Civilinė byla Nr. 2-2586-676/2013
(Proceso Nr. 2-06-3-00949-2013-9)
Procesinio sprendimo kategorija 34.;
128.2.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Algidai
Guobei, dalyvaujant pareiškėjai N. Š. ir pareiškėjų
atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, vertėjai Vidai Rimkienei,
civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. F., N. Š., J. B. (J. B.),
pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR
Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
n u s t a t ė :
pareiškėjai
prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimo faktą, kad V. K. (V. K.) priėmė
palikimą po sutuoktinės S. K. mirties (duomenys
neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti butą, esantį (duomenys
neskelbtini); pareiškėjai J. F., N. Š., J. B. (J. B.)
priėmė palikimą po V. K. (V. K.)
mirties (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį buto, esančio (duomenys
neskelbtini), faktiškai pradėję jį valdyti. Nurodė, kad 2010-06-08
pareiškėjų senoliai S. K. ir V.
K. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriame numatė, jog vieno iš
sutuoktinių mirties atveju visą mirusiajam priklausantį turtą paveldės jį
pragyvenęs sutuoktinis, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui testatoriai butą,
esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t.y. po 1/3, paliko
savo vaikaičiams J. F., N. Š.,
J. B.. 2010-12-09 mirus S. K. paveldėjimo
teisė atsirado seneliui V. K., tačiau dėl amžiaus
ir sveikatos būklės, V. K. neatliko reikiamų
formalumų palikimui priimti, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau jis ir
toliau gyveno bute bei valdė sutuoktinių turtą. (duomenys neskelbtini)
mirus seneliui V. K. pareiškėjams pagal testamentą
atsirado paveldėjimo teisė į palikėjų turtą. Butas nekilnojamojo turto registre
iki šiol registruotas senelės S. K. vardu, todėl
testamentiniams įpėdiniams reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,
kad V. K. po sutuoktinės S. K.
mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti – bute toliau gyveno,
prižiūrėjo ir rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo
kreipėsi į notarą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas dėl
neįforminto palikimo priėmimo po S. K. mirties.
Pareiškėjai faktiškai priėmė palikimą – valdo paveldėtiną turtą, rūpinasi butu
ir jį išlaiko. Pareiškėjai prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto
negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad
asmuo priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar
kitaip fiksuojami (b.l. 2-3, 64-65).
Teismo posėdžio
metu pareiškėja N. Š. papildomai nurodė, kad S. K. ir V. K. buvo jos
seneliai. Močiutė S. K. norėjo, kad po jų mirties
turtas atitektų anūkams, kurių yra trys. Seneliai surašė testamentą, visi trys
pareiškėjai pretenduoja į butą. Po S. K. mirties,
liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), senelis V.
K. tvarkė paveldėjimo reikalus, bet ne iki galo. Po S.
K. mirties, V. K. gyveno bute, jį prižiūrėjo,
mokėjo mokesčius. Po V. K. mirties butą išlaikė ir
prižiūrėjo pareiškėjai. Prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio
metu pareiškėjų atstovė advokatė S.Baracevičienė papildomai nurodė, jog šioje
situacijoje yra įpėdiniai pagal testamentą, kurie faktiškai yra priėmę palikimą
– butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvusį sutuoktinių S. K. ir V. K. bendrąja
jungtine nuosavybe, tačiau po S. K. ir V. K. mirties neatlikti notariniai veiksmai palikimui
priimti. Testamente S. K. ir V.
K. aptarė, kad po vieno iš sutuoktinio mirties palikimą paveldės kitas
sutuoktinis, o jam mirus, turtą paveldės visi vaikaičiai. Po sutuoktinės S. K. mirties, V. K. naudojosi
turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pablogėjus V. K.
sveikatai, butą padėdavo prižiūrėti pareiškėjai. Po V.
K. mirties, pareiškėjai vykdė V. K. valią
ir įgyvendino savo teises disponuodami palikimu bendrai, tačiau butas iki šios
dienos liko registruotas S. K. vardu. Prašo
pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas
asmuo VMI prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą dėl juridinio
fakto pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti jiems
nedalyvaujant (b.l. 22-23).
Prašymas
tenkinamas.
Iš pateiktų
rašytinių įrodymų, bei pateiktų paaiškinimų, nustatyta, kad V.
K. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys
neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 6), S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties
liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))
(b.l. 7). 2010-06-08 S. K. ir V.
K. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys
neskelbtini)), kuriame numatė, kad S. K. priklausantį
kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka sutuoktiniui V.
K., V. K. priklausantį turtą palieka
sutuoktinei S. K., mirus pergyvenusiam
sutuoktiniui, butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldi vaikaičiai J. B., N. Š., J.
F. (b.l. 8). Iš pateikto VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto
registro CDB išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės
teise registruotas S. K. vardu, kuris pripažįstamas
bendrąją jungtine sutuoktinių S. K. ir V. K. nuosavybe (b.l. 75).
Kad įgytų
palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai
jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo
vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė
palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1 d., 2 d.). Testamentų registre įregistruotų palikėjo
palikimo priėmimo faktų nėra (b.l. 70-71). Duomenų, kad V.
K., mirus jo sutuoktinei S. K.,
kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos
notarą, nėra. Pareiškėjai N. Š., J.
B., J. F. Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui
pateikė pareiškimus dėl palikimo, atsiradusio po V. K. mirties,
priėmimo (b.l. 13-14). Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras 2012-01-19
pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė atlikti notarinius
veiksmus, kadangi pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė J.
F. įgaliotas asmuo N. F., kuriam
nesuteikta teisė pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl
palikimo priėmimo po mirusiojo V. K. (duomenys
neskelbtini) mirties (b.l. 15).
Nagrinėjamoje
byloje S. K. ir V. K. sudarytasis
bendrasis sutuoktinių testamentas galiojantis ir nenuginčytas, todėl pareiškėjų
negalima priversti atsisakyti teisės į jiems S. K. ir
V. K. išreikštą valią, t.y. testamentu paliktą
turtą (CK 5.17, 5.35, 5.69, 5.60 str.). Testatorių valia privalo būti
gerbiama. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis,
jog V. K. po jo sutuoktinės S.
K. mirties, būdamas garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, nepasirūpino
palikimo priėmimo formalumais. Tuo labiau, kad nurodytas faktines aplinkybes
patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. F.,
I. B.. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo
dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.). Po
S. K. mirties (duomenys
neskelbtini) V. K., o vėliau po V. K. mirties
(duomenys neskelbtini) ir pareiškėjai naudojosi, mokėjo mokesčius, valdė
S. K. ir V. K. bendrosios
jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl daroma išvada, kad V. K. priėmė palikimą po sutuoktinės S.
K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti
butą, esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėjai J.
F., N. Š., J. B. priėmė
palikimą po V. K. mirties (duomenys
neskelbtini), po 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini),
faktiškai pradėję jį valdyti. Iš pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“
2013-04-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013-04-01
dienai sumokėta skola už buto, esančio (duomenys neskelbtini),
komunalines paslaugas, pateiktas kasos pajamų orderio kvitas (duomenys
neskelbtini) 844,95 Lt sumai, priimta iš įgalioto asmens N.
F. (b.l. 66, 68). Iš pateiktų mokėjimo kvitų ir sąskaitų faktūrų
matyti, jog sumokėtos skolos už buto, esančios (duomenys neskelbtini),
šilumos energiją AB „(duomenys neskelbtini)“ 3587,04 Lt suma (b.l. 67),
AB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas 540,32 Lt suma (b.l.
69). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle,
kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Įrodymų pakankamumas byloje
reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti
pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą
įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų
duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai
duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar
nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Šiuo atveju išdėstytos aplinkybės
ir pateiktieji rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai nori
įgyvendinti S. K. ir V. K.
valią ir siekia priimti po jų mirties jiems skirtą palikimą, elgėsi
sąžiningai ir rūpestingai (rūpinasi, prižiūri ir išlaiko butą, moka mokesčius).
Pateikti įrodymai byloje nėra ginčijami. Dėl nurodytų faktų byloje
prieštaravimų nėra, todėl teismas jais vadovaujasi (CPK 185 str.). Esant šioms
nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas, todėl
tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290
str.,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį
faktą, kad:
1)
V. K. (V. K.), a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės S. K., a.k. (duomenys
neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs
valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini);
2)
Pareiškėjai J. F., N. Š.,
J. B. (J. B.) priėmė palikimą po V. K., a.k. (duomenys
neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį buto,
esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
faktiškai pradėję jį valdyti.
Sprendimas per
30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui
per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Raimondas
Dilys