Administracinė byla Nr. eA-4887-492/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01400-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 48SD-3882-(14.48.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 2) pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punkto paskutinę eilutę ir ją išdėstyti taip: „<...> Nr. A192, Nr. A193, Nr. A194, Nr. A169, Nr. B169, išskyrus Nr. A168“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
1.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 (toliau – ir Nutartis) leido pareiškėjai iki 2018 m. vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius – sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinėje žemėje, 1992 m. SB (duomenys neskelbtini) suplanavimo projekte (generaliniame plane) (toliau – ir Bendrijos projektas) numatytoje kaip privažiavimas tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Inspekcija 2017 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (2.34)-2D-7552 nurodė, kad Statinių įteisinimas yra susijęs su įsiterpusių valstybinės žemės sklypų suformavimo ir prijungimo prie pareiškėjos valdomo žemės sklypo procedūra. Pareiškėja kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) ,,BMO Projektai“, kuri atliko kadastrinius matavimus ir kelis kartus pateikė juos derinti NŽT Skyriui, tačiau jis 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. sausio 10 d. išvadose nustatė kadastrinių matavimų neatitikimus ir šių matavimų nesuderino.
1.2. Žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169 yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Bendrijoje esančiu sodo (žemės) sklypu Nr. 169. Pagal Bendrijos pirmininkės Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateiktą Bendrijos narių, pateikusių prašymus leisti privatizuoti laisvos valstybinės žemės plotelius, sąrašą, buvo parengtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. KADI-737 „Dėl sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – ir 2013 m. lapkričio 9 d. įsakymas), kuriuo sąraše nurodytiems Bendrijos nariams (be kita ko, ir pareiškėjai) buvo suteikta teisė suformuotus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus prijungti prie turimų sodų sklypų. NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. parengė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.22.)-3938, kuriuo pritarė teritorijų planavimo dokumento tvirtinimui. NŽT Skyriaus vedėjas Įsakymu patvirtino matininko A. Z. (A. Z.) parengtame žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai) valstybinės žemės sklypų, esančių Bendrijoje, formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau – ir Projektas) suformuotus įsiterpusius žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo) valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169.
1.3. Pareiškėja 2018 m. kovo 19 d. pateikė NŽT Skyriui prašymą, nurodydama, kad Įsakymo 1.2 punkto paskutinė eilutė, kurioje įrašyti žodžiai ,,išskyrus: <...> Nr. A169, B169“, prieštarauja LAT Nutarties rezoliucinei daliai, todėl turėtų būti pakeista. Pareiškėja prašė NŽT Skyriaus įvykdyti Nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą, tačiau atsakovas Raštu atsisakė tai padaryti.
2. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjai siekiant įsigyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi jai priklausantys savavališkai pastatyti Statiniai, turi būti parengtas naujas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo savavališkai užimtas ir siekiamas įsigyti valstybinės žemės plotas būtų suprojektuotas atskiru žemės sklypu ar sklypais, išreikšta besiribojančių žemės sklypų savininkų valia įgyti (ar atsisakyti tokios teisės) įsiterpusį žemės sklypą. Atsakovo teigimu, Projektu, patvirtintu Įsakymu, valstybinės žemės plote, ant kurio yra pastatyti Statiniai, nebuvo suformuoti (patvirtinti) žemės sklypai būtent dėl to, kad nebuvo pasiektas susitarimas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų dėl formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo (pasidalinimo).
2.2. Atsakydamas į pareiškėjos 2018 m. kovo 19 d. prašymą, NŽT Skyrius Rašte nurodė, kad tuo atveju, jei Bendrija atsisakys pirkti ginčo valstybinės žemės plotą ir pareiškėja sieks jį išsipirkti, turės būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Pareiškėja neinicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo būtų suformuotas žemės sklypas po Statiniais. LAT Nutartimi nėra nustatyta jokių įpareigojimų NŽT, minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Projekto keitimo.
2.3. Tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. KADI-737 „Dėl sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – ir Įsakymas), tiek NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.22.)-3938 yra tarpiniai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etapai. Galutinį sprendimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo priima NŽT direktorius arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas. Atsižvelgus į visus turimus duomenis ir NŽT 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. TR-(5.34)-10653 pateiktą informaciją, buvo priimtas Įsakymas, pareiškėja jo neskundė.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu prašė dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl pareiškėjos skundo reikalavimų nepasisakė, kadangi jie nesusiję su Inspekcijos kompetencija. Pabrėžė, kad suėjus LAT Nutarties įvykdymo terminui, organizuos jos įvykdymo patikrinimo veiksmus.
5. Pareiškėja pateikė atsikirtimą į atsakovo NŽT atsiliepimą, kuriame nurodė, kad:
5.1. Remiantis LAT Nutartimi, Projektu įsiterpęs žemės sklypas pareiškėjos savavališkai užimtos valstybinės žemės plote suprojektuotas (patvirtintas) nebuvo, todėl šiame plote liko galioti Bendrijos projekto (SB (duomenys neskelbtini) 1992 m. generalinio plano) sprendiniai, t. y. valstybinėje žemėje Bendrijos bendrojo naudojimo kelias. Valstybinės žemės išsipirkimui Projekte buvo suformuoti valstybiniai žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169. Atsakovas turėjo vadovautis LAT Nutarties išvadomis, o ne dėstyti šioms išvadoms prieštaraujančius teiginius.
5.2. Neatitinka tikrovės atsakovo teiginys, kad Projektu valstybinės žemės plote, ant kurio stovi savavališkai pastatyti pareiškėjai priklausantys Statiniai, žemės sklypai nebuvo suformuoti. Pareiškėja byloje pateikė įrodymus, kurie patvirtina šio teiginio nepagrįstumą. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad NŽT neturi jokio teisinio pagrindo keisti Projektą, kadangi teisinis keitimo pagrindas akivaizdus – tai LAT Nutartis ir jos vykdymo privalomumas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad LAT Nutartimi leido pareiškėjai įteisinti jos Statinius, kurie iš dalies stovi suprojektuotuose įsiterpusiuose valstybinės žemės sklypuose Nr. A169 ir Nr. B169, besiribojančiuose su jos sodo sklypu Nr. 169.
5.3. Teismui pateikti duomenys įrodo, kad atsisakymą pirkti suprojektuotus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169, kurie ribojasi su pareiškėjos sodo sklypu Nr. 169, Bendrija patvirtino dar 2013 m., dėl to Skyriaus motyvas, jog vėl pareiškėja turi gauti analogišką Bendrijos atsisakymą, yra akivaizdžiai perteklinis reikalavimas.
5.4. Priešingai nei nurodė atsakovas, pareiškėja dėjo visas įmanomas pastangas, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas būtų patvirtintas, tačiau tam trukdė prasidėjęs teisminis procesas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
5.5. Neteisingas atsakovo teiginys, kad tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas, tiek NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.22.)-3938 yra tarpiniai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etapai, kadangi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) nuostatos patvirtina, kad visos tokios projekto dalys yra vienodai svarbios ir sudaro vientisą dokumentą.
5.6. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas visai mėgėjų sodo teritorijai arba mėgėjų sodo teritorijos daliai, o tai buvo atlikta dar 2013 m., kuomet Projektas buvo parengtas ir suderintas. Šiame kontekste abejones kelia atsakovo teiginys, kad valstybinės žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169 (iš kurių vienas sudaro kiek daugiau nei pusę aro, o kitas – apie vieną arą) laikytini mėgėjų sodo teritorijos dalimi, dėl to būtų racionalu, logiška ir ekonomiškai pagrįsta rengti (ir net pakartotinai) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėta 11 punkto nuostata yra „baigtinė“, nes joje kalbama apie visą mėgėjų sodo teritoriją arba mėgėjų sodo teritorijos dalį, bet ne apie atskirus (pavienius) mažus žemės sklypus kaip šiuo atveju.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
7. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti atlyginti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija prašė dėl pareiškėjos apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad LAT Nutartis turi prejudicinę galią, t. y. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.).
12. LVAT, atsižvelgęs, kad atsakovo nurodyti argumentai (Rašte ir atsiliepime į pareiškėjos skundą) yra prieštaringi, įrodymų, jog tarp gretimų žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl teisės (įsigyti įsiterpusį žemės sklypą) ir kas yra tokio ginčo, jei jis kilęs, šalys, byloje nėra, taip pat nėra galimybių pašalinti prieštaravimus tarp įrodymų, nerenkant ir netiriant naujų įrodymų, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
13. LVAT pabrėžė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi įvertinti kasacinio teismo Nutartyje konstatuotus faktus, jog Bendrijos susirinkimas dėl neįrengtų kelių sprendė (sutiko), kad tokia žemė būtų parduodama, o pareiškėja susirinkimo nustatyta tvarka išreiškė valią žemę įsigyti. Ar tokią valią išreiškė ir gretimų sklypų savininkai, byloje netirta ir šios aplinkybės nevertintos. Nėra ir duomenų, ar NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymo priėmimo metu buvo kilęs ginčas dėl teisės tarp žemės sklypų savininkų. Dėl šio fakto kyla abejonių atsižvelgiant ir į tai, kad Projektas buvo derintas Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu, NŽT priėmė šio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame tarp pertvarkomos teritorijos nurodyti ir įsiterpę ginčo žemės sklypai. Tik nustačius visumą ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir jas įvertinus, gali būti priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas (ABTĮ 86 str.).
14. Atsakovas NŽT pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymo priėmimo metu buvo ginčas tarp pareiškėjos ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų D. B. ir T. B. NŽT 2012 m. kovo 14 d. buvo gautas D. B. prašymas, kuriame nurodoma, kad nesutinkama dėl bendrojo naudojimo kelio, esančio tarp pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ir gretimo D. B. ir T. B. priklausančio žemės sklypo, panaikinimo, t. y. dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo. Taigi NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymo priėmimo metu buvo žinoma apie gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų D. B., T. B. ir pareiškėjos N. Š. nesutarimą dėl tarp minėtų žemės sklypų esančio įsiterpusio žemės sklypo pasidalinimo ir išsipirkimo. Po minėto NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymo priėmimo buvo gauti ir kiti D. B. ir T. B. skundai dėl įsiterpusio žemės sklypo formavimo. NŽT Skyriuje 2019 m. kovo 8 d. taip pat buvo gautas pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio žemės sklypo suformavimas ir prijungimas prie pagrindinio žemės sklypo, rengimą. NŽT Skyriuje 2019 m. balandžio 11 d. buvo gautas ir D. B. bei T. B. analogiškas prašymas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio žemės sklypo suformavimas ir prijungimas prie pagrindinio žemės sklypo, rengimo. Taigi iš gautų prašymų galima daryti aiškią išvadą, kad tą patį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą išreiškė valią įsigyti tiek pareiškėja, tiek gretimo žemės sklypo savininkai – D. B. ir T. B., tačiau nebuvo pateiktas rašytinis susitarimas dėl jiems tenkančių formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių arba atsisakymas įgyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1854 redakcija) (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės), 4 punktą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą turi teisę įgyti visi su šiuo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkai, todėl nagrinėjamu atveju yra būtinas besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimas dėl formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo (dalių nustatymo) arba atsisakymas įgyti šį žemės sklypą. Taip pat buvo gauti D. B. skundai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įsiterpusio žemės sklypo formavimo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas nėra parengtas.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
16. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl NŽT Skyriaus Rašto, kuriuo atsisakyta patikslinti Projektą ir parduoti pareiškėjai Projekte nepatvirtintus žemės sklypus, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 0,0730 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 169), patenkantį į Bendrijos teritoriją. Inspekcija 2010 m. liepos 23 d. faktinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja savo žemės sklype Nr. 169 ir Bendrijos projekte suprojektuoto privažiavimo vietoje savavališkai pastatė Statinius. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Inspekcija kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama įpareigoti pareiškėją per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus Statinius – sodo namą, pagalbinį ūkio pastatą, betoninį vandentiekio šulinį ir metalinės tvoros dalį, esančius Žemės sklype Nr. 169 ir žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybinėje žemėje, kuri Bendrijos Projekte pažymėta kaip kelias tarp sodo sklypų. Bendrija 2013 m. parengė Projektą, kurio tikslas – suformuoti apie 10 naujų žemės ūkio paskirties (sodininkų bendrijų bendro naudojimo) valstybinės žemės sklypų bei 36 naujus įsiterpusius žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų sklypų) valstybinės žemės sklypus, kuriuos numatyta sujungti su besiribojančiais žemės ūkio (mėgėjų sodo sklypų) paskirties žemės sklypais. Parengtame Projekte numatyta padidinti pareiškėjos valdomą žemės sklypą Nr. 169, prijungiant prie jo projektuojamus 0,0069 ha ploto žemės sklypą Nr. A169 bei 0,0098 ha ploto žemės sklypą Nr. B169. NŽT Skyriaus vedėjas Įsakymu patvirtino A. Z. parengtame Projekte suformuotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (Įsakymo 1.1 p.) bei suformuotus įsiterpusius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus Nr. A168, Nr. A169 ir Nr. B169 (Įsakymo 1.2 p.). LAT, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-191-690/2017 pagal Inspekcijos ieškinį dėl savavališkai pastatytų Statinių pašalinimo, Nutartimi nutarė leisti pareiškėjai iki 2018 m. vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus Statinius, esančius žemės sklype Nr. 169 ir valstybinėje žemėje. LAT konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pareiškėjai „<...> galimybę pasinaudoti teise pretenduoti įgyti teisinį pagrindą valdyti užimtą valstybinės žemės sklypą, juo naudotis ir disponuoti bei įteisinti savavališkai pastatytus statinius <...>“. Pareiškėja, atsižvelgdama į LAT Nutartyje nurodytus argumentus, 2018 m. kovo 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT Skyrių, prašydama nedelsiant įvykdyti Nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo pareiškėjai leista teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus Statinius, ir pakeisti NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymo 1.2 punktą, nurodant, kad šiuo Įsakymu yra tvirtinami žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169. NŽT Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, Raštu išdėstė pareiškėjai įsiterpusių valstybinės žemės sklypų formavimo sodininkų bendrijų teritorijose tvarką ir nurodė, kokius veiksmus pareiškėja turėtų atlikti, siekdama įgyti šalia jos valdomo žemės sklypo Nr. 169 esantį valstybinės žemės plotą. Pareiškėja nesutinka su Raštu ir teigia, kad LAT Nutarties pagrindu ji įgijo teisę išpirkti valstybinės žemės plotą, užstatytą Statiniais, todėl NŽT turėtų vykdyti Nutartį ir pakeisti Įsakymo 1.2 punkto dalį dėl žemės sklypų Nr. A169 ir Nr. B169 suprojektavimo.
18. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. buvo parengtas Projektas, kuriame suprojektuoti įsiterpę valstybinės žemės sklypai numatomi prijungti prie besiribojančių žemės sklypų, be kita ko, žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169, kuriuos numatyta sujungti su pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu Nr. 169. Vis dėlto NŽT Skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. Įsakymo, kuriuo buvo patvirtinti Projekte suformuoti žemės sklypai, 1.2 punkte nustatyta, kad yra tvirtinami išvardinti suformuoti įsiterpę žemės sklypai, išskyrus žemės sklypus Nr. A168, Nr. A169 ir Nr. B169, taigi Projekto sprendiniai teritorijoje, besiribojančioje su pareiškėjos valdomu žemės sklypu Nr. 169, neįsigaliojo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas Įsakymas būtų panaikintas, pripažintas netekusiu galios, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja, sužinojusi, kad Projekto dalis dėl žemės sklypų Nr. A169 ir B169, besiribojančių su žemės sklypu Nr. 169, nebuvo patvirtinta, teisės aktų nustatytą tvarka ir terminais apskundė Įsakymą ar atitinkamą jo dalį. Todėl teismas darė išvadą, kad ginčo teritorijos atžvilgiu liko galioti iki Projekto patvirtinimo galiojusio teritorijų planavimo dokumento (Bendrijos projekto) sprendiniai, o pareiškėja, siekdama realizuoti galimybę įgyti nuosavybės teisę į ginčo valstybinės žemės plotą, turėtų minėtų teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės valdos projektą (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą), kuriame būtų numatyta prijungti šiuos įsiterpusius valstybinės žemės plotus prie pareiškėjos valdomo žemės sklypo Nr. 169.
19. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 17, 18, 22, 63.1, 63.6, 71 nuostatomis, darė išvadą, kad teisės aktuose nurodyti subjektai skirtinguose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etapuose vertina jo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima sprendimus dėl galimybės toliau rengti šį projektą, be kita ko, NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, savivaldybės administracija, o teisės aktuose numatytais atvejais – ir kiti nurodyti subjektai, išduoda projekto rengimo reikalavimus, vėliau derina parengtą projektą, NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą tvirtinti parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu yra atliekamas ne vienas tarpinis veiksmas ir priimamas ne vienas tarpinis aktas, sudarantys pagrindą tęsti projekto rengimo procedūrą, tačiau šių veiksmų atlikimas pats savaime nereiškia, kad projektavimo procedūra bus užbaigta viso projekto patvirtinimu – bet kurioje vykdomos procedūros stadijoje nustačius, kad atliekami veiksmai neatitinka teisės aktų reikalavimų, ji gali būti nutraukiama. Tik baigiamojo administracinio akto – NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo – priėmimas reiškia, kad įsigalioja projekto sprendiniai dėl visų tvirtinamų žemės sklypų ir tai sukelia teisinius padarinius žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte dalyvavusiems subjektams. Savo ruožtu tarpinėse žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo ir rengimo procedūrose dalyvaujančių institucijų, be kita ko, savivaldybės priimami sprendimai neturi tokios teisinės galios.
20. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu suderino parengtą Projektą, kuriame numatyta padidinti Bendrijos teritorijoje esančius žemės sklypus ir suformuoti bendro naudojimo teritoriją. Taigi Vilniaus rajono savivaldybės administracija atliko Taisyklėse nurodytą jos kompetencijai priskirtą tarpinį veiksmą – suderino Projektą, tokiu būdu sudarydama sąlygas tęsti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmus, o vėliau jį patvirtinti NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (nagrinėjamu atveju – Projekto dalis buvo patvirtinta NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymu). Vis dėlto, kaip minėta pirmiau, tai nereiškia, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas galutiniu sprendimu privalo patvirtinti visus suprojektuotus žemės sklypus, kadangi priimant baigiamąjį procedūros aktą, turi būti atsižvelgiama į visas projekto teisėtumui įtakos galinčias turėti aplinkybes. Todėl pareiškėjos nurodytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas nesudaro pagrindo pakeisti Įsakymo, kuriuo patvirtinta Projekto dalis, 1.2 punktą. Antra vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT Nutartyje taip pat nėra įtvirtinta besąlyginė valstybinės žemės patikėtinio pareiga suformuoti ir parduoti pareiškėjai ginčo teritorijoje esantį valstybinės žemės plotą. Nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pareiškėjai galimybę „<...> pasinaudoti teise pretenduoti įgyti teisinį pagrindą valdyti užimtą valstybinės žemės sklypą, juo naudotis ir disponuoti bei įteisinti savavališkai pastatytus statinius <...>“. LAT Nutartyje nevertino, ar ginčo valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygas, taip pat nevertino, ar kiti subjektai (kitų besiribojančių žemės sklypų savininkai) negali pretenduoti į šio žemės sklypo dalį, bei nenustatinėjo kitų reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą priimti sprendimą dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir prijungimo prie pareiškėjos valdomo žemės sklypo Nr. 169. Todėl, teismo vertinimu, LAT Nutartyje išdėstytas teiginys reiškia, kad pareiškėjai turi būti sudaryta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti žemės sklypo suformavimo procedūras ir tuo atveju jei pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus (be kita ko, įsiterpusio žemės sklypo kriterijus), jį suformuoti ir įgyti. Nutarties pagrindu pareiškėjai yra sudaroma galimybė pasinaudoti teise pretenduoti į ginčo valstybinės žemės plotą, tačiau galutinis sprendimas dėl šio žemės ploto suformavimo ir pardavimo turi būti priimamas kompetentingai institucijai teisės aktuose nustatyta tvarka įvertinus, ar vadovaujantis šiuo metu galiojančiais valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriems būdingas imperatyvus reglamentavimas ir teisinis apibrėžtumas, pareiškėja, pretenduojanti įgyti įsiterpusį žemės plotą, faktiškai turi teisę realizuoti šiuos ketinimus.
21. Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl Įsakymo priėmimo metu buvusio ginčo tarp pareiškėjos ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų D. B. ir T. B., nustatė, kad NŽT 2012 m. kovo 14 d. buvo gautas D. B. prašymas, kuriame nurodoma, kad nesutinka dėl bendrojo naudojimo kelio, esančio tarp pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ir gretimo D. B. ir T. B. priklausančio žemės sklypo, panaikinimo, t. y. dėl įsitepusio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad NŽT Įsakymo priėmimo metu buvo žinoma apie gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų D. B., T. B. ir pareiškėjos nesutarimą dėl tarp minėtų žemės sklypų esančio įsiterpusio žemės sklypo pasidalinimo ir išsipirkimo. Dėl šių priežasčių buvo atsisakyta suformuoti įsiterpusius žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus Nr. A168, Nr. A169, B169. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas NŽT Žemės tvarkymo departamento 2013 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. TR-(5.34)-10653, adresuotas NŽT Skyriui, kuriame nurodoma, kad į NŽT 2013 m. gruodžio 17 d. kreipėsi D. B. ir T. B. pateikdami dokumentus, pavirtinančius, kad Projekte pažymėtos sodo žemės sklypo Nr. 169 ribos neatitinka Bendrijos projekte suplanuotų šio žemės sklypo ribų, todėl klaidingai nurodyti ir suformuoti žemės sklypai Nr. A168, Nr. A169, B169. Kilusį ginčą tarp gretimų sklypų savininkų patvirtina ir T. B. 2013 m. lapkričio 24 d. paaiškinimas, adresuotas Bendrijai, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai priskiriamas per didelio ploto žemės sklypas. Po Įsakymo priėmimo buvo gauti ir kiti D. B. ir T. B. skundai (prašymai) dėl įsiterpusio žemės sklypo formavimo: 2014 m. kovo 20 d., 2015 m. birželio 19 d., 2017 m. gegužės 24 d. Aplinkybę, kad gretimo žemės sklypo savininkas buvo išreiškęs norą įsigyti įsiterpusį žemės sklypą, patvirtina į bylą pateiktas jo 2009 m. liepos 22 d. prašymas SB (duomenys neskelbtini). Gretimo žemės sklypo savininkas T. B. buvo įtrauktas į Bendrijos sąrašą asmenų, pateikusių prašymą leisti privatizuoti laisvos valstybinės žemės plotelius, kurie ribojasi su jų sodo sklypais. NŽT Skyriuje 2019 m. kovo 8 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio žemės sklypo suformavimas ir prijungimas prie pagrindinio žemės sklypo, rengimą, o 2019 m. balandžio 11 d. buvo gautas D. B. ir T. B. analogiškas prašymas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio žemės sklypo suformavimas ir prijungimas prie pagrindinio žemės sklypo, rengimo. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad tą patį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą išreiškė valią įsigyti tiek pareiškėja, tiek gretimo žemės sklypo savininkai – D. B. ir T. B., tačiau nebuvo pateiktas rašytinis susitarimas dėl jiems tenkančių formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių arba atsisakymas įgyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.
22. Teismas, vadovaudamasis Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktu, nurodė, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą turi teisę įgyti visi su šiuo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkai. Todėl nagrinėjamu atveju yra būtinas besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimas dėl formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo (dalių nustatymo) arba atsisakymas įgyti šį žemės sklypą. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą pakeisti Įsakymą, tačiau minėtas įsakymas įstatymo nustatytais terminais apskųstas nebuvo ir yra galiojantis.
23. Teismas pabrėžė, kad NŽT Skyrius, atsisakydamas pakeisti Įsakymo 1.2 punkto paskutinę eilutę pareiškėjos pageidaujamu būdu, Rašte nurodė, kad LAT neįpareigojo NŽT patikslinti Projektą ir parduoti pareiškėjai Projekte nepatvirtintus žemės sklypus. Be to, NŽT Skyrius Raštu išaiškino pareiškėjai įsiterpusių žemės plotų mėgėjų sodo teritorijoje įsigijimo tvarką ir nurodė, kokiu būdu pareiškėja galėtų realizuoti teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti Įsakymą ir dėl to pateikė pareiškėjai išsamius ir motyvuotus argumentus. Todėl Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, kad Raštas paliekamas galioti, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo pakeisti Įsakymo 1.2 punktą.
III.
24. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:
24.1. Teismas ignoravo LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartyje išdėstytus argumentus, o kai kuriuos net paneigė. LVAT minėtoje nutartyje nurodė, kad: „Šios nutarties 21, 22 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo kontekste yra teisinis pagrindas pripažinti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis turi prejudicinę galią, t. y. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.)“. Teismas akivaizdžiai paneigė LAT Nutarties ir jos vykdymo privalomumą. Atsakovas reikalauja iš pareiškėjos iš naujo rengti planus bei iš naujo pakartotinai atlikti visas procedūras, t. y. tai, kas atlikta dar 2013 metais – tais metais visiškai parengtas ir suderintas Projektas (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas). Atsisakymą pirkti suprojektuotus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169, kurie ribojasi su pareiškėjos sodo sklypu Nr. 169, Bendrija pareiškė ir patvirtino dar 2013 m., todėl NŽT Skyriaus motyvas, kad pareiškėja vėl turi gauti analogišką Bendrijos atsisakymą, yra akivaizdžiai perteklinis reikalavimas, tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Atsakovas reikalauja iš naujo rengti planus, nors pats nepateisinamai atsisakė patvirtinti suprojektuotus žemės sklypus Nr. A169 ir B168.
24.2. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje patvirtino, kad Įsakymo ar jo dalies apskųsti neturėjo jokios galimybės, kadangi apie jo priėmimą, vėlesnį galiojimą ji neturėjo jokių žinių, t. y. apie šį faktą jos niekas neinformavo, todėl visiškai aišku, kodėl jo neapskundė. Atsakovas teismo posėdyje šios aplinkybės taip pat nepaneigė, todėl teismas, vertindamas šį faktą, turėjo sutikti su pareiškėjos paaiškinimu ir skundžiamame sprendime nurodyti būtent taip, o ne visiškai nepagrįstai argumentuoti, kad nurodyto akto ji neskundė.
24.3. Kritiškai vertintini teismo teiginiai, kad pareiškėja, siekdama įgyti nuosavybės teise ginčo valstybinės žemės plotą, turi pirmiau parengti žemės valdos projektą (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą), kuriame būtų numatyta prijungti šiuos įsiterpusius valstybinės žemės plotus prie pareiškėjos valdomo žemės sklypo Nr. 169. Projektu valstybinės žemės plote, ant kurio stovi savavališkai pastatyti pareiškėjai priklausantys Statiniai, žemės sklypai būtent buvo suformuoti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas galioja ir turi būti vykdomas. Aptariamu įsakymu Bendrijos nariams (kartu ir pareiškėjai, kurios pavardė tuo metu buvo kita) buvo suteikta teisė įsiterpusius suformuotus valstybinės žemės sklypus prijungti prie turimų sodų sklypų. NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.22.)-3938 taip pat sprendė, jog Projektą tvirtinti galima. Todėl darytina išvada, kad pats atsakovas patvirtino, jog netvirtinti suformuotus žemės sklypus Nr. A169 ir B169, kurie yra Projekto dalis, nebuvo pagrindo. Taigi pats atsakovas dėl savo nepateisinamų veiksmų Įsakymu minėtus sklypus atsisakė tvirtinti, nenurodydamas jokių priežasčių bei nepagrįsdamas norminiais teisės aktais. LAT Nutartimi leido pareiškėjai įsiteisinti tris jai priklausančius Statinius, kurie iš dalies stovi jai suprojektuotuose įsiterpusiuose valstybinės žemės sklypuose Nr. Al69 ir Nr. B169, kurie ribojasi su pareiškėjos sodo (žemės) sklypu Nr. 169. Dėl šios priežasties nepagrįstas atsakovo teiginys, kad NŽT neturi jokio teisinio pagrindo keisti Projektą, kadangi teisinis keitimo pagrindas yra LAT Nutartis ir jos įvykdymo privalomumas.
24.4. Taisyklių 50 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylą sudaro: projekto grafinė dalis, projekto tekstinė dalis, kiti dokumentai, projekto grafinės dalies rengimas, projekto sprendinių brėžinio bei jo priedai. Taigi visos nurodytos Projekto dalys yra vienodai svarbios, sudaro vientisą dokumentą ir tuo pačiu paneigia teismo nepagrįstą aiškinimą, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas – tai tarpinis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etapas, o NŽT direktoriaus arba jo įgalioto teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas – tai sprendimas, kuris nurodyto savivaldybės dokumento atžvilgiu yra teisiškai reikšmingesnis. Tokie teiginiai akivaizdžiai neatitinka Taisyklėse išdėstyto reglamentavimo.
24.5. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas visai mėgėjų sodo teritorijai arba mėgėjų sodo teritorijos daliai. Nagrinėjamu atveju tai tinkamai buvo atlikta 2013 m., kuomet Projektas buvo parengtas ir suderintas. Todėl abejones kelia atsakovo teiginys, kad besiribojantys su žemės sklypu Nr. 169 suformuoti du valstybinės žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169 (iš kurių vienas sudaro kiek daugiau nei pusė aro, kitas – apie vieną arą) laikytini kaip mėgėjų sodo teritorijos dalis, dėl kurios būtų racionalu, logiška ir ekonomiškai pagrįsta rengti (ir net pakartotinai) formavimo bei pertvarkymo projektą. Taisyklių 11 punkte kalbama apie visą mėgėjų sodo teritoriją arba mėgėjų sodo teritorijos dalį, bet ne apie atskirus (pavienius) mažus žemės sklypelius, kaip yra šiuo atveju.
24.6. Kritiškai vertintinas ir skundžiamame teismo sprendime pateiktas aiškinimas dėl LAT Nutarties teiginių bei padarytų išvadų. Akivaizdu, kad LAT Nutartyje padarytos išvados iš esmės skiriasi nuo aiškinimo, kuris pateiktas skundžiamame teismo sprendime. Kasacinis teismas galutinai nusprendė ir nurodė, kad pareiškėjai leista teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavališkai pastatytus Statinius, o nesudaryta galimybė pasinaudoti teise pretenduoti į ginčo valstybinės žemės plotą, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime. Todėl teismas neleistinai peržengė jam įstatymu suteiktas galias – pažeidė tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje, tiek ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvą, kad sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismas paaiškino aukštesnio pagal hierarchiją LAT Nutartį ir dar jo pateiktas išaiškinimas yra visiškai klaidingas. LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartyje labai išsamiai pasisakė apie LAT Nutarties prejudicinę galią ir pareigą ją vykdyti.
24.7. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad Įsakymo priėmimo metu buvo ginčas tarp pareiškėjos ir gretimo sklypo savininkų. Tai, kad B. prieštaravo vadinamojo kelio apskritai panaikinimui ir išsipirkimui, neturi jokios reikšmės. Pareiškėjai įgijus teisę į įsiterpusius žemės sklypelius, ji ta teise turi teisę naudotis nepriklausomai, ar kaimynas nori, kad kelias apskritai būtų išpirktas, ar ne. Minėti asmenys siekė nemokamai naudotis visu žemės sklypu ir apie tai raštu parašė 2012 m. Teismas netinkamai vertino B. raštus, kaip įrodymus įrodinėjant žemės sklypo nepasidalinimo aplinkybę Įsakymo priėmimo kontekste. B. raštai pagal turinį apskritai nereiškia ginčo ir būtent pagrįsto ginčo dėl žemės sklypo pasidalinimo. Teismas neanalizavo, netyrė aplinkybių, įvardintuose B. raštuose, netyrė, ar raštuose reiškiami pagrįsti reikalavimai. Matininkas tarp pareiškėjos ir minėtų kaimynų žemės sklypelius padalino lygiai per pusę, taigi šiuo atveju jokio ginčo net negali būti.
24.8. Atsakovui neabejotinai žinoma, kad pareiškėjos abu sklypai sudaro pusę įsiterpusio žemės sklypo. Taip pat atsakovui neabejotinai žinoma, kad B. 2013 m. gruodžio 19 d. (ar 18 d.) pateikė atsakovui raštus, kuriais atsisakė nuo jiems tenkančios įsiterpusio sklypo dalies įgijimo, dėl to ir ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 20 d. ginčo dėl sklypo dalių pasidalinimo net negalėjo būti. Atsakovo atstovas byloje teikė klaidinančius paaiškinimus ir aplinkybių neatitinkančius įrodymus. Atsakovas įrodinėjo aplinkybes, kurias pats privalėjo nurodyti administraciniame akte.
24.9. Teismas konstatavo, kad dėl pareiškėjos ir B. nesutarimų dėl žemės sklypų pasidalinimo buvo atsisakyta suformuoti žemės sklypus Nr. A168, A169, B169. Tačiau tokia teismo išvada yra ydinga. Visos priežastys dėl kurių atsisakyta tvirtinti žemės sklypus Nr. A169 ir B169, privalėjo būti nurodytos administraciniame akte, t. y. Įsakyme, ir pagrįstos norminiais teisės aktais. Vertinant Įsakyme padarytą išimtį „išskyrus suprojektuotus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169“, pažymėtina, kad Įsakyme nenurodyta nei viena neigiamo sprendimo pareiškėjos atžvilgiu priežastis, nenurodyti jokie norminiai teisės aktai, pagrindžiantys tokį sprendimą, nenurodyta Įsakymo apskundimo tvarka, pareiškėjai nebuvo pranešta apie Įsakymo priėmimą, ji apie Įsakymą nieko nežinojo, todėl neturėjo galimybės jį skųsti. Jokie norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti ir nebuvo jokio teisinio pagrindo Įsakyme padaryti išimtį: „išskyrus suprojektuotus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169“.
24.10. Administracinio akto priėmimas be privalomų administraciniam aktui reikalaujamų rekvizitų, t. y. nurodyti sprendimo priėmimo priežastis, pagrįsti sprendimą teisės normomis ir kt., sudaro galimybę NŽT manipuliuoti ir piktnaudžiauti. Atsakovas nagrinėjamu atveju įrodinėja tai, ką privalėjo nurodyti administraciniame akte. Be to, teismas pasisakė apie žemės sklypą Nr. A168, o tai reiškia, kad sklypo savininkams t. y. neįtrauktiems į bylą asmenims, procesinis sprendimas šioje byloje gali turėti pasekmių.
24.11. Skubiai neįgijus įsiterpusių žemės sklypelių Nr. A169 ir Nr. B169 po pareiškėjai priklausančiais Statiniais, yra labai realus pavojus, kad Statiniai bus nugriauti, nes LAT Nutartyje nustatytas terminas įteisinti Statinius seniai pasibaigė, o, neįteisinus Statinių, LAT Nutartyje numatyta juos griauti. Neįgijus žemės sklypų Nr. A169 ir B169 pareiškėja neturi galimybės įteisinti Statinius. Beje, byloje minimas kelias yra pareiškėjai 1989 m. paskirto ir kelis dešimtmečius teisėtai naudoto sodo sklypo Nr. 169 dalis, kuri dėl manipuliacijų su Bendrijos generaliniais planais, apie kuriuos pasisakė LAT Nutarties 42–43 punktuose, tapo keliu. Taigi, siekdama išsaugoti Statinius, pareiškėja priversta siekti išpirkti būtent jai 1989 m. paskirto sklypo dalį, kuris dabar traktuojamas kaip įsiterpę sklypai. LAT Nutartis turi prejudicinę galią, taigi jos vykdymas privalomas, o tai galima padaryti patenkinus pareiškėjos reikalavimus.
25. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
25.1. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad NŽT be pagrindo reikalauja „iš naujo rengti planus, bei iš naujo pakartotinai atlikti visas procedūras, t. y. tai, kas atlikta dar 2013 m. Projekte įsiterpęs žemės sklypas pareiškėjos savavališkai užimtos valstybinės žemės plote suformuotas (patvirtintas) nebuvo, jokie teritorijų planavimo sprendiniai pareiškėjos savavališkai užimtos valstybinės žemės plote suprojektuoti (patvirtinti) nebuvo, todėl šiame plote liko galioti Bendrijos projekto sprendiniai, t. y. valstybinėje žemėje esantis Bendrijos bendrojo naudojimo kelias. Tad siekiant suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, kuriuos besiribojančių sodų sklypų savininkai galėtų įgyti privačion nuosavybėn, turi būti rengiamas naujas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris nėra niekaip susijęs su Projektu. Taigi teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ginčo teritorijos atžvilgiu liko galioti iki Projekto patvirtinimo galiojusio teritorijų planavimo dokumento (Bendrijos projekto) sprendiniai, o pareiškėja, siekdama realizuoti galimybę įgyti nuosavybės teise ginčo valstybinės žemės plotą, turėtų teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės valdos projektą (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą), kuriame būtų numatyta prijungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus prie pareiškėjos valdomo žemės sklypo Nr. 169.
25.2. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu pareiškėjai buvo suteikta teisė įsiterpusius valstybinės žemės sklypus prijungti prie turimo sodo sklypo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas yra tik tarpinis administracinis aktas, todėl jo priėmimas nereiškia, kad visas rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas turi būti patvirtintas. Tik NŽT direktoriui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą tvirtinti parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą laikoma, kad minėtas projektas yra patvirtintas ir įsigaliojo šiame sprendime nurodyta apimtimi.
25.3. Pareiškėjos minimas NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.22.)-3938, kaip ir minėtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas, yra tarpinis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etapas, niekaip neįpareigojantis NŽT direktoriaus arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo tvirtinti visą rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi projekto trūkumai, trukdantys jį patvirtinti pilna apimtimi, gali paaiškėti bet kurioje projekto rengimo stadijoje (taip pat ir jo tvirtinimo metu). Taigi sutiktina su teismo padaryta išvada, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymo priėmimas nereiškia, kad NŽT direktorius arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas galutiniu sprendimu privalo patvirtinti visus suprojektuotus žemės sklypus, kadangi priimant baigiamąjį procedūros aktą turi būti atsižvelgiama į visas projekto teisėtumui įtakos galinčias turėti aplinkybes, todėl pareiškėjos nurodytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas nesudaro pagrindo pakeisti Įsakymo 1.2 punktą.
25.4. NŽT 2012 m. kovo 14 d. buvo gautas D. B. prašymas, kuriame nurodoma, kad nesutinkama dėl bendrojo naudojimo kelio, esančio tarp pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ir gretimo D. B. ir T. B. priklausančio žemės sklypo, panaikinimo, t. y. dėl įsitepusio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo. Taigi NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymo priėmimo metu buvo žinoma apie gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų D. B., T. B. ir pareiškėjos N. Š. nesutarimą dėl tarp minėtų žemės sklypų esančio įsiterpusio žemės sklypo pasidalinimo ir išsipirkimo. Dėl minėtų aplinkybių Projekte žemės sklypai Nr. A169 ir B169 nebuvo patvirtinti, kadangi nebuvo įvykdyti visi šiems žemės sklypams suformuoti būtini reikalavimai, t. y. pagal Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktą nebuvo pasiektas susitarimas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų dėl formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo (pasidalinimo). Po NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymo priėmimo buvo gauti ir kiti D. B. ir T. B. skundai dėl įsiterpusio žemės sklypo formavimo.
25.5. NŽT Skyriuje 2019 m. kovo 8 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio žemės sklypo suformavimas ir prijungimas prie pagrindinio žemės sklypo, rengimą. Taip pat NŽT Skyriuje 2019 m. balandžio 11 d. buvo gautas D. B. ir T. B. analogiškas prašymas. Pastebėtina, kad ir po minėtų prašymų pateikimo buvo gauti D. B. skundai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įsitepusio žemės sklypo formavimo. Taigi iš gautų prašymų ir skundų galima daryti aiškią išvadą, kad tą patį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą išreiškė valią įsigyti tiek pareiškėja, tiek kito gretimo žemės sklypo savininkai, tačiau nėra rašytinio susitarimo dėl jiems tenkančių formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių arba atsisakymo įgyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, todėl ir šiuo metu nėra jokio pagrindo formuoti įsiterpusius žemės sklypus šalia pareiškėjai priklausančio sodo sklypo ir juos parduoti pareiškėjai. Taigi nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad tarp gretimų žemės sklypų savininkų nėra jokio ginčo dėl įsiterpusio žemės sklypo pasidalinimo ir išsipirkimo.
25.6. Pareiškėja skundu prašo įpareigoti atsakovą pakeisti Įsakymą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtas įsakymas įstatymo nustatytais terminais apskųstas nebuvo ir yra galiojantis. Pareiškėja, nesutikdama su jo turiniu, galėjo įstatymo nustatytais terminais skųsti administraciniam teismui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Šiuo metu pareiškėja yra praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą minėtam administraciniam aktui skųsti. Kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai kad ji Įsakymo apskųsti neturėjo jokios galimybės, nes neva apie jo priėmimą neturėjo jokių žinių, kadangi duomenys apie teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą yra skelbiami viešai, o pareiškėja aktyviai dalyvavo Bendrijos veikloje ir siekė ginčo žemės sklypų suformavimo.
25.7. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, jog: „Kasacinis teismas galutinai nusprendė ir nurodė, kad Apeliantei leista teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus statinius, o ne <...> sudaroma galimybė pasinaudoti teise pretenduoti į ginčo valstybinės žemės plotą“. Minimoje LAT Nutartyje nėra nurodoma, kad pareiškėjai nebereikia vykdyti Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkto reikalavimus ir gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimų įsigyti įsiterpusius žemės sklypus, priešingai, Nutartimi leista įteisinti savavališkai pastatytus Statinius, t. y. įvykdyti visus teisės aktų nustatytus reikalavimus siekiant įgyti valstybinę žemę, ant kurios stovi savavališkai pastatyti Statiniai, privačion pareiškėjos nuosavybėn, t. y. parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo būtų suformuoti žemės sklypai, o šio projekto rengimui (sklypų patvirtinimui) būtinas besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimas dėl formuojamų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų įsigijimo (pasidalinimo) arba atsisakymas įgyti šiuos žemės sklypus. LAT Nutartimi NŽT jokie įpareigojimai pakeisti Projektą nėra nustatyti, o byloje ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Projekto patvirtinimo pagrįstumo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog LAT Nutartyje nėra įtvirtinta besąlyginė valstybinės žemės patikėtinio pareiga suformuoti ir parduoti pareiškėjai ginčo teritorijoje esantį valstybinės žemės plotą. Teismas pagrįstai sprendė, kad LAT Nutartyje išdėstytas teiginys reiškia, kad pareiškėjai turi būti sudaryta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti žemės sklypo suformavimo procedūras.
25.8. Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad:
26.1. Pritartina teismo teiginiams, jog LAT Nutartyje nebuvo suformuluota NŽT pareiga parduoti pareiškėjai valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi savavališkai pastatyti Statiniai.
26.2. Pareiškėja neatskleidė visapusiškos informacijos apie LAT Nutarties vykdymo atidėjimą, todėl teikiama informacija apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-137-258/2020 ir 2020 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-137-258/2020 dėl Statinių įteisinimo termino iki 2021 m. gruodžio 11 d., t. y. nutarta atidėti LAT Nutarties vykdymą ir leisti pareiškėjai savavališkai pastatytus Statinius, t. y. sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį, įteisinti iki 2021 m. gruodžio 11 d., o neįteisinus – per 6 mėn. nuo nurodytos datos juos nugriauti.
26.3. NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą teigiama, kad: „įsiterpęs žemės sklypas N. Š. savavališkai užimtos valstybinės žemės plote suformuotas (patvirtintas) nebuvo <...>, todėl šiame plote liko galioti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 1992 m. generalinio plano sprendiniai, t. y. valstybinėje žemėje esantis sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo kelias“. Pabrėžtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1509-647/2020 (teisminio proceso numeris 2-52-3-00106-2020-3) dėl Bendrijos projekto (SB (duomenys neskelbtini) 1992 metų generalinio plano) dalies pripažinimo niekine.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 48SD-3882-(14.48.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ išdėstyto nurodymo pareiškėjai rengti žemės sklypo, į kurį patenka savavališkai pastatyti statiniai, formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumas ir pagrįstumas.
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Rašto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ 1.2 punkto paskutinę eilutę atmetė.
29. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas neatsižvelgė į LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus; nesirėmė LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais; nesutiko su išvada, kad pareiškėja, siekdama įgyti nuosavybės teise ginčo valstybinės žemės plotą, turi pirmiau parengti žemės valdos projektą (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą); teigė, kad visos procedūros buvo atliktos dar 2013 metais; teismas netinkamai aiškino Taisyklių 11 punkto, 50 punkto reikalavimus; teismas netinkamai įvertino trečiųjų suinteresuotų asmenų B. 2012 m. rašytą prašymą, kuris neturi jokios reikšmės, nes jie 2013 m. gruodžio 19 d. (ar 18 d.) pateikė atsakovui raštus, kuriais atsisakė nuo jiems tenkančios įsiterpusio sklypo dalies įgijimo, todėl Įsakymu nepagrįstai atsisakyta suformuoti žemės sklypus Nr. A168, A169, B169.
30. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). LVAT praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriais iš esmės kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados.
Dėl teismų sprendimais nustatytų byloje reikšmingų faktų
31. LAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje išaiškinta, jog nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad statyba teritorijoje, kurioje yra atsakovės ginčo statiniai, apskritai neleidžiama. Tokiu atveju pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises; turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Kartu pažymėta, kad byloje nėra galimybės nuspręsti, kokio konkrečiai dydžio valstybinės žemės sklypas bus (ir ar apskritai galėtų būti) atsakovei suteiktas valdyti, naudoti ar perleistas disponuoti. Byloje vertintas 1989 m. generalinis ir dendrologinis planas, kuriame tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 nėra nubraižytas kelias. Nurodyta, kad nors tai nepaneigia prejudicinio fakto dėl esančio 1992 m. generalinio plano, tačiau į nurodytą planų neatitiktį ir į valstybės institucijų veiksmus, tvirtinant ir derinant planus, juos vertinant ir jais vadovaujantis ginčo situacijoje, atsižvelgtina sprendžiant dėl galimybės atsakovei pasinaudoti įstatyme nustatyta teise įteisinti savavališką statybą. Akcentuota, kad kelias, ant kurio pastatyti ginčo statiniai, faktiškai niekada nebuvo įrengtas ir naudojamas; Bendrijos 2013 m. birželio 29 d. susirinkime buvo nutarta panaikinti neįrengtus kelius ir kreiptis dėl prie privačių žemės sklypų prisijungtų valstybinės žemės plotelių išsipirkimo; Bendrija gavo 34 tokius jos narių prašymus, tarp jų ir atsakovės. Atsakovė 2014 m. sausio 21 d. prašyme teismui nurodė, kad NŽT sutiko leisti SB (duomenys neskelbtini) suformuoti įsiterpusius laisvos valstybinės žemės sklypus, kad gretimų žemės sklypų savininkai juos išsipirktų, buvo parengtas tokių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, atsakovei išsipirkti buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169, tačiau jie nebuvo patvirtinti nustačius poreikį juos tikslinti.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje buvo nustatyta, jog statyba teritorijoje, kurioje yra atsakovės (šioje byloje – pareiškėjos) ginčo statiniai, yra galima, tačiau nebuvo spręsta nei kokio dydžio, nei tai, ar apskritai pareiškėjai bus suteiktas valdyti, naudoti ar perleistas disponuoti valstybinės žemės sklypas. Tai reiškia, kad nebuvo sprendžiama ir dėl pačios tvarkos bei administracinių procedūrų, kurios numatytos teisės aktuose suteikiant valstybinės žemės sklypą valdyti, naudoti ar perleidžiant jį disponuoti. Kitos LAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi konstatuotos aplinkybės, – kad kelias, pažymėtas 1992 m. generaliniame plane, nėra nurodytas 1989 m. generaliniame ir dendrologiniame plane, niekada nebuvo naudojamas; kad Bendrijos 2013 m. birželio 29 d. susirinkime buvo nutarta panaikinti neįrengtus kelius; kad buvo gauti 34 bendrijos narių prašymai, tarp jų ir atsakovės (nagrinėjamoje byloje – pareiškėjos), dėl valstybinės žemės išsipirkimo, o atsakovei išsipirkti buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169, tačiau jie nebuvo patvirtinti nustačius poreikį juos tikslinti – laikytinos reikšmingomis sprendžiant pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau neturi būti suprantamos kaip suteikiančios pareiškėjai teisę į konkretų žemės sklypą nerengiant jo formavimo ar pertvarkymo projekto.
33. LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, atsižvelgiant į kasacinio teismo konstatuotus faktus, pažymėta, kad atsakovas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą (I t. b. l. 57–59), remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu, nepagrįstai nurodė, kad jeigu SB (duomenys neskelbtini) visuotinis narių susirinkimas nuspręs, kad tarp žemės sklypų Nr. 168, 169 esanti kelio atkarpa nenaudojama ir nereikalinga, bei Bendrija leis pareiškėjai žemę išsipirkti, pareiškėja gali kreiptis su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
34. Taigi atsakovo Rašte nurodyti minėti argumentai laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais teisinių kliūčių pareiškėjai kreipiantis į atsakovą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes kasacinio teismo nutartyje yra nustatyti faktai, kad Bendrijos narių 2013 m. birželio 29 d. susirinkime jau buvo nutarta panaikinti neįrengtus kelius ir nuspręsta dėl valstybinės žemės plotelių išsipirkimo prijungiant juos prie privačių žemės sklypų, tačiau tai savaime negali reikšti, kad pareiškėja gali įgyti teises į ginčo žemės plotelius nesant parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.
35. LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys, kad atsakovas nurodė, jog Projektu valstybinės žemės plote, ant kurio stovi pareiškėjai priklausantys savavališkai pastatyti statiniai, nebuvo suformuoti (patvirtinti) žemės sklypai būtent dėl to, kad nebuvo pasiektas susitarimas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų dėl formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo (pasidalinimo). Taigi bylą sprendžiant iš naujo pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, ar NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (projekto iniciatorė SB (duomenys neskelbtini) priėmimo metu buvo kilęs ginčas dėl teisės tarp žemės sklypų savininkų, tačiau toks LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartyje išdėstytas nurodymas taip pat nereiškia, kad Įsakymas galėtų būti keičiamas pareiškėjos reikalaujamu būdu.
Dėl pareiškėjos pareigos rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą
36. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Nutarimas) 2.2 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 dienos. Mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Žemėtvarkos projektas rengiamas visai mėgėjų sodo teritorijai arba tai mėgėjų sodo teritorijos daliai, kurioje formuojami parduodami ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai (Nutarimo 2.3 p.).
37. Vadovaujantis Pardavimo ir nuomos taisyklių 3.1 punktu, sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įgyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Pardavimo ir nuomos taisyklių 3.2.1 p.), t. y. valstybinės žemės plotus, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskirų individualių mėgėjų sodo sklypų, nes jie yra įsiterpę tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, ir neviršija 0,04 ha, taip pat tuos valstybinės žemės sklypus, prie kurių pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio (Pardavimo ir nuomos taisyklių 2 p.). Įsiterpę valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 p.). Vadovaujantis Pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą.
38. Aptartas teisinis reglamentavimas nenustato išimčių žemėtvarkos projekto rengimui tiems atvejams, kai formuojamas įsiterpęs žemės sklypas, kaip kad byloje nagrinėjamu atveju, reikalingas savavališkai pastatytiems statiniams eksploatuoti ir įteisinti. Tokios išimties pagrindimu negali būti laikomi ir kasacinio teismo išaiškinimai, kurie reikšmingi, kaip jau buvo minėta, tik tam tikrų aplinkybių vertinimui projekto rengimo metu.
39. Apeliantės argumentai, kad galėtų būti pakeistas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymo 1.2 punktas, nepagrįsti ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad aplinkybė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu suderino parengtą Projektą, negali savaime lemti kito kompetentingo subjekto pareigos patvirtinti Projektą visa apimtimi, nes NŽT vadovas, priimdamas baigiamąjį procedūros aktą, turi atsižvelgti į visas Projekto teisėtumui įtakos galinčias turėti aplinkybes. Dėl to pareiškėjos nurodytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymas nesudaro pagrindo pakeisti Įsakymo, kuriuo patvirtinta Projekto dalis, 1.2 punktą.
40. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Įsakymu yra užbaigta Projekto rengimo procedūra, iš kurios kilo materialinės teisinės pasekmės, taip pat ir dėl tos Projekto dalies, kuri nebuvo patvirtinta (žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169). Tai suponuoja išvadą, kad subjektas, nesutikdamas su tomis pasekmėmis, kurios kilo dėl administracinio sprendimo priėmimo, privalo ginčyti jį teisme ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Taigi nepriklausomai nuo to, kaip pareiškėja formuluoja reikalavimus dėl Įsakymo keitimo (jo dalies) naikinimo, iš esmės ji kvestionuoja dėl šio administracinio sprendimo priėmimo rezultato kilusias materialines teisines pasekmes, t. y. ginčija jį teisme praleidusi įstatyme nustatytus terminus, ir vien dėl šios priežasties jos reikalavimai dėl Įsakymo dalies pakeitimo negalėtų būti tenkinami. Tai lemia, kad pareiškėjos argumentai, susiję su Projekto rengimo procedūromis, Taisyklių nuostatų (11 p., 50 p. bei kt.) taikymu apskritai nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas ir nėra pagrindo juos aptarinėti.
41. Nepagrįstais taip pat laikytini apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad NŽT Įsakymo priėmimo metu buvo žinoma apie gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų D. B., T. B. ir pareiškėjos nesutarimą dėl tarp minėtų žemės sklypų esančio įsiterpusio žemės sklypo pasidalinimo ir išsipirkimo. Pirmosios instancijos teismo išvados yra grindžiamos byloje surinktais duomenimis – NŽT 2012 m. kovo 14 d. gautu D. B. prašymu, NŽT Žemės tvarkymo departamento 2013 m. gruodžio 18 d. rašte, adresuotame NŽT Vilniaus rajono skyriui, pateikiama informacija, – o pareiškėja duomenų, kurie leistų daryti kitokias išvadas (kad D. ir T. B. sutiko dėl įsiterpusio žemės sklypo formavimo pareiškėjai), į bylą nepateikė. Be to, byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad tiek Rašto parengimo metu, tiek šiuo metu tarp šių asmenų ir pareiškėjos kilę prieštaravimai dėl ginčo įsiterpusių žemės sklypų įsigijimo; tik juos išsprendus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu pareiškėja įgytų teisę išsipirkti reikalingas pastatams eksploatuoti žemės sklypų dalis.
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas objektyviai vertino, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas išvadas ir išsamiai jas motyvavo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė