Civilinė byla Nr. e2S-684-413/2023

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02165-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.1.2.2.5; 3.1.14.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic International Construction“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2772-986/2023, pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic International Construction“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Tarda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Arda adoria LT“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Baltic International Construction“ teismui pateiktu patikslintu ieškiniu atsakovėms UAB „Tarda ir UAB „Arda adoria LT“ prašė:

1.1.                      pripažinti 2020 m. sausio 29 d. sudarytą Trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 29/01/29/1 negaliojančia (niekine) nuo jos sudarymo momento;

1.2.                      pripažinti 2020 m. kovo 30 d. Susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu negaliojančiu (niekiniu) nuo jo sudarymo momento;

1.3.                      priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Tarda“ 3 150 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės patikslinto ieškinio dalį dėl 2020 m. kovo 30 d. Susitarimo dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu pripažinimo negaliojančiu (niekiniu).

3.       Teismas nustatė, kad ieškovė BUAB „Baltic International Construction“ ir atsakovė UAB „Tarda“ 2020 m. kovo 30 d. sudarė Susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu. Šiuo Susitarimu šalys susitarė visus nesutarimus dėl jo vykdymo ir/ar nevykdymo, taip pat visus ginčus, susijusius su šiuo Susitarimu spręsti derybomis, o nesutarus iki teismo, visus ginčus spręsti Statybos pramonės ir arbitražo teisme Kaune (juridinio asmens kodas 304072288). Ieškovui patikslinus ieškinį, atsakovė UAB „Tarda“ pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad Susitarime įtvirtinta arbitražinė išlyga, todėl šis ieškovės reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtinu.

4.       Anot teismo, šalių sudarytas Susitarimas nėra nuginčytas, šiuo metu yra galiojantis, todėl teismas neturi jurisdikcijos spręsti klausimo dėl ieškovės keliamo reikalavimo dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu (niekine) 2020 m. kovo 30 d. sudaryto susitarimo dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu. Jeigu teismas išsiaiškina, kad yra arbitražinis susitarimas, o atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis šio susitarimo, tai tokiu atveju ieškinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).

5.       Atsižvelgdamas į tai, kad Susitarimo šalis (atsakovė UAB „Tarda“) prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, teismas nutarė ieškovės ieškinį šioje reikalavimo dalyje palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Baltic International Construction“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – 2023 m. sausio 17 d. patikslintą ieškinį nagrinėti pilna apimtimi, prijungti prie bylos naujus įrodymus, susijusius su Statybos pramonės ir arbitražo teismo egzistavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Ieškovės ginčijamas Susitarimas yra kilęs iš Subrangos sutarties, kuriuo aptariamas Subrangos sutarties vykdymas, o Subrangos sutarties 19 punkte nustatyta, kad ginčai dėl Subrangos sutarties vykdymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka tame Lietuvos Respublikos teisme, kurio veikimo teritorijai priklauso Užsakovo (atsakovės UAB „Tarda“) buveinė. Subrangos sutartis pagal susitarimų hierarchiją yra aukščiau už Susitarimą, kuris kildinamas iš Subrangos sutarties.

6.2.                      Ginčijamas Susitarimas yra suklastotas, jis nėra sudarytas ieškovės tuo metu direktoriaus pareigas ėjusio V. M.. Ginčas dėl suklastotos Trišalės sutarties ir Susitarimo turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, kaip tai numatyta Subrangos sutarties 19 punkte.

6.3.                      Peržiūrėjus viešus registrus (VĮ Registrų centras, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) ir kitus portalus (rekvizitai.lt, advokatura.lt) nustatyta, kad Statybos pramonės ir arbitražo teismas, kurio teisinė forma Nuolatinė komercinio arbitražo institucija, įkurtas 2015 metais ir nuo to laiko nevykdo veiklos – neturėjo darbuotojų, negavo pajamų, kurios pirmininkas buvo ir yra M. R., kuris neturi teisinės praktikos – nėra įrašytas į advokatų ir advokatų padėjėjų sąrašą, nurodytas internetinio adresas www.siasoc.lt neveikia, negalima viešai susižinoti apie Statybos pramonės ir arbitražo teismą ir jos veiklą, viešai pateikiamą informaciją. Suklastotame Susitarime nurodytas Statybos pramonės ir arbitražo teismas yra neveikiantis, kurį atsakovė UAB „Tarda“ sąmoningai įrašė į Susitarimą, siekdama apsunkinti teisminį procesą.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Tarda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą, prijungti prie bylos elektroninio susirašinėjimo laiškus dėl Statybos pramonės arbitražo teismo veiklos. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

7.1.                      Remiantis CPK 184 straipsniu, dokumento suklastojimo faktą turi įrodyti ieškovas, o kol tai neįrodyta, Susitarimas negali būti laikomas suklastotu.

7.2.                      2023 m. kovo 19 d. buvo gautas Statybos pramonės arbitražo teismo pirmininko M. R. atsakymas, patvirtinantis, jog Statybos pramonės arbitražo teismas vykdo veiklą ir yra pasirengęs nagrinėti ginčą, jei šalių susitarime yra numatyta arbitražo išlyga. Taip pat paminėjo, jog šiuo metu nėra galimybės rasti informacijos apie Statybos pramonės arbitražo teismo elektroninę svetainę, nes oficialus puslapis yra atnaujinamas, tačiau visa informacija talpinama socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (atskirojo skundo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

9.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai grindžiami sekančiais argumentais:

9.1.                      Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, 2022m. sausio 4 d. nutartimi bendrovę nutarta likviduoti dėl bankroto, o 2022 m. birželio 13d. nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu; 

9.2.                      Ieškovė BUAB „Baltic International Construction“ su atsakove UAB „Tarda“ 2020 m. sausio 13 d. sudarė sutartį Nr. 20/01/13 dėl statybos darbų gyvenamojo namo renovacijos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos rangos sutartis);

9.3.                      Atsakovė UAB „Tardo“ 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 1 priėmė iš ieškovės darbus, o ieškovė 2020 m. kovo 31 d. atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą (Nr. BIC-19009) 3 150,00 Eur sumai plius PVM (661,50 Eur);

9.4.                      Atsakovė UAB „Tardo“, vadovaudamasi suklastotu ieškovės 2020 m. sausio 29 d. prašymu ir trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 29/01/29/1 pagrindu, 3 150,00 Eur pervedė ne ieškovei, o atsakovei UAB „Arda adoria LT“. Atsakovė pateikė teismui 2020 m. kovo 30 d. tariamai su ieškove sudarytą Susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu, kuris taip pat yra suklastotas. Ieškovės tuometinis direktorius V. M. jokio prašymo atsakovei nėra rašęs ir jokio trišalio susitarimo bei susitarimo dėl subrangos sutarties nutraukimo nebuvo pasirašęs;

9.5.                      Atsakovė UAB „Tarda“ suklastoto prašymo ir sutarčių pagrindu, elgdamasi nesąžiningai, 2020 m. sausio 31 d. pervedė 3 150,00 Eur ne ieškovei, o UAB „Arda adoria LT“, todėl minėta 2020 m. sausio 29 d. sutartis ir 2020 m. kovo 30 d. Susitarimas yra sudaryti neteisėtai, dėl to pripažintini negaliojančiais (niekiniais) nuo jų sudarymo momento, priteisinat ieškovei iš atsakovės UAB „Tarda“ 3 150,00 Eur skolą.

10.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Tarda“ prašė ieškinio reikalavimą dėl 2020 m. kovo 30 d. Susitarimo pripažinimo negaliojančiu palikti nenagrinėtą, kadangi ginčijamame susitarime yra arbitražinė išlyga ir teismas nėra kompetentingas nagrinėti ši reikalavimą.

11.       Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, jos prašymą patenkino ir ieškovės ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12.       Ieškovė nesutinka su minėta teismo nutartimi, kadangi, anot apeliantės, ginčijamas susitarimas yra suklastotas, ieškovė jo nebuvo pasirašiusi, be to, Susitarimas yra sudėtinė  Subrangos sutarties dalis, kurioje šalys susitarė, kad visi ginčai, susiję su subrangos sutartimi, turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme.

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad iškovė (subrangovas) ir atsakovė UAB „Tarda“ (genrangovas) 2020 m. sausio 13 d. pasirašė Subrangos sutartį Nr. 20/01/13, kurios 17 punktu susitarė visus iškilusius ginčus, susijusius su šia sutartimi, spręsti derybose, o nepavykus – Lietuvos Respublikos teisme pagal Užsakovo (atsakovės) buveinės vietą.

14.       Iš pateikto į bylą ginčijamo 2020 m. kovo 30 d. Susitarimo dėl subrangos sutarties Nr. 20/01/13 nutraukimo šalių susitarimu 11 punkto matyti, kad šalys visus nesutarimus dėl šio Susitarimo vykdymo ir/ar nevykdymo bei visus ginčus, susijusius su šiuo Susitarimu bei subrangos sutartimi Nr. 20/01/13 nutarė spręsti derybomis, o nesusitarus iki teismo – Statybos pramonės ir arbitražo teisme, Kaune (juridinio asmens kodas 304072288).

15.       Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2019).

16.       Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Jei arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (KAĮ 11 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl teismo ir arbitražo kompetencijos pasiskirstymo tais atvejais, kai inicijuojamas teismo procesas ir jame kyla ginčas dėl arbitražinės išlygos egzistavimo, KAĮ 19 straipsnio normos turi būti sistemiškai aiškinamos su teismo procesinius veiksmus reglamentuojančiomis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto bei KAĮ 11 straipsnio 1 dalies normomis.

17.       Sisteminis šių nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, kai kreipimosi į teismą metu yra pradėtas arbitražo procesas, teismas, remdamasis KAĮ 19 straipsnyje įtvirtintu arbitražo kompetencijos-kompetencijos principu, užtikrina galimybę pačiam arbitražui priimti sprendimą dėl kompetencijos nagrinėti bylą, todėl šio klausimo nenagrinėja iki tol, kol dėl jo nenuspręs arbitražas. Arbitražo priimtą šiuo klausimu sprendimą vėliau gali peržiūrėti kompetentingas valstybės teismas. Tuo atveju, kai reikalavimas pareiškiamas tik teisme, teismas turi pareigą CPK nustatyta tvarka išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, kartu spręsti, ar jis turi pareigą šalis nukreipti į arbitražą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Šiam klausimui išspręsti, būtina nustatyti, ar egzistuoja arbitražinė išlyga. Dėl to ginčas dėl arbitražinės išlygos egzistavimo, šalims nepasinaudojus teise pradėti arbitražo procesą, savaime nepašalina teismo pareigos nuspręsti dėl savo jurisdikcijos nagrinėti bylą, o tai yra neatsiejamai susiję su tuo, kad teismas turi vertinti arbitražinį susitarimą. Remdamasi nurodytais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad KAĮ 19 straipsnis negali būti aiškinamas taip, jog teismas turi nukreipti šalis į arbitražą išspręsti arbitražinio susitarimo egzistavimo klausimo, jei arbitražo procesas nėra pradėtas, o asmens inicijuotame teismo procese kyla klausimas dėl arbitražinės išlygos egzistavimo. Toks aiškinimas lemtų neproporcingą teisės kreiptis į teismą ribojimą ir nereikalingų išlaidų tokiame arbitražo procese atsiradimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2019).

18.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Sprendžiant klausimą, ar šalių vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudarytos sutartys laikytinos vientisu sandoriu ar savarankiškomis sutartimis, turi būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės, taip pat tai, kokios aplinkybės lėmė, kad šalys sudarė ne vieną, bet kelias sutartis (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021, 44, 46 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022).

19.       Apeliacinės instancijos teismas iš šios nutarties 9.2 – 9.4 punktuose nustatytų aplinkybių sprendžia, jog visos sutartys yra tarpusavyje susijusios, o ginčijami 2020 m. sausio 29 d. trišalis susitarimas ir 2020 m. kovo 30 d. Susitarimas dėl subrangos sutarties nutraukimo išplaukia iš pagrindinės 2020 m. sausio 13 d. subrangos sutarties, todėl šios visos sutartys negali būti vertinamos ir aiškinamos atsietai.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvieno arbitražinio susitarimo atveju būtina nustatyti, kokia buvo šalių valia jį sudarant. Kilus ginčui dėl sudaryto arbitražinio susitarimo turinio teismas turi susitarimą išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu, būtent: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013).

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018, 17 punktas). Spręsdamas dėl jurisdikcijos atsisakymo ir šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas; jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą (pvz., susitarta dėl nearbitruotino ginčo perdavimo arbitražui; pažeidžiamos išimtinio teismingumo taisyklės ir kt.). Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis ar negalintis būti įvykdytas, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017, 27 punktas).

22.       Vadovaujantis paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog teismas kilusį ginčą dėl arbitražinio susitarimo turėjo spręsti ne ieškinio priėmimo stadijoje, o bylą nagrinėjant iš esmės ir vadovaudamsis CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kadangi, kaip jau minėta, visos sutartys tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. 

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normoms, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindą dėl arbitražinės išlygos, todėl yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą patenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas