Civilinė byla Nr. e2-1394-390/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00150-2020-6
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1;
3.2.6.6.1; 3.4.3.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 7d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Geras Energy“ ieškinį atsakovams M. T. ir J. T. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Geras Energy“ (toliau – ir Bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės ADMINISTRAVIMAS LT, UAB, ieškiniu prašo: iš atsakovo M. T. priteisti 51 824,76 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Geras Energy" naudai, iš atsakovės J. T. priteisti 1 929,20 Eur_žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Geras Energy" naudai, iš atsakovų M. T. ir J. T. priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus ieškovės BUAB „Geras Energy" naudai.
Ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2019-07-03 nutartimi UAB „Geras Energy“ iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė ADMINISTRAVIMAS LT, UAB. Nuo 2012-10-02 iki bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės vadovu (generaliniu direktoriumi) buvo M. T.. Bendrovė (įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo) nuosavybės teise valdė 83 228 Eur balansinės vertės turtą, iš kurio: (1) ilgalaikis turtas – 1 119 Eur vertės; (2) trumpalaikis turtas – 82 109 Eur vertės, iš kurio: (2.1) atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 13 190 Eur vertės; (2.2) per vienerius metus gautinos sumos – 68 919 Eur vertės. Buvęs vadovas nemokumo administratorei perdavė ilgalaikį Bendrovės turtą, atitinkamai liko neperduotas 4 752,77 Eur (iš bendros trumpalaikio turto sumos atskaičius 8 436,91 Eur (išankstiniai mokėjimai tiekėjams) sumą) vertės trumpalaikis turtas, tai yra atsargos. Taip pat buvęs vadovas kaip atskaitingas asmuo Bendrovei nėra grąžinęs 47 071,99 Eur. Taigi pagal turimus dokumentus, atsakovas M. T. ieškovei bei jos kreditoriams padarė 51 824,76 Eur (4.752,77 EUR (384,24 Eur+ 4.368,53 Eur) + 47.071,99 Eur) dydžio turtinę žalą. Taip pat nemokumo administratorė nustatė, jog buvusi Bendrovės darbuotoja J. T. (atsakovo M. T. sutuoktinė ar buvusi sutuoktinė) kaip atskaitingas asmuo Bendrovei nėra grąžinusi 1 929,20 Eur sumos. Atsakovė J. T. ieškovei BUAB „Geras Energy" priklausančių piniginių lėšų neįnešė į Bendrovės kasą, jų neišsaugojo, taip pat nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jų panaudojimą bendrovės veiklos tikslais, jų neperdavė nemokumo administratoriui, taip ieškovei bei jos kreditoriams padarydama tiesioginę turtinę 1 929,20 Eur dydžio žalą. Taigi savo neteisėtais veiksmais atsakovai padarė ieškovei turtine žalą, todėl privalo šią žalą atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis). Žala atsirado tuo metu, kai atsakovas M. T. buvo ieškovės vadovas ir atsakovė J. T. buvo ieškovės darbuotoja, atskaitingas asmuo. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovų neteisėti veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Nustačius vadovo ir atskaitingo asmens neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostoliu) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovų kaltė yra akivaizdi: atsakovas kaip įmonės vadovas, veikė prieš ieškovės ir įmonės kreditorių interesus, atsakovė neužtikrino, kad lėšos būtų grąžintos į Bendrovės kasą, pinigų neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratorei. Taigi šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei. Taip pat atsakovai privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, atsakovams siųsti faktinės gyvenamosios vietos, registruotos gyvenamosios vietos adresais, darbovietės UAB „Simsima“ adresu, tačiau siuntos grąžintos neįteiktos, todėl laikytina, kad atsakovams procesiniai dokumentai įteikti CPK 236 straipsnio 3 dalies tvarka. Teismo nustatytu terminu atsakovai nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui byloje priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo M. T. pagrįstas, todėl šioje dalyje tenkintinas.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019-07-03 nutartimi UAB „Geras Energy“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta ADMINISTRAVIMAS LT, UAB. Juridinių asmenų registre UAB „Geras Energy“ įregistruota 2012-10-04 ir nuo įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo jos vadovu buvo atsakovas buvo atsakovas M. T.. Iš Bendrovės 2018 m. balanso 2018 m. apyvartos žiniaraščių ir avanso apyskaitų bei nemokumo administratoriaus ataskaitos, pateiktos Bendrovės kreditoriams, matyti, kad Atsakovas administratorei neperdavė 4 752,77 Eur vertės trumpalaikio turto – atsargų, taip pat atsakovas M. T. bėra grąžinęs Bendrovei 47 071,99 Eur ir atsakovė J. T. nėra grąžinusi Bendrovei 1929,20 Eur avansus.
CK
2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. T. 51 824,76 Eur žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės turtas – atsargos pagal balansą ir lėšos administratoriui nėra perduotos, duomenų, kad lėšos grąžintos ieškovei ar panaudotos įmonės reikmėms byloje taip pat nėra pateikta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 51 824,76 Eur suma yra laikytina žalos dydžiu įmonei (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo kaltė dėl jo veiksmų padarytos žalos yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant iš atsakovo 51 824,76 Eur žalos atlyginimą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
CK
6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovų M. T. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (51 824,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo M. T. valstybei priteistinas 1 002 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Ieškovės ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės J. T. kildinamas iš darbo teisinių santykių. DK 213 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta darbo ginčų samprata. Darbo ginčai – tai darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. DK 216 straipsnio 1 dalyje yra numatyti du pagrindiniai darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai: darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčai dėl teisės (tarp jų ir dėl turtinės žalos atlyginimo) turi būti sprendžiami DK nustatyta darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka, t. y. pirmiausia dėl ginčo nagrinėjimo kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir tik nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu – į teismą (DK 220 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės kreipėsi iš karto į teismą, nors, kaip nurodyta aukščiau, darbo ginčai dėl teisės pirmiausia turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje (DK 220 straipsnis). Todėl ieškovės ieškinio pareiškimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovės J. T., paliktinas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Kadangi nagrinėjant bylą buvo išnaudotos visos būtinos ir protingos priemonės atsakovų gyvenamajai vietai nustatyti ir nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovams CPK 117 straipsnyje nustatytais būdais, vadovaujantis CPK 130 straipsniu, sprendimo už akių kopija per tris darbo dienas atsakovams M. T. ir J. T. įteiktina viešo paskelbimo būdu (CPK 285 straipsnio 7 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 1 puntu,
n u s p r e n d ž i a :
Priteisti iš atsakovo M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Geras Energy“ (kodas 302881106) 51 824,76 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus 76 cnt) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (51 824,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1002 Eur žyminį mokestį valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752).
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geras Energy“ ieškinio pareiškimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės J. T. palikti nenagrinėtą.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Sprendimo už akių kopiją per tris darbo dienas įteikti atsakovams M. T. ir J. T. viešo paskelbimo būdu.
Teisėjas Algimantas Kukalis