Civilinė byla Nr. e2-550-330/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00078-2019-3

 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1242-480/2019 pagal ieškovės Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“ (toliau – SĮ „Kauno planas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „LitCon“ 41 291,25 Eur skolą, 480,88 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad ji, kaip projektuotoja, su atsakove, kaip užsakove, sudarė projektavimo rangos sutartį, pagal kurią tinkamai ir nustatytu terminu parengė bei pateikė objekto darbo projektą. Atsakovė be pagrindo atsisakė sumokėti ieškovei už atliktus projektavimo darbus ir liko skolinga 41 291,25 Eur, be to, iš atsakovės priteistini sutartyje numatyto dydžio delspinigiai už delsimą atsiskaityti.  

2.        Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones  –  už 41 772,13 Eur sumą areštuoti atsakovės lėšas, o tokių nesant – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Prašymą ieškovė grindė tuo, jog egzistuoja abi būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes yra pakankamai prielaidų spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, taip pat dėl grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę tinkamam teismo sprendimo įvykdymui kelia nesąžiningas atsakovės elgesys iki ieškinio padavimo. Iki sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pabaigos nepareiškusi jokių pretenzijų, nenurodžiusi darbo projekto trūkumų, atsakovė  po to ėmė reikšti nepagrįstas pastabas ir atsisakė apmokėti ieškovės sąskaitas. Tokiais veiksmais atsakovė manipuliavo užsakovės teisėmis, nevykdydama savo pareigų, nors realiai naudojasi ieškovės parengtu projektu savo darbams atlikti ir finansavimui gauti.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

4.       Ieškovės nuomone, atsakovei pareikštas 41 772,13 Eur dydžio turtinis reikalavimas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl vien tik ieškinio sumos dydis negali būti vertinamas kaip pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, todėl tokios priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį siekiant paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, turtą paslėpti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Vadovaudamasis asmens sąžiningumo prezumpcija, teismas nurodė, kad būtent ieškovei tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas. Teismas akcentavo, kad ieškovės ieškinio pareiškimas pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė SĮ „Kauno planas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį iš išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovės lėšas, turtą ar turtines teises už 41 772,13 Eur sumą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui ir atsakovės sąžiningumą teismas turėjo vertinti ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir įrodymų apie ieškovės reikalavimų atsiradimą lėmusius veiksmus bei atsakovės elgesio kontekste. Vien jau ieškinyje nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai leidžia spręsti apie atsakovės nesąžiningumą.

6.2.                      Priešingai nei nurodė teismas, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nevertino grėsmės sprendimo vykdymui sąlygos tiktai pagal reikalavimo dydį. Jau iš teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė dalyvauja dar 27 bylose, kur jai pareikšti reikalavimai, kyla poreikis imtis priemonių užtikrinti ieškovės reikalavimų įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju. Be to, viena iš būtinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nėra siejama tik su atsakovės nesąžiningumu. Įstatyme nėra įtvirtinta kriterijų, kuriais remiantis teismas galėtų nuspręsti, ar kyla teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Teismų praktikoje susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai ir aplinkybės, kurias reikia įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai pareikšti turtiniai reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ir jos pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu.

6.3.                      Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad teismo sprendimo neįvykdymo rizika kyla dėl atsakovės finansinės padėties ir mokumo. Iš Juridinių asmenų registre esančios informacijos matyti, kad atsakovės 2017 m. grynasis pelnas sumažėjo beveik 22 proc., Hipotekos registre įregistruotas pranešimas apie atsakovės viso turto apsunkinimą hipoteka. Atsakovės mokumo problemas patvirtina ir jos siekis pradėti restruktūrizavimo procesą. Tokių ir kitų byloje esančių duomenų pakanka nustatyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. 

6.4.                      Kartu su atskiruoju skundu yra teikiami ir prašomi priimti nauji įrodymai, patvirtinantys aplinkybes dėl atsakovės turtinės padėties ir mokumo – išrašai iš Juridinių asmenų registro, atsakovės 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaita, Vilniaus apygardos teismo nutartis priimti atsakovės vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 

7.       Atsakovė UAB „LitCon“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno  apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

7.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi priėmė atsakovės direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, kurioje nurodė, kad priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sustabdomas UAB „LitCon“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, leidžiama UAB „LitCon“ iš atsiskaitomųjų sąskaitų mokėti visus komercinei ūkinei veiklai vykdyti reikalingus mokėjimus ir įmokas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi UAB „LitCon“ iškelta restruktūrizavimo byla.

7.2.                      Minėtomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis atsakovei pritaikyta apsauga nuo išieškojimo iš turto bei nuo turto (įskaitant ir esančio atsiskaitomosiose sąskaitose) areštų, tikslu sudaryti sąlygas atsakovei išsaugoti ir plėtoti veiklą. Tai reiškia, kad atsakovei taikoma Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatyta turto apsauga, tad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebeturi prasmės, o teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vykdoma.

7.3.                      Su atsakovės atsiliepimu pridedamos jame paminėtos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. vasario 26 d. nutartys.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinis teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Ieškovė (apeliantė) SĮ „Kauno planas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išrašus iš Juridinių asmenų registro, atsakovės 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį priimti atsakovės vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiais naujai teikiamais įrodymais ieškovė grindžia atskirojo skundo argumentus apie atsakovės turtinės padėties pokyčius ir teisinius apsunkinimus jos turto režimui. Atsakovė UAB „LitCon“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. vasario 26 d. nutartis, susijusias su inicijuojamu teisminiu atsakovės restruktūrizavimo procesu. 

10.       Iš pateikiamų atskirojo skundo ir atsiliepimo priedų turinio matyti, kad kiekviena šalis jais siekia pagrįsti savo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo arba netaikymo poreikio ir galimybės. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

11.       Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti aktualų klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šalims iškilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Šalims kartu su procesiniais dokumentais buvo išsiųsti ir nauji įrodymai, todėl darytina išvada, kad šalys su jų (naujų įrodymų) turiniu yra susipažinusius ir prieštaravimų dėl jų vertinimo apeliaciniame procese nepareiškė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

13.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų – grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo, apeliacinis teismas šios sąlygos nustatymo teisingumo taip pat nevertina.

14.       Pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė, be kita ko, išsakė nuomonę, kad atsakovei pareikštas 41 772,13 Eur dydžio turtinis reikalavimas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje teisingai nurodė, kad pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).

15.       Šios nutarties 14 punkte nurodyta aplinkybė, jog reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto mastas nėra pakankamas pagrindas atsakovo lėšų ar materialaus turto areštui, taikytina ir ieškovės atskirojo skundo argumentams dėl 2017 metais atsakovės gauto grynojo pelno sumažėjimo, jos turto įkeitimo pagal hipotekos taisykles fakto. Tokie argumentai neduoda pagrindo pagrįstai manyti apie grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, be to, jie niekaip nesiejami su atsakovės galimais nesąžiningais ketinimais, nukreiptais išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovės valdymo organo bandymas inicijuoti jos restruktūrizavimo procesą liudija apie atsiradusius ar artimiausiu metu iškilsiančius atsakovės finansinės padėties sunkumus, tačiau vėlgi negali būti siejamas su grėsme šioje byloje galimo priimti sprendimo vykdymui. Restruktūrizavimo bylos inicijavimas yra įstatyme numatyta teisinė priemonė sudaryti sąlygas finansinių sunkumų turintiems asmenims išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, todėl toks atsakovės valdymo organų veikimas nesudaro prielaidų manyti apie aiškų grėsmės kėlimą būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui. Kaip jau minėta, turto areštas taikytinas tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovo nesąžiningais pripažintų veiksmų, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, ar kad jo finansinės padėties pokyčiai pokyčiai rodo tos padėties blogėjimą. Juolab kad byloje nėra objektyvių duomenų, nei patvirtinančių, nei paneigiančių teismo sprendimo operatyvaus įvykdymo perspektyvumą. Tokia pati išvada darytina ir vertinant apeliantės teiginį dėl atsakovės atžvilgiu iškeltų civilinių bylų skaičiaus, nes toks teiginys pats savaime nesukuria objektyvaus poreikio užtikrinti ieškovės ieškinį tokiomis priemonėmis, kokių prašo apeliantė.

16.       Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.  

17.       Ieškovė atsakovės nesąžiningą elgesį įrodinėjo iš esmės tuo, jog atsakovė, be pretenzijų  priėmusi ieškovės atliktus darbus ir privalėjusi sumokėti už juos, po to ėmėsi reikšti nepagrįstas pastabas ir kelti darbų trūkumus, nors ieškovės atliktais darbais naudojasi savo veikloje. Tokiu nesąžiningu elgesiu, pasak ieškovės, atsakovė siekia išvengti sutartinės prievolės atsiskaityti už priimtą ieškovės darbų rezultatą. Nurodyta apeliantės pozicija grindžiama ieškinio pareiškime išdėstytomis subjektyvaus turinio prielaidomis, kurių šioje bylos stadijoje nesąžiningumo vertinimo tikslu aiškiai nepakanka. Atsakovo elgesio vertinimas sąžiningumo aspektu negali būti siejamas su prievolės kreditoriui nevykdymu, nes tai jau yra argumentai dėl ginčo esmės. Šioje proceso stadijoje tokie ieškovės ieškinyje išdėstyti argumentai nėra aktualūs, nes ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo bus vertinamos sprendžiant šalių ginčą iš esmės. Tokių aplinkybių vertinimas reikštų teismo įsiterpimą į šalių ginčo esmę, nors svarstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą toks procesinis veiksmas negalimas. Ieškinio dėl sutartinių prievolių nevykdymo padavimas pats savaime dar nereiškia, jog atsakovė laikytina nesąžininga, o kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti objektyvias prielaidas dėl atsakovės nesąžiningumo, kiek tai sietina būtent su ketinimu iš esmės apsunkinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, ieškovės nebuvo nurodytos ir apeliacinio teismo nenustatytos. Pagal pateiktus duomenis nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar atlikti kitus sąmoningus veiksmus, dėl kurių būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas būtų apsunkintas. Vadinasi, nėra įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga.

18.       Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė galės pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turės iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

19.       Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                        Gintaras Pečiulis