Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-2586-676-2013].doc
Bylos nr.: 2-2586-676/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Paveldėjimo teisė
Paveldėjimas
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-2586-676/2013

(Proceso Nr. 2-06-3-00949-2013-9)

Procesinio sprendimo kategorija 34.; 128.2.

 (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 5 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant pareiškėjai N. Š. ir pareiškėjų atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, vertėjai Vidai Rimkienei, civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. F., N. Š., J. B. (J. B.), pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimo faktą, kad V. K. (V. K.) priėmė palikimą po sutuoktinės S. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėjai J. F., N. Š., J. B. (J. B.) priėmė palikimą po V. K. (V. K.) mirties (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėję jį valdyti. Nurodė, kad 2010-06-08 pareiškėjų senoliai S. K. ir V. K. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriame numatė, jog vieno iš sutuoktinių mirties atveju visą mirusiajam priklausantį turtą paveldės jį pragyvenęs sutuoktinis, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui testatoriai butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t.y. po 1/3, paliko savo vaikaičiams J. F., N. Š., J. B.. 2010-12-09 mirus S. K. paveldėjimo teisė atsirado seneliui V. K., tačiau dėl amžiaus ir sveikatos būklės, V. K. neatliko reikiamų formalumų palikimui priimti, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau jis ir toliau gyveno bute bei valdė sutuoktinių turtą. (duomenys neskelbtini) mirus seneliui V. K. pareiškėjams pagal testamentą atsirado paveldėjimo teisė į palikėjų turtą. Butas nekilnojamojo turto registre iki šiol registruotas senelės S. K. vardu, todėl testamentiniams įpėdiniams reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. po sutuoktinės S. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti – bute toliau gyveno, prižiūrėjo ir rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas dėl neįforminto palikimo priėmimo po S. K. mirties. Pareiškėjai faktiškai priėmė palikimą – valdo paveldėtiną turtą, rūpinasi butu ir jį išlaiko. Pareiškėjai prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip fiksuojami (b.l. 2-3, 64-65).

Teismo posėdžio metu pareiškėja N. Š. papildomai nurodė, kad S. K. ir V. K. buvo jos seneliai. Močiutė S. K. norėjo, kad po jų mirties turtas atitektų anūkams, kurių yra trys. Seneliai surašė testamentą, visi trys pareiškėjai pretenduoja į butą. Po S. K. mirties, liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), senelis V. K. tvarkė paveldėjimo reikalus, bet ne iki galo. Po S. K. mirties, V. K. gyveno bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Po V. K. mirties butą išlaikė ir prižiūrėjo pareiškėjai. Prašo pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė S.Baracevičienė papildomai nurodė, jog  šioje situacijoje yra įpėdiniai pagal testamentą, kurie faktiškai yra priėmę palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvusį sutuoktinių S. K. ir V. K. bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau po S. K. ir V. K. mirties neatlikti notariniai veiksmai palikimui priimti. Testamente S. K. ir V. K. aptarė, kad po vieno iš sutuoktinio mirties palikimą paveldės kitas sutuoktinis, o jam mirus, turtą paveldės visi vaikaičiai. Po sutuoktinės S. K. mirties, V. K. naudojosi turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pablogėjus V. K. sveikatai, butą padėdavo prižiūrėti pareiškėjai. Po V. K. mirties, pareiškėjai vykdė V. K. valią ir įgyvendino savo teises disponuodami palikimu bendrai, tačiau butas iki šios dienos liko registruotas S. K. vardu. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą dėl juridinio fakto pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 22-23).

Prašymas tenkinamas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, bei pateiktų paaiškinimų, nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini)  (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 6), S. K. mirė (duomenys neskelbtini)  (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 7). 2010-06-08 S. K. ir V. K. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame numatė, kad S. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka sutuoktiniui V. K., V. K. priklausantį turtą palieka sutuoktinei S. K., mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldi vaikaičiai J. B., N. Š., J. F. (b.l. 8). Iš pateikto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro CDB išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruotas S. K. vardu, kuris pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių S. K. ir V. K. nuosavybe (b.l. 75).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1 d., 2 d.). Testamentų registre įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų nėra (b.l. 70-71). Duomenų, kad V. K., mirus jo sutuoktinei S. K., kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, nėra. Pareiškėjai N. Š., J. B., J. F. Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui pateikė pareiškimus dėl palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, priėmimo (b.l. 13-14). Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras 2012-01-19 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė atlikti notarinius veiksmus, kadangi pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė J. F. įgaliotas asmuo N. F., kuriam nesuteikta teisė pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po mirusiojo V. K. (duomenys neskelbtini) mirties (b.l. 15).

Nagrinėjamoje byloje S. K. ir V. K. sudarytasis bendrasis sutuoktinių testamentas galiojantis ir nenuginčytas, todėl pareiškėjų negalima priversti atsisakyti teisės į jiems S. K. ir V. K. išreikštą valią, t.y. testamentu paliktą turtą (CK 5.17, 5.35, 5.69, 5.60 str.). Testatorių valia privalo būti gerbiama. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, jog V. K. po jo sutuoktinės S. K. mirties, būdamas garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, nepasirūpino palikimo priėmimo formalumais. Tuo labiau, kad nurodytas faktines aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. F., I. B.. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.). Po S. K. mirties (duomenys neskelbtini) V. K., o vėliau po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjai naudojosi, mokėjo mokesčius, valdė S. K. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl daroma išvada, kad V. K. priėmė palikimą po sutuoktinės S. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėjai J. F., N. Š., J. B. priėmė palikimą po V. K. mirties (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėję jį valdyti. Iš pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013-04-01 dienai sumokėta skola už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas, pateiktas kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini) 844,95 Lt sumai, priimta iš įgalioto asmens N. F. (b.l. 66, 68). Iš pateiktų mokėjimo kvitų ir sąskaitų faktūrų matyti, jog sumokėtos skolos už buto, esančios (duomenys neskelbtini), šilumos energiją AB „(duomenys neskelbtini)“ 3587,04 Lt suma (b.l. 67), AB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas 540,32 Lt suma (b.l. 69). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Šiuo atveju išdėstytos aplinkybės ir pateiktieji rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai nori įgyvendinti S. K. ir V. K. valią ir siekia priimti po jų mirties jiems skirtą palikimą, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai (rūpinasi, prižiūri ir išlaiko butą, moka mokesčius). Pateikti įrodymai byloje nėra ginčijami. Dėl nurodytų faktų byloje prieštaravimų nėra, todėl teismas jais vadovaujasi (CPK 185 str.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str.,

 

nusprendžia:

 

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad:

1)        V. K. (V. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2)        Pareiškėjai J. F., N. Š., J. B. (J. B.) priėmė palikimą po V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėję jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                                               Raimondas Dilys