Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-432-932/2019

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00175-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.9; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta Vilniaus teritorinei muitinei iš naujo tirti, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Priimtų procesinių sprendimų esmė

1.       Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyriausioji inspektorė S. Z. 2019 m. gegužės 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodoma, kad 2019 m. gegužės 6 d., apie 22.30 val., į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko lengvasis automobilis „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Lietuvos Respublikos piliečio A. S. (A. S.). Muitinio tikrinimo metu A. S. žodžiu deklaravo, kad veža leistiną kiekį akcizinių prekių. Panaudojus tankio matuoklį, kilo įtarimas, kad ratuose gali būti paslėptos nedeklaruotos prekės. Transporto priemonė buvo patikrinta MRKS sistema ir atlikus automobilio bei asmeninių daiktų muitinį tikrinimą, ratuose buvo rasta 1 860 paslėptų pakelių cigarečių „Nz Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Vairuotojas savo kaltę pripažino bei padėjo viską ištraukti. Savo veiksmais A. S. kaltinamas pažeidęs 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalį, 6 dalį ir tokiais veiksmais padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje. Sulaikytų prekių vertė – 6 045 eurai.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartyje konstatuota, kad A. S. gabentų prekių vertė sudaro 120,90 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, kas yra ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikuojantis požymis. Kadangi A. S. buvo kaltinamas padaręs ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcija yra griežtesnė, veikos perkvalifikavimas teismo iniciatyva pažeistų jo teisę į gynybą nuo kaltinimo dėl sunkesnės veikos padarymo. Dėl šios priežasties administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Vilniaus teritorinei muitinei iš naujo tirti.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3.       Vilniaus teritorinės muitinės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teisme. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole tinkamai suformuluota pažeidimo esmė, teisingai nurodytas prekių kiekis bei suma, tačiau padarytas rašymo apsirikimas ir suklysta nurodant ANK straipsnio dalį. Skunde cituojamos ANK 635 straipsnio nuostatos, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos teismo praktika, taip pat ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys dėl to, kokiu atveju byla gali būti grąžinta protokolą surašiusiai institucijai. Pabrėžiama, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra dalimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Įstatymo leidėjas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ANK straipsnius. A. S. žinojo kaltinimo esmę, pripažino savo kaltę, dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime kartu su savo atstovu, jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Pabrėžiama, kad skundžiamoje nutartyje nustatyti trūkumai gali būti pašalinti nagrinėjant bylą teisme, o dėl neapdairumo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu padaryta klaida nesudaro pagrindo manyti, kad administracinio nusižengimo protokolas yra netinkamai surašytas ir nepriimtinas nagrinėti teisme.

4.       Atsiliepimas negautas.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus teritorinės muitinės skundas tenkinamas.

5.       Administracinio nusižengimo protokolo turinys yra reglamentuotas ANK 609 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole (be kitų šio straipsnio 1 dalyje išvardintų duomenų) nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

6.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

7.       Šioje byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta nusižengimo padarymo vieta, laikas, aprašyta nusižengimo esmė – nurodyta, kokį kiekį ir kokių cigarečių pakelių gabeno A. S. (1 860 pakelių cigarečių „Nz Gold“), kur jos buvo slepiamos (automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratuose), kokia yra jų vertė (6 045 eurai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje norint nustatyti faktines nusižengimo padarymo aplinkybes jokių papildomų įrodymų rinkimo veiksmų atlikti nereikia. Juo labiau, kad pats A. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių neginčijo, o pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė (neanalizavo) jokių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų, susijusių su faktinių nusižengimo aplinkybių nustatymu.

8.       Vienintelis pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardintas administracinio nusižengimo protokolo trūkumas yra tas, jog, kaip nurodoma, protokole A. S. klaidingai inkriminuotas ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nors, pirmosios instancijos teismo vertinimu, asmens veiksmuose yra ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kurio sankcija yra griežtesnė, požymių. Žemesniojo teismo vertinimu, tokio trūkumo teismas pats ištaisyti negali, kadangi savo iniciatyva atlikdamas perkvalifikavimą pagal griežtesnę sankciją numatantį įstatymą pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. 

9.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas yra numatęs, kad gali susiklostyti tokios situacijos, kai administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija (pareigūnas) administracinio nusižengimo protokole klaidingai kvalifikuoja padarytą nusižengimą. Tokie atvejai yra aptarti ANK 635 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, kad tuomet, kai administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017). Be to, šiame kontekste akcentuotina ir tai, jog pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktą dar rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teismas privalo išspręsti ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

10.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. S. padaryta veika galimai atitinka ne ANK 208 straipsnio 2 dalį, bet griežtesnę atsakomybę numatančią ANK 208 straipsnio 3 dalį, savo sprendimą grąžinti bylą tirti iš naujo Vilniaus teritorinei muitinei motyvavo tuo, jog nusižengimo perkvalifikavimas teismo iniciatyva galėtų pažeisti A. S. teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Su tokiu argumentu nesutiktina. Šioje vietoje akcentuotina, kad nei ANK 635 straipsnio 3 dalis, nei teismų praktika nenustato apribojimų teismui savo iniciatyva perkvalifikuoti kaltininko padarytą nusižengimą pagal griežtesnę atsakomybę numatantį ANK straipsnį ar jo dalį. Kaip minėta, svarbiausia yra tai, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai būtų užtikrinama tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu pastebėjus, jog administracinio nusižengimo protokole yra nurodytas galimai netinkamas ANK straipsnis ar jo dalis, teismas posėdžio metu informuotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie galimybę perkvalifikuoti jo padarytą nusižengimą pagal kitą ANK straipsnį ar jo dalį, taip sudarant galimybę tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą.

11.       Pirmosios instancijos teismas šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjime dalyvavo A. S., buvo iškviesta vertėja. Pirmojo posėdžio metu A. S. paprašius pertraukos tam, kad jis galėtų susirasti atstovą advokatą, toks prašymas buvo patenkintas ir bylos nagrinėjimas atidėtas. Toliau byloje A. S. dalyvavo kartu su savo atstovu. Tiek iš byloje esančio posėdžio protokolo, tiek išklausius teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintą garso įrašą (191449618_4-39-3-00175-2) matyti, jog 2019 m. liepos 1 d. byla buvo nagrinėjama iš esmės. Asmuo savo kaltę pilnai pripažino, jokių faktinių aplinkybių neginčijo, dėl ko nebuvo pagrindo atlikti platesnį įrodymų tyrimą. Paskelbus surinktus duomenis bei išklausius baigiamąsias kalbas, minimo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo pabaigtas, o teisėjas išėjo priimti procesinį sprendimą. Tai, kad teismas išėjo priimti sprendimą, reiškia, jog tiek pats protokolas, tiek bylos aplinkybės buvo aiškios. Visgi paskelbtos nutarties turinys rodo, jog teismas nustatė trūkumą, susijusį su nusižengimo kvalifikacija. Šiuo atveju nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas apie šį trūkumą nieko neužsiminė bylos nagrinėjimo metu, nors, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, turėjo visas galimybes įspėti A. S. apie galimybę taikyti kitą nusižengimo kvalifikaciją, paaiškinti gresiančią sankciją ir, esant reikalui, suteikti papildomai laiko pasiruošti gynybai. Pabrėžtina, kad A. S. byloje dalyvavo kartu su savo paties pasirinktu atstovu, kas kartu su tinkamu išaiškinimu dėl griežtesnę atsakomybę gresiančios kvalifikacijos, laiko pasirengti gynybai suteikimu, iš esmės eliminuoja galimybę pažeisti esmines administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teises, tarp jų, teisę žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam, teisę į gynybą. Tuo atveju, jeigu teisėjas, tik išėjęs priimti procesinį sprendimą, pastebėjo, kad protokole nurodyta nusižengimo kvalifikacija yra neteisinga, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai turi būti vertinami pagal griežtesnę atsakomybę numatančio straipsnio kitą dalį, turėjo pasinaudoti ANK 632 straipsnio 8 dalimi, atnaujindamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir atlikdamas anksčiau nurodytus veiksmus. Šiuo gi atveju teismas pasirinko, matyt, sau patogesnį kelią ir grąžino bylą tirti iš naujo, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. 

12.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog bylą grąžinti tirti institucijai iš naujo galima tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi tokie trūkumai, kurie trukdo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui teisme. Analizuojamu atveju faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės protokole užfiksuotos tinkamai, prie bylos pridėti šias aplinkybes galintys patvirtinti duomenys, o nustatytą administracinio nusižengimo protokolo trūkumą – nurodytą galimai klaidingą ANK specialiosios dalies straipsnio dalį - pilnai galima ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. 

13.       Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nutarė administracinio nusižengimo bylą perduoti Vilniaus teritorinei muitinei tirti iš naujo, dėl ko skundžiama nutartis naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso      653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną. 

Teisėja                                        Julita Dabulskytė – Raizgienė