikalavimą ir apie tai juos informuoti.
Antstolė prašė teismo paskirti NMA iki
1000 Lt baudą už jos reikalavimo pateikti reikalaujamą informaciją per
nustatytą terminą nevykdymą.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kėdainių
rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskyrė NMA vadovui
400 Lt baudą už antstolės reikalavimų pateikti informaciją nevykdymą. Teismas
nurodė, kad įstatymuose asmeniui, kuriam skirtas antstolio reikalavimas, nesuteikta
teisės, nenuginčijus antstolio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, spręsti apie
priežastis, dėl kurių jis gali nevykdyti antstolio reikalavimą arba jo
nevykdyti. Kadangi bylos nagrinėjimo dalykas buvo NMA veiksmų nevykdant
antstolės teisėto reikalavimo pateikti informaciją vertinimas, tai teismas nevertino
NMA argumentų dėl galimumo nukreipti išieškojimą į paramos gavėjams mokamas
lėšas, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad antstolės
reikalavimai pateikti nurodytą informaciją nebuvo nuginčyti ar panaikinti įstatymų
nustatyta tvarka, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo jais nesivadovauti,
o pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą biudžetinės įstaigos
vadovas privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir
biudžetinės įstaigos nuostatų.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą pagal NMA atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi jį
atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija sutiko
su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad antstolio
reikalavimai pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį,
susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo
veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus
atvejus, kurie duoti neviršijant suteiktų įgaliojimų, yra privalomi visiems
asmenims (CPK 585 straipsnis). Asmenys, kurie nevykdo tokių
antstolio reikalavimų, gali būti baudžiami bauda. Bauda gali
būti nubaustas ne tik skolininkas, bet ir kiekvienas kitas
asmuo, kuris nevykdo teisėto antstolio reikalavimo. Kolegijos teigimu,
pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Biudžetinių įstaigų
įstatymu ir baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrė biudžetinės
įstaigos vadovui. Kolegija, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas,
nevertino NMA argumentų dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkui skirtą paramą
teisėtumo ir pagrįstumo, nes dėl tokio antstolės veiksmo nebuvo paduota skundo,
o apelianto nurodytos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. ir
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartys, kuriomis netenkintas
pareiškimas panaikinti antstolės R. M. 2009 m. gruodžio 21 d. patvarkymą dėl
lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą ir 2010 m. vasario 8
d. patvarkymą „Dėl atsisakymo vykdyto antstolio patvarkymą“, neturėjo esminės
reikšmės šio skundo išsprendimui.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė
Kasaciniu
skundu NMA prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasaciniame
skunde nurodyti tokie argumentai:
1. Kasatoriaus
apskųstos teismų nutartys dėl antstolio patvarkymų, susijusių su NMA administruojamų
išmokų lėšomis, buvo panaikintos, pripažinus antstolių veiksmus neteisėtais.
2. Pagal CK
6.476 straipsnį antstoliai negali nukreipti išieškojimo į Europos Sąjungos ar
nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams. CPK 585
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai yra privalomi visiems
asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, išskyrus
įstatymų nustatytus atvejus. Taigi nagrinėjamu atveju kasatorius turėjo
pagrindą atsisakyti vykdyti antstolės nurodymą, nes antstolės reikalavimas
pateikti informaciją apie skolininkui priklausančią paramą pagal tiesioginių
išmokų paraišką buvo nepagrįstas pagal CK 6.476 straipsnyje nustatytas sąlygas
tiesioginėms išmokoms.
3. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 7
d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie
Žemės ūkio ministerijos v. antstolė R. M., bylos Nr. 3K-3-32/2011,
nepasisakė dėl galimybės išieškoti iš kasatoriaus administruojamų Europos
Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšų investicinės paramos priemonių, kurios
skirtos kaip parama ūkio subjektui tam tikram turtui įsigyti ar objektui
sukurti. Antstoliui areštavus tokios piniginės paramos rūšies lėšas,
investicinis projektas negalėtų būti sėkmingai įgyvendintas. Tokiu atveju
paramos gavėjas jam skirtą paramą privalėtų grąžinti NMA, tačiau ši negalėtų
susigrąžinti lėšų, nes jos jau būtų pervestos antstoliui.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašo jį atmesti ir
palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad kasatorius, gavęs antstolės reikalavimus
pateikti informaciją, neskundė šios veiksmų, vadinasi, antstolės reikalavimai
pagal CPK 585 straipsnį buvo galiojantys, privalomi visiems asmenims ir turėjo
būti vykdomi per antstolės nustatytą terminą. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai padarė teisingas išvadas, kad asmenims nesuteikta teisės
spręsti dėl antstolio reikalavimų pagrįstumo ir taip atsisakyti vykdyti
antstolio reikalavimus, todėl kasatorius, nevykdęs antstolės reikalavimo,
pagrįstai buvo nubaustas. Kasatoriaus argumentai, susiję su galimybe nukreipti
išieškojimą į kitos rūšies paramą – tiesiogines išmokas, o ne investicines, yra
nesusiję su nagrinėjama byla. Šie argumentai, be to, yra nepagrįsti, nes teismų
praktikoje yra padaryta išvada, jog nei Europos Sąjungos, nei nacionalinių teisės
aktų nenustatyta draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš Europos Sąjungos
finansinės paramos (tiesioginių išmokų).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą antstolė R. M. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą
skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad kasatorius
neginčija, jog jis nevykdo antstolės reikalavimų, tačiau teigia, kad
reikalavimai yra neteisėti. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai
teisingai konstatavo, kad asmenims nesuteikta teisės spręsti dėl antstolio
reikalavimų pagrįstumo ir atsisakyti vykdyti antstolio reikalavimus, todėl
kasatoriaus argumentai, kodėl jis atsisako teikti informaciją, neturi teisinės
reikšmės. Be to, nagrinėjamoje byloje neskundžiamas, vadinasi, ir neginčijamas,
antstolės veiksmų neteisėtumas. Antstolės teigimu, kasacinio skundo argumentai iš
esmės nepagrįsti dar ir dėl to, kad kasatorius nepateikė duomenų, jog
administruoja skolininkui suteiktas paskolas, todėl skolininko gaunama parama,
išskyrus paskolas, iš Europos Sąjungos fondų nepriskirtina prie pajamų, iš
kurių negali būti vykdomas išieškojimas.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
atsakomybės už antstolio reikalavimų nevykdymą sąlygų
CPK 18
straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo
privalomumas principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis
yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų
vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas
įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę
gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas,
išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti
(Antstolių straipsnio 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585
straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo
taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo
antstolio reikalavimo, neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį ar
kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti
iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Iš šio teisinio reglamentavimo išplaukia, kad procesinės
atsakomybės subjektu gali būti bet kuris asmuo, nevykdantis antstolio teisėto
reikalavimo, o ne tik skolininkas.
CPK 585
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali
nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir
nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam
tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar
draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali
būti nuspręsta teismo. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia
informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatyminio pagrindo ar
teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu
įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios
antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir
turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu
neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo
nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus.
Taikant
atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti
nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti
nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t.
y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės
ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta,
pvz., asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Svarbia
priežastimi nelaikoma aplinkybė, kad asmens, atsisakančio teikti informaciją,
nuomone, antstoliui perduodama informacija gali būti šio panaudota pažeidžiant
įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus. Asmuo, privalantis pagal
įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti
ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam
informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota.
Nagrinėjamoje
byloje suinteresuotam asmeniui NMA buvo pateiktas antstolės, kuri vykdė Vilniaus
miesto 5–ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius dokumentus, patvarkymas
pateikti informaciją apie skolininkui R. R. suteiktas lėšas iš Europos
Sąjungos, t. y. antstolė tik rinko informaciją apie skolininko turtą. Teisėjų
kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimą, ar pagrįstai kasatoriui buvo skirta
bauda už atsisakymą teikti informaciją antstoliui, vertintinas antstolio
reikalavimo pagrįstumas. Jeigu prašoma pateikti informacija renkama apie turtą,
į kurį neabejotinai negali būti nukreipiamas išieškojimas, toks antstolio
reikalavimas būtų pripažintas neteisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio
reikalavimas pripažintinas teisėtu, jei informacija renkama apie turtą, į kurį
gali būti nukreipiamas išieškojimas arba nėra aiškaus draudimo išieškoti iš
turto. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad antstolė rinko informaciją apie
turtą, į kurį aiškiai, neabejotinai įstatymo nuostatos pagrindu ar teismo
sprendimu nustatyta, kad negali būti nukreipiamas išieškojimas. Iš Paramos
gavėjų paieškos sąrašo, pateikto NMA pažymoje, matyti, kad skolininkui R. R.
buvo išmokėtos tiesioginių išmokų ir viešojo finansavimo sumos (b. l. 4). Dėl
tiesioginių išmokų pasisakyta teismų praktikoje, kurioje nurodyta, kad tiesioginių
išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykužius teisės aktuose nustatytas
tiesioginių išmokų gavimo sąlygas, o turtas, į kurį negali būti nukreipiamas
išieškojimas, išvardytas CPK 668 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio
ministerijos v. antstolė R. M., bylos Nr. 3K-3-32/2011). Dėl to pripažintinos
pagrįstomis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados skirti
kasatoriui baudą už antstolio nurodymų nevykdymą, nes antstolis, pirma, tik
rinko informaciją apie skolininko turtą ir tai buvo daroma atliekant parengiamuosius
vykdymo veiksmus, o kasatoriui įstatymu nesuteikta teisės spręsti, kokiu tikslu
ir (ar) kaip bus panaudota antstolio surinkta informacija, juolab kad
kasatorius, nesutikdamas su antstolės reikalavimu, turėjo teisę pasinaudoti Civilinio
proceso kodekse nustatyta teise apskųsti, jo manymu, neteisėtus antstolės
veiksmus. Kitu atveju antstolės patvarkymas kasatoriui pateikti informaciją
turėjo būti vykdomas atsižvelgiant į CPK 585 straipsnio 1 dalies reikalavimus,
o atsisakius vykdyti antstolio reikalavimus, kasatoriui pagal įstatymą buvo
skirta bauda (CPK 585 straipsnio 2 dalis).
Kiti kasacinio
skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamų
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių teisėtumui, todėl dėl jų
teisėjų kolegija nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias
atsakomybės už antstolio nurodymų nevykdymą, o kasacinio skundo argumentai
nesudaro pagrindo panaikinti šią teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
priteisimo
Pagal CPK 98 straipsnio
nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai
priimamas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos
priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Suinteresuotas
asmuo UAB „Baltic Agro“ prašo priteisti 1452 Lt už atsiliepimą į kasacinį
skundą surašymą. Prašomas priteisti išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85
patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio 7 ir 8.14 punkte nurodytus kriterijus, todėl priteistinas iš suinteresuoto
asmens Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.
Kasacinis
teismas patyrė 62,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus suinteresuoto asmens kasacinio
skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio
(CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis,
96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu
ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens
Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (įmonės kodas (duomenys
neskelbtini) 62,95 Lt (šešiasdešimt
du litus 95 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme.
Priteisti suinteresuotam
asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ (įmonės kodas (duomenys
neskelbtini) iš suinteresuoto
asmens Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (įmonės
kodas (duomenys neskelbtini) 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus
penkiasdešimt du) Lt advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą,
apmokėti.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Algis
Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
Antanas
Simniškis