Civilinė byla Nr. N2-5298-618/2012
(Proceso Nr. 2-06-3-03064-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija:
76.4.; 77.4.2; 78.2.1.; 99.5.; 99.7.; 116.1.; 116.4.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. B., atsakovui S. G., atsakovo atstovui advokatui R. S., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje A. N., institucijos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui S. G. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje A. N., institucija, teikianti išvadą byloje _ Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas S. G. yra nepilnamečio S. B. tėvas, o S. B. yra S. G. sūnus; nustatyti nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamąją vietą su motina V. B., priteisti iš atsakovo S. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo S. G. išlaikymo įsiskolinimą po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2009-07-01 iki ieškinio padavimo dienos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5, I t.). Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašo tenkinti. Paaiškino, kad jai ir atsakovui 1999-04-19 gimė sūnus S. B., šalys santuokos sudarę nebuvo, kartu negyveno. Atsakovas faktiškai tėvystę pripažino, tačiau įforminti tėvystę įstatymo nustatyta tvarka atsisakė. Nepaisant to, iki 2009-06-30 atsakovas nuolat teikė sūnui išlaikymą, bendravo su sūnumi. Tačiau nuo 2009-07-01 jų santykiai nutrūko, atsakovas nepripažino sūnaus, neteikė jam išlaikymo. Nurodė, kad gauna 900,00 Lt darbo užmokestį, iš jų kas mėnesį skiria 400 – 500 Lt sūnaus išlaikymui. Turi butą, kuriame gyvena su sūnumi, komunaliniai mokesčiai vasarą sudaro apie 200,00 Lt, žiemą – 300,00 Lt. Sūnus turi regos sutrikimų, todėl tai reikalauja papildomų išlaidų, nuo lapkričio mėnesio sūnui išrašytas naujas receptas akiniams, bet akiniai neužsakyti, nes tam neturi lėšų. Sūnus nelanko jokių burelių, nes ji negali sūnaus papildomiems užsiėmimams skirti lėšų.
Atsakovas S. G. ieškinį pripažino iš dalies, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kitos ieškinio dalies nepripažino (b. l. 39-41, I t.). Nurodo, kad V. B. gimus vaikui S., tėvystės nepripažino, ne kartą siūlė atlikti DNR ekspertizę, bet ji nesutiko. Vaikui augant pamatė, kad skiriasi jų akių, plaukų spalva, nosis, veido bruožai, charakteris, todėl abejonės dėl tėvystės vis stiprėjo. Atlikta ekspertizė jo abejonių neišsklaidė, mano, kad būtina skirti pakartotinę ekspertizę. Dirba pagal verslo liudijimą, teikia taksi paslaugas, turi paskolą, bankui kas mėnesį moka 1000,00 Lt, už mašinos nuomą moka 400,00 Lt, perka kurą. Rėmė vaiką kol galėjo, tačiau dabar visas turtas areštuotas, uždirba kelis šimtus litų, savo ir A. N. sūnui T. skiria tik 130,00 Lt. Išlaikymo įsiskolinimo mokėti neturi ir negali.
Atsakovo atstovas advokatas R. S. nurodo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, prašo šį reikalavimą tenkinti. Tačiau sprendžiant reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, prašo atsižvelgti į atsakovo išsakytas abejones. Jei teismas pripažins atsakovą ieškovės vaiko tėvu, prašo netenkinti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, o nustatant priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgti į T. N. teikiamą išlaikymą bei į atsakovo sunkią turtinę padėtį.
Trečiasis asmuo atsakovo pusėje A. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškinimą duoti atsisakė.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė A. V. pateikė išvadą, kad tėvystės faktas įrodytas ekspertizės aktu. Vaiko interesus atitiktų tai, kad būtų pripažinta tėvystė. Institucija pritaria, kad vaikui turėtų būti priteistas 350 - 400 Lt dydžio išlaikymas, nes vaikas turi gauti viską, kas būtina, šiuo metu ieškovės pajamų nepakanka užtikrinti būtinus vaiko poreikius. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, institucija sutinka, jog nepilnamečio S. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama V. B.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. B., išduotame vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas, įrašyta tik mama – V. B. (b. l. 14, I t.). Ekspertizės aktu Nr. ES 199/12 (01) nustatyta, kad S. B. tėvas yra S. G. su 99,999 % tikimybe (b. l. 65-66). S. B. turi sveikatos problemų – diagnozuota trumparegystė ir astigmatizmas (b. l. 23-26, I t.). S. B. 2010 metais pirkti akiniai kainavo 75,00 Lt, 2011 metais pirkti akiniai -188,00 Lt (b. l. 22, 27, 28, I t.). S. B. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijoje 7d klasėje (b. l. 21, I t.). Ieškovė V. B. su sūnumi S. B. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota jų gyvenamoji vieta (b. l. 13, 19, I t.). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 890,61 Lt (b. l. 15-18, 30-33, I t.). Kito turto ieškovė neturi (b. l. 7-11, I t.). Atsakovas su trečiuoju asmeniu turi nepilnametį sūnų T. N., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 86, 102-104, 157-158, I t.). Išlaikymas iš atsakovo sūnui nepriteistas. Atsakovas gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise taip pat priklauso 0,1500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruotos kelios transporto priemonės, turi lėšų banke, visiems minėtiems daiktams ir piniginėms lėšoms apribota disponavimo teisė. Atsakovo vardu taip pat registruota S. G. komercinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 116-122, 126-130, I t.). Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 105-115). Duomenų apie gaunamas pajamas atsakovas teismui nepateikė.
Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas yra jos sūnaus S. B. tėvas. Atsakovas ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nepripažįsta.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad gimus sūnui S. B., šalys santuokos sudarę nebuvo, kartu negyveno. Atsakovas faktiškai tėvystę pripažino, iki 2009-06-30 nuolat teikė sūnui išlaikymą, bendravo su sūnumi. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos su atsakovo pastebėjimais (b. l. 46-49, I t.). Atsakovo tėvystės faktą patvirtina atlikta teismo tėvystės ryšių nustatymo teismo medicinos ekspertizė. Tik iškilus klausimui dėl tinkamo tėvo pareigų vykdymo atsakovas pradėjo neigti tėvystę, prašo skirti pakartotinę ekspertizę, nurodydamas, kad skiriasi jo ir vaiko akių, plaukų spalva, nosis, veido bruožai, charakteris. Nurodyti atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti eksperto išvados pagrįstumu, vertintini kaip vengimas tinkamai vykdyti tėvo pareigą. Todėl skirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę nėra pagrindo (CPK 219 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismo DNR (genominės) ekspertizės akte padarytą išvadą, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas yra S. B. tėvas, o S. B. yra atsakovo sūnus.
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas ieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pripažino (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo S. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat, priteisti iš atsakovo S. G. išlaikymo įsiskolinimą po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2009-07-01 iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas nurodo, kad gali teikti ne didesnį kaip 130,00 Lt išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimo mokėti neprivalo ir neturi finansinių galimybių.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymas skiriamas ne vienam iš tėvų (šiuo atveju motinai), o nepilnamečiui vaikui, tik motina skirtina šių lėšų administratore. Atkreiptinas dėmesys, kad vieno iš tėvų veiksmai (nesikreipimas į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir pan.), kuriais nėra maksimaliai ginamos vaiko teisės būti išlaikomam tėvų, negali būti pagrindas apskritai atmesti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie atleistų nepilnamečio vaiko tėvą nuo vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. šalių sūnus turi teisę gauti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-07-01.
Konstatavus, kad nepilnamečiam vaikui priklauso išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, būtina išspręsti jo dydžio klausimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, taip pat nustatomas CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai; kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, turi būti vertinama dabartinė šalių turtinė padėtis ir šalių padėtis tuo metu, kai susidarė išlaikymo įsiskolinimas.
Byloje nustatyta, kad nuo 2009-07-01 atsakovas išlaikymo neteikė. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė gauna 890,61 Lt darbo užmokestį, turi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kito turto ir pajamų neturi. Pagal bylos duomenis atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,1500 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, S. G. komercinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jis turi lėšų banke, dirba pagal verslo liudijimą. Duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. Nuo 2012-06-27 nekilnojamiems ir kilnojamiems daiktams bei piniginėms lėšoms apribota disponavimo teisė, nuo 2008-05-28 gyvenamajam namui su priklausiniais ir 0,1500 ha žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), įregistruota hipoteka. Atsakovas turi nepilnametį sūnų T. N., gimusį (duomenys neskelbtini), daugiau duomenų apie išlaikomus asmenis byloje nėra pateikta. Šie duomenys leidžia teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė negu ieškovės, todėl įvertinti atsakovą socialiai silpnesne šalimi nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, jų turimus kreditorinius įsipareigojimus bei išlaikomų asmenų skaičių, į tai, kad šalys yra darbingo amžiaus, į tai, kad duomenų apie šalių turimas sveikatos problemas ar kitas svarbias priežastis, dėl kurių jie negalėtų dirbti, nėra, į vaiko poreikius, taip pat į tai, kad ieškovė sutinka, jog atsakovas mokėtų mažesnį už ½ vienos minimalios mėnesio algos išlaikymą vaikui, t.y. 400,00 Lt dydžio išlaikymą vaikui, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai). Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. LR Vyriausybė 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 minimali mėnesinė alga nuo 2008-01-01 nustatyta 800 Lt. Dėl šios priežasties nuo 2009 m. liepos 1 d. už kiekvieną mėnesį priteistina po 400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Apibendrinant išsakytas aplinkybes, konstatuotina, kad už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2012-03-01 atsakovas yra skolingas 12800,00 Lt (32 mėn. x 400 Lt) išlaikymo įsiskolinimo, todėl ši suma priteistina nepilnamečiam vaikui.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas, priteisdamas išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, priteisia išlaikymą vaikui, o ne jo atstovui pagal įstatymą – motinai (CK 3.157 straipsnis, 3.272 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo įsiskolinimo panaudojimą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, nustatytina, kad S. G. yra vaiko S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. B. yra atsakovo S. G. sūnus, nepilnamečio vaiko S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. B., iš atsakovo S. G. nepilnamečiui sūnui S. B. priteistinas išlaikymas po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo S. G. nepilnamečiui sūnui S. B. priteistinas 12800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2012-03-01.
Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 50,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6, I t.), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-13 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 34-45, I t.). Ieškovė taip pat sumokėjo 550,00 Lt už ekspertizės atlikimą (b. l. 58, I t.). Atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-26 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.)-TPA-1501-12 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų (b. l. 93-94, I t.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 50,00 Lt žyminio mokesčio ir 550,00 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą, iš viso 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškovė teismo 2012-03-13 nutartimi atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-26 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Byloje patirta 12,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau šios išlaidos iš atsakovo taip pat nepriteistinos, o atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), yra vaiko S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. B. yra atsakovo S. G. sūnus.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. B., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. G. nepilnamečiui sūnui S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo S. G. nepilnamečiui sūnui S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 12800,00 Lt (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2012-03-01.
Paskirti ieškovę V. B. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko S. B. išlaikymui, tvarkytoja.
Priteisti iš atsakovo S. G. 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. B.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui nustatytos tėvystės įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Larisa Šimanskienė