Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-616/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67794-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.4.4.1; 1.1.4.4.5; 1.2.4.1.2.7; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.5; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 

                                                                      (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, 

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, 

nuteistajam R. B. ir jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

nuteistajam V. J. (V. J.) ir jo gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus prokuroro, nuteistojo V. J. ir nuteistojo R. B. gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą laisvės atėmimo bausme 4 metams;

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme 4 metams;

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, ir R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu jam paskirta bausme.

R. B. išteisintas: pagal BK 284 straipsnį (nusikalstama veika prieš S. C.), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. J. (V. J.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą laisvės atėmimo bausme 4 metams;

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnį (dėl viešoje vietoje padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo S. C.) laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

V. J. pagal BK 258 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Bylos esmė

1.       V. J. (toliau – ir V. J.) ir R. B. (toliau – ir R. B.) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 284 straipsnį už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje - kieme prie daugiabučio namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu panaudodami šaunamąjį ginklą padarė A. C. (A. C.; toliau – ir A. C.) sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jie, veikdami pagal iš anksto sutartą nusikaltimo planą, siekdami atkeršyti už 2016 m. spalio 30 d. sporto klube „I“ įvykusį konfliktą tarp A. C. ir V. J., kurio metu V. J. buvo sumušta nosis, naudodami technines priemones - sekimo įrenginį, kurį ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 22 d. V. J. pritvirtino prie A. C. naudojamo automobilio V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko nuotoliniu būdu stebėjo pastarojo judėjimo kryptį iki 2016 m. gruodžio 14 d., nustačius A. C. buvimo vietą prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), apie 20 val. R. B. vairuojant automobilį V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. J. viešojoje vietoje, minėto daugiabučio namo kieme, pro minėto automobilio dešinės pusės galinį langą, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tyčia iššovė vieną kartą iš neteisėtai laikomo lygiavamzdžio B modelio medžioklinio šautuvo Nr. 87366 į A. C., tokiu būdu padarė daugybinius vidaus organų pažeidimus (kairiajame sėdmenyje, išangės srityje, kairėje kirkšnyje, su daugybiniais, šautiniais plonųjų žarnų ir šlapimo pūslės pažeidimais bei dešimčia įstrigusių svetimkūnių dubens audiniuose), kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko jie pasišalino iš nusikaltimo padarymo vietos su R. B. vairuojamu automobiliu V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2.       R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

2.1.                      pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2016 m. rugsėjo - spalio mėn. tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, užsisakęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje internetinėje svetainėje, neteisėtai įgijo 1000,22 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 832,28 g psichotropinės medžiagos N-etilpentinolo (efilonas,l-(l,3-benzodioksol-5-il)-2-(tilamino)-l-pentanonas), nurodęs šią psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), gavėju nurodydamas — E. T. (toliau – ir E. T.), tokiu būdu iš Kinijos Liaudies Respublikos neteisėtai atsiuntė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, į Vilniaus teritorinės muitinės „O“ posto prižiūrimą „D“ pašto skirstymo terminalą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), oro siuntą Nr. 5058572643 su minėtu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, kuri 2016 m. spalio 17 d. siuntos patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų ir išimta;

2.2.                      pagal BK 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai atėmė žmogui laisvę panaudojant fizinį smurtą, o būtent: jis, 2015 m. gruodžio 10 d., apie 00.40 valandą, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. X, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas atkeršyti A. S. (toliau – ir A. S.) už 2015 metais lapkričio mėnesį prie naktinės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kilusį konfliktą, pribėgo su tyrimo nenustatytu asmeniu prie A. S. ir sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, bei spyrė nemažiau trijų kartų kojomis į įvairias kūno vietas, po ko nenustatytas asmuo sudavė vieną smūgį A. S. į veidą bei papurškė dujų, po ko abu užlaužė A. S. rankas, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis ir prieš nukentėjusiojo A. S. valią įsodino į ikiteisminio tyrimo nenustatytą automobilį, kuriame R. B. surišo A. S. viela rankas, tuo padarydamas A. S. dešinės rankos riešo srities odos nubrozdinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą ir neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę bei nuvežė į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kur pririšo pastarąjį prie medžio ir iš jo tyčiojosi, kišdamas pagalį tarp A. S. sėdmenų bei fotografuodamas.

3.       V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3.1.                      pagal BK 284 straipsnį už tai, kad viešoje vietoje – kieme prie daugiabučio namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei panaudodamas šaunamąjį ginklą padarė S. C. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: siekdamas atkeršyti už 2016 m. spalio 30 d. sporto klube „I“ įvykusį konfliktą tarp A. C. (S. C. brolio) ir V. J., kurio metu V. J. buvo sumušta nosis, naudodamas technines priemones – sekimo įrenginį, kurį ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 5 d. V. J. pritvirtino prie S. C. naudojamo automobilio F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko nuotoliniu būdu stebėjo pastarojo judėjimo kryptį iki 2016 m. lapkričio 12 d., 22.20 val., po ko V. J. viešojoje vietoje, S. C. esant prie daugiabučio namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės, tyčia iššovė ne mažiau tris kartus iš neteisėtai laikomo pramoninės gamybos Tokarevo konstrukcijos pistoleto TT, Nr. JUI2936, į S. C. ir pataikė pastarajam į dešinę koją, tokiu būdu padarė vienkartinį šautinį kiaurinį dešinės blauzdos sužalojimą, kuris pasireiškė šūvio įėjimo ir išėjimo žaizdomis dešinėje blauzdoje, tuo S. C. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą; 

3.2.                      pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), autobuso galinėje stotelėje iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens vardu V. už 1072 Eur (3700 Lt) neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis – pramoninės gamybos Tokarevo konstrukcijos, 1930/33 m. pavyzdžio, 7,62 mm kalibro pistoletą Nr. JUI2936, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskirtas prie B kategorijos šaunamųjų ginklų su ne mažiau kaip 5 šaudmenimis ir fabrikinės gamybos 20 kalibro dvivamzdžio lygiavamzdžio B modelio medžioklinio šautuvo Nr. 87366 nupjautvamzdį, pagamintą savadarbiu būdu sutrumpinant vamzdžius ir nupjaunant buožę, kuris yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, su ne mažiau kaip 2 šaudmenimis, kuriuos užkasė miškelyje (duomenys neskelbtini), netoli XX autobuso galinės stotelės, ir laikė ten iki 2014 metų. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą, 2014 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, šiuos šaunamuosius ginklus su šaudmenimis neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno Vilniaus miesto ir rajono gatvėmis į miško masyvą (duomenys neskelbtini) rajone, kur juos užkasė ir laikė iki 2016 m. lapkričio 12 d., 18 val., kai iš minėtos vietos pramoninės gamybos Tokarevo konstrukcijos, 1930/33 m. pavyzdžio, 7,62 mm kalibro pistoletą Nr. JUI2936 su ne mažiau kaip 5 šaudmenimis išsikasė ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno V. miesto ir rajono gatvėmis nenustatytu automobiliu ir panaudojo, t. y. 2016 m. lapkričio 12 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. XX, (duomenys neskelbtini) iššovė į S. C. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 14 d., 18 valandą, iš minėtos slėptuvės (duomenys neskelbtini) išsikasė fabrikinės gamybos 20 kalibro dvivamzdžio lygiavamzdžio B modelio medžioklinio šautuvo Nr. §7366 nupjautvamzdį su ne mažiau kaip 2 šaudmenimis ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno V. miesto ir rajono gatvėmis nenustatytu automobiliu ir panaudojo, t. y. 2016 m. gruodžio 14 d., apie 20 val., prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini) iššovė į A. C.;

3.3.                      pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, muzikos festivalyje, kuris vyko V. rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens nusipirko 2 tabletes, kurių svoris 0,656 g, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, 0,271 g, 2 tabletes, kurių svoris 0,386, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų - MeO-MET (5-metoksi-N-metil-H-etiltriptamino) ir 5-Metoksi-EPT (5-metoksi-Netil-N-propiltriptamino), kurių kiekis nenustatytas, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra šių pamatinių medžiagų, bei 0,711 g baltos spalvos birios medžiagos, kurios sudėtyje yra narkotinės medžiagos kokaino, kurio masė 0,468 g., kurias laikė savo bute, (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. gruodžio 21 d., kol šias medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II.                      Apeliacinių skundų argumentai

4.       Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį R. B. nuteisimo dalyje pakeisti: R. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, subendrinti su skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams. 

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to nuteistajam R. B. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė neteisingą bausmę. Teismas, ženkliai sumažindamas bausmės dydį už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nesivadovavo teismų praktika (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-54-648/2016), tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo bei nuteistojo R. B. asmenybės. R. B. nuteistas už psichotropinės medžiagos (1 kg) įgijimą, tokia nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, keliančių didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, veika baigta, tyčinė. R. B. ankščiau teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jam yra priimtas, tačiau neįsiteisėjęs, apkaltinamasis nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Nuteistasis psichotropines medžiagas siuntėsi tikslu platinti, nes tokiu būdu norėjo užsidirbti, jas perkant nurodė ne savo vardą ir pavardę, o E. T., tokiu būdu bandydamas išvengti atsakomybės, jeigu nusikalstama veika būtų atskleista. R. B. įgytos psichotropinės medžiagos kiekis ženkliai viršijo labai didelį kiekį ir tokia medžiaga priskiriama sinteninei. R. B. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje, nuteistojo pasąmonėje suformuoja nebaustinumo nuotaiką, kuri skatina nusikalsti pakartotinai.

4.2.                      Teismas, teisingai pritaikęs BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas ir pagrįstai nusprendęs subendrinti skundžiamu teismo nuosprendžiu R. B. paskirtas bausmes su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu paskirta bausme, nepaskyrė galutinės bausmės. Apeliantas pažymi, kad nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniuose nurodytomis taisyklėmis ir prašo taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 9 dalį nuteistajam R. B. pagal du nuosprendžius paskirti galutinę subendrintą bausmę. 

5.       Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį jo nuteisimo dalyje pakeisti: taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bausmės skyrimo yra formalus, nemotyvuotas ir prieštaringas. Teismas realiai nesivadovavo bausmės skyrimo taisyklėmis ir paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę.

5.2.                      Apeliantas nurodo, kad jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių, apysunkio ir vienas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jo veiksmais, kurie kvalifikuoti kaip labai sunkus nusikaltimas, nebuvo sukelti nepašalinami padariniai. Jis suvokia, kad bet koks teisės pažeidimas yra smerktinas poelgis tiek teisiniu, tiek moraliniu požiūriu ir pripažįsta, kad jo poelgis yra nepateisinamas. Jis pilnai atlygino padarytą žalą, nuo jo veiksmų nukentėję asmenys jam neturi jokių pretenzijų, atleido ir jis su nukentėjusiais faktiškai susitaikė. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, pripažintinos kaip mažinančios jo nusikalstamų veiksmų pavojingumą.

5.3.                      Teismas taip pat nevertino jo asmenybės ir socialinės aplinkos. Jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau, skirdamas bausmę, į ją neatsižvelgė. Jis turi tvirtus socialinius ryšius: turi legalų pajamų šaltinį (dirba), šeimą, augina mažametį vaiką, charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Dėl jam paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės gali iškilti grėsmė jo šeiminiams santykiams, atsirasti jam ir jo šeimai ekonominiai - socialiniai padariniai, kurie bus nepalyginamai sunkesni nei jo faktiškai padarytu nusikaltimu kilę padariniai. Nuo nusikaltimo padarymo dienos yra praėjęs netrumpas laiko tarpas, per kurį jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, naujų nusikalstamų veikų.

5.4.                      Apelianto teigimu, visumą jo nurodytų, apygardos teismo neįvertintų aplinkybių, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. paskyrus švelnesnę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo atitinkamo straipsnio sankcijoje, kriminalinę bausmę. Tokia bausmė atitiktų proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (2007-06-28 „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos“) ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

6.       Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį R. B. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 284 straipsnį, 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dalyje ir šioje dalyje R. B. priimti naują, išteinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendis R. B. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 284 straipsnį, 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl R. B. kaltės.

6.2.                      Nepagrįsta įrodymais teismo išvada, kad R. B., veikdamas bendrininkų grupe su V. J., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, panaudodami šaunamąjį ginklą, padarė A. C. sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas). R. B. jokių pavojingų veiksmų, kurie atitiktų BK 135 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius, neatliko. Tokius veiksmus atliko A. J. Todėl R. B. nėra ir negali būti pripažintas nusikaltimo vykdytoju. R. B. vaidmuo prieš A. C. padarytame nusikaltime pasireiškė tuo, kad jis vairavo automobilį, kuriuo buvo sekamas nukentėjusysis ir iš kurio į pastarąjį buvo šauta, todėl tokie R. B. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami tik kaip padėjimo (BK 24 straipsnio 6 dalis). Tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad R. B. žinojo apie V. J. planus šaudyti į A. C. ir jo norą, kad V. J. taip veiktų, t.y. byloje nenustatyta R. B. tyčia sužaloti A. C. Byloje nustatyta, kad R. B. nepažinojo nukentėjusiojo A. C., o pastarasis – R. B. R. B. buvo žinoma apie tai, kad V. J. ruošiasi aiškintis santykius su A. C., kad jis nori A. C. pagąsdinti, tačiau jis nežinojo, kad V. J. turi ginklą ir ketina jį panaudoti. Įvykio metu V. J. sėdėjo automobilio gale, rankose turėjo planšetę, kurią matė automobilį vairavęs R. B. Ginklą V. J. laikė krepšyje ir jį išsitraukė tik prieš pat šaudymą, todėl R. B. ginklo nematė ir negalėjo jo matyti iki šaudymo. Po įvykio V. J. paslėpė ginklą R. B. nuomojamame garaže slapta nuo R. B. Apelianto teigimu, teismo išvados, kad R. B., padėdamas V. J., žinojo apie jo planus šaudyti į A. C. ir taip jį sužaloti, nepatvirtina ir teismo nuosprendyje nurodomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016-12-20 tarnybinio pranešimo „Dėl gautos informacijos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-53200-16” duomenys. 

6.3.                      Nuteistajam R. B. netinkamai taikytas BK 284 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 284 straipsnio nuostatas, nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią esminė tokios teisės normos taikymo aplinkybė yra realiai dėl tokios veikos atsiradę padariniai, t.y. realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-135/2011, 2K-49/2013 ik kt.). Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl V. J. ir R. B. veiksmų aplinkiniams būtų sukeltas didelis išgąstis, jie buvo šokiruoti, kilo sumaištis ar padaryta kitokia reikšminga žala viešajai tvarkai. Byloje nustatyta, kad konfliktas įvyko naktį, viešojoje vietoje, kurioje tuo metu pašalinių asmenų nebuvo. V. J. užpulti nukentėjusį pasirinko nuošalesnę vietą, tokiu būdu siekdamas neatkreipti į save aplinkinių dėmesio, likti nepastebėtam ir neatpažintam. Apeliantas taip pat pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl sprendžiant kaltės klausimą turi būti atsižvelgta į kaltininko elgesio paskatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Bylos įrodymai nepatvirtina, kad V. J. turėjo tyčią priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, rodyti nepagarbą žmogui ir visuomenei, taip pat byloje neįrodyta, kad V. J. suprato savo veiksmus kaip viešosios tvarkos pažeidimą, numatė tokius padarinius ir jų siekė.

6.4.                      Teismas, pripažindamas R. B. kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, visiškai ignoravo objektyviai nustatytus duomenis, kurie kelia abejonių dėl R. B. kaltės, o bylos įrodymus, kuriais grindė išvadas, įvertino netinkamai, dėl to padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. R. B. teisme parodė, kad interneto svetainėje, kurioje jis užsakė atsiųstą medžiagą buvo nurodyta, kad ji nėra draudžiama ES šalyse. Psichotropinė medžiaga – N-etilpentinolis, kurią R. B. atsisiuntė paštu iš Kinijos, nėra tiesiogiai nurodyta ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintuose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose ir 2003 m. balandžio 23 d įsakymu patvirtintuose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. N-etilpentinolis yra tik vienas iš katinono ir katinono bioizosterinių darinių, kurie nurodyti minėtų Sąrašų 1-ojo sąrašo 42 punkte. Lietuvos teismo ekspertizių centro (toliau- LTEC) ekspertė, ištyrusi jai Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjo pateiktą medžiagą, nustatė, kad tai yra „- 2-amino-1-fenil-l-propano darinys, turintis alkilidendioksi- radikalą fenilo žiede, alkil grupę 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje ir mono- pakeistą amino grupę alkilu (etil).“, kuris savo sudėtimi skiriasi nuo I Sąrašo 42 punkte nurodyto darinio: „alkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje“.  Remiantis šia aplinkybe, apeliantas teigia, kad tyrimą atlikusi ekspertė nepagrįstai kvalifikavo ištirtą medžiagą kaip psichotropinį N-etilpentinolį ir šią išvadą patvirtina bylos dokumentai. Siuntą aprašančių dokumentų, kurie buvo pritvirtinti prie siuntos išorės (siuntos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos), turinys liudija, kad juose yra aprašyta ne ta medžiaga, kurią ištyrė LTEC ekspertė. Dokumentuose aprašyta medžiaga, į kurios sudėtį įeina: 10 proc. mėtos, 80 proc. jūros mineralų, 5 proc. bazinės klasės sudedamųjų dalių, 2 proc. dažomosios medžiagos ir 3 proc. kitų medžiagų. Aprašyme taip pat nurodyta, kad medžiaga, kurios pavadinimas verčiamas, kaip „intensyvaus poveikio sielų pudra“ nėra nei toksinė, nei žalinga. Teisme R. B. patvirtino, kad jis siuntėsi medžiagą, kuri turi svaiginantį poveikį, tačiau nėra nei narkotinė, nei psichotropinė, ir tai iš esmės atitinka siuntos aprašymą. Byloje esantis XXX darbuotojos elektroninis laiškas, adresuotas Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjui, patvirtina, kad R. B. užsakyta siunta keliavo maršrutu Kinija–Vokietija–Lietuva. Siuntos siekimo programos duomenimis nustatyta, kad siunta nuo 2016-09-21 iki 2016-10-15 buvo sulaikyta Vokietijos muitinėje. Prie elektroninio laiško XXX darbuotoja pridėjo vokiečių kalba surašytą Vokietijos muitinės raštą, kuris nors ir neišverstas į lietuvių kalbą, patvirtina, kad siuntos turinį Vokietijos muitinės pareigūnai apžiūrėjo ir ištyrė (rašte nurodyta, kokios spalvos ir formos yra siuntoje esanti medžiaga, nors ją lydinčiuose dokumentuose tokių duomenų nėra). Po patikrinimo siunta buvo perduota XXX siuntų tarnybai ir keliavo toliau į Lietuvą. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, patvirtina, kad siuntoje nebuvo jokios draudžiamos medžiagos ir Vokietijos muitinė neturėjo siuntos turiniui jokių pretenzijų, nes priešingu atveju siunta būtų buvusi sulaikyta Vokietijoje ir pradėtas atitinkamas patikrinimas. Byloje įrodymų, kurie leistų spręsti, kad R. B. turėjo tyčią parsisiųsti ir siuntėsi psichotropinę, teisės aktais apyvartoje uždraustą medžiagą, nėra.

6.5.                      Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2018-06-07 rašytinis prašymas papildyti įrodymų tyrimą: išversti byloje esantį dokumentą vokiečių kalba ir pavesti prokurorui nustatyti priežastis, dėl kurių siunta buvo sulaikyta Vokietijos muitinėje, kokius veiksmui Vokietijos muitinė atliko siuntos ir jos turinio atžvilgių, kodėl siunta buvo grąžinta XXX tarnybai tolesniam jos siuntimui į Lietuvą, pavedant šiuos veiksmus atlikti prokurorui. Teismas šio prašymo netenkino, dėl to liko neištirtos R. B. kaltę galimai paneigiančios aplinkybės ir tuo buvo pažeista kaltinamojo teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Todėl apeliantas prašo šiuos įrodymų tyrimo veiksmus atlikti apeliacinės instancijos teisme.

7.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir atmesti nuteistojo V. J. bei nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinius skundus; nuteistasis V. J. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo V. J. apeliacinį skundą; nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinį skundą ir atmesti prokuroro apeliacinį skundą. 

Nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Prokuroro ir nuteistojo V. J. apeliaciniai skundai atmestini.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl prokuroro ir nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinių skundų argumentų

Dėl bendrininkavimo, BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 284 straipsnio nuostatų taikymo

8.       Nagrinėjamoje byloje R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. J., viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, panaudodami šaunamąjį ginklą, padarė A. C. sunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: R. B. ir V. J., veikdami pagal iš anksto sutartą nusikaltimo planą, siekdami atkeršyti už 2016 m. spalio 30 d. sporto klube „I“ įvykusį konfliktą tarp A. C. ir V. J., kurio metu V. J. buvo sumušta nosis, naudodami technines priemones - sekimo įrenginį, kurį ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 22 d. V. J. pritvirtino prie A. C. naudojamo automobilio V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko nuotoliniu būdu stebėjo pastarojo judėjimo kryptį iki 2016 m. gruodžio 14 d., nustačius A. C. buvimo vietą prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), apie 20 val., R. B. vairuojant automobilį V., V. J. viešoje vietoje, minėto daugiabučio namo kieme, pro minėto automobilio dešinės pusės galinį langą, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tyčia iššovė vieną kartą iš neteisėtai laikomo lygiavamzdžio B modelio medžioklinio šautuvo į A. C., tokiu būdu padarė daugybinius vidaus organų pažeidimus (kairiajame sėdmenyje, išangės srityje, kairėje kirkšnyje, su daugybiniais, šautiniais plonųjų žarnų ir šlapimo pūslės pažeidimais bei dešimčia įstrigusių svetimkūnių dubens audiniuose), kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko jie pasišalino iš nusikaltimo padarymo vietos R. B. vairuojamu automobiliu V. Tokius R. B. ir V. J. veiksmus teismas vertino kaip padarytus bendravykdytojų ir kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 284 straipsnį. 

9.       Apeliantas – nuteistojo R. B. gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bendrininkavimo, BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 284 straipsnio nuostatų taikymo, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl R. B. vaidmens šių nusikalstamų veikų padaryme, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Gynėjas apeliaciniame skunde pateikia savitą bylos aplinkybių vertinimą ir remiantis juo prašo R. B. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, o pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą išteisinti arba R. B. veiksmus vertinti kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis).   

10.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumą, sprendžia, kad priešingai nei teigiama nuteistojo R. B. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas A. C. sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir remiantis byloje surinktų įrodymų visuma padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. ir V. J. viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą A. C., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, padarė veikdami bendrai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. B. gynėjo skundo argumentais dėl neteisingo R. B. vaidmens nustatymo šių nusikaltimų padaryme ir dėl to netinkamai taikytų BK bendrosios dalies, reglamentuojančios bendrininkavimą (BK 24 straipsnis), nuostatų. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis R. B. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

11.       Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą.

12.       Pagal BK 135 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, esant bent vienam iš trylikos požymių, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje nustatytas vienas sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis sunkus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių pavojingu būdu (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

13.       Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keturi alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, nagrinėjamai bylai aktualus būdas – įžūlus elgesys. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

14.       Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 14 d. apie 20 val. V. J. tyčia vieną kartą šovė iš neteisėtai laikomo lygiavamzdžio B modelio medžioklinio šautuvo į A. C. ir tokiu būdu padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš nustatytų bylos aplinkybių taip pat matyti, kad į įvykio vietą V. J. automobiliu V. atvežė R. B. ir jų atvykimas nebuvo atsitiktinis, o buvo iš anksto suplanuotas. Nuteistasis V. J. pripažino, kad jo iniciatyva nukentėjusiojo A. C. judėjimas buvo sekamas, tikslu pastarąjį pagąsdinti. Tokius neteisėtus veiksmus V. J. vykdyti padėjo R. B. Šią aplinkybę pripažino ir nuteistasis R. B., nurodęs, kad jis, V. J. prašymu, įvykio dieną vairavo automobilį ir vežė V. J. pastarojo nurodytu maršrutu. Taip pat R. B. prisipažino įvykio vietoje, V. J. prašymu, išleidęs orą iš A. C. automobilio V. padangų, kad šis negalėtų pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu sudarė V. J. palankią situaciją veikti. Nuteistasis V. J. tokia situacija pasinaudojo, nukentėjusiajam A. C. valant sniegą nuo automobilio V. langų, V. J. per automobilio, kurį vairavo R. B. langą, iššovė vieną kartą į A. C. ir paskui V. J. ir R. B. kartu iš įvykio vietos pasišalino. Tokios byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija apie bendrą V. J. ir R. B. veikimą sužalojant A. C. Byloje taip pat nustatyta, kad A. C. buvo sužalotas, panaudojant medžioklinį šaunamąjį ginklą, viešoje vietoje – gyvenamojo namo kieme, apie 20 val., netoli įvykio vietos esant pašaliniams asmenims. Liudytojas K. Č. ikiteisminio turimo metu parodė ir pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis 2016 m. gruodžio 14 d. apie 20 val. ėjo į darbą, eidamas link savo automobilio, išgirdo garsą panašų į petardos sprogimą ir pamatė nuvažiuojantį tamsios spalvos automobilį V. Priėjęs prie savo automobilio, kuris stovėjo šalia automobilio V., pamatė gulintį peršautą vyrą ir iškvietė greitąją pagalbą (t. 4, b. l. 116-117, 163). Tokie nuteistųjų veiksmai atitinka įžūlaus elgesio požymio turinį, kuris pagal kasacinio teismo praktiką ir BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-308-942/2017). Tai, kad nukentėjusysis A. C. buvo sužalotas šaunamuoju ginklu viešoje vietoje, netoliese esant kitiems asmenims, rodo nuteistųjų siekį demonstruoti nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms ir patvirtina, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir sutrikdyta visuomenės tvarka ir žmonių rimtis. Tokiu būdu nuteistieji pažeidė ne vieną, o dvi įstatymo saugomas vertybes – asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti ir su byloje nustatyta sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančia aplinkybe, t. y., kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Tokią aplinkybę patvirtina ne tik įvykio vieta, kurioje buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas A. C., bet ir nusikaltimo padarymo būdas – medžioklinio šautuvo panaudojimas viešoje vietoje. Šiame punkte minėta, kad V. J. šaudant viešoje vietoje iš medžioklinio ginklo netoliese buvo pašalinių asmenų, o tai rodo, kad nuteistųjų pasirinktas veikimo būdas buvo pavojingas kitų žmonių gyvybei. Todėl abu nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymo.

15.       Tačiau nuteistųjų V. J. ir R. B. įvykio vietoje atlikti konkretūs veiksmai neduoda pagrindo išvadai, kad V. J. ir R. B. veikė kaip bendravykdytojai. Minėta, kad nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. tiesiogiai savo veiksmais nusikaltimų, numatytų BK 135 ir 284 straipsniuose, objektyviųjų požymių nerealizavo. A. C. sunkus sveikatos sutrikdymas viešoje vietoje, panaudojant šaunamąjį ginklą, buvo padarytas V. J. veiksmais, t. y. šiam viešoje vietoje, vakaro metu (apie 20 val.), netoliese esant pašalinių žmonių, vieną kartą iššaunat iš neteisėtai laikomo medžioklinio ginklo. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. B. veiksmai buvo nukreipti padėti V. J., šiam įgyvendinti sumanymą atkeršyti ir pagąsdinti A. C., ir R. B. veiksmai pasireiškė priemonių vykdytojui teikimu (automobilio vairavimas) ir kliūčių šalinimu (oro iš nukentėjusiojo automobilio padangų išleidimas). Toks nuteistojo R. B. veikimas yra nusikalstamas, nes jis padėjo vykdytojui V. J. įvykdyti nusikalstamą sumanymą, todėl R. B. pripažintinas vykdytojo V. J. padėjėju (BK 24 straipsnio 6 dalis).

16.       Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo R. B. gynėjo skundo teiginys, kad R. B. nežinojo, kad V. J. su savimi gali turėti ir A. C. pagąsdinimui naudoti ginklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, t. y., kad R. B. suprato kokiu būdu bus gąsdinamas A. C. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą: pirma, R. B. buvo įvykio vietoje, kai V. J. analogišku būdu prieš mėnesį (2016-11-12) sužalojo S. C. brolį S. C.; antra, R. B. matė, kad V. J. su savimi turėjo kuprinę, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. J. sužalojo A. C. medžiokliniu šautuvu, kurio sunarstyto ilgis yra 496 mm (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-31 Specialisto išvados Nr. 11-2796 (16)), todėl neįtikėtina, kad R. B. galėjo nepastebėti, kad V. J. su savimi turi ginklą; trečia, R. B. suvokimą, kad V. J. gąsdins A. C. analogišku, kaip ir pastarojo brolį S. C., būdu, patvirtina ir paties R. B. parodymai, kad jis prieš įvykį įspėjo V. J., kad ,,nebūtų kaip pirmą kartą, kad viskas būtų gražiai“.

17.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta 14–16 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos viešosios tvarkos pažeidimo ir A. C. sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės bei R. B. atliktų veiksmų apimtis (sutikimas dalyvauti nukentėjusiojo A. C. sekime, V. J. nurodymų vykdymas (automobilio vairavimas, oro iš nukentėjusiojo automobilio padangų išleidimas) rodo bendrininkavimui būdingą nusikalstamų veiksmų ir tyčios bendrumą, tačiau pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. B. nusikalstama veika vertintina ne kaip bendravykdytojo, o kaip padėjėjo, teikusio priemones ir šalinusio kliūtis (BK 24 straipsnio 6 dalis).

18.       Pagal BK 26 straipsnio nuostatas bendrininkai atsako už tą vykdytojo veika, kurią apėmė jo tyčia. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad R. B. viso įvykio metu buvo kartu su V. J., betarpiškai matė pastarojo veiksmus ir jiems pritarė, vykdė jo nurodymus ir tokiu būdu padėjo V. J. įgyvendinti jo nusikalstamą sumanymą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. B. tyčia apėmė visus vykdytojo V. J. veiksmus, t. y. ir jo pavojingą veikimą kitų žmonių pavojingu būdu sužalojat A. C. ir viešosios tvarkos pažeidimą.

19.       Remiantis tuo, kas išdėstyta 8–18 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustato, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis V. J., padedant R. B., šiam teikiant priemones ir šalinant kliūtis, viešoje vietoje – kieme prie daugiabučio namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu A. C. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie V. J. veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, sudėtis, o R. B. veiksmai – nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 284 straipsnyje, sudėtis. 

20.       Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad V. J. ir R. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, padarė veikdami ne kaip bendravykdytojai, o kaip vykdytojas ir padėjėjas, t. y. sudėtinga bendrininkavimo forma, naikintina abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Dėl BK 199 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies taikymo

21.       Nagrinėjamoje byloje R. B., be kita ko, pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, t.y. už tai, kad 2016 m. rugsėjo - spalio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, užsisakęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje internetinėje svetainėje, neteisėtai įgijo 1000,22 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 832,28 g psichotropinės medžiagos N-etilpentilono (efilonas,l-(l,3-benzodioksol-5-il)-2-(tilamino)-l-pentanonas), ir šią psichotropinę medžiagą atsiuntė iš Kinijos Liaudies Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vilniaus teritorinės muitinės „O“ posto prižiūrimą „D“ pašto skirstymo terminalą, kur siunta buvo sulaikyta ir išimta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Tokia nusikalstama veika teisiškai įvertinta pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

22.       Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. B. kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, selektyviai vertino bylos įrodymus, todėl padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nusikaltimo dalyko ir R. B. kaltės, ir dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. B. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, įrodymus vertino kaip visumą, lygino iš įvairių šaltinių gautus duomenis, vertino tiek R. B. kaltinančius įrodymus, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, ir remiantis byloje surinktų įrodymų visuma padarė teisingą, byloje nustatytas aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. B. kaltės neteisėtai įgijus ir iš Kinijos Liaudies Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką atsisiuntus labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – N-etilpentilono. 

24.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis R. B. internetinėje svetainėje užsisakė ir įgijo 1000,22 g miltelių, kuriuos atsiuntė iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką, ir kurie Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų buvo sulaikyti ir išimti kaip psichotropinė medžiaga. Viso bylos proceso metu nuteistasis R. B. iš esmės vienodai ir nuosekliai teigė, kad jis internetu užsisakė narkotinę medžiagą – miltelius, kuriais galima svaigintis. Tačiau nuteistojo teigimu, jis prieš užsakant narkotinę medžiagą žiūrėjo kažkokias lenteles ir jo išsirinkta ir užsakyta narkotinė medžiaga nebuvo Lietuvoje uždrausta. Jo atsisiųstos medžiagos legalumą patvirtina ir tai, kad jo siunta nebuvo išimta Vokietijoje. Iš esmės analogiški argumentai nurodomi ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Taigi esminiai nuteistojo R. B. ir jo gynėjo nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu dėl nuteistajam inkriminuoto neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga argumentai yra: pirma, kad R. B. įgyta ir atsisiųsta psichotropinė medžiaga nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, dalykas, ir antra, kad nuteistasis R. B. neturėjo tyčios neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo ir jo gynėjo argumentai nepagrįsti.

25.       Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Pagal BK 269 straipsnį narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (1 dalis), kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (2 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo.

26.       Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialius tyrimus ir gavus specialisto išvadas Nr. 11-2231(16) Nr. 11-811(17) nustatyta, kad tyrimui pateikta kristalinė medžiaga, kurios masė – 1000,22 g, yra psichotropinė medžiaga - N-etilpentilonas (efilonas,1-(1,3-benzodioksol-5-il)-2-(tilamino)-1-pentanonas), kurioje yra 832,2 g (83,2%) gryno N-etilpentilono (skaičiuojant bazės pavidalu). N-etilpentilonas – 2-amino-1-fenil-l-propano darinys, turintis alkilidendioksi- radikalą fenilo žiede, alkil grupę 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje ir mono- pakeistą amino grupę alkilu (etil). Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąraše (toliau – ir I sąrašas) (su šiai bylai aktualiais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-868 padarytais pakeitimais) kaip psichotropinė medžiaga yra ir katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupė – bet kokie 2-amino-1-fenil-1-propanono, 2-amino-1-(2-naftil)-1-propanono ir 2-amino-1-(tiofen-2-il)-1-propanono dariniai (išskyrus bupropioną), turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksi-, alkiliden-, alkilidendioksi-, haloalkil-, hidroksi-, propiliden- arba halogeno radikalų fenilo žiede; alkil-, alkoksialkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; mono- arba di- pakeistą amino grupę alkilu, benzilu arba amino grupė įeina į ciklinę struktūrą. Taip pat šių darinių druskos, eteriai arba esteriai, jei tokie galimi.“ (42 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei priskiriamos medžiagos (1961 m. Bendrosios konvencijos I sąrašo 66 punktas) labai didelis kiekis yra daugiau kaip 100 g. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos – N-etilpentilono (efilonas,1-(1,3-benzodioksol-5-il)-2-(tilamino)-1-pentanonas) grynasis kiekis, kuriuo disponavo R. B., yra 832,2 g, todėl toks kiekis pagal Rekomendacijose pateiktą lentelę atitinką nurodytą labai didelį kiekį.

27.       Siekiant pašalinti apelianto – nuteistojo R. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytą abejonę dėl BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko (apeliantas skunde teigia, kad LTEC ekspertė, ištyrusi pateiktą medžiagą, nepagrįstai ją kvalifikavo kaip psichotropinį N-etilpentinolį, nes ekspertės nustatytas darinys „-2-amino-1-fenil-l-propano darinys, turintis alkilidendioksi- radikalą fenilo žiede, alkil grupę 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje ir mono- pakeistą amino grupę alkilu (etil)“, savo sudėtimi skiriasi nuo I Sąrašo 42 punkte nurodyto darinio: „alkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje“) apeliacinės instancijos teisme buvo gautas ir ištirtas LTEC medžiagų ir gaminių ekspertinių skyriaus vyriausiosios ekspertizės S. K. paaiškinimas dėl jos atlikto ekspertinio tyrimo išvadų. Ekspertė rašytiniame paaiškinime nurodė, kad N-etilpentilonas (kiti pavadinimai: efilonas, l-(l,3-benzodioksol-5-il)-2-(etilamino)-l-pentanonas) yra katinono ir katinono bioizosteriniams dariniams priskiriama medžiaga, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje 11-2231 (16), t. y. yra 2-amino-l-fenil-l-propanono darinys, turintis alkilidendioksi (metilendioksi)- radikalą fenilo žiede; alkil (etil)- radikalą 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; mono- pakeistą amino grupę alkilu (etilu). Medžiagos į sąrašus įrašomos konkrečiais pavadinimais arba kaip darinių grupei priskiriama medžiaga. Šiuo atveju yra darinių grupei priskiriama medžiaga su išvardintais šios konkrečios medžiagos, N-etilpentilono, radikalais. Darinių grupės apibrėžime yra nurodyti bendriniai radikalų pavadinimai (pvz. akil-, alkiliden- ir kt.) ir į ją patenka daugybė medžiagų. Ši konkreti medžiaga yra viena iš jų. Atlikti papildomą tyrimą netikslinga, nes medžiaga buvo ištirta ir nustatyta, kad tai tikrai yra N-etilpentilonas. Be to, vėliau (specialisto išvada 11-811 (17)) buvo atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant pamatinę (standartinę) medžiagą, kas dar kartą patvirtina, kad tai yra ta medžiaga. N-etilpentilonas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus patenka nuo 2011-08-10 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-776) (t. 14, b. l. 169). 

28.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta 25-27 punktuose, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje surinktais objektyviais įrodymais nustatyta, kad R. B. įgyta, iš Kinijos Liaudies Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką atsisiųsta medžiaga, kurioje yra labai didelis kiekis – 832,28 g psichotropinės medžiagos N-etilpentinolo (efilonas,l-(l,3-benzodioksol-5-il)-2-(tilamino)-l-pentanonas), yra psichotropinė medžiaga, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, ir tai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, dalykas.

29.       Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad R. B. siunta buvo sulaikyta Vokietijoje, tačiau vėliau buvo grąžinta D. tarnybai tolimesniam siuntimui į Lietuvos Respubliką, nepaneigia R. B. kaltės dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad T. B. adresuota siunta buvo gabenama maršrutu Kinija-Vokietija-Lietuva ir buvo sulaikyta Vokietijoje, Drezdeno centrinėje muitinėje ir joje saugojama nuo 2016-09-21 iki 2016-10-15, tačiau paskui buvo grąžinta D. tarnybai tolimesniam siuntimui į Lietuvos Respubliką ir 2016-10-17 siuntos patikrinimo metu sulaikyta ir išimta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų (t. 1, b. l. 192, 193, 194 (šio dokumento vertimas iš vokiečių kalbos t. 14, b. l. 166, 167), 195). Tokie bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad R. B. siuntos turinys sukėlė įtarimus ir Vokietijos muitinės pareigūnams, tačiau siuntą buvo nuspręsta atiduoti tolimesniam siuntimui pagal joje nurodytą adresą. Vokietijos muitinės pareigūnų veiksmai nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas R. B. baudžiamosios atsakomybės klausimas jam pareikšto kaltinimo kontekste, pagal nagrinėjamoje byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad siunta, kurioje buvo rasta psichotropinė medžiaga, buvo skirta R. B.

30.       BK 260

31.       Bylos proceso metu apklaustas nuteistasis R. B. neneigė, kad jo tikslas buvo įsigyti psichotropinę medžiagą, ir jis, suradęs tokią medžiagą internete, ją įsigijo ir siuntėsi iš Kinijos į Lietuvos Respubliką, tačiau manė, kad jo išsirinkta ir įgyja medžiaga Lietuvoje neuždrausta. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje atliktais ekspertiniais tyrimais nustatyta, kad R. B. įgyta ir iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką paštu atsisiųsta medžiaga yra psichotropinė medžiaga, disponavimas kuria yra kontroliuojamas (28 punktas). Tai, kad nuteistajam R. B. nepakako specialiųjų (chemijos) žinių medžiagos, kurią jis užsisakė ir atsisiuntė, cheminei sudėčiai nustatyti, nepaneigia jo tyčios įsigyti ir atsiųsti narkotinę (psichotropinę) medžiagą. Nuteistojo R. B. tyčios disponuoti narkotinėmis medžiagomis nepaneigia ir prie siuntos pridėti dokumentai, iš kurių turinio matyti, kad siuntoje neva yra 1,2 kg intensyvaus poveikio pėdų pudra, kurios bendra deklaruota kaina 10 USD (t. 1, b. l. 137–168), nes tokie duomenys prieštarauja nuteistojo R. B. parodymams, kuriuose jis nurodė, kad jis pirko 1 kg medžiagos, kuria galima svaigintis, ir už ją sumokėjo 1 300 eurų. Nuteistojo tyčią įgyti narkotinę medžiagą patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad R. B. siuntos gavėju nurodė ne savo asmens, o E. T. duomenis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. anksčiau yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį), o tai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. B. suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį. Byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad psichotropinė medžiaga buvo gabenama iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos sieną. R. B., būdamas normalaus protinio išsivystymo, pagal savo amžių, brandą ir gyvenimišką patirtį bendrais bruožuos suvokė, jog daro pavojingą veiką, susijusią su psichotropinių medžiagų gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, ir to norėjo.

32.       Remiantis tuo, kas išdėstyta 21–31 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių R. B. tyčią disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, jas gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl nuteistajam R. B. pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis ir 199 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

33.       Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirtos bausmės: pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą – 4 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, skundžiamu teismo nuosprendžiu R. B. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu jam paskirta bausme, tačiau nepaskirta galutinė subendrinta bausmė.

34.       Prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik R. B. nuteisimo dalyje. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo R. B. paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, argumentuodamas tuo, kad teismas netinkamai šiam nuteistajam taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę, todėl prašo skundžiamą teismo nuosprendį R. B. nuteisimo dalyje pakeisti: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį R. B. paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, subendrinti su skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams. Toks prokuroro prašymas atmestinas.

34.1.                      Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Teismas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą motyvavo tuo, kad R. B. nors ir teistas, tačiau yra jauno amžiaus, vedęs, dirba, augina mažametį vaiką, jam nustatytas 55 proc. darbingumas, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokių aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad formalus BK nuostatų taikymas skiriant bausmę, kurią numato BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija, būtų aiškiai neteisingas ir neadekvatus, tokia bausmė nepadėtų ugdyti pakankamai jauno žmogaus ir nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – neigiamai paveiktų jo tolimesnį gyvenimą, požiūrį į teisę ir moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius. Tokias aplinkybes teismas pripažino išimtinėmis, rodančiomis, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir paskiriant mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei numato pažeisto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

34.2.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytus bausmės skyrimo R. B. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą motyvus bei apelianto – prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad prokuroro nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.  

34.3.                      Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

34.4.                      Nagrinėjamoje byloje R. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą ir siuntimą. Kaip teisingai nurodo prokuroras, tokia nusikalstama veika yra tyčinė, baigta ir priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, vertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad nors R. B. įgijo ir atsisiuntė medžiagą, kurioje buvo nustatytas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, ja realiai disponuoti jis negalėjo, nes psichotropinė medžiaga buvo surasta ir išimta muitinės pareigūnų, todėl reali žala žmonių sveikatai bei gyvybei nepadaryta. Vertinant nuteistojo R. B. asmenybę, prokuroras iš esmės akcentuoja vieną aplinkybę, kad R. B. jau teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jo atžvilgiu yra priimtas, tačiau neįsiteisėjęs, dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis, be kita ko, nuteistas ir už disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į jo teistumus ir šią aplinkybę vertino kitų byloje nustatytų, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. šioje byloje pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia. Prokuroras šios teismo nustatytos aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokių duomenų visuma rodo mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą. Atmestinas kaip deklaratyvus apelianto prokuroro skundo teiginys, kad nuteistajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nuteistojo pasąmonėje susiformuoja nebaustinumo nuotaika, kuri skatina nusikalsti pakartotinai. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistajam R. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tik jos dydis, atsižvelgiant į byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažintas iki 4 metų. Taigi R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarytą yra nubaustas realia laisvės atėmimo bausme.

35.       Apibendrinant, tai, kas išdėstyta 34.1.–34.4. punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nuteistajam R. B. tinkamai taikytas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl keisti teismo nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

36.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė R. B. kaip bendrininko vaidmenį nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir BK 284 straipsnyje, padaryme, ir dėl to netinkamai R. B. taikė baudžiamąjį įstatymą, sprendžia, kad dėl šių aplinkybių nuteistajam R. B. paskirtos ir neteisingos bausmės, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

37.       Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų; už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis) – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą arba areštą arba laisvė atėmimą iki dvejų metų.

38.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirdama nuteistajam R. B. kaip padėjėjui (BK 24 straipsnio 6 dalis) naujas bausmes pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir BK 284 straipsnį, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo nustatytą R. B. kaip padėjėjo vaidmenį šių nusikalstamų veikų padaryme, jo konkrečiai atliktus neteisėtus veiksmus ir jų įtaką vykdytojo V. J. neteisėtiems veiksmams. Taip pat teisėjų kolegija, skirdama bausmes, atsižvelgia į tai, kad panaikinus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupe, nelieka R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nuteistajam R. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir BK 284 straipsnyje, padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nustatant jų dydį artimesnį sankcijose numatytiems bausmių minimumams.

39.       Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. naujas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir BK 284 straipsnyje, padarymą, nuteistajam R. B. iš naujo skiria ir galutinę subendrintą bausmę ir tokiu būdu ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, kuria teisingai apeliaciniame skunde nurodė ir prokuroras, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. nepaskyrė galutinės subendrintos bausmės. Nuteistajam R. B. naujai paskirtos bausmės už nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 284 straipsnyje, padarymą bendrinamos apėmimo būdu, nes jos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimis, bendrintina apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį bei 146 straipsnio 2 dalį. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtina subendrinta bausmė apėmimo būdu bendrintina su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B. iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitas nusikalstamas veikas.

40.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta šio procesinio sprendimo 8-39 punktuose, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas, kurio esminis prašymas nuteistajam R. B. skirti griežtesnę galutinę subendrintą bausmę, netenkinamas, o nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.  

Dėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentų

41.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų vertinimo ir jais pagrįstų teismo išvadų dėl jo kaltės bei nusikalstamų veikų teisinio įvertinimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme, teigdamas, kad teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo bausmės skyrimo taisyklėmis ir paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę. Apeliantas prašo skundžiamą teismo nuosprendį jo nuteisimo dalyje pakeisti: taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. 

42.       Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. J. paskyrė tokias bausmes: pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą – laisvės atėmimo bausmę 4 metams; pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnį (dėl viešoje vietoje padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo S. C.) – laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 2 metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes teismas subendrino bausmių apėmimo būdu ir V. J. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo V. J. motyvai neduoda pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. J., bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas netinkamai taikė bendrąsias bausmės skyrimo taisykles ir paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą, bausmę.  

44.       BK 54 straipsnyje yra išdėstyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindai išdėstyti šio procesinio sprendimo 34.3 punkte, todėl dar kartą nekartotini.

45.       Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam V. J. skirtiną bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis V. J. padarė penkias baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinta ir nuteistojo V. J. asmenybę charakterizuojanti medžiaga.

46.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio procesinio sprendimo 20 punkte konstatavo, kad V. J. ir R. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, padarė veikdami ne bendrininkų grupe, o sudėtinga bendrininkavimo forma, todėl naikintina abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, net ir panaikinus nuteistojo V. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nuteistajam V. J. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, padarymą paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, todėl švelninti jas nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nuteistojo V. J. vaidmenį šių nusikalstamų veikų padaryme, t.y., kad V. J. buvo šių nusikalstamų veikų vykdytojas, būtent jis, panaudodamas šaunamąjį ginklą viešoje vietoje, kitų žmonių pavojingu būdu, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą A. C. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. J. yra teistas, tačiau savo neteisėtų veiksmų pakankamai kritiškai neįvertino ir teisingų išvadų nepadarė, tai V. J. charakterizuoja kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus.

47.       Nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės: jo nusikalstamų veiksmų padariniai, byloje nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis, atlyginta žala), nukentėjusiųjų pozicija, taip pat nuteistojo socialiniai ir šeiminiai ryšiai (turi šeimą, augina mažametį vaiką, dirba) buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir būtent šių aplinkybių visuma sąlygojo nuteistajam V. J. paskirtų bausmių dydžius, kurie yra mažesni nei baudžiamojo įstatymo sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Laikyti nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes išimtinėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, nėra teisinio pagrindo.

48.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo V. J. paskirtos atskiros bausmės ir subendrinta galutinė bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Todėl nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti R. B. ir V. J. (V. J.) atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 284 straipsnyje, padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. 

R. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį bei 146 straipsnio 2 dalį, ir R. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. B. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių subendrinta bausme, ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo prokuroro ir nuteistojo V. J. (V. J.) apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                        Ernesta Montvidienė

                                        Regina Pocienė

                                        Algimantas Valantinas