Baudžiamoji byla Nr. 1A-56/2012

              Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00066-2008-9              Procesinio sprendimo kategorija:               1.1.8.1.1.; 1.2.3.2.6.; 2.1.7.3., 2.1.7.4.1.;                             2.1.7.4.6.; 2.1.15.1.2. (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Svajūno Knizlerio,

teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel, Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

gynėjams advokatams Valdui Burneikiui, Eugenijui Karažinui,

nuteistajam D. A. ,

išteisintajam G. D. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu šešiolikai metų, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies  2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - šešiolika metų laisvės atėmimo, bausmę pirmus penkis metus  atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

G. D. išteisintas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą.

Nuosprendžiu iš D. A. priteista nukentėjusiajam A. S. 50 000  litų neturinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam J. A. 40 litų turtinės žalos atlyginimo ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) 40 litų turtinės žalos atlyginimo bei 9 litai 80 centų teismo išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

n u s t a t ė :

D. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario  19 d., laikotarpiu nuo 22:00 – 23:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų tarp D. A. ir K. S. metu, sudavęs  5 smūgius K. S. į veidą ir jai išbėgus iš buto, pastarąją pavijęs pargriovė minėto namo laiptų aikštelėje ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių K. S. į įvairias kūno vietas. K. S. išbėgus iš namo, D. A. pavijęs ją daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinio sodo prieigose ir pagriovęs ant žemės, tyčia smogė nukentėjusiajai nenustatytą skaičių smūgių, iš viso kambaryje, laiptinėje ir lauke suduodamas nukentėjusiajai 10 smūgių kumščiais į veidą ir į rankas, 3 smūgius plyta į galvą, spaudė rankų pirštais rankas ir kairį petį, tyčia peiliu padarė vieną pjūvį kaklo priekiniame paviršiuje, vieną pjūvį kairiajame smilkinyje, penkis pjūvius ir dūrius kairėje ausyje, du pjūvius dešinėje ausyje, smūgiuodamas padarė apatinio žandikaulio dešinės pusės atvirą lūžį 43 danties srityje, kraujosruvas galvos skliauto minkštuose audiniuose – kairiojo smilkinio raumens srityje, dešinėje ir kairėje pakaušio pusėse, pakauškaulio dešinės pusės bei kaukolės pamato užpakalinės dalies ir vidurinės duobių srities lūžį, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimą, bei kraujosruvas smegenų minkštuosiuose dangaluose, kairiojo didžiojo pusrutulio smilkinio – kaktos – momens srityje, daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje, nosies nugarėlės odos nubrozdinimą, susiliejančias kraujosruvas bei gleivinės nubrozdinimus abiejų lūpų kairės pusės vidiniame paviršiuje, tris nedideles apvalias smakro poodines kraujosruvas, suspaudęs rankų pirštais padarė kraujosruvas odoje ir poodyje kairio peties sąnario viršutiniame paviršiuje, keturias nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas dešinio žasto apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje ir dvi nedideles apvalias kraujosruvas dešinio riešo sąnario vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje, abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos IV piršto krumplio srityje, nedidelį odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos II piršto nugariniame paviršiuje, pjautinę kairiojo smilkinio žaizdą, kairės ausies kaušelio apatinės dalies – lezgelio, kramelio ir vijoklio srities penkias pjautines bei durtines kiaurymines žaizdas, dvi pjautines dešinės ausies kaušelio žaizdas, didelę gilią kaklo priekinio paviršiaus žaizdą su ryklės, gerklų ir stambiųjų kaklo kraujagyslių (kairiosios bendrosios miego arterijos, bei abiejų išorinių miego arterijų šakų – viršutinės skydliaukės, liežuvio ir kylančiosios ryklės arterijos) pažeidimu, taip nukentėjusiajai padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, sukėlė jai didelį fizinį skausmą ir kančias. Kraujosruvos bei nubrozdinimai įvairiose kūno vietose, pjautinės kairės ir dešinės ausies žaizdos sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, apatinio žandikaulio lūžis ir kiauryminės kairės ausies kaušelio žaizdos su kremzlės pažeidimu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaukolės kaulų lūžis ir galvos smegenų sumušimas bei pjautinė kaklo žaizda su bendrosios bei išorinės miego arterijų pažeidimu ir kiauryminiu ryklės sužalojimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo didelės gilios kaklo priekinio paviršiaus žaizdos su stambiųjų arterijų pažeidimu, išsivysčius ūmiam išoriniam nukraujavimui, K. S. įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais D. A. tyčia itin žiauriai nužudė nukentėjusiąją.

Be to, D. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 28 d., laikotarpiu nuo 12:00 val. iki 14:00 val., po išgertuvių išeidamas iš J. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė J. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 1208 Red“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 149 litai bei šio telefono viduje buvusią 10 litų vertės SIM mobiliojo ryšio kortelę, kurios sąskaita buvo papildyta 20 litų,  padarydamas nukentėjusiajam J. A. 179 litų turtinę žalą. Šiais veiksmais D. A. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

G. D. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos jis išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Jei teismas nuspręstų, kad nuteistasis kaltas dėl K. S. nužudymo, apeliantas prašo švelninti jam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria dalis nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės skirta atlikti kalėjime bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, nepagrįstai tikėjo liudytojų A. A. , V. S. , E. S. parodymais. Nuteistojo sutuoktinė A. A. melavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad nuteistasis prieš kiekvieną apklausą skaitė iš anksto surašytus parodymus, taip pat, kad jis tariamai klausė jos kaip apgauti melo detektorių. Tokius parodymus A. A. davė, nes tarp jos ir nuteistojo buvo kilęs konfliktas ir jie ruošėsi skirtis. Todėl šios liudytojos parodymais remtis negalima. Liudytojo V. S. parodymai nesusiję su byla, nes visas aplinkybes jis sužinojo iš savo sutuoktinės E. S. , tačiau pats nieko nematė ir negirdėjo. Liudytoja E. S. taip pat davė parodymus nebūdama visiškai įsitikinusi visomis jos nurodytomis aplinkybėmis.

Nuteistasis dėsto savo įvykio versiją, teigia, jog nukentėjusiajai sudavė tik kelis nestiprius smūgius, tuo tarpu nukentėjusiosios atžvilgiu intensyviai smurtavo, o vėliau plytą ir peilį naudojo G. D. , pradžioje reikalaudamas, kad ji paimtų skolon degtinės, paskui bijodamas, kad nukentėjusioji nepasiskųstų.

Be to, apeliantas teigia, kad pareigūnai nepaėmė ir netyrė jo drabužių, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, nors esant tokiems kaltinimams tai privalėjo padaryti.

Nuteistojo teigimu, parodymus jis keitė bijodamas būti apkaltintu tuo, ko nepadarė, be to, peilio pareigūnams iškart neparodė, nes jį buvo paėmęs iš G. D. ir ant jo galėjo likti apelianto pėdsakų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį dėl G. D. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. D. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteisti jį septyniolikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2008 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę - devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmus penkis metus bausmę paskirti atlikti kalėjime, o likusius - pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 8 d. iki 2011 m. vasario 7 d.

2. Pripažinti D. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad K. S. jis nužudė veikdamas bendrininku grupe bei pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskirti septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirti galutinę - septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

3. 50000 Lt neturinę žalą A. S. priteisti solidariai iš D. A. ir G. D. bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš D. A. UAB „A“ (duomenys pakeisti) priteista 40 Lt turtinės žalos atlyginimo ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas G. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos neteisingai vertino liudytojos E. S. parodymus, toje dalyje, kurioje ši liudytoja parodė kas ir kada išėjo iš G. D. buto. Šiose teismo išvadose yra loginių prieštaravimų, todėl jos negali būti laikomos teisingomis. Byloje esant prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, teismas vienus iš jų nepagrįstai atmetė, o kitus nepagrįstai priėmė. Teismas nurodė, kad liudytojos E. S. parodymai apie G. D. išėjimą iš savo kambario, kartu su D. A. ir K. S. , prieštarauja D. A. parodymams ir G. D. parodymams. Su šia išvada prokuroras sutinka, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai iš jų teisingais laikė G. D. parodymus. Atmesdamas E. S. parodymus teismas nurodo, kad jie prieštarauja D. A. parodymams, tačiau pripažįsta, kad ir D. A. išėjimo iš kambario aplinkybes nurodo ne tokias, kokios buvo iš tiesų. Todėl išvada, kad E. S. parodymai, kurie prieštarauja tiesos neatitinkantiems D. A. parodymams, yra neteisingi - klaidinga. Prokuroro manymu, šioje byloje D. A. parodymai apie įvykio aplinkybes negali būti pagrindu kitų duomenų patikimumui tikrinti, kadangi jo parodymai viso proceso metu nuolat kito, nes jis siekė išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę. Todėl siekiant nustatyti kas, kada ir kokiam laikui buvo išėjęs iš G. D. kambario, būtina vertinti G. D. ir liudytojos E. S. parodymus. Prokuroras mano, kad teisingai išvadai padaryti būtina įvertinti šių asmenų parodymų formavimąsi viso proceso metu. G. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kelis kartus tvirtino, kad po to, kai iš jo kambario išėjo D. A. ir K. S. , jis niekur išėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 132, 155, 159), tai tvirtino ir akistatoje su D. A. (t. 1, b. l. 112-113), tai jis patvirtino ir pradėjus bylą nagrinėti teisme 2008 m. spalio 14 d. posėdžio metu (t. 2, b. l. 43). Tačiau po liudytojos E. S. parodymų apie tai, kad ji girdėjo, jog iš kambario išėjo visi trys apytiksliai vienu metu, o G. D. grįžo vienas apytiksliai po pusvalandžio (t. 2, b. l. 47-48), jis savo parodymus pakeitė ir paaiškino, kad buvo išėjęs iš kambario, nes ėjo parūkyti (t. 2, b. l. 48). Nagrinėjant bylą antrą kartą, 2010 m. gegužės 17 d. posėdyje G. D. jau paaiškinimo, kad buvo išėjęs ir parūkyti, ir net nusileidęs į antrąjį namo aukštą pas kaimynus, tačiau jie neatrakino durų (t. 4, b. l. 67). Nors liudytoja E. S. nematė išeinančių kaltinamųjų ir nukentėjusios, tačiau ji paaiškino, kad su G. D. gyvena viename bendrabučio „bokse" tik skirtinguose kambariuose, ir dėl plonų sienų ji girdėjo visų trijų balsus koridoriuje, kad G. D. išeidamas užrakino duris, o po pusvalandžio G. D. grįžo vienas. Teisme liudytoja paaiškino, kad girdėjo kaip grįžo G. D. , nes ji laukė, kad galėtų užrakinti duris, o per tą pusvalandį niekas grįžęs nebuvo (t. 4, b. l. 78-81). Dėl šių aplinkybių, liudytojos E. S. parodymai yra nuoseklus viso proceso metu ir teismas jais suabejojo nepagrįstai. Todėl būtina vadovautis liudytojos E. S. parodymais apie tai, kad G. D. buvo išėjęs iš namų kartu su D. A. ir K. S. bei namo grįžo tik po pusvalandžio, o G. D. versiją, kad jis buvo išėjęs parūkyti ir pas kaimynus į antrąjį aukštą, vertinti kaip gynybinę poziciją.

Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų A. P. ir Al. A. parodymus, konstatuodamas, kad jų parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, bei suabejojęs šių parodymų atsiradimo byloje teisėtumu, nes liudytojai teisme savo parodymų neprisiminė, parodymus davė būdami sulaikyti, o Al. A. yra D. A. draugas. Prokuroro manymu, tai, kad liudytojai svarbias bylos aplinkybes iš kaltinamojo pasakojimų sužinojo būdami sulaikyti, o vienas iš jų yra D. A. draugas, nėra įrodymų leistinumo pažeidimas, todėl šiuo pagrindu liudytojų parodymai negali būti nepripažinti įrodymais, o turi būti vertinami kartu su kitais ištirtais įrodymais. Nors liudytojai A. P. ir Al. A. nenurodo, kad G. D. būtų jiems pasakojęs apie tai, kad būtent jis nužudė K. S. ir kaip tai padarė, tačiau liudytojų parodymai apie tai, kad G. D. buvo išėjęs iš namų, kad su K. S. laiptinėje konfliktavo dėl degtinės ir kad vijosi ją prie transformatorinės, yra svarbūs vertinant juos kartu su liudytojos E. S. parodymais ir paneigiant G. D. gynybinę poziciją.

Be to, aplinkybę, kad G. D. nenuoseklius parodymus, patvirtina psichofiziologinio tyrimo panaudojant poligrafą išvada apie užfiksuotas G. D. reakcijas į klausimus, susijusius su nusikaltimo aplinkybėmis (t. 1, b. l. 77-78) ir specialisto paaiškinimas teisme (t. 2, b. l. 50-51).

Prokuroras mano, kad nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog D. A. nurodydamas, jog K. S. atžvilgiu smurtavo ir G. D. , jį apkalba ir pasakoja apie savo atliktus veiksmus. D. A. pripažino pats vartojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu tiek kambaryje, tiek laiptinėje, tiek ir lauke, saugojęs bendrininką, kad nieks nepamatytų, kartu su bendrininku paslėpęs nusikaltimo įrankius, t. y. pripažino atlikęs veiksmus, kurių pakanka pagrįsti jo tyčią nužudyti nukentėjusiąją veikiant bendrininkų grupe. Tačiau, nežiūrint to, D. A. viso proceso metu tvirtino, kad tiek laiptinėje, tiek lauke prie transformatorinės smurtą K. S. atžvilgiu vartojo ir G. D. . Šiuos D. A. parodymus patvirtina ir liudytojų E. S. , A. P. ir Al. A. parodymai. Iš D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nusikaltimo ir nusikaltimo įrankių išmetimo vieta nuo namo, kuriame gyvena G. D. ir D. A. , yra nutolusi apie 100 – 200 metrų atstumais (t. 1, b. l. 109-111), todėl G. D. išėjimas iš namų 30 min. buvo pakankamas laiko tarpas, kad atlikti smurtinius veiksmus netoli namo, kuriame gyvena, netoliese išmesti nusikaltimo įrankius ir grįžti namo. Todėl apeliantas mano, kad D. A. didžiąją dalį smurtinių veiksmų (smūgius plyta ir peiliu, bei gerklės perpjovimą) suversdamas vienam G. D. , siekė sušvelninti savo atsakomybę bendrai su G. D. padarytame nusikaltime. Kad nusikaltimo padaryme dalyvavo du asmenys, patvirtina ir K. S. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados apie jos atžvilgiu vartoto smurto intensyvumą (daugybiniai sužalojimai veide ir rankose), sužalojimų pobūdį (nukentėjusioji laikyta už rankų), skirtingus nusikaltimo įrankius (plyta ir peilis). Šių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma yra pakankama išvadai ne tik dėl D. A. , bet ir dėl G. D. dalyvavimo K. S. nužudyme. Tai, kad G. D. su D. A. veikė kartu rodo ir ta aplinkybė, jog sekančios dienos ryte D. A. vėl atėjo pas G. D. ir su juo leido laiką. Nors byloje išnaudojus visas galimybes nepavyko nustatyti kokius konkrečiai smurtinius veiksmus K. S. atžvilgiu atliko kiekvienas iš bendrininkų, tačiau bendrininkų atliktų smurtinių veiksmų kiekis šioje situacijoje neturi esminės reikšmės bendrininkų atsakomybei dėl nužudymo atsirasti. Akivaizdu, kad vienu metu smurtaudami (laikydami nukentėjusiąją bei padarydami įvairaus sveikatos sutrikdymo mąsto sužalojimus, tame tarpe ir kelis sunkius) bei matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, po to kartu slėpdami nusikaltimo įrankius, abu bendrininkai veikė turėdami bendrą tyčią nužudyti, todėl abu privalo atsakyti už nužudymą, nepriklausimai nuo to, kurio veiksmai (gerklės perpjovimas) tiesiogiai sukėlė nukentėjusiosios mirtį. Atliktų veiksmų skaičius ir pobūdis bei intensyvumas turi įtakos tik bendrininkų atsakomybės laipsniui. Prokuroro nuomone, G. D. ir D. A. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kadangi panaudojant nusikaltimo įrankius plytą ir peilį buvo suduota daug smūgių į galvą, sulaužant galvos kaulus, nukentėjusioji badyta peiliu ir galiausiai jai perpjauta gerklė, kas neabejotinai nukentėjusiajai sukėlė didelį fizinį skausmą ir kančias, o kaltinamieji tokį gyvybės atėmimo pobūdį suprato ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

Apeliantas mano, kad skiriant bausmę G. D. būtina atsižvelgti į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, brutaliai smurtavo prieš silpnesnę už save moterį, sužalojimams padaryti naudojo įrankius, smurtą vartojo intensyviai. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nusikalto bendrininkų grupe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. D. niekur nedirbo, girtavo. Jis yra nuteistas už sunkų nusikaltimą. Šios tiek nusikaltimą, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo padidintą G. D. pavojingumą visuomenei, todėl prokuroro manymu jam skirtina griežtesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2008 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Taip pat prokuroras mano, kad D. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, todėl bausmė jam turi būti griežtinama.

Civilinis ieškinys dėl nužudymu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteistinas iš kaltinamųjų solidariai.

Be to prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuosprendžiu D. A. pripažinus kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl J. A. telefono vagystės, iš D. A. priteista 40 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „A“ (duomenys pakeisti) naudai. 40 Lt turtinė žala UAB „A“ (duomenys pakeisti) padaryta, nes pagrobtą telefoną D. A. sutarties pagrindu perdavė UAB „A“ (duomenys pakeisti) (lombardui), o jį suradus ir grąžinus savininkui, įmonei padaryta žala nebuvo atlyginta. Prokuroro manymu, BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas ir nagrinėjamas civilinis ieškinys asmens, kuris žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Iš bylos aplinkybių matyti, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) 40 Lt turtinė žala buvo ne dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos, kadangi telefoną iš D. A. įmonė įgijo sutarties pagrindu (t. 3, b. l. 78 – 79). Todėl šis ieškinys baudžiamojoje byloje negalėjo būti išnagrinėtas, o juo labiau tenkintas. UAB „A“ (duomenys pakeisti) reikalavimą D. A. dėl žalos atlyginimo gali pareikšti tik civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo jo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nes nepalaiko apeliacinio skundo toje dalyje, kuria prašoma panaikinti nuosprendžio dalį dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinio ieškinio išsprendimo, nuteistojo D. A. apeliacinį skundą prašo atmesti. Nuteistasis D. A. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis G. D. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, dėl nuteistojo D. A. apeliacinio skundo palieka spręsti teismo nuožiūra. Išteisintojo gynėjas prašo prokuroro ir nuteistojo D. A. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo D. A. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, bylą šiuo atveju tikrina paduotų apeliacinių skundų ribose, todėl iš esmės apeliacine tvarka netikrinama nuosprendžio dalis, kuria D. A. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi dėl šios dalies apeliaciniai skundai nepaduoti, taip pat netikrinama nuosprendžio dalis, kuria iš D. A. priteistas žalos atlyginimas UAB „A“ (duomenys pakeisti) naudai, kadangi apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras savo apeliacinio skundo šioje dalyje atsisakė (t. 5, b.l.  114).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam D. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, bei jam paskirtos bausmės ir iš jo priteisto civilinio ieškinio pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo D. A. apeliaciniame skunde.

Be to, apygardos teismas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinęs, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl G. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras. Kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina išteisintojo G. D. kaltės nužudžius K. S. (BK 129 straipsnio 2 dalis 6 punktas) ir nepaneigia išteisintojo nurodytų įvykio aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir papildomai apklaususi liudytojus Al. A. , A. P. , E. S. ir A. A. , konstatuoja, kad būtent D. A. , dėl asmeninių nesutarimų konfliktuodamas su K. S. G. D. bute, o vėliau, supykęs, kad pastaroji atsisakė parūpinti jam alkoholinių gėrimų, namo laiptinėje ir lauke, suduodamas kumščiais smūgius nukentėjusiajai į veidą ir rankas, taip pat suduodamas smūgius plyta į galvą, spausdamas rankų pirštais rankas ir kairį petį bei peiliu padarydamas vieną pjūvį kaklo priekiniame paviršiuje, vieną pjūvį kairiajam smilkinyje, penkis pjūvius ir dūrius kairėje ausyje, du pjūvius dešinėje ausyje, tyčia itin žiauriai ją nužudė. Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. 

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis D. A. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. vasario 19 d. apie 22 val. grįžo iš Klaipėdos, kur svečiavosi pas pusbrolį ir gėrė alkoholinius gėrimus. Pusbroliui parvežus į Kretingą, norėdamas gauti dar išgerti, nuėjo pas G. D. , nes pastebėjo jo kambario lange šviesą. Beldėsi į duris, bet G. D. durų neatidarė. Išėjusi iš savo kambario G. D. kaimynė E. S. pasakė, kad G. D. yra parsivedęs namo K. S. . Tada nuteistasis toliau beldė į duris ir G. D. pagaliau jį įsileido. D. A. pažinojo  K. S. kaip laisvo elgesio moterį, buvo gėręs su ja alkoholinius gėrimus, o maždaug  prieš metus laiko turėjo lytinių santykių. D. A. įėjus į kambarį, K. S. pradėjo ant jo šaukti, kodėl jis jiems trukdo. Tuomet nuteistasis, supykęs, kad K. S. būdama ne savo namuose triukšmauja, nesmarkiai jai sudavė ranka kokius 6 kartus per veidą. Po to jis paklausė G. D. , ar turi ko išgerti, nes matė ant stalo tuščią butelį, bet G. D. atsakė neigiamai. Tuomet jis pasiūlė K. S. su juo pasimylėti. K. S. sutikus, nes ji buvo laisvo elgesio, G. D. neprieštaraujant, jis su K. S. lytiškai santykiavo. Netrukus, tikėdamasis gauti išgerti, į kambarį užėjo kaimynas V. S. , o po jo ir E. S. . Pastaroji, pamačiusi pusnuogę K. S. , ją išvarė namo, o nuteistasis išėjo jai iš paskos, nes G. D. išgerti neturėjo. Beeidamas D. A. nutarė parūkyti, todėl grįžo pas G. D. ir paprašė cigaretės, bet G. D. neturėjo ir jis vėl išėjo. 4-ame aukšte jis pasivijo laiptais besileidžiančią K. S. , bet tuo metu G. D. pašaukė palaukti. D. A. sustojo, o K. S. toliau lipo laiptais žemyn. Priėjęs G. D. pasakė, kad nori degtinės, o D. A. atsakė, kad jis pinigų neturi, o skolon niekas neduos. Tuomet G. D. pasiūlė, kad degtinės skolon paimtų K. S. . Pastarąją jie pasivijo 2 aukšto laiptų aikštelėje, bet ji skolon imti degtinės atsisakė. Tada nuteistasis su G. D. pradėjo K. S. stumdyti. Kuris pirmas pastūmė, neprisimena. D. A. K. S. pastūmė ranka, ji atsitrenkė į sieną ir nugriuvo, tačiau kaip, nematė, nes buvo tamsu.  Tuomet jis kumščiu sudavė gulinčiai K. S. kelis kartus ir liepė eiti parnešti degtinės. K. S. mušė ir G. D. , nes jis girdėjo smūgių garsus. Po to nuteistasis atitraukė G. D. nuo K. S. ir ji išėjo į lauką, o G. D. ją nusivijo. D. A. taip pat nubėgo jiems paskui. Nuteistasis matė kaip G. D. , pasivijęs K. S. , ją parvertė ir prispaudęs prie žemės  reikalavo parnešti degtinės. Tuomet nuteistasis priėjo prie jų ir pirmas sudavė nukentėjusiajai kumščiu į šoną. Po to jis pasitraukė toliau pasižiūrėti, ar niekas jų nemato, ir tuo metu išgirdo stiprų garsą. Atsisukęs D. A. pamatė kaip G. D. kelis kartus plyta sudavė K. S. į galvą. Tuomet jis išvadino G. D. idiotu ir priėjęs spyrė pastarajam į veidą. G. D. nuo smūgio nuvirto, o K. S. tuo metu gulėjo nejudėdama ir nieko nesakė. Po to, priėjęs prie D. A. , G. D. paklausė: „kas bus, kai ji atsigaus“ ir vėl nuėjo prie K. S. . Tuomet nuteistasis G. D. rankose pamatė peilį, kurį pastarasis visuomet nešiodavosi įsikišęs į rankovę, kai eidavo parsinešti degtinės. Peilis buvo vidutinio dydžio, virtuvinis, tas, kurį D. A. prieš Naujuosius metus buvo atsinešęs pas G. D. užkandai pjaustyti ir ten paliko. Priėjęs prie ant nugaros gulinčios K. S. , nuteistasis išgirdo, kad ji gargaliuoja ir tuomet suprato, kad G. D. perpjovė nukentėjusiajai gerklę. Tada jis sudavė G. D. kelis smūgius, atėmė iš jo peilį, liepė G. D. paimti plytą ir abu, norėdami nužudymo įrankius paslėpti, peilį ir plytą išmetė į netoliese esantį melioracijos griovį. Rytą po įvykio nuteistasis pastebėjo, kad jo sportinių kelnių, su kurias dėvėjo įvykio metu, apačia yra sukruvinta, todėl jas įdėjo į skalbimo mašiną, taip pat išskalbė ir savo vilkėtą sportinį raudoną džemperį, kuris sukruvintas nebuvo. Kaip jis susikruvino kelnes, paaiškinti negali. Išmestą peilį nuteistasis rado gegužės mėnesį su draugu V. K. eidamas pro melioracijos griovį. Norėdamas, kad peilio niekas nesurastų, parsinešė namo ir paslėpė virtuvėje po dujinės viryklės apačia, o po kurio laiko įmetė į stalčių. Vėliau nuteistojo žmona šį peilį padėjo prie naudojamų peilių. Tokių aplinkybių, kad ir jis pats mušė nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu nesakė, nes bijojo būti apkaltintas dėl jos nužudymo. Parodymų patikrinimo vietoje jis tyrėjui neparodė tos vietos, kur įmetė peilį į griovį, parodė tik tą vietą, kur įmetė plytą. (t. 4, b.l. 63-74, 77-78, 122). Ikiteisminio tyrimo metu D. A. kitaip aiškino įvykio aplinkybes, tačiau apie šiuos jo parodymus kolegija pasisakys vėliau.

Išteisintasis G. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio vakarą jis kartu su K. S. svečiavosi pas savo kaimynus, ten gėrė degtinę, po to nuėjo pas G. D. į namus. K. S. liko pas jį miegoti, jis su ja turėjo lytinius santykius. Savo bute su K. S. alkoholinių gėrimų nevartojo, nes neturėjo. Apie 22 val. į jo kambario duris pasibeldė nuteistasis D. A. . Iš pradžių išteisintasis nenorėjo jo įsileisti, bet K. S. sutikus, atidarė duris. D. A. buvo išgėręs, jis prašė cigaretės, o po to  tarp D. A. ir K. S. kilo konfliktas. D. A. sudavė K. S. per veidą, reikalavo, kad ši nusirengtų ir su juo lytiškai santykiautų, grasino nukentėjusiajai šakute. Jis K. S. užstojo ir atėmė  iš D. A. šakutę. Kilus triukšmui į jo namus atėjo šalia gyvenantys kaimynai S. ir K. S. su D. A. iš kambario išvijo. K. S. išbėgus iš kambario, jai iš paskos išbėgo ir D. A. . Tai buvo apie 22 val. Pats G. D. liko savo namuose ir su jais niekur nėjo. Tik po kurio laiko buvo išėjęs į koridorių parūkyti (t. 4, b.l. 65-69). Iš esmės analogiškus parodymus išteisintasis G. D. davė ikiteisminio tyrimo metu, taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kai kaltinimas tyčiniu nužudymu buvo pareikštas tik G. D. . Jis paaiškino, kad įvykio vakarą su K. S. ramiai bendravo. Eidami iš kaimynų, jie kalbėjosi, kad reikėtų dar išgerti, tačiau nei jis pats, nei K. S. pinigų neturėjo, o K. S. sakė, kad į skolą degtinės jai niekas neduos. Pas jį atėjęs D. A. , buvo labai girtas, susinervinęs, šūkavo. Jis buvo anksčiau pažįstamas su K. S. ir jie aiškinosi buvusius santykius. D. A. pradėjo mušti K. S. , visaip vadinti. Mušė rankos delnu ir kumščiu, sudavė apie penkis smūgius jai į veidą. K. S. jo bute buvo iki pusės nusirengusi. Išeidama dalį savo rūbų ji apsirengė, o dalį, t.y. antras kelnes ir striukę, pasiėmė. Jis pats niekur nėjo, liko savo namuose (t. 1, b.l. 131-133, 154-155, 158-159, t. 2, b.l. 42-44, t. 3, b.l. 171-172, 176-177).

Iš liudytojos E. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, matyti, kad ji gyvena bendrabučio bloko kambaryje, esančiame šalia G. D. kambario. Jų kambarius skiria plona siena, todėl ji girdi, kas vyksta pas G. D. kambaryje. 2008 m. lapkričio 19 d. apie 17-18 val. matė kaip G. D. parsivedė į savo kambarį K. S. . Abu buvo girti, tačiau kambaryje kalbėjosi tyliai, jokio triukšmo nebuvo. Apie 21 val.  pas G. D. atėjo D. A. . Jis ilgai beldėsi į duris, tačiau G. D. jo neįsileido. Liudytoja matė, kad D. A. yra girtas, prašė jo eiti namo, nes G. D. yra parsivedęs K. S. , bet D. A. jos neklausė. Vėliau liudytoja girdėjo, kad G. D. D. A. įsileido. Netrukus G. D. kambaryje pasigirdo triukšmas. Liudytoja girdėjo besibarančių K. S. ir daugiausia D. A. balsą, G. D. beveik nesigirdėjo. Girdėjo K. S. sakant „nelįsk, nemušk“. Liudytoja kelis kartus ėjo jų raminti. G. D. kambaryje matė, jog K. S. ir D. A. sėdi ant lovos, atrodė, kad D. A. K. S. prievarta nurenginėja. K. S. buvo iki pusės nuoga, tik su liemenėle. G. D. sėdėjo ant spintelės ir nieko nekalbėjo. Kai pas G. D. ėjo liudytojos vyras V. S. , ji nuėjo jam iš paskos ir liepė K. S. eiti namo. Liudytojai išėjus iš G. D. buto, triukšmas nurimo, o po to jie visi išsiskirstė, išėjo lyg tai visi trys. Tai buvo apie 22-22.30 val. Girdėjo kaip G. D. , praėjus pusvalandžiui ar mažiau, grįžo į savo kambarį ir po to ji užrakino bendras jų kambario duris (t. 2, b.l.46-48, t. 4, b.l.78-82, t. 5, b.l. 111-112).

Liudytojas V. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. vasario 19 d. vakare, būdamas namuose,  girdėjo G. D. kambaryje triukšmą, pro durų tarpą matė, kad pas G. D. yra K. S. ir D. A. . Naktį liudytojas miegojo, todėl kas vyko po to negirdėjo ir nežino. Žmona sakė, kad ėjo jų raminti.  (t. 4, b.l. 82). Bylą pirmą kartą nagrinėjant teisme, kuomet tyčiniu K. S. nužudymu buvo kaltinamas tik G. D. , liudytojas V. S. paaiškino, jog po to, kai triukšmas G. D. bute nurimo, jis girdėjo, kad G. D. bute kažkas yra (t. 2, b.l. 48-49).

Iš liudytojos A. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog 2008 m. vasarą jos tuometinis vyras D. A. , grįžęs iš suėmimo dėl K. S. nužudymo, jai pasakojo, jog jam nuolat sapnuojasi ir vaidenasi Kristinos veidas, kad jis blogai jaučiasi ir jam sąžinė nebeleidžia tylėti, kad jis nueis ir pats prisipažins dėl to, ką padarė. Nors D. A. jai tiesiogiai neminėjo, dėl ko jis ruošiasi prisipažinti, ji suprato, kad jis nužudė K. S. ir ruošiasi dėl to prisipažinti. Po to D. A. pradėjo abejoti, dvejoti ir kalbėti, jog lyg ir ne jis nužudė K. S. , lyg tai padarė G. D. . Taip pat D. A. jai papasakojo, kad po to įvykio, kaip liudytoja suprato, po K. S. nužudymo, jis grįžo namo, nusirengė rūbus, kuriais vilkėjo, šiuos rūbus sudėjo į skalbimo mašiną ir išskalbė. Netrukus po K. S. nužudymo liudytoja pastebėjo namuose peilį juoda plastmasine rankena (t. 3,  b. l. 38-40, 41-42).

Taigi iš pirmiau aptartų faktinių bylos duomenų, kurie vieni kitus papildo, matyti, jog 2008 m. vasario 19 d. D. A. girtavo. Ieškodamas, kur dar galima gauti alkoholinių gėrimų, apie 22 val. nuėjo pas savo kaimyną G. D. , kur buvo ir nukentėjusioji K. S. . Tarp D. A. ir K. S. G. D. bute kilo konfliktas, kurio metu nuteistasis sudavė nukentėjusiajai ranka į veidą apie šešis smūgius. G. D. kaimynams S. atėjus raminti triukšmaujantį agresyviai nusiteikusį D. A. ir su juo besibarančią K. S. , nukentėjusioji, pasiėmusi savo drabužius, išėjo iš G. D. buto, o jai iš paskos išėjo ir D. A. . Laiptinėje tarp pastarųjų vėl kilo konfliktas, nes K. S. atsisakė nupirkti D. A. degtinės ar eiti prašyti jos pas kaimynus į skolą. Šis konfliktas tęsėsi ir K. S. išbėgus į lauką. Šio konflikto metu nuteistasis D. A. tiek namo laiptinėje, tiek ir lauke nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad 2008 m. vasario 20 d. toje vietoje, kurioje, pasak D. A. , K. S. nugriuvo ir jis jai gulinčiai sudavė vieną smūgį, buvo rastas kniūbsčias gulintis nukentėjusiosios K. S. lavonas su pjautiniais ir muštiniais sužalojimais. Drabužiai, kuriais buvo apsivilkusi nukentėjusioji ištepti purvais ir krauju, šalia guli numesta juodos spalvos odinė striukė ir juodos spalvos kelnės. Kairėje pusėje nuo lavono galvos 0,45 metro atstumu rastas į žemę įspaustas bato pėdsakas (t. 1, b.l. 4-11). Kad D. A. buvo įvykio vietoje patvirtina ir specialisto išvada Nr. 319, iš kurios matyti, kad 2008-02-20 įvykio vietoje šalia nužudytosios kūno rastas avalynės pėdsakas nėra paliktas tyrimui pateiktais iš įtariamojo G. D. paimtais batais, bet galėjo būti paliktas tyrimui pateiktais batais, paimtais iš įtariamojo D. A. (t. 1, b.l. 45-48).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 207-08 (03) patvirtina, kad nukentėjusioji K. S. mirė 2008 m. vasario 19-20 d. naktį nuo didelės gilios kaklo priekinio paviršiaus žaizdos su stambiųjų arterijų pažeidimų, išsivysčius ūmiam išoriniam nukraujavimui, į ką rodo stambiųjų kaklo arterijų pažeidimas, ryški vidaus organų ir audinių mažakraujystė, krauju sumirkę drabužiai bei kiti požymiai. Be to nukentėjusiajai K. S. įvykio metu buvo padaryti ir kiti sužalojimai, t.y. pjautinė kairiojo smilkinio žaizda, kairės ausies kaušelio apatinės dalies-lezgelio, kramslio ir vijokio srities penkios durtinės bei durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos, ir dvi paviršinės pjautinės dešinės ausies kaušelio žaizdos, padaryti aštriu įrankiu; apatinio žandikaulio dešinės pusės atviras lūžis 43 danties srityje, kraujosruvos galvos skliauto minkštuose audiniuose – kairiojo smilkinio raumens srityje, dešinėje ir kairėje pakaušio pusėse, pakauškaulio dešinės pusės bei kaukolės pamato užpakalinės dalies ir vidurinės duobių srities lūžis, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimas bei kraujosruvos smegenų minkštuosiuose dangaluose, kairiojo didžiojo pusrutulio smilkininėje – kaktinėje-momeninėje srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje, nosies nugarėlės odos nubrozdinimas, susiliejančios kraujosruvos bei gleivinės nubrozdinimai abiejų lūpų kairės pusės vidiniame paviršiuje ir kairiojo žando gleivinėje, paviršinė muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje pusėje bei trys nedidelės apvalios smakro poodinės kraujosruvos. Šie sužalojimai muštiniai, padaryti bukais daiktais bei paviršiais;  kraujosruvos odoje ir kraujosruvos odoje ir poodyje kairio peties sąnario viršutiniame paviršiuje, keturios nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos dešinio žasto apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje ir dvi nedidelės apvalios kraujosruvos dešinio riešo sąnario vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje, abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos IV piršto krumplio srityje, nedidelis odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinės plaštakos II piršto nugariniame paviršiuje.

Visi rasti sužalojimai švieži, padaryti nedaug laiko prieš mirtį. Kaklo žaizda su bendrosios bei išorinės miego arterijų pažeidimų ir kiauryminiu ryklės sužalojimu;  kaukolės pamato lūžis ir galvos sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Apatinio žandikaulio lūžis kvalifikuojamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiauryminės kairės ausies kaušelio žaizdos su kremzlės pažeidimu vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai gyvam asmeniui sukeltų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Sužalojimai padaryti keliais daiktais ir įrankiais. Tikėtina, kad visi durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti tuo pačiu aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu. Kaklo žaizda bei abiejų ausų kaušelių žaizdos padarytos aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, tikriausiai peilio geležte. Kiti sužalojimai padaryti bukais daiktais bei paviršiais.

Mirtį sukėlusi pjautinė kaklo priekinio paviršiaus žaizda padaryta vienu pjūviu. Kiti pjautiniai sužalojimai padaryti aštuoniais aštraus duriančio-pjaunančio įrankio poveikiais: kairio smilkinio žaizda – 1 pjūviu, kairės ausies kaušelio žaizdos – 5 dūriais bei pjūviais, dešinės ausies kaušelio žaizdos – 2 paviršiniais pjaunančio įrankio poveikiais. Muštiniai galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 10 smūgių bukais daiktais: galvos skliauto minkštųjų audinių sužalojimai ir kaukolės smegeninės dalies lūžiai paaiškinami trimis trauminiais poveikiais – į kairio smilkinio sritį (1), pakaušio dešinę pusę (1), pakaušio kairę pusę (1), pakauškaulis ir kaukolės pamato kaulai lūžo nuo stipraus pakaušio dešinės pusės sumušimo, galvos veido muštiniai sužalojimai paaiškinami mažiausiai septyniais į veidą suduotais smūgiais – į apatinio žandikaulio sritį (1), į nosį (1), į burnos kairįjį kampą (1), į kairės akies sritį (1), o daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje turėjo atsirasti mažiausiai nuo trijų smūgių. Kraujosruvos kairio peties sąnario viršutinio paviršiaus odoje ir poodyje galėjo atsirasti nuo spaudimo, nedidelės apvalios dešinės rankos žasto ir riešo sąnario vidinio paviršiaus poodinės kraujosruvos, daugelis smulkių poodinių kraujosruvų abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje ir dešinio dilbio apatiniame trečdalyje atsirado spaudžiant rankų pirštais. Poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinės plaštakos II piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje bei poodinė kairės plaštakos IV piršto krumplio kraujosruva atsirado nuo trijų per rankas suduotų smūgių.

Dalis rankų sužalojimų – poodinės kraujosruvos plaštakų nugariniame paviršiuje galėjo gautis pasyviai ginantis, prisidengiant rankomis nuo smūgių į galvą. ( t. 1, b. l. 30-43 ).

2009 m. gruodžio 3 d. reikalaujamų daiktų pateikimo bei daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad nuteistojo D. A. motina V. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė jos namuose buvusį virtuvinį peilį juodos spalvos plastmasine rankena su rėveliais (t. 3, b.l. 22, 23-25)  Iš specialisto išvados Nr. S 65/10(01) matyti, kad ant šio peilio rasti žmogaus kraujo pėdsakai. (t. 4, b.l. 61). Nors kraujo priklausomybės specialistams nustatyti nepavyko, tačiau nuteistasis D. A. atpažino šį peilį kaip nukentėjusiosios K. S. nužudymo įrankį, kurį jis slėpė savo namų virtuvėje (t. 3, b.l. 26-27), o teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti būtent šiuo peiliu (t. 4, b.l. 171-172).

Taigi, aukščiau aptarti bei kiti pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kolegijos nuomone, vieni kitus papildo ir sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri patvirtina apygardos teismo nustatytas faktines įvykio aplinkybes, kad D. A. G. D. bute, namo laiptinėje ir lauke, suduodamas nukentėjusiajai K. S. smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip pat tris smūgius plyta į galvos sritį, spausdamas rankų pirštais rankas ir kairį petį bei peiliu padarydamas vieną pjūvį kaklo priekiniame paviršiuje, vieną pjūvį kairiajame smilkinyje, penkis pjūvius ir dūrius kairėje ausyje, du pjūvius dešinėje ausyje, padarė K. S. pirmiau aptartus nustatytus kūno sužalojimus ir taip,  veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiąją nužudė.

Kaip matyti iš nuteistojo D. A. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis teigia, jog, nors įvykio metu mušė nukentėjusiąją, tačiau tik rankomis, jo smurtas nebuvo intensyvus ir negalėjo sukelti tokių pasekmių. Nuteistojo teigimu, šie padariniai buvo sukelti išteisintojo G. D. veiksmais, kuris smurtavo nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu tiek mušdamas rankomis, tiek panaudodamas plytą ir peilį. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai G. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą išteisino, nes nustatyti nukentėjusiosios K. S. kūno sužalojimai buvo padaryti bendrais nuteistojo D. A. ir išteisintojo G. D. veiksmais. Tai prokuroro nuomone, patvirtina nuteistojo D. A. , liudytojų E. S. , A. P. , Al. A. parodymai, psichofiziologinio tyrimo panaudojant poligrafą išvada apie užfiksuotas G. D. reakcijas į klausimus, susijusius su nusikaltimo aplinkybėmis, šį tyrimą atlikusio specialisto paaiškinimai teisme, nustatytas K. S. atžvilgiu vartoto smurto intensyvumas (daugybiniai sužalojimai veide ir rankose), sužalojimų pobūdis (nukentėjusioji laikyta už rankų), skirtingi nusikaltimo įrankiai (plyta ir peilis), bei ta aplinkybė, jog D. A. sekančios dienos rytą buvo atėjęs pas G. D. . Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo D. A. ir prokuroro apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo konkrečiu atveju tiesioginių įvykio, kurio metu buvo mirtinai sužalota K. S. , liudytojų byloje nėra. Tiek nuteistasis D. A. , tiek išteisintasis G. D. , kuriems buvo pareikšti kaltinimai tyčiniu itin žiauriu nukentėjusiosios K. S. nužudymu, yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymais galima remtis tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems faktiniams bylos duomenims.

Nors prokuroras teigia, jog G. D. kaltę dalyvavus K. S. nužudyme patvirtina nuteistojo D. A. parodymai, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pastarasis viso bylos proceso metu savo parodymus nuolat keitė, prieštaringai aiškino esmines įvykio aplinkybes, derino savo parodymus prie byloje esančių įrodymų. D. A. nuo pat proceso pradžios, siekdamas išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes, klaidino ikiteisminį tyrimą ir teismą, visą kaltę suversdamas G. D. . Nors vėliau, bylą grąžinus tyrimui papildyti ir surinkus papildomų įrodymų, nuteistasis, jų verčiamas, pripažino smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu bei paslėpęs nusikaltimo įrankį, tačiau ir tuomet kaip įmanydamas siekė sumenkinti savo vaidmenį inkriminuojamo nusikaltimo padaryme.

Visų pirma, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. A. skirtingai aiškino smurto K. S. atžvilgiu panaudojimo aplinkybes G. D. bute. Pirmųjų apklausų metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. A. teigė, jog jis dešinės rankos dviejų pirštų galais nestipriai vieną kartą sudavė K. S. į smakrą (t. 1, b.l. 94-97, 99-101). Vėliau teigė, kad sudavė keturis vidutinio stiprumo smūgius dešinės rankos delnu jai kairį skruostą (t. 1, b.l. 102-104, 106-108, 109-111), ir tik bylą nagrinėjant teisme pripažino, jog G. D. bute sudavė K. S. į veidą apie šešis smūgius, kas atitinka išteisintojo G. D. aiškinimą, jog D. A. jo bute K. S. sudavė apie penkis smūgius į veidą.

Duodamas parodymus apie tolesnę įvykio eigą, D. A. aiškino, kad K. S. ir jam išėjus iš G. D. buto, jis grįžo pas G. D. prašyti cigarečių. Jų negavęs vėl išėjo, o leidžiantis laiptais jį pašaukė G. D. , kuris siūlė paieškoti kur dar išgerti ir paprašyti K. S. , kad toji nueitų paimti degtinės skolon. Tačiau tokie D. A. parodymai prieštarauja išteisintojo G. D. nuosekliems parodymams viso bylos proceso metu, kad D. A. įvykio vakarą pas jį į butą buvo atėjęs tik vieną kartą ir kad jis K. S. ir D. A. išėjus liko savo namuose, bei liudytojos E. S. parodymams, kad po to, kai ji nuramino G. D. bute triukšmaujančius D. A. ir K. S. , triukšmas G. D. bute nurimo,  jie visi išsiskirstė ir jokių vaikščiojimų ar kalbų tuo metu nesigirdėjo. Tai rodo, jog D. A. aiškinimas apie tai, kad jis po išėjimo iš G. D. buto dar kartą buvo sugrįžęs, o po to jam iš paskos išėjo ir G. D. , neatitinka tikrovės. Be to, kaip matyti iš išteisintojo G. D. parodymų, jis jau anksčiau, dar eidamas kartu su nukentėjusiąja K. S. pas save į namus, kalbėjosi su pastarąja apie galimybę kur nors gauti dar išgerti, nes abu to norėjo, tačiau nei jis pats, nei K. S. pinigų neturėjo, be to ji paaiškino, kad į skolą jai niekas neduos. Taigi šios aplinkybės rodo, jog G. D. tuo metu, kai iš jo buto išėjo K. S. ir D. A. , jau žinojo, jog K. S. negali nei nupirkti degtinės, nei jos kur nors pasiskolinti, todėl jam nebuvo jokio reikalo eiti K. S. iš paskos ir prašyti gauti degtinės.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog prieštaringai D. A. aiškino smurto panaudojimo nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu namo laiptinėje aplinkybes. Iš pradžių jis teigė, jog pats K. S. atžvilgiu smurto namo laiptinėje iš viso nenaudojo ir tik 2009-12-03, t.y. po to, kai G. D. baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas grąžino bylą tyrimui papildyti ir, surinkus papildomų įrodymų, D. A. vėl buvo pareikštas įtariamas dėl tyčinio K. S. nužudymo, pastarasis  pripažino, jog ir jis namo laiptinėje smurtavo K. S. atžvilgiu, t. y. pastūmė K. S. dešine ranka į krūtinę, nuo ko nukentėjusioji nugriuvo, o po to, kai K. S. , G. D. sudavus jai smūgius, pradėjo rėkti, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos sritį (t. 3, b.l. 140-142). Bylą nagrinėjant teisme D. A. aiškino, jog namo laiptinėje sudavė nuo jo pastūmimo nukritusiai K. S. kelis kartus ir liepė eiti atnešti degtinės. Be to nuteistasis skirtingai aiškino ir apie G. D. veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu namo laiptinėje. Iš pradžių jis teigė, jog nuo konfliktuojančių G. D. ir K. S. stovėjo maždaug trijų metrų atstumu ir G. D. suduotų smūgių K. S. nematė, tik girdėjo stiprų pliaukštelėjimą, iš ko suprato, jog tai galėjo būti G. D. suduotas ranka smūgis K. S. į veidą (t. 1, b.l. 94-97, 99-101). Vėliau, kai byloje gavus teismo medicinos specialisto išvadą, paaiškėjo K. S. padarytų sužalojimų mastas, D. A. ėmė aiškinti, jog matė, kaip G. D. apie pusę minutės mušė K. S. rankomis (t. 1, b.l. 102-104), o parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu jau nurodė tikslų smūgių skaičių, t.y. kad G. D. dešine ranka sudavė ne mažiau penkių smūgių K. S. į galvą (t. 1 , b.l. 109-111). Teisme D. A. teigė, jog G. D. namo laiptinėje mušė K. S. , nes jis girdėjo smūgių garsus.

Ne ką mažiau prieštaringai nuteistasis D. A. aiškino įvykio eigą nukentėjusiajai K. S. išbėgus į lauką. Pirmųjų apklausų metu D. A. nurodė net nematęs, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusioji parkrito ant žemės, t.y. ar nukrito pati, ar ją pastūmė G. D. . Teigė, jog nukentėjusioji nukrito ant pilvo. K. S. nugriuvus, jis išgirdo duslų garsą, o po to pamatė, kad G. D. priklupo prie jos. Jam pribėgus, G. D. kaip tik atsistojo ir jis G. D. kairėje rankoje pamatė peilį (t. 1, b.l. 94-97, 99-101). Tuo tarpu vėliau aiškino, jog matė, kaip G. D. , pasivijęs K. S. , sugriebė jai iš už nugaros už pečių ir nusviedė ją ant žemės. K. S. nukrito ant nugaros.Po to G. D. abiem kojom atsiklaupė ant žemės gulinčios K. S. krūtinės, kaire ranka įsirėmė jai į krūtinės sritį, o dešiniosios rankos kumščiu pradėjo smūgiuoti merginai į galvą. Nurodė, jog nepastebėjo, kiek smūgių ir į kurią galvos sritį G. D. nukentėjusiajai sudavė, tačiau mušė apie minutę laiko. Jis pats tuo metu stovėjo šalia, maždaug už dviejų metrų, ir nieko nedarė, tik stebėjo, kad kas neateitų. Baigęs mušti, G. D. vis dar klūpėdamas nukentėjusiajai ant krūtinės, dešine ranka sugriebė ant žemės gulėjusią statybinę plytą ir pradėjo ja daužyti K. S. galvą. Sudavė apie keturis smūgius. Tai pamatęs D. A. sugriebė G. D. už pakarpos ir atitraukė nuo K. S. , šaukė ant jo. (t. 1, b.l. 102-104). 2008-04-22 papildomos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu D. A. teigė, jog jis G. D. nuo K. S. atitraukė tuomet, kai šis mušė ją kumščiais į veidą, tačiau pastarasis vėl puolė mušti K. S. , o jis pasitraukė į šalį. Atsisukęs pamatė, kad G. D. rankose turi silikatinę plytą, kuria sudavė nukentėjusiajai apie 4 smūgius. Tuomet D. A. pradėjo šaukti ant G. D. ir pastarasis plytą iš rankų paleido. (t. 1, b.l. 106-108). Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu D. A. jau nurodė tikslų G. D. ant žemės gulinčiai K. S. suduotų smūgių skaičių, t.y. kad šis sudavė ne mažiau septynių smūgių, ir aiškino, kad G. D. nuo K. S. jis atitraukė, kai šis mušė nukentėjusiąją rankomis, o antrą – kai mušė plyta. (t. 1, b.l. 109-111). Ir tik baudžiamąją bylą grąžinus tyrimui papildyti, 2009-12-03 apklaustas įtariamuoju D. A. pripažino, jog ir jis lauke gulinčios nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu vartojo smurtą, tačiau sudavė jai tik vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į galvos sritį ir iš karto nuo jos pasitraukė. (t. 3, b.l. 140-142). Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme D. A. teigė, jog lauke nukentėjusiajai K. S. sudavė vieną smūgį kumščiu į šoną.

Aiškindamas apie peilio atsiradimą, nukentėjusiosios K. S. sužalojimą juo, ir tolesnių įvykių aplinkybes, D. A. taip pat nebuvo nuoseklus. Iš pradžių jis teigė, kad G. D. priklupo prie nukentėjusiosios, o kai atsistojo, jis G. D. kairėje rankoje pamatė peilį. D. A. aiškino, jog matė, kad nukentėjusiajai iš burnos bėga kraujas, tačiau nemanė, kad G. D. jai perpjovė gerklę, manė, kad tik šiaip sužalojo, todėl negalvojo, kad ji gali mirti. Pastebėjęs, jog kažkas rūko jo namo balkone ir nenorėdamas turėti problemų, nuėjo į savo namus, o G. D. su K. S. paliko įvykio vietoje. Aiškino, jog nežino, kur G. D. padėjo peilį. Peilis buvo apie 30 cm ilgio, tačiau detaliau jo apibūdinti negali, nes jo neįsidėmėjo, anksčiau nebuvo matęs. (t. 1, b.l. 94-97, 99-101). Papildomai apklaustas įtariamuoju D. A. paaiškino, jog G. D. išsigando, kad sumušta nukentėjusioji niekam apie tai nepapasakotų ir tuomet priėjęs prie K. S. vienu pjūviu perpjovė jai gerklę. Peilį G. D. išsitraukė iš savo rankovės (t. 1, b.l. 102-104). Vėlesnių apklausų metu D. A. aiškino, jog paties momento, kai G. D. pjovė, nematė, tik pastebėjęs, kad nukentėjusiajai iš burnos bėga kraujas, jos krūtinė kruvina, suprato, G. D. peiliu perpjovė K. S. gerklę. Iš kur G. D. paėmė peilį, nežino, jį pamatė tik tuomet, kai G. D. atsikėlė nuo nukentėjusiosios (t. 1, b.l. 106-108, 109-111). Jis pats, išsigandęs pasekmių pasakė G. D. , jog reikia eiti šalin. Tuomet G. D. pasiėmė plytą, kuria prieš tai mušė nukentėjusiąją ir ją išmetė į kanalą, esantį už trečio bendrabučio. Peilis liko pas G. D. . Jie abu grįžo į bendrabutį ir ten išsiskirstė (t. 1, b.l. 102-104, 106-108, 109-111). Tuo tarpu baudžiamąją bylą gražinus tyrimui papildyti, po to, kai liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams papasakojo apie namuose po K. S. nužudymo pastebėtą peilį, D. A. ėmė kitaip aiškinti įvykių aplinkybes: jis nurodė, kad po smurto panaudojimo liepė G. D. atiduoti peilį ir paimti plytą, kuriuos abu išmetė į kanalą. Po to, kai 2008-05-07 buvo paleistas iš suėmimo, jis kartu su draugu V. K. nuėjo į tą vietą, ir truputėlį tolėliau peilį rado. Jį parsinešė į namus ir paslėpė dujinės viryklės, esančios virtuvėje, kuria naudojosi bendrai su savo motina, apatiniame stalčiuje, o 2009 metų vasarą pastebėjo, kad tas peilis virtuvėje padėtas kartu su kitais peiliais (t. 3, b.l. 140-142). Bylą nagrinėjant teisme nuteistasis D. A. teigė, kad byloje esantį peilį jis per Naujuosius metus buvo atsinešęs pas G. D. užkandai pjaustyti ir ten jį paliko. Jis aiškino, jog G. D. visuomet su savimi nešiodavosi peilį, įsikišęs jį į rankovę (t. 4, b. l. 63-74), nors ikiteisminio tyrimo metu teigė nepastebėjęs, kad G. D. nešiotųsi su savimi peilį. Tokie D. A. parodymai apie įvykio aplinkybes yra ne tik prieštaringi tarpusavyje, tačiau neatitinka ir kitų faktinių bylos duomenų. Iš teismo medicinos specialisto išvados bei išvadą davusio specialisto paaiškinimų teisme matyti, kad nukentėjusiosios kūne nustatyti pjautiniai ir durtiniai-pjautiniai sužalojimai buvo padaryti ne vienu, kaip kad iš pradžių teigė D. A. ,  o net devyniais aštraus duriančio-pjaunančio įrankio poveikiais, o kaukolės pamato užpakalinės dalies lūžis – suduodant stiprų smūgį ne į galvos priekinę, o į užpakalinę dalį (t. 4, b.l. 171-172), nors D. A. nurodė, jog K. S. , G. D. suduodant smūgius rankomis ir plyta jai į galvos sritį, gulėjo ant nugaros. Be to, kaip matyti iš išteisintojo G. D. parodymų, pastarasis kategoriškai neigė, jog D. A. anksčiau būtų pas jį palikęs kokį nors peilį, o tai atitinka liudytojos V. A. parodymus, kad byloje esantis peilis, kurį D. A. nurodė kaip nužudymo įrankį, ir kurį ji pateikė policijos pareigūnams, yra jos virtuvinis peilis, kuris ilgesniam laikui iš namų nebuvo pradingęs (t. 3, b.l. 25, t. 4, b.l. 121). Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas rodo, jog 2008 m. balandžio 24 d. papildomai apžiūrėjus įvykio vietą bei D. A. nurodytą melioracijos kanalą, į kurį, kaip jis teigė, įmetė peilį, tiek vizualiai, tiek naudojant metalo ieškiklį, nei įvykio vietoje, nei melioracijos kanale ar jos prieigose peilių ar kitų įrankių nebuvo rasta (t. 1, b.l. 12-13).Tuo tarpu liudytoja A. A. patvirtino, jog peilį juoda plastmasine rankena matė savo namuose neužilgo po K. S. nužudymo, o liudytojas V. K. parodė, kad jis, nors ir bendravo su D. A. ir būdavo kartu su juo 2008 metų pavasarį, tačiau nematė, kad D. A. būtų radęs kokį nors peilį. (t. 4, b.l. 186-187).

Tai,kad nuteistasis D. A. davė ne tik prieštaringus, tačiau ir tikrovės neatitinkančius parodymus, kolegijos nuomone, patvirtinta ir ta byloje nustatyta aplinkybė, kad pastarasis, bijodamas susipainioti savo parodymuose, savo sugalvotą įvykio versiją, kuri neatitinka nei apygardos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nei paties D. A. vėlesnių parodymų,  buvo užsirašęs ant popieriaus lapo ir, kaip nurodė liudytoja A. A. , prieš vykdamas į apklausas, juos skaitė (t. 3, b.l. 34-37, 38-40). Nors pats D. A. savo parodymų nenuoseklumą aiškino baime būti apkaltintu padarius nusikaltimą, kurio iš tiesų jis nepadarė, tačiau toks jo aiškinimas yra nelogiškas, nes jis nuo pat pirmos apklausos nurodė, kad K. S. nužudė nes jis, bet G. D. . Jei šis D. A. aiškinimas atitiktų objektyvią tiesą, jam nebūtų jokio reikalo klaidinti ikiteisminį tyrimą ir teismą tiek dėl nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumo, tiek dėl kitų įvykio aplinkybių, slėpti nusikaltimo įrankį. Visos pirmiau aptartos aplinkybės, kolegijos manymu, rodo, visai kitas D. A. parodymų keitimo priežastis, t.y. tai, kad jis nenori atsakyti ne už G. D. , o už savo padarytus nusikalstamus veiksmus. Tai, kolegijos manymu, patvirtina ir nuteistojo D. A. apeliacinis skundas, kuriame nuteitasis jau neigia savo paties parodymus, kuriais rėmėsi apygardos teismas, jog po įvykio jo kelnės buvo išteptos nukentėjusiosios krauju, ir nurodo naują aplinkybę, jog kitos dienos rytą matė, kad G. D. labai kruopščiai prausėsi. Taigi, esant šioms aplinkybėms, kolegijos manymu vertinti D. A. parodymus apie G. D. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, kaip patikimus, nebuvo ir nėra jokio pagrindo, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija prokuroras.

Tuo tarpu išteisintasis G. D. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog įvykio vakarą po to, kai iš jo buto išėjo K. S. ir D. A. , jis pats iš namų niekur išėjęs nebuvo ir K. S. nužudyme nedalyvavo, tik praėjus kuriam laikui, buvo išėjęs į koridorių parūkyti. Šiuos išteisintojo G. D. parodymus paneigiančių objektyvių faktinių duomenų, kolegijos nuomone, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes, reikšminga yra tai, kad išteisintasis G. D. nei įvykio vakarą, nei apskritai nepasižymėjo agresyvumu, o priešingai – buvo bailus, pastumdėlio vietoje. Šias aplinkybės patvirtino tiek pats nuteistasis D. A. , tiek ir G. D. kaimynai liudytojai E. S. ir V. S. . Iš minėtų liudytojų parodymų taip pat matyti, jog iki pas G. D. ateinant D. A. , išteisintasis su K. S. bendravo ramiai ir su ja nekonfliktavo. Taip pat ramiai jis elgėsi ir tuomet, kai pas jį atėjęs D. A. pradėjo konfliktuoti su K. S. ir ją mušti. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, D. A. įvykio vakarą ieškojo, kur dar galima išgerti, buvo agresyvus, atėjęs pas G. D. , garsiai rėkavo, be jokios priežasties ėmė mušti nukentėjusiąją. Aplinkybę,kad D. A. buvo linkęs smurtauti, patvirtino ir jo buvusi žmona liudytoja A. A. , kuri nurodė, jog pagrindinė jos skyrybų su D. A. priežastis buvo D. A. jos atžvilgiu naudojamas fizinis smurtas.

Be to, kaip jau minėta, įvykio metu nukentėjusiajai K. S. buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, tame tarpe pjautiniai, o taip pat būdingi savigynai, jos kūnas ir drabužiai gausiai sutepti krauju ir žemėmis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog žemė prie K. S. lavono buvo ištrypta. Tai, kolegijos nuomone, rodo, jog įvykio metu tarp nukentėjusiosios ir jos žudiko vykusių grumtynių metu prieš K. S. smurtavusio asmens drabužiai neišvengiamai turėjo būti sutepti tiek purvu, tiek ir nukentėjusiosios krauju. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, 2008 m. vasario 20 d.,sekančią dieną po įvykio, sulaikius G. D. ir atlikus jo bute kratą, jokių krauju ar purvais suteptų arba išskalbtų drabužių pas jį rasta nebuvo (t. 1, b.l. 15-16). Atlikus iš G. D. paimtos odinės striukės tyrimą, jokių purvo ar kraujo dėmių taip pat neaptikta (t. 1, b.l. 50-51). Tuo tarpu D. A. sekančią dieną po įvykio skalbėsi savo drabužius, kuriuos vilkėjo įvykio vakarą, nes, kaip pats patvirtino, jo kelnės buvo suteptos nukentėjusiosios krauju. Kaip jau minėta, įvykio vietoje buvo rasti tik D. A. avalynės pėdsakai, o G. D. avalynės pėdsakų įvykio vietoje nebuvo.Be to, kūno sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti būtent nuteistojo D. A. peiliu, kurį jis ilgą laiką po nužudymo slėpė nuo iki teisminio tyrimo pareigūnų.

Taigi visos šios aplinkybės, kolegijos manymu, patvirtina G. D. aiškinimą, jog jis K. S. nužudyme nedalyvavo, ir paneigia D. A. aiškinimą, kad G. D. taip intensyviai K. S. atžvilgiu smurtavo, jog pastarąjį ne kartą teko nuo jos atitraukti. Juolab,  kaip matyti iš D. A. parodymų, pastarasis teigė, jog supykęs dėl K. S. atžvilgiu atliktų veiksmų, sudavė G. D. keletą smūgių ir spyrė į veidą,  nuo šio smūgio G. D. nukrito. Taigi, toks fizinio smurto panaudojimas neišvengiamai turėjo palikti žymes G. D. veide ar kūne. Tačiau, kaip matyti iš kitą dieną su G. D. bendravusių kaimynų parodymų, nė vienas jų jokių sužalojimų G. D. veide nematė. Jokių sužalojimų nebuvo nustatyta ir tą dieną sulaikius G. D. .

Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog G. D. pateikta įvykio versija, kad jis įvykio vakarą K. S. ir D. A. išėjus, liko savo namuose, tik vėliau buvo išėjęs parūkyti, neabejotinai paneigta liudytojų E. S. , A. P. ir Al. A. parodymai.Tuo tarpu, kaip matyti iš liudytojos E. S. parodymų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pastaroji, apraminusi G. D. bute triukšmaujančius D. A. ir K. S. , grįžo į savo kambarį ir daugiau iš jo neišėjo. Nors liudytoja teigė, jog iš buto išėjo tiek K. S. su D. A. , tiek ir G. D. , tačiau paaiškino, jog pati betarpiškai G. D. išeinant nematė,  tokią išvadą padarė tik dėl to, jog bendrame jų kambarių koridoriuje girdėjo visų trijų, tame tarpe ir G. D. balsą, o po to rakinamas G. D. kambario duris. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja E. S. nepaneigė galimybės, jog G. D. buvo išėjęs į koridorių parūkyti. Ji nurodė, kad, G. D. rūkydavo ir savo kambaryje, tačiau jis dažnai neturėdavo cigarečių, todėl eidavo pas kaimynus jų skolintis arba koridoriuje ieškodavo cigarečių nuorūkų. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad  ikiteisminio tyrimo metu  apklausta netrukus po įvykio liudytoja E. S. iš viso negalėjo nurodyti, kada K. S. ir D. A. išėjo iš G. D. buto, o apie tai, kad kartu su jais išėjo ir G. D. , liudytoja net neužsiminė. Tuo tarpu liudytojas V. S. , apklaustas teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą G. D. atžvilgiu, nurodė, jog po to, kai G. D. bute triukšmas nurimo ir visi išsiskirstė, jis girdėjo ir juto, jog G. D. bute kažkas yra (t. 2, b.l. 48-49).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmą kartą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kuomet tyčiniu nužudymu buvo kaltinamas G. D. , liudytojas A. P. parodė, kad tuo metu, kai jis buvo suimtas už plėšimą, pas jį į kamerą įkėlė G. D. . Pastarasis  buvo gerai išgėręs. Jis sakė, kad su nukentėjusiąja susiginčijo laiptinėje dėl butelio, kad ją nusivijo prie transformatorinės, kad tai buvo jam pašalinė moteris ir kad ji turėjo nupirkti degtinės, kažką šnekėjo apie rūbus, kad buvo numautos kažkokios kelnės, kad jie buvo dviese ir tas kitas žmogus vardu Dovydas ar Deivydas išėjo namo. (t. 2, b.l. 56). Bylą nagrinėjant teisme antrą kartą, D. A. ir G. D. atžvilgiu liudytojas A. P. paaiškino, kad pokalbio su G. D. detalių nebeprisimena. Pamena, kad G. D. jam pasakojo, kad buvo jis, kitas vyras ir dar moteris. Tarp jų kilo kažkoks konfliktas dėl alkoholio, minėjo kad buvo bendrabutyje, paskui kažkur kitur, ar lauke. Kaip suprato iš pasakojimo, konflikto metu tas vyras išėjo vienas (t. 4, b.l. 124-125). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. P. parodė, kad jam G. D. sakė, kad jį įtaria nužudžius moterį, kad jis buvo su Deividu ir nukentėjusiąja, kad trise išgėrinėjo, po to kilo konfliktas, lyg tai dėl degtinės. Deividas namo išėjo. Nesakė tiksliai, kad jis nužudė, pasakojo nerišliai, paminėjo transformatorinę, bet nepasakė, ar prie jos ką darė, ar ne, sakė tik nuotrupas „elektrinė“, „drabužiai“, „kažkoks tai batelis“. Tokių aplinkybių, kad buvo paėmęs peilį, kad dūrė ar mušė, G. D. nepasakojo. Sakė, kad buvo D. A. , ar jis vienas vijosi, ar dviese, jis to pasakyti negali. Pamena, kad jis pasakojo, kad išėjo,  kažkur ėjo, apie ėjimą pasakojo. Gal sakė, kad D. A. išėjo. Šio metu gerai neprisimena (t. 4, b.l. 90-91).

Liudytojas A. A. G. D. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad sėdėjo su G. D. vienoje kameroje. Tuo metu jis atlikinėjo bausmę ir jam norėjo „prikabinti“ dar vieną bylą, todėl vežiojo etapais. G. D. jam sakė, kad jį kaltina K. S. nužudymu. Sakė, kad kartu gėrė, kad susiginčijo. Sakė, kad atsipeikėjo ir pamatė, kad nužudyta. Kur ji buvo nužudyta, liudytojas nežino.  Suprato, kad G. D. ją nusivijo kažkur į lauką. Sakė, kad buvo kartu su D. A. . Dėl D. A. jis nieko nepasakojo. Sakė, kad kartu buvo ir jį kaltina. Kažkas iš pareigūnų klausė liudytojo, ar jis kalbėjo su G. D. ir tada jis papasakojo. G. D. sakė, kad K. S. vijosi ir daugiau nieko neatsimena. Kad nužudė, taip nesakė.(t. 2, b.l. 58). Bylą nagrinėjant antrą kartą teisme Al. A. parodė, kad  buvo areštinėje su G. D. ir D. A. . Kažką jam buvo pasakoję, o ką – byloje parašyta, dabar neprisimena. Patvirtino ankstesnius parodymus. D. A. pažįsta apie 10 metų, tačiau bendravo nedaug. (t. 4, b. l. -83-84). Apeliacinės instancijos teisme Al. A. parodė, kad buvo sulaikytas už nusikaltimą ir laikomas Kretingos areštinėje. Kai pateko į kamerą, buvo laikomas kartu su D. A. . Pasakyti tiksliai, ką jam pasakojo G. D. , negali, sakė, kad „nori jam prikabinti žmogžudystę“, kažką pasakojo apie savo veiksmus, tačiau tiksliai negali pasakyti. Kad nužudė G. D. nesakė.  Sakė, kad išėjo, kad vijosi ir kad jam nori prikabinti žmogžudystę, nes jis kartu gėrė. (t. 5, b.l. 89-90).

Taigi, kaip matyti iš aptartų liudytojo A. P. ir Al. A. parodymų, pastarieji nenurodė, kad G. D. būtų jiems prisipažinęs, jog nužudė K. S. , ar nurodęs kokias nors konkrečias smurto panaudojimo jos atžvilgiu aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, jog pastarasis dalyvavo K. S. nužudyme. Todėl šių liudytojų parodymai, taip pat kaip ir liudytojos E. S. parodymai, kolegijos manymu, gali būti vertinami tik kaip prielaida, kad G. D. įvykio vakarą galėjo išeiti iš savo buto kartu su D. A. ir K. S. , taip pat, kad galėjo būti nusikaltimo padarymo vietoje ir matyti D. A. K. S. atžvilgiu atliekamus veiksmus bei sukeltas pasekmes, tačiau jokiu būdu negali būti vertinami kaip neginčijamai patvirtinantys G. D. kaltę smurtavus prieš K. S. ir ją nužudžius.

Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, informacija apie liudytojus A. P. ir Al. A. atsirado praėjus daugiau kaip pusei metų nuo įvykio ir tik po to, kai G. D. baudžiamoji byla buvo perduota į teismą. Tuo metu, kai liudytojai A. P. ir Al. A. buvo apklausiami pirmą kartą teisme ir davė išsamius parodymus apie G. D. jiems nurodytas aplinkybes, patys buvo suimti ir įtariami nusikaltimų padarymu, be to, kaip paaiškėjo, liudytojas Al. A. yra D. A. senas pažįstamas, jie kartu taip pat buvo laikomi vienoje kameroje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet K. S. nužudymu jau buvo kaltinamas ir D. A. ir G. D. , minėti liudytojai jau negalėjo prisiminti savo ankstesnių parodymų. Taigi, įvertinęs aptartas aplinkybes, apygardos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai suabejojo šių liudytojų parodymų objektyvumu ir teisingai nevertino šiuos parodymus kaip patikimumu įrodymų šaltiniu, patvirtinančiu G. D. kaltę tyčia nužudžius nukentėjusiają.Juolab,būtina atsižvelgti ir į šių liudytojų atsiradimo šioje byloje aplinkybes.

Atmetami kaip nepagrįsti prokuroro apeliacinio argumentai, jog G. D. kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina nustatytas nukentėjusiosios atžvilgiu vartoto smurto intensyvumas, sužalojimų pobūdis ir panaudoti skirtingi nusikaltimo įrankiai. Iš tiesų, faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog  nukentėjusiajai  K. S. įvykio metu buvo padaryta daugybė muštinių, taip pat pjautinių ir pjautinių-durtinių sužalojimų, rankų pirštais buvo spaudžiamos rankos ir kairysis petys, tačiau nei nustatytų sužalojimų pobūdis ar lokalizacija, nei suduotų smūgių ar poveikių duriančiai pjaunančiu įranku skaičius, kolegijos manymu, nepatvirtina, kad tokių sužalojimų moteriai negalėjo padaryti vienas jaunas ir sveikas vyras, koks įvykio metu buvo D. A. , panaudodamas kelis įrankius, t.y. lauke atsitiktinai aptiktą plytą ir su savimi turėtą peilį. Juolab, kad kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis įvykio vakarą buvo išgėręs ir agresyvus, be to linkęs smurtauti.

Kaip vieną iš G. D. kaltę patvirtinančių įrodymų prokuroras nurodo specialisto, atlikusio G. D. psichofiziologinį tyrimą poligrafu išvadą, kad tyrimo metu buvo užfiksuotos G. D. reakcijos į klausimus, susijusius su tiriamu įvykiu. Tačiau kolegija pažymi, kad nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas nenumato galimybės įtariamojo parodymų teisingumo tikrinti panaudojant poligrafą. Taigi, atlikto psichofiziologinio tyrimo rezultatai, užfiksuoti specialisto išvadoje, negali būti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis G. D. ar D. A. kaltę. Be to, kaip matyti iš minėtą tyrimą atlikusio specialisto  paaiškinimų teisme, pastarasis nurodė, jog išvadoje užfiksuoti tyrimo rezultatai jokiu būdu nepatvirtina, jog nukentėjusiąją K. S. nužudė G. D. . Tyrimo poligrafu tikslas yra padėti tyrimui nurodant tam tikras tyrimo kryptis, o ne nustatyti kaltus nusikaltimo padarymu asmenis (t. 2, b.l. 51). Be to, šiuo aspektu, kolegijos nuomone, svarbi yra ir ta aplinkybė, jog poligrafu tiriant D. A. , kurio dalyvavimas nusikaltimo padaryme neginčijamai nustatytas, ir uždavus jam analogiškus klausimus, susijusius su tiriamu nusikaltimu, pastarojo reakcijų užfiksuota nebuvo (t. 1, b.l. 78).

Taigi, esant šioms aplinkybėms, kolegijos manymu, prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti duomenys, o juolab ta aplinkybė, jog sekančią dieną po įvykio D. A. buvo atėjęs pas G. D. , negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi įrodymai, patvirtinantys G. D. dalyvavimą inkriminuojamo nusikaltimo padaryme. Kiti byloje surinkti, pirmos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirti ir įvertinti įrodymai, kolegijos nuomone, taip pat nepatvirtina G. D. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Teisėjų  kolegija atsižvelgdama į tai kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta objektyvių, patikimų įrodymų neginčijamai patvirtinančių G. D. kaltę dalyvavus K. S. nužudyme. Pats G. D. nuosekliai neigė dalyvavęs šio nusikaltimo padaryme, nuteistojo D. A. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o kiti byloje surinkti, pirmos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirti ir įvertinti įrodymai taip pat negali būti vertinami, kaip neginčijamai patvirtinantys G. D. kaltę. Taigi, apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą, kad G. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą išteisintinas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką  (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Atmetus prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl G. D. išteisinimo, atitinkamai atmetami prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai pripažinti D. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tuo pagrindu sugriežtinti jam paskirtą bausmę, ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. S. priteisti solidariai iš D. A. ir G. D. .

Atmestini nuteistojo D. A. apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojų E. S. ir A. A. parodymai nėra patikimi, o liudytojas V. S. iš viso nieko nežino apie įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš pirmiau kolegijos aptartų liudytojų E. S. ir V. S. parodymų, pastarieji nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, be to jų parodymai visiškai atitinka paties D. A. parodymus apie bylai reikšmingas įvykio G. D. bute aplinkybes, taigi nesivadovauti šių liudytojų parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu liudytojos E. S. parodymus apie tai, kada ir kas išėjo iš G. D. buto, apygardos teismas vertino tiek, kiek jie atitiko kitus faktinius duomenis.  D. A. teigia, jog liudytoja A. A. jį apkalbėjo, nes ikiteisminio tyrimo metu vyko jų skyrybų procesas. Tačiau apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. A. šį nuteistojo aiškinimą paneigė ir nurodė, jog, nors ir pykosi su D. A. , tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kita vertus, liudytoja A. A. pati betarpiškai įvykio nematė, todėl jos parodymai nebuvo esminiai sprendžiant D. A. kaltės klausimą. Nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, apygardos teismas liudytojos A. A. parodymus vertino kartu su kitais bylos įrodymais, kuriems jie neprieštaravo.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo D. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip itin žiaurus žmogaus nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu arba kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-361/2006, 2K-253/2011). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajai K. S. buvo padaryta daugybė muštinių sužalojimų nukentėjusiosios galvoje. Smūgiai į galvą buvo suduodami ne tik kumščiais, bet ir plyta, nuo jų lūžo apatinis žandikaulis bei kaukolės pamatas, buvo sumuštos smegenys. Be to nukentėjusiajai buvo padaryta eilė pjautinių ir pjautinių-durtinių smilkinio ir kairės ausies sužalojimų, perpjauta gerklė. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusioji įvykio metu patyrė didelį fizinį skausmą ir kančias. Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiškino, jog sužalojimų eiliškumo nustatyti nėra galimybės, tačiau tikėtina, jog gerklės sužalojimas, sukėlęs nukentėjusiosios mirtį, buvo paskutinis. Dėl patirtų sužalojimų, ypatingai dėl apatinio žandikaulio lūžio, nukentėjusioji turėjo jausti didelį skausmą. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis D. A. , suduodamas už save silpnesnei moteriai daugybę smūgių į veidą ir galvą rankomis ir plyta, pjaustydamas ją peiliu, perpjaudamas jai gerklę, suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą, todėl už tai turi atsakyti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam D. A. teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Už kito žmogaus kvalifikuotą nužudymą, t. y. nusikaltimą, kuris numatytas BK 129 straipsnio 2 dalyje, yra nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis numatytas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų. Nuteistajam D. A. šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė paskirta atsižvelgus į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą: tiesiogine tyčia dėl menko konflikto, kilusio nukentėjusiajai atsisakius nupirkti degtinės, itin žiauriai ją nužudė, taip pat į nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis praeityje teistas, šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (t. 3, b.l. 150-151), niekur nedirbo, girtavo. Nors nuteistasis tvirtina, jog turi dvi dukteris, kurioms reikalinga jo parama, tačiau bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog D. A. savo vaikais nesirūpino. Maža to, gyveno iš jo vaikams valstybės mokamos pašalpos. Visos šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Pagrįstai atsižvelgta į tai, kad byloje nustatyta nuteistojo D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, nedaug viršijanti BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Apygardos teismas, esant nustatytų aplinkybių visumai, nuteistajam D. A. paskirdamas šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, šiuo atveju baudžiamojo įstatymų reikalavimų nepažeidė. Tokia bausmė yra teisinga. Aplinkybių bei teisinių pagrindų, kurie leistų švelninti nuteistajam bausmę, kolegija byloje nenustatė.

Nuteistasis D. A. apeliaciniu skundu prašo sumažinti nukentėjusiajam A. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą, nes jis tokios didelės sumos negalės grąžinti. Toks nuteistojo prašymas atmestinas.

Apygardos teismas visiškai tenkino ir nukentėjusiojo A. S. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo D. A. priteisė 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009 ir kt.).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis D. A. itin žiauriai nužudė nukentėjusiojo A. S. seserį K. S. . Tokia staigi smurtinė sesers mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą K. S. broliui, kuris gyveno kartu su žuvusiąja ir kuriuos siejo glaudus tarpusavio ryšys, neigiamai paveikė jo gyvenimą. Kaip matyti iš A. S. civilinio ieškinio bei jo paaiškinimų teisme, jis kartu su seserimi rūpinosi savo motina, turinčia priklausomybę nuo alkoholio, kartu sprendė visas su tuo susijusias problemas, tvarkė buitinius reikalus. Be to jie nuolat tarpusavyje bendravo įvairiais gyvenimiškais klausimais, tardavosi, dalindavosi ateities planais. Kolegijos manymu, įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiajam priteista 50 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma nėra aiškiai per didelė, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistojo D. A. nurodyta aplinkybė, jog jis šiuo metu neturi galimybės sumokėti tokią sumą, nesudaro pagrindo mažinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl, nors ir per ilgesnį laiką, turės galimybę padarytą žalą atlyginti.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo D. A. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                       Rūta Mickevičienė

                                                                      Linas Šiukšta