Baudžiamoji byla Nr. 1-801-831/2018

Proceso Nr. 1-01-1-25954-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 16 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

prokurorams V. N. ir R. M., 

dalyvaujant: kaltinamajam Ž. P.,

kaltinamojo gynėjui advokatui K. D.

nukentėjusiajai B. T., 

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka  išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, be išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2016-02-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla prieš Ž. P., pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai B. T. susitaikius,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas,

n u s t a t ė :

Ž. P. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir artimam giminaičiui, būtent: 2018-06-01 apie 14.00 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje mušė ir kitaip smurtavo prieš motina B. T., t.y. šeimos narį ir artimą giminaitį, tyčia smaugė ją bei ranka sudavė ir spyrė nukentėjusiajai atitinkamai į krūtinę ir sėdmenis, tuo šeimos nariui ir artimam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis Ž. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gulėjo kambaryje ant sofos. Pabudo, mama sėdėjo šalia ir sako „Žilvinai ar tu neturi rakto?“ Jis paklausė kokio rakto, nelabai suprato, buvo nelabai pabudęs. Ji sakė, kad pametė kambario raktą. Jis truputį susinervavo, ji pradėjo rėkauti, parėkavo abudu, jis koją pakėlė ir prilietė jai prie šono ir paskui išėjo iš kambario. Sakė, kad eina kapus palaistyti. Lauke vėl parėkavo ir paskui ji pasiėmė telefoną, ir viską girdėjo brolio žmona, ir atvažiavo. Atvežė atsarginį raktą. Jis parėjo iš kapų palaistęs, pabuvo namuose ir paskui išėjo prie upės. Paskui atvažiavo pareigūnai. Jis maudėsi, kitoje pusėje buvo ir neatėjo. Kada viskas vyko, kurią dieną, neatsimena. Galėjo būti birželio 1 diena, kažkur po pietų atrodo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, sakė tiesą pareigūnams. Buvo apklaustas 2018-06-06. Spyrė. Ar mama galėjo jausti skausmą jis jos neklausė, gal ir pajuto skausmą. Buvo kaip pastūmimas koja, nu prievartos veiksmas. Nepagalvojo darydamas tai. Buvo susinervavęs, kad ji raktą pametė. Raktai turi būti ten kur jų vieta. Supranta, kad ne taip turi būti sprendžiami klausiamai. Tą rytą buvo vartojęs alkoholio. Buvo išgėręs kokia pusantro litro alaus 7,5 stiprumo. Iš vakaro irgi gėrė, kiek nepamenu, bet tokį patį alų. Ryte, birželio 1 dieną, irgi alų gėrė su kaimynu. Kaimynas buvo pas jį atėjęs ir gėrė ne namuose, o pavėsinėje. Tada išgėrė pasišnekėdami gal tris ar keturias bonkas, neatsimena ir išsiskirstė, jis pats nuėjo gulti. Išgėrė greitai, gal po kokios valandos ir grįžo namo. Pasišnekėdami išgėrė ir apie kokią 13 val. grįžo. Išgėręs atsigulė ir po to atėjo mama prie lovos ir paklausė ar nežino kur raktas. Dėl smaugimo tai nebent anksčiau taip buvo, bet ne tą dieną, o kada neįsivaizduoja, nepamena. Gal prieš kokius du metus irgi tą patį parodė, gal norėjo kažką padaryti. Anksčiau buvo teistas už smurto naudojimą prieš mamą. Teisė 2016 metais, nepamena ką tada padarė, nieko nepadarė. Iš dalies pripažįsta kaltę. Gal vos vos prisilietė ranka, bet taip tai nesudavė. Buvo susinervavęs, ieškojo laistytuvo, norėjo eiti ant kapų ir gal praeidamas kažkaip palietė. Jei ji duoda tokius parodymus tai gal tada kai ėjau koridoriumi raktus pasiimti, kai livaro ieškojau, kad palieti kapus ir palietė tuo tarpu. Gal praeidamas ranka prilietė, gal vėliau eidamas. Dėl smaugimo kategoriškai neigia, kad taip buvo. Nežino kodėl ji taip sako, gal pasikarščiavo. Policijai pranešė brolio žmona. Mama jai skambino, kad atvežtų atsarginį raktą ir ji viską per telefoną girdėjo, kaip jie rėkia, ten prie paradinių lauko durų ji stovėjo ir buvo neišjungus telefono. Brolio žmona viską girdėjo, po to atvežė mamai tą raktą ir pasikarščiavo „dabar mes jam padarysime“ matyt. Kito smurto be to kur buvo nuteistas nebuvo. Gali būti, kad jis ne viską gerai prisimena. Turi baisią depresiją ir nežino. Tą dieną iš ryto gėrė, o po to atsigulė. Kai pradėjo gerti buvo gal 10.30 val. Gėrė gal valandą, gal pusantros, po to ėjo miegoti ir pamiegojo gal pora valandų. Per tiek laiko gal ir neišsiblaivė. Viską daro gėrimas. Iš vakaro taip pat buvo gėręs ir alus buvo pagirioms. Ar dieną prieš tai gėrė neatsimena. Diena iš dienos tai negeria, kai draugai paskambina, atsineša tai išgeria, o jis tai neturi už ką gerti. Paskambina į savaitę pora sykių gal. Viską atrodo prisimena. (b.l. 82-83)

Kaltinimą pagrindžia šie duomenys:

Nukentėjusioji B. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dažnai nutinka, kad kai geria kaltinamajam sukyla nervai, kai supyksta tai baisu, o po to neprisimena ką sako ir daro. Nervai nuo gėrimo. Kai negeria tai geras žmogus ir padeda viską, valgyti padaro, susitvarko kambarius, žolę pjauna, o kai geria tai triukšmauja. Atsitiko viskas kai ji jo paklausė ar jis nematė rakto. Tas raktas nuo salono, ten jos kambarys ir visi daiktai, rūbai. Ji tą raktą laiko prie savęs. Kaltinamasis pradėjo rėkti ant jos visokiais žodžiais ir šokosi griebti smaugti, bet jis nepagriebė tik kėsinosi. Po to spirti bandė tai šonu koja nučiuožė ir skausmo net nepajuto. Po to atsikėlęs šoko mušti kumščiu, bet nesumušė. Sutrukdė marti, ji buvo atvažiavusi. Ji šoko tuoj policiją kviesti, jos neatsiklausė, o ji sakė, kad nieko neatsitiko. Policininkas ją apklausė. Buvo atvažiavę ne vieną kartą. Ką pasakojo pareigūnams nelabai atsimena, sakė tiesą. Su apklausos protokolu susipažino. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio turimo metu. Su marčia bendravo, ji policiją iškvietė atvažiavusi. Tą pačią dieną su ja bendravo, tiesiogiai bendravo. Kai susiskambino telefonu tai telefonas buvo įjungtas ir ji viską girdėjo. Ji atvažiavo ir pati girdėjo kai telefonu kalbėjome, ir papasakojo jai, kad sūnus norėjo sumušti, kad ant jos rėkia, šaukia. Marti T. S.. Ž. P. viską namuose daro, ji nuo jo priklausoma. Jis viską daro namuose, tvarkosi, valgyti padaro, žolę nupjauna, viską daro. Nereikėtų jo bausti, gal pasikeis. Šiek tiek nori jį apsaugoti. Teisingas įspūdis jums susidarė, kad šiek tiek palaiko jį. (b.l. 83-84)

LR BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu pagarsintame B. T. apklausos protokole užfiksuota, kad  2018-06-01 apie 14.00 val. jai būnant namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj. sav., kambaryje kartu gyvenantis sūnus Ž. P. prieš ją vartojo smurtą, t.y. smaugė bei rankos kumščiu sudavė į krūtinę bei vieną kartą įspyrė į sėdmenis dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po to, jai iškvietus policijos pareigūnus šis pabėgo. Prieš ją sūnus smurtauja ne pirmą kartą (b.l. 23-25).

Liudytojas M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad mama paskambino, kad neduoda ramybės. Žmona nuvažiavo ir iškvietė policiją. Ar mama buvo sumušta nematė, kokių žymių buvo ar ne nežino, nematė.  Jis darbe buvo. Gal jis paskambino po pietų. Jis pas ūkininką dirba ir darbo valandos nenormuotos. Galėjo būti birželio 1 diena, darbo laiku paskambino, po pietų. Tikslaus laiko neatsimena, žino, kad darbe buvo. Mama pasakė, kad brolis neduoda ramybės, kad išgėręs, kad stūmė ar spyrė, kažką padarė. Susinervavo ir sakė žmonai, kad kviestų policiją ir bus ramu. Jis pats ten nebuvo, nedalyvavo, nusiuntė žmoną, kad ji nuvažiuotų pas mamą. Pasitarė telefonu, kad nuvažiuotų ir sakė „kviesk policiją ir viskas.“ Tiek ji ir pati žino. Ji greitai nuvažiavo. Ji iki 17 val. dirba, o kai kalbėjo buvo jau po darbo, o kiek tų valandų galėjo būti tiksliai nepasakys. Mama paskambino ir pasiskundė, kad brolis triukšmauja, ramybės neduoda ir, kad sudavė.  Žmona pasakojo, kad kai nuvažiavo tai Ž. P. mamos atsiprašė, atsiklaupė lyg, sakė „mama nepyk, atsiprašau“ ir į ranką lyg pabučiavo. Sakė, kad Ž. P. buvo išėjęs, po to parėjo vienu tarpu ir vėl išėjo. Iškvietė policiją, surašė viską ir viskas. Nesakė, kad sumušta buvo ar kas padaryta. Žmona grįžo gal apie 22 val., ji ten laukė policijos. Grįžusi pasakojo, kad iškvietė policiją ir ji palaukė kol atvažiavo. Sakė, kad Ž. P. parėjęs buvo, atsiklaupė ir atsiprašė, sakė „mama nepyk, nesipykstam“ ir vėl išėjo. Jis pats tą dieną nebuvo nuvykęs ten. Žmona mamą parsivežė pas juos į namus, pas juos nakvojo.  Mama dažnai skambina ir skundžiasi, kad brolis geria ir nenori nieko daryti namie. Problema yra alkoholis. (b.l. 84-85)

Liudytoja S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo brolio žmona. Jo motina jai paskambino kai grįžo po darbo ir pasakė, kad dieną jis ją smaugė, stūmė, suduodamas vieną smūgį į krūtinę. Ji po darbo nuvažiavo pas ją, nes ji buvo sakiusi, kad kaltinamasis stipriai išgėręs ir ji bijo su juo būti. Nuvažiavusi iškvietė policiją ir mama papasakojo policijai kas vyko. Policija jį dar gaudė, bet jis slėpėsi nes buvo neblaivus, o mamą po to vakare ji parsivežė pas save į namus. Ji pirmoji bendravo su nukentėjusiąja po visko. Ji kaip senas žmogus buvo išsigandusi, sakė, kad bijo su kaltinamuoju būti, nežino kas jam darosi. B. T. toje vietoje kur yra žandikaulis tai suspaudė, o ten protezai ir matėsi ant žando raudona. Ne mėlyna, o raudona, žinote kaip senas žmogus. Matėsi tik paraudimas, o daugiau nieko nesimatė. Kai kalbėjo su nukentėjusiąja telefonu tai Ž. P. buvo namie ir kaip visada motiną vadino necenzūriniais žodžiais. Vyko kaip ir konfliktas tarp jų, kad ji skambina, skundžiasi. Grasinimų negirdėjo. Pyko Ž. P.. Su kaltinamuoju tą vakarą kalbėjo. Kai jį tik susitiko pasakiau jam „lauk policijos nes girtas esi, būk namie“, o jis sakė, kad nieko nedarė. Jis visada ginasi ir visada teisus. Čia tokia jo taktika, visada taip. Šis kartas jau ne pirmas kai jis taip elgiasi. (b.l. 99)

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo, mokinosi toje pačioje mokykloje tik kitose klasėse, pažinojo. Jis pradėjo ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Tai buvo dėl smurto artimoje aplinkoje, kad sūnus mušė mamą ir sukėlė fizinį skausmą. Jis paėmė pareiškimą, apklausė liudytoją, įvykio vietą apžiūrėjo, nukentėjusiąja pripažino. Su nukentėjusiąja bendravo, nelabai atsimena jos apklausos. Žino, kad mažiausiai vienas smūgis jai buvo į sėdmenis suduota, įspirta, už kaklo suimta ir spausta, bet gali pameluoti nes bylų tokių daug. Bendrauti su nukentėjusiąja sekėsi pakankamai normaliai, pagal metus tikrai gerai viskas buvo. Pavyko gerai, nuosekliai, iš eilės viską, ką ji sakė užfiksavo. Su protokolu ji susipažino. Tarnybinis parnešimas dėl smurto artimoje aplinkoje ne jo surašytas. Gal patruliai kai ieškojo kaltinamojo tai gal jie vėliau surašė, dabar jau eigą sunku nusakyti. Jis laiką fiksavo tiksliai koks buvo, o į įvykio vietą atvažiavo kitas patrulių ekipažas ir jie pagal save rašė.         Kai bendravo su nukentėjusiąja ji buvo blaiviame prote, kalbėjo. (b.l. 100)

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje yra nustatyta, kad B. T. nurodė, jog sūnus sudavė jai du kartus į krūtinę ir sėdmenis bei smaugė (b.l. 16-19).

 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys (b.l. 13-15).

 Specialisto išvadoje Nr. G 4642018(09) konstatuota, kad B. T. sveikatos sutrikdymas nekvalifikuotinas, tačiau dėl pavartoto smurto galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 33).

Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų leistinumą, liečiamumą, patikimumą juos pripažįsta įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, ir jais grindžia savo išvadas.

Pagal BK 140 str.2 d. atsako tas, kas  mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Kaltinamasis Ž. P. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.2 d., prisipažino iš dalies teigdamas, kad jis nukentėjusiajai spyrė. Ar mama galėjo jausti skausmą jis jos neklausė, gal ir pajuto skausmą. Tačiau tvirtino, kad ranka nukentėjusiajai nesudavė, tik gal praeidamas ranka prilietė, gal vėliau eidamas. Dėl smaugimo kategoriškai neigia, kad taip buvo. Tačiau teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. T. tvirtino, kad po įvykio matė ant nukentėjusiosios veido, vietoje kur yra žandikaulis, kad buvo spausta ir matėsi ant žando paraudimas. Pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino, kad Ž. P. prieš ją vartojo smurtą, t.y. smaugė bei rankos kumščiu sudavė į krūtinę bei vieną kartą įspyrė į sėdmenis dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsižvelgiant į tai teismas kaltinamojo parodymus traktuoja, kaip jo užimtą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir kaltinamojo parodymais nesivadovauja.

Teismas sprendžia, kad yra nustatyta, kad Ž. P. vartojo smurtą savo motinos B. T. atžvilgiu - tyčia smaugė bei ranka sudavė ir spyrė nukentėjusiajai atitinkamai į krūtinę ir sėdmenis. Dėl šių veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Teismas nustatė, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika numatyta  BK 140 str.2 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis Ž. P.,  jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.  Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.      

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą.

Įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nelikę. Kaltinamasis neteistas, tačiau 2016-02-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla prieš Ž. P., pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai B. T. susitaikius (b.l. 66-69), administracine tvarka nebaustas (b.l. 57).

Įvertinus veikų padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, Ž. P. pagal BK 140 str. 2 d. skirtina laisvės apribojimo bausmė artima įstatymo numatytam vidurkiui. 

Atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. ne pirmą kartą teisimas už smurtinį nusikaltimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 722 str. – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 70 str. – per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d., 

n u s p r e n d ž i a :        

        Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. 

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2018-06-02 d. 10.10 val. iki 2018-06-02 d. 11.12 val. jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Skirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę numatytą  BK 722 str. – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Skirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę numatytą  BK 70 str. – per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

 Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu  Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                          Vitalijus Krivičius