Administracinė byla Nr. eI-3447-968/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02010-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Ryčio Krasausko ir Beatos Martišienės,
dalyvaujant pareiškėjų G. J., A. U. ir S. J.-U. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,
atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei B. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. J., A. U. ir S. J.-U. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjai G. J., A. U. ir S. J.-U. kreipėsi į teismą su skundu (elektroninės bylos Nr. eI-3447-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–9), prašydami: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2018-05-14 raštą Nr. A33(1)-3492-(25.31) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – 2018-05-14 raštas); 2) įpareigoti Administraciją išduoti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus; 3) priteisti pareiškėjams iš Administracijos bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde nurodoma, kad pareiškėjai skundžiamu 2018-05-14 raštu informuoti, kad Administracija laikosi vieningos pozicijos nepritarti žemės sklypų, kurie patenka į Viešojo logistikos centro teritoriją, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimui, kol nėra parengta Vilniaus regiono pramonės steigimo galimybių studijos galutinė išvada, ir nebus priimtas Vyriausybės sprendimas dėl projekto įgyvendinimo. Su skundžiamu 2018-05-14 raštu pareiškėjai nesutinka. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
2.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – TPĮ) nėra draudimų ir ribojimų atlikti žemės sklypų naudojimo paskirties keitimą esant tik tikėtinai prielaidai, jog ateityje galimai toje vietoje bus išperkami žemės sklypai visuomenės poreikiams. Pagal TPĮ Administracija negali menamo projekto įgyvendinimo galimybės svarstymo pagrindu atsisakyti vykdyti jai priskirtus veiksmus keičiant žemės naudojimo paskirtį ar būdą. Nėra jokių įrodymų, kad Žemės sklypas iš viso gali būti paimtas visuomenės poreikiams. Administracija pati pripažino, kad Žemės sklypo paskirties keitimas neprieštarauja bendrajam planui, todėl atsisakydama pakeisti Žemės sklypo paskirtį, kol nebus parengta Vilniaus regiono pramonės parko steigimo galimybių studijos galutinė išvada, be teisėto pagrindo atsisako vykdyti jai TPĮ įtvirtintas pareigas. Nei skundžiamame 2018-05-14 rašte nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-06 nutarime Nr. 110, nei Savivaldybės tarybos 2011-09-16 sprendime Nr. T3-359 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės Pagirių k., Baltosios Vokės k., Melekonių k. ir Valčiūnų k., teritorijos specialiojo plano Viešojo logistikos centro statybos vietai parinkti patvirtinimo“ nėra jokių draudimų ar apribojimų Viešojo logistikos centro statybos teritorijoje keisti žemės sklypų paskirtį į planuojamų gamybos ir sandėlių ar atidalinti žemės sklypus. Administracija 2017-11-10 įsakymu Nr. KADI-600 pareiškėjai G. J. leido keisti kito jai priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo paskirtį į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Vadinasi, analogiškais atvejais Administracija priiminėja priešingus sprendimus, kas pagrindžia šiuo atveju skundžiamo 2018-05-14 rašto neteisėtumą ir nepagrįstumą.
2.2. Administracijos nurodytu projektu bus siekiama pritraukti privačias investicijas, o Vilniaus logistikos cente esančius žemės sklypus planuojama išnuomoti investuotojams sandėlių statybai ir logistikos veiklai vykdyti. Projektu siekiama vykdyti ūkinę komercinė veiklą, ne tik valstybės, bet ir privačių investuotojų lėšomis. Todėl draudžiant vieniems investuotojams vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sudarant privilegijas kitiems investuotojams laisvai investuoti į parką, ar įsigyti iš pareiškėjų išpirktus žemės sklypus, o po to už rinkos vertę juos nuomoti kitiems, pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 46 straipsniai.
2.3. Vadovaujantis TPĮ 22 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 24.1 ir 25 punktais, sprendimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo savo kompetencijos ribose priima savivaldybės administracija. Todėl Administracija nepagrįstai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procese, spręsdama dėl projektavimo sąlygų (ne)išdavimo remiasi nekompetentingų institucijų nuomonėmis.
2.4. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Kartu nurodė, kad skunde formuluojamas reikalavimas įpareigoti Administraciją išduoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus yra nekorektiškas ir pripažino, kad šis reikalavimas nėra susijęs su pirmuoju reikalavimu panaikinti skundžiamą 2018-05-14 raštą.
3. Administracija atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 33–42) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
3.1. Pagal 2011 m. Specialųjį planą Žemės sklypas patenka išimtinai į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritoriją, kuri skirta krovinių perkrovos geležinkelio keliams, aikštelėms, skirtoms konteineriams, įrengti, taip pat konteinerių trumpalaikiam saugojimui, vilkikams ir pan. Todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad nėra jokių kliūčių pakeisti Žemės sklypo paskirtį į gamybos ir sandėliavimo. Tarybos 2014-12-17 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio bendrajame plane (toliau – ir 2014 m. Bendrasis planas) nurodyta, kad 2011 m. Specialiojo plano sprendiniai detalizuoja 2014 m. Bendrojo plano sprendinius ir yra šio plano sudėtinė dalis. Pagal 2014 m. Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į gamybos ir sandėlių grupės teritoriją. 2011 m. Specialusis planas užkerta kelią bet kokiai su Viešojo logistikos centro statyba nesusijusiai veiklai. Leidus ginčo teritorijoje žemės sklypus padalyti bei pakeisti paskirtį, pasikeistų ir žemės sklypų dydis, ribos, paskirtis, vertė, būtų sudaromos sąlygos statybos procesui inicijuoti, o tai negrįžtamai komplikuotų jau inicijuotą Viešojo logistikos centro statybą, apsunkintų ar net užkirstų kelią atitinkamai infrastruktūrai įrengti. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2007-12-29 įsakymu Nr. 3-435 pavedė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai koordinuoti viešųjų logistikos centrų įsteigimą. Ginčo teritorijoje galioja 2011 m. Specialusis planas, pagal kurį Žemės sklypas patenka į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritoriją, todėl Žemės sklypo paskirtis šiuo aspektu ir negalėtų būti keičiama į pramonės ir sandėliavimo.
3.2. Administracija 2017-06-29 gavo Susisiekimo ministerijos raštą Nr. 2-2135, kuriame nurodyta, jog Vilniaus viešojo logistikos centro plėtrą vystyti pavesta AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl žemės sklypų, patenkančių į Vilniaus viešojo logistikos centro teritoriją, naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimais tikslinga kreiptis į AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurie 2017-07-14 rašte Nr. 2-1794 nurodė, kad žemės paskirtis negali būti keičiama, kol nebus įgyvendintas Vilniaus viešojo logistikos centro projektas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigimu, Administracija jau dabar turi inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, suprojektuoti ir įrengti žemės sklypus jungiančias gatves, inžinerines komunikacijas, prisidėti žiniomis, konsultacijomis prie projekto plėtros. Administracija 2018-03-14 kreipėsi į Vyriausybę su prašymu informuoti, kokia yra Vyriausybės pozicija šiuo klausimu. Administracija 2018-03-29 gavo Susisiekimo ministerijos raštą Nr. 2-1711, kuriame aiškiai nurodyta, kad tikslinga susilaikyti nuo reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymui sąlygų Vilniaus viešojo logistikos centro teritorijoje išdavimo. Jeigu nebūtų pasikreipta į nurodytas institucijas, Administracija, neįvertinusi Vyriausybės, kaip investicinio projekto iniciatorės, pozicijos būtų galimai sukėlusi valstybės ir savivaldybės interesų konfliktą.
3.3. Viešasis logistikos centras suteiks naudos visai visuomenei, t. y. turi viešąjį interesą, o tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškintą bendros visuomenės gerovės prioritetą prieš atskirų asmenų interesus. Pareiškėjų teiginys apie teisėtų lūkesčių pažeidimą yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjai nuosavybės teisę į Žemės sklypą įgijo tik pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. jiems nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinų žemės paėmimui kriterijų visuma, pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad Žemės sklypas nebus naudojamas visuomenės poreikiams. Viešojo logistikos centro plėtra numatoma ne tik, kaip nurodo pareiškėjai, Vilniaus miesto teritorijoje, bet ir Vilniaus rajono teritorijoje.
3.4. Pareiškėjų reikalavimas išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus yra visiškai savo turiniu nesusijęs su skundžiamu 2018-05-14 raštu, kuriuo nebuvo atsisakyta išduoti reikalavimus formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o buvo atsisakyta pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, todėl yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas.
3.5. Teismo posėdyje Administracijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 62–63) nurodo, kad ji nėra gavusi pareiškėjų prašymo pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, todėl toks projektas nėra pradėtas rengti ir NŽT nėra kreipusis į Administraciją dėl reikalavimų tokio projekto rengimui pateikimo. Ginčas nėra susijęs su NŽT teisėmis ir pareigomis. Teismo posėdyje NŽT atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Teismas
konstatuoja:
5. Šioje byloje ginčas kilo dėl 2018-05-14 rašto, kuriuo atsisakyta pritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2017-01-26 pareiškėjai A. U. ir S. J.-U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 9/10 Žemės sklypo, pareiškėja G. J. asmeninės nuosavybės teise valdo 1/10 Žemės sklypo (e. bylos 1 t., b. l. 10–11). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai Administracijai pateikė 2018-03-08 prašymą Nr. A34(1)-1340 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo / pakeitimo“ (toliau – 2018-03-08 prašymas) (e. bylos 1 t., b. l. 45–46), kuriuo paprašė pakeisti pagrindinį Žemės sklypo naudojimo būdą į kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdą, kurį išnagrinėjusi Administracija 2018-03-30 raštu Nr. A33(1)-2300-(25.31) (e. bylos 1 t., b. l. 29) pareiškėjus informavo, kad: Žemės sklypas patenka į Vyriausybės 2008-02-06 nutarimu Nr. 110 pripažinto valstybei svarbaus ekonominio projekto – Vilniaus viešojo logistikos centro – teritoriją (e. byla, b. l. 59); patvirtintas 2011 m. Specialusis planas; 2014 m. Bendrajame plane Vilniaus viešojo logistikos centro teritorija įtraukta į urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną (U), gamybos ir sandėlių (US) grupę ir numatyta kaip pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminų bei kitų sandėliavimo objektų teritorija; atsižvelgus į gaunamus prašymus dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimo Vilniaus viešojo logistikos centro teritorijoje, Administracija 2018-03-09 kreipėsi į Vyriausybę su prašymu išdėstyti poziciją dėl žemės sklypų, patenkančių į Vilniaus viešojo logistikos centro teritoriją, pertvarkymo galimybių; siekiant išnagrinėti prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimo, būtina sulaukti Vyriausybės atsakymo, todėl Administracija pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimui šiuo metu pritarti negali ir apie priimtą sprendimą informuos vėliau. Nustatyta ir tai, jog Administracija skundžiamu 2018-05-14 raštu (e. bylos 1 t., b. l. 30) informavo pareiškėjus, kad: Susisiekimo ministerija ir Administracija laikosi vieningos pozicijos nepritarti žemės sklypų, kurie patenka į viešojo logistikos centro teritoriją, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimui, kol nėra parengta Vilniaus regiono pramonės parko steigimo galimybių studijos galutinė išvada ir nebus priimtas Vyriausybės sprendimas dėl projekto įgyvendinimo; esant minėtoms aplinkybėms Administracija negali pritarti Žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimui; kai bus priimtas atitinkamas Vyriausybės sprendimas dėl projekto įgyvendinimo, pareiškėjai bus informuoti.
7. Pareiškėjai teismui skundžia 2018-05-14 raštą, kuriuo iš esmės atsisakyta tenkinti jų 2018-03-08 prašymą pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą. Nurodo, kad Administracija atsisakė pritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui neturėdama tam teisinio pagrindo, kad Žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo keitimas neprieštarauja bendrajam planui. Administracija savo ruožtu laikosi pozicijos, kad atsisakymas pakeisti pagrindinį Žemės sklypo naudojimo būdą į kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdą yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Nagrinėjamai bylai aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimu įtvirtintas TPĮ (2017-06-08 ir 2017-11-07 redakcijos) ir Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 (redakcija galiojanti nuo 2014-01-21) patvirtintame Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų apraše (toliau – Aprašas).
8.1. TPĮ (2017-06-08 ir 2017-11-07 redakcijos) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad šiuo atveju, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. TPĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi; kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius. TPĮ 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus.
8.2. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad, be kita ko, TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) Aprašo 10 punkte nurodytu atveju teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 11 punktas). Pagal Aprašo 12 punktą, Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui; nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo, nurodomas terminas šiems trūkumams pašalinti; apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo.
9. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad keisdama Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, Administracija turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu. Vadinasi, vienas esminių žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimų yra atitikimas teritorijos bendrajam planui. Taip aptartas teisės normas aiškina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (žr., pvz., 2018-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018).
10. Skundžiamas 2018-05-14 raštas, kuriuo atsisakyta pakeisti pagrindinį Žemės sklypo naudojimo būdą į kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal šio VAĮ straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte taip pat turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šias nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2018-05-14 rašto turinį ir nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiamas 2018-05-14 raštas, kuriuo iš esmės buvo netenkintas pareiškėjų 2018-03-08 prašymas pakeisti pagrindinį Žemės sklypo naudojimo būdą į kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdą, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, TPĮ ir Aprašo reikalavimų. Visų pirma, 2018-05-14 rašte nėra nurodytas teisinis pagrindas (teisės normos), kuriuo remiantis pareiškėjų prašymas buvo netenkintas. Šiame rašte taip pat nenurodyti jokie argumentai ir motyvai, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl prašomas pagrindinio Žemės sklypo naudojimo būdo į kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdą keitimas nėra suderinamas su 2014 m. Bendruoju planu. Skundžiamame 2018-05-14 rašte nenurodyta, kokiems konkrečiai 2014 m. Bendrojo plano reikalavimams ir jo sprendiniams prašomas pagrindinio Žemės sklypo naudojimo būdo į kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdą keitimas prieštarauja, t. y. nėra motyvų dėl prašymo netenkinimo.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame 2018-05-14 rašte nurodytos aplinkybės, dėl kurių esą Administracija negali pritarti Žemės sklypo naudojimo būdo į kitos paskirties žemės, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdą keitimui (nėra parengta Vilniaus regiono pramonės parko steigimo galimybių studijos galutinė išvada, nėra priimtas Vyriausybės sprendimas dėl projekto įgyvendinimo), atsižvelgiant į šiame teismo sprendime paminėtą TPĮ ir Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą (žr. šio teismo sprendimo 8, 81, 8.2, 9 punktus), yra teisiškai nereikšmingos, sprendžiant dėl pareiškėjų 2018-03-08 prašymo. Pabrėžtina, kad 2018-05-14 rašte Administracija nepateikė jokių motyvų dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo į pareiškėjų 2018-03-08 prašyme nurodytąjį suderinamumo su 2014 m. Bendruoju planu.
13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Administracijos 2018-05-14 raštas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2018-05-14 raštą. Teismo nuomonės dėl to, kad Administracijos 2018-05-14 raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų nekeičia ir tai, kad išsamesnius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių Administracija nurodė atsiliepime. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007).
14. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018-03-08 prašymą.
15. Teisėjų kolegija sutinka su Administracijos pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją išduoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus yra nesusijęs su 2018-05-14 raštu. Tai, kad Administracija skundžiamu raštu nesprendė dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų išdavimo matyti ir iš šio rašto turinio. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pripažino, kad jos skunde išdėstytas reikalavimas dėl įpareigojimo išduoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus yra nekorektiškas. NŽT atsiliepime nurodoma, kad ši tarnyba nėra gavusi Žemės sklypo savininkų, t. y. pareiškėjų prašymo pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Todėl pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimo, kuris tiesiogiai nesusijęs su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, atmestina kaip nepagrįsta.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas 2018-05-14 raštas naikintinas, o Administracija įpareigotina pareiškėjų 2018-03-08 prašymą išnagrinėti iš naujo. Kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teisėjų kolegija nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
17. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismui nepateikė išlaidų (išskyrus žyminį mokestį) apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant tai, šis pareiškėjų prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų G. J., A. U. ir S. J.-U. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018-05-14 raštą Nr. A33(1)-3492-(25.31) „Dėl informacijos pateikimo“.
Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjų 2018-03-08 prašymą Nr. A34(1)-1340 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo / pakeitimo“ išnagrinėti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Rytis Krasauskas
Beata Martišienė