Civilinė byla Nr. e2A-537-603/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14800-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.;
2.1.2.6.; 2.6.29.1.; 2.6.29.4.;3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. A., L. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dilesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. A., L. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dilesta“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokumo sprendimai“ dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – antstolis Donatas Kisielius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovai R. A., L. N. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Dilesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mokumo sprendimai“, kurį patikslinę prašė:
1.1. pripažinti R. A. ir L. N. atsakovės naudai išduotus 2017 m. kovo 31 d. penkis paprastuosius (neprotestuotinus) vekselius UAB „Dilesta“ prievolės atsakovei grąžinti 15 000 Eur paskolą užtikrinimo priemone;
1.2. pripažinti negaliojančia R. A. ir L. N. atsakovės naudai išduotuose 2017 m. kovo 31 d. penkiuose paprastuosiuose (neprotestuotinuose) vekseliuose nustatytą įsipareigojimą mokėti 10 proc. dydžio mėnesines palūkanas;
1.3. pripažinti negaliojančiais R. A. ir L. N. atsakovės naudai išduotus 2017 m. kovo 31 d. keturis paprastuosius (neprotestuotinus) vekselius 12 000 Eur sumai ir taikyti restituciją priteisiant pastarųjų naudai vykdomosiose bylose Nr. 0174/20/00632 ir Nr. 0174/20/00633 išieškotas sumas;
1.4. priteisti ieškovams iš atsakovės 7 200,00 Eur permoką;
1.5. priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovai nurodė, kad:
2.1. atsakovė UAB „Mokumo sprendimai“, veikdama nesąžiningai, antstoliui Donatui Kisieliui pateikė vykdyti 2020 m. kovo 20 d. Kaišiadorių rajono 1-ojo biuro notaro priimtus keturis vykdomuosius įrašus, kuriais prašoma iš R. A. ir L. N. solidariai išieškoti 12 000 Eur tariamą skolą pagal 2017 m. kovo 31 d. R. A. ir L. N. išduotus keturis paprastuosius (neprotestuotinus) vekselius; 103,08 Eur notaro paimtą atlyginimą už vykdomųjų įrašų atlikimą; 1 261,37 Eur antstolio vykdymo išlaidas (iš viso 13 364,45 Eur);
2.2. 2016 m. birželio 6 d. nuomos sutarties pagrindu nuomotojas UAB „YIT Kausta būstas“, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d. išnuomojo ieškovei UAB „Dilesta“ 252,04 m2 komercinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose buvo ketinama vykdyti kavinės veikla. Ieškovė UAB „Dilesta“ didžiąją dalį išlaidų kavinės įrengimui ketino finansuoti bankinio kredito lėšomis, tačiau nepakankant kavinės veiklos pradžiai kredito lėšų, buvo reikalingas papildomas finansavimas;
2.3. ieškovė R. A. iš UAB „YIT Kausta būstas“ atstovų, su kuriais buvo derinama nuomos sutartis, gavo J. V. kontaktus, kuris sutiko paskolinti 15 000 Eur su sąlyga, kad UAB „Dilesta“ vadovas (ieškovas L. N.) ir akcininkė (ieškovė R. A.) pasirašys vekselius, garantuojančius skolos grąžinimą. Ieškovai pasirašytais vekseliais be sąlygų įsipareigojo sumokėti atsakovei vekseliuose nurodytą sumą;
2.4. atsakovė vekselių pasirašymo dieną (2017 m. kovo 31 d.) bankinio mokėjimo pavedimu pervedė 15000 Eur į ieškovės UAB „Dilesta“ banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“. Tarp UAB „Dilesta“ ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis dėl atsakovės pervestos 15000 Eur sumos;
2.5. ieškovė UAB „Dilesta“ 2017 m. birželio 1 d. bankinio mokėjimo pavedimu grąžino atsakovei 6000 Eur sumą, kitus mokėjimus - 16200 Eur atsakovės vadovui atliko grynais pinigais be jokių pakvitavimų. Viso laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sumokėta suma sudaro 22200 Eur;
2.6. atsakovės vadovui 2018 m. gruodžio 13 d. el. laišku ieškovams atsiuntus paskaičiavimus ir duomenis apie atliktus mokėjimus dengiant UAB „Dilesta“ skolą, ieškovai suprato, jog visą laiką buvo dengiamos tik palūkanos, kurių suma sudaro 16200 Eur. Kas mėnesį turėjo būti mokama 300,00 Eur palūkanų suma, nors buvo reikalaujama mokėti kiekvieną mėnesį po 1200 Eur įmokas. Atsakovės teigimu, ieškovams atliekant įmokas mažesnes nei 1 200 Eur suma, nebuvo dengiama pagrindinė skola. Už suteiktą paskolą atsakovės skaičiuojamos 10 procentų dydžio mėnesinės palūkanos (kas sudaro 120 procentų dydžio metinių palūkanų) pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, sudaro galimybę atsakovei lupikauti, t. y. gauti neprotingai dideles palūkanas;
2.7. ieškovai buvo įsitikinę, kad ieškovės UAB „Dilesta“ įsipareigojimas (prievolė) grąžinti skolą atsakovei pasibaigė. Tačiau 2020 m. kovo 20 d. Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaras G. B. atsakovei išdavė keturis vykdomuosius įrašus dėl nesumokėtos bendros 12000 Eur skolos pagal keturis vekselius ir 103,08 Eur notaro paimto atlyginimo išieškojimo. Antstolio Donato Kisieliaus kontoroje buvo priimti vykdyti keturi notaro išduoti vykdomieji įrašai pagal keturis vekselius dėl 12000 Eur skolos, 103,08 Eur notaro paimto atlyginimo už vykdomųjų įrašų atlikimą ir 1261,37 Eur vykdomųjų išlaidų išieškojimo iš solidarių skolininkų R. A. ir L. N.;
2.8. ieškovė R. A. pateikė antstoliui duomenis (įrodymus) apie UAB „Dilesta“ į atsakovės banko sąskaitą pervestą 6000 Eur sumą, kuria prašė mažinti atsakovės reikalaujamą išieškoti sumą. Antstolio pradėta vykdomoji byla nepagrįstai, kadangi reikalaujama skola pagal keturis vekselius yra grąžinta, o vekseliai pripažintini pasibaigusiais ir dėl to negaliojančiais.
3. Atsakovė UAB „Mokumo sprendimai“ atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. ieškovė UAB „Dilesta“ 2017 metų pradžioje kreipėsi į atsakovę su prašymu paskolinti 15000 Eur planuojamos kavinės (duomenys neskelbtini) veiklos finansavimui, nurodydama, jog dėl siekiamo gauti kredito iš banko bei kavinės veiklos pradėjimo būtinos apyvartinės lėšos UAB „Dilesta“ banko sąskaitoje. Atsakovės pasiūlyti kiti greitai pinigus galintys paskolinti juridiniai asmenys skaičiavo ypač dideles palūkanas (viršijo 50 procentų), be to, visi potencialūs skolintojai, susipažinę su ieškovės UAB „Dilesta“ finansine padėtimi, atsisakė tai daryti. Atsakovė sutiko ieškovei UAB „Dilesta“ suteikti 15000 Eur paskolą su 10 procentų dydžio mėnesinėmis palūkanomis. Ieškovams pasiūlytos sąlygos buvo priimtinos, su jomis sutiko;
3.2. vekseliuose nurodytos sąlygos ieškovams (fiziniams asmenims) buvo priimtinos ir jie aiškiai žinojo, kad pirmiausiai atlikdami mokėjimus jie dengia palūkanas. Sutartos 10 procentų dydžio mėnesinės palūkanos buvo laikomos ne tik kaip užmokestis už ieškovės UAB „Dilesta“ naudojimąsi atsakovės paskolinta 15000 Eur suma, bet ir kaip užmokestis pačiai atsakovei už jos vadovo teikiamas kavinės valdymo, finansų bei marketingo paslaugas;
3.3. ieškovai 2020 metais siekdami grąžinti atsakovei skolą, ieškojo papildomų finansavimo šaltinių tikslu refinansuoti atsakovei turimą skolą, tačiau to nepavykus padaryti, nusprendė neigti savo turimą skolą. Matydama, kad ieškovai negrąžina pagrindinės skolos, kreipėsi į Kaišiadorių rajono 1-ąjį notaro biurą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo, kadangi pagrindinė prievolė pagal 4 ginčo vekselius nesibaigė;
3.4. ieškovams negalėjo būti nežinoma ir jie negalėjo pasirašydami ginčo vekselius nesuprasti, kokius finansinius įsipareigojimus jie, kaip fiziniai asmenys, prisiima. Taip pat negalėjo nesuprasti, kad 15000 Eur paskola jiems visiškai nepažįstamo asmens galėjo būti suteikta neatlygintinai;
3.5. ieškovės UAB „Dilesta“ atlikti mokėjimai dengiant palūkanas nėra laikytini mokėjimais dengiant pagrindinę skolą (paskolos sumą), kurios grąžinimą garantavo būtent ieškovai, kaip fiziniai asmenys, pasirašydami penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Vekselis yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis susitarimą dėl palūkanų dydžio, kuris išreikštas aiškia lingvistine forma, suprantama kiekvienam asmeniui – 10 procentų mėnesinių palūkanų. Palūkanos už suteiktą 15000 Eur paskolą nuo 2017 m. birželio 30 d. sudarė 1200 Eur per mėnesį, o ieškovai tai žinojo ir suprato, kadangi tokius palūkanų grąžinimus jie atsakovei ir atliko;
3.6. ieškovai nepagrindė ir neįrodė nei vieno ginčijamų vekselių negaliojimo pagrindo. Ieškovei UAB „Dilesta“ dengiant tik palūkanas už atsakovės suteiktą 15000 Eur paskolą, pagrindinė prievolė nebuvo (į)vykdyta; ji nėra įvykdyta ir iki šiol;
3.7. ieškovai nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl 7200 Eur permokos iš atsakovės priteisimo. Atsakovė ieškovei UAB „Dilesta“ suteikė 15000 Eur paskolą, todėl ieškovams siekiant susigrąžinti iš atsakovės neva 7200 Eur permoką susidarytų situacija, jog atsakovė ieškovei UAB „Dilesta“ suteikė 15000 Eur beprocentinę paskolą (22 200 Eur – 7 200 Eur = 15 000 Eur). Tokia situacija negalima ne tik pagal tai, dėl ko buvo susitarta ir kas bus užfiksuota ginčo vekseliuose, bet ir pagal elementarią verslo logiką.
4. Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. posėdžio metu ieškovų atstovas atsiėmė prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovei UAB „Dilesta“ 7200 Eur permoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė atsakovei UAB „Mokumo sprendimai“ iš ieškovų R. A., L. N. ir UAB „Dilesta“ 3901,21 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1300,40 Eur.
6. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovų ginčijami vekseliai buvo išduoti atsakovės naudai užtikrinant ieškovei UAB „Dilesta“ suteiktos 15000 Eur paskolos grąžinimą. Pažymėjo, kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, kaip nagrinėjamu atveju, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir/ar vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se (savaime) nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys.
7. Įvertinęs atsakovei pateiktą susipažinti verslo planą ir UAB „Medicinos bankas“ sąlygas paskolai gauti, teismas nustatė, jog paskolos sutarties su atsakove sudarymo metu UAB „Dilesta“ reikėjo turėti apyvartinių lėšų banko sąskaitoje tam, kad galėtų gauti kreditą iš Medicinos banko tolimesniam verslo vystymui. Kadangi ieškovė UAB „Dilesta“, siekdama gauti kreditą iš banko, turėjo įkeisti bankui įsigyjamą ilgalaikį materialųjį kilnojamąją turtą, PVC suvirinimo įrenginį, automobilį (duomenys neskelbtini) bei 60 procentų bendrovės bankinės apyvartos lėšų, pažymėjo, kad paskolos užtikrinimo priemone galėjo būti tik tuometinės vienintelės UAB „Dilesta“ akcininkės (ieškovės) R. A. ir bendrovės vadovo L. N. išduoti penki paprastieji neprotestuotini vekseliai bendrai 15 000 Eur paskolos sumai.
8. Teismas, įvertinęs ieškovų R. A. ir L. N. paaiškinimus, padarė išvadą, kad jie tiek paskolos suteikimo metu, tiek vekselių pasirašymo metu suprato, jog paskola jiems išduodama su 10 procentų palūkanomis, jie sutiko su 10 procentų palūkanomis. Pažymėjo, kad ieškovai taip pat jokių pastabų/siūlymų dėl paskolos suteikimo sąlygų ir/ar dėl pasirašomų vekselių atsakovei neteikė, nors šalys laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. pavasario aktyviai bendradarbiavo, atsakovė nuolat primindavo ieškovams apie susidariusius įsiskolinimus ir jų apmokėjimą. Taip pat nenustatė, jog ieškovai būtų teikę atsakovei pretenzijas dėl atsiskaitymo tvarkos, sumokėtų lėšų paskirstymo, palūkanų dydžio ir kitų esminių paskolos sąlygų. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai pretenzijų nereiškė atsakovei gavę 2018 m. gruodžio 13 d. atsakovės elektroninį laišką su išsamia informacija apie ieškovų sumokėtas sumas, jų paskirstymą ir skolos likutį.
9. Teismas taip pat vertino ir vekselių turinį. Nurodė, jog vekselių, kaip skolos dokumentų, tekste pavartotos sąvokos yra aiškios, jos nėra dviprasmiškos, o žodžiai „įsipareigoju iki <...> grąžinti konkrečią sumą ir konkretaus dydžio palūkanas“ aiškiai suformuluoti taip, kaip jie turi būti suvokiami įprastomis aplinkybėmis sandorį sudarančių protingų asmenų, tai yra, kad skolininkas įsipareigoja sumokėti skolą ir palūkanas. Vertino, kad į bylą pateikti vekseliai pagal tekstinį turinį taip pat visiškai atitinka įstatyme apibrėžtus prievolei patvirtinti išduoto skolos dokumento – paskolos raštelio požymius.
10. Konstatavo, kad vekselio davėjams negalėjo būti nežinoma ir jie pasirašydami ginčo vekselius negalėjo nesuprasti, kokius finansinius įsipareigojimus jie, kaip fiziniai asmenys, prisiima. Tokią išvadą padarė įvertinęs tai, jog ieškovai R. A. ir L. N. yra verslininkai, besiverčiantys ūkine-komercine veikla, kad atsakovė ieškovei R. A. (susirašinėjant elektroniniu paštu) aiškiai nurodė, jog vekseliai pasirašomi kaip paskolos užtikrinimo priemonė. Ieškovams nepateikus įrodymų, jog ginčijamų vekselių pasirašymas neatitiko jų, kaip vekselių davėjų, vidinės valios, sprendė, jog ginčijami vekseliai buvo sudaryti laisva ieškovų valia, siekiant aiškiai apibrėžto ir ieškovams naudingo tikslo.
11. Teismo nuomone, ieškovai nepagrindė, jog atlikti mokėjimų priskyrimai palūkanoms padengti nepagrįsti, o palūkanų dydis yra nesąžiningas ir pažeidžiantis jų interesus. Iš byloje esančių susirašinėjimų sprendė, jog ieškovams buvo žinoma ir turėjo suprasti, kad iš jų atliekamų mokėjimų pirmiausiai dengiamos palūkanos, o byloje esanti UAB „Dilesta“ direktoriaus pavaduotojos R. A. (ieškovės) parašu patvirtinta skolų suderinimo lentelė pagrindžia, jog šalys buvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo grafiko ir mokėjimų eiliškumo (pirmiausia palūkanos, tuomet pagrindinė prievolė). Pažymėjo, kad ieškovai palūkanų dydžio klausimo nekėlė, neprieštaravo ir neteikė pretenzijų dėl nustatytos prievolių vykdymo tvarkos, kuri atitinka ir materialinės teisės nuostatas.
12. Teismas konstatavo atsakovę turėjus teisę 16200,00 Eur sumokėtas įmokas, gautas iš paskolos gavėjos UAB „Dilesta“ vykdant prievolę pagal paskolos sutartį, paskirstyti visų pirma panaudojant jas palūkanoms pagal paskolos sutartį apmokėti, o likusią sumą – pagrindinei prievolei įvykdyti. Nustatė, jog paskolos gavėja UAB „Dilesta“, įvykdžiusi dalį įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, liko skolinga atsakovei, todėl pagrindinė prievolė iki vykdomųjų įrašų išdavimo negalėjo būti pasibaigusi. Pažymėjo, kad UAB „Dilesta“ pagal paskolos sutartį neįvykdytos prievolės dalis (remiantis suderinimo aktu 12 000,00 Eur) neviršijo ginčijamuose keturiuose vekseliuose nurodytos bendros sumos, todėl atsakovė turėjo teisę pagal minėtus vekselius reikalauti išieškoti visą pagal pirminį sandorį neįvykdytos prievolės dalį.
13. Teismas laikė nepagrįstu ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 7200 Eur permoką. Nurodė, kad ieškovams siekiant susigrąžinti iš atsakovės neva tai 7200 Eur permoką susidarytų situacija, jog atsakovė ieškovei UAB „Dilesta“ suteikė 15000 Eur beprocentinę paskolą. Vertino, kad tokia situacija negalima ne tik pagal ginčo vekselius, ir pagal elementarią verslo logiką.
14. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2017 m. kovo 31 d. vekseliuose nustatytą vekselių davėjų įsipareigojimą mokėti 10 procentų dydžio mėnesines palūkanas ir/ar mažinti jau sumokėtas palūkanas. Pažymėjo, kad ieškovai įsipareigojimus atsakovei prisiėmė kaip verslininkai dėl savo verslo ir savo pačių rizika bei laisva valia, o byloje nėra duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą palūkanų taikymo institutu. Taip pat nurodė, kad sumokėtos palūkanos negali būti mažinamos, o ieškovai iki ieškinio pateikimo momento nepareiškė atsakovei jokių prieštaravimų ir/ar pretenzijos dėl palūkanų dydžio.
15. Teismas atsakovės patirtas 3901,21 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas pripažino pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl jas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Ieškovai pateiktame apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo prašo: 1) priimti ieškovų patikslinto ieškinio atsisakymą dalyje dėl reikalavimo iš atsakovės priteisti ieškovės UAB „Dilesta“ naudai 7200 Eur permoką ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais argumentais:
16.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išvadas dėl paskolos sutarties vykdymo tvarkos, mokamų įmokų dydžių ir jų paskirstymo eiliškumo bei galutinės skolos (ne) suderinimo padarė tinkamai neįvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovų teiktų paaiškinimų:
16.1.1. ieškovės UAB „Dilesta“ 15000 Eur paskola nebuvo susijusi su UAB „Medicinos bankas“ siekiamu gauti kreditu, kadangi kredito sutartyje nebuvo nurodyta sąlyga disponuoti 15000 Eur suma, o tik savo lėšomis prisidėti prie kavinės projekto. Išlaidos už statybines medžiagas buvo dengiamos ieškovės, o ne iš atsakovės skolintomis lėšomis, o ieškovei nereikėjo turėti apyvartinių lėšų banko sąskaitoje kreditui iš UAB „Medicinos bankas“ gauti;
16.1.2. nebuvo pagrindo 2018 m. gruodžio 13 d. el. laišku atsiųstos excel. lentelės „Srautai“ pripažinti ir vertinti kaip įrodymo, patvirtinančio šalių sutartą mokėjimo grafiką, įmokų paskirstymą ir eiliškumą. Atsakovė 15000 Eur paskolą suteikė vekseliuose nurodytam terminui, todėl nelogiška, jog dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo šalys susitarė pasibaigus paskolos grąžinimo terminui (po 2017 m. spalio 1 d.). Informacija pateikta ieškovams teiraujantis duomenų apie skolos likutį, tačiau lentelėje nėra šalių suderintų sąlygų ar duomenų, pagrindžiančių šalių suderintą valią. Byloje nėra duomenų, jog tarp šalių būtų buvęs sudarytas paskolos grąžinimo grafikas, kurį šalys būtų turėjusios iki paskolos sutarties termino pabaigos;
16.1.3. 2019 m. rugpjūčio 26 d. skolų suderinimo aktas nebuvo pasirašytas, todėl nepagrįsta išvada, jog skolų suderinimo aktu pripažinta 12000 Eur skola atsakovei. Tokio skolų suderinimo akto negalima laikyti įrodymu, patvirtinančius ieškovės UAB „Dilesta“ prievoles atsakovei. Be to, atsakovė teikė byloje 2020 m. balandžio 29 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta 9000 Eur skola, kuri nesutampa su atsakovės pagal vekselius reikalaujama suma;
16.2. teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „Dilesta“ atlikti mokėjimai atsakovei laikytini tik palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog paskola atsakovei negrąžinta. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, po termino pabaigos nebuvo pagrindo taikyti šalių sutarto mokėjimo palūkanų dydžio (10 procentų kasmėnesines palūkanas, kas sudaro 120 procentų metinių palūkanų). Priešingu atveju ieškovai neišgalėtų sumokėti paskolos, kadangi atsakovė neapibrėžtą laiką reikalautų mokėti palūkanas. Be to, rašytinė paskolos sutartis, kurioje būtų susitarta dėl paskolos sutarties sąlygų, palūkanų ir (ar) netesybų dydžio ir jų (ne)taikymo nebuvo sudaryta, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis;
16.3. pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog vekseliuose nurodytos sąlygos atitinka skolos raštelio požymius, nepasisakė ir nevertino aplinkybės dėl šalių sudarytos paskolos sutarties pripažinimo terminuota ir dėl to kylančių teisinių padarinių pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir 6.72 straipsnį. Teismas taip pat nepasisakė atribojant mokėjimo ir kompensacines palūkanas. Vekseliai buvo išduoti R. A. ir L. N. vardu, užtikrinant ieškovei UAB „Dilesta“ suteiktos 15000 Eur paskolos grąžinimą. Taigi tarp atsakovės ir UAB „Dilesta“ nebuvo rašytinio susitarimo dėl kompensacinių palūkanų dydžio. Tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuojant kaip paskolos teisinius santykius, atsakovės suteikta 15000 Eur paskola laikytina terminuota (suteikta laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. spalio 1 d.) ir išskaidyta į 5 įmokas. Todėl skaičiuojant 10 proc. dydžio mėnesines palūkanas (5 įmokos po 3000 Eur) už 6 mėnesių laikotarpį atsakovei turėjo būti sumokėta 6000 Eur palūkanų, o visa grąžintina atsakovei suma sudaro 21000 Eur;
16.4. teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovei UAB „Dilesta“ atlikus mokėjimus jos prievolė nepasibaigė. Atsakovė teikė 2020 m. balandžio 29 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, nurodydama, jog skola 9000 Eur, ir ji nesutampa su 4 vekseliuose nurodyta 12000 Eur suma. Taigi vien dėl to atsakovės pradėtas išieškojimas pagal 4 vekselius dėl 12000 Eur sumos nepagrįstas. Be to, teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, jog J. V. siekė atsakovės buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti ieškovei UAB „Dilesta“ suteiktos paskolos ir iš jos gaunamų mokėjimų. Atsakovė neišrašė ir nepateikė jokių palūkanų sąskaitų, buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo gautų 16200 Eur grynais, reikalavo mokėti grynais pinigais;
16.5. atsakovė nepateikė įrodymų apie likusį ieškovės UAB „Dilesta“ skolos dydį. J. V. nepateikė jokių rašytinių pretenzijų ar konkrečių duomenų dėl galimo skolos dydžio (neskaitant 2018 m. gruodžio 18 d. exel lentelės), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumokėtos atsakovei 16200 Eur sumos kvalifikuoti kaip mokėjimų už palūkanas. Be to, iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokia galėtų būti atsakovės reikalaujama skola dėl tariamai negrąžintos paskolos, o apylinkės teismas tokių aplinkybių netyrė ir nevertino, nors tai turi teisinės reikšmės prievolei pripažinti (ne)pasibaigusia;
16.6. apeliaciniu skundu neginčijama skundžiamo sprendimo dalis, kuria išnagrinėtas patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „Dilesta“ naudai 7 200 Eur permoką. Todėl atsisakoma patikslinto ieškinio reikalavimo dalies, kuria prašoma priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „Dilesta“ naudai 7200 Eur permoką, o ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos.
17. Atsakovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
17.1. pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingus įrodymus, nustatė svarbias bylai aplinkybes. Apeliantai nenurodo teisinių argumentų, kokias konkrečias įrodymų vertinimo taisykles teismas pažeidė vertindamas byloje esančius įrodymus, be to, nurodo visiškai kitas faktines aplinkybes nei buvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teigdami, kad atsakovės paskola nėra susijusi su iš UAB „Medicinos bankas" ketinamu gauti kreditu, nepateikė jokių įrodymų, kam atsakovės suteikta paskola galėjo būti panaudota, nepateikia įrodymų, kam šią sumą panaudojo, todėl teismas pagrįstai vertino, jog lėšos buvo reikalingos kreditui UAB „Medicinos bankas“ gauti. Nors ieškovai ginčijo faktines aplinkybes, susijusias su jų pateikta excel lentele, tačiau ieškovės UAB „Dilesta“ ir R. A. šį dokumentą patvirtino raštu ir įmonės antspaudu, o duodami teisme paaiškinimus tokią aplinkybę patvirtino, tokiu būdu pripažindami palūkanų mokėjimo grafiką, mokėjimų eiliškumą, palūkanų dydį bei galutinę sutartą UAB „Dilesta“ mokėtiną sumą atsakovei. Paskolos netinkamą grąžinimą pagrindžia pačių ieškovų pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis, iš kurio matyti, jog atsakovė reikalavo sumokėti pagrindinę prievolę ir palūkanas, o ieškovai teisinosi įvairiomis aplinkybėmis, tačiau nepareiškė prieštaravimo dėl mokėjimų ar mokėjimo tvarkos ir terminų. Ieškovai niekada nereikalavo pakvitavimų, tačiau faktiškai sumokėtų lėšų sumą (tiek palūkanas, tiek ir pagrindinę paskolos sumą) patvirtino atsakovės nusiųsta ir ieškovės UAB „Dilesta“ raštu patvirtinta lentelė. Ieškovė UAB „Dilesta“ savo valia patvirtino skolą atsakovei, nusiųsdama elektroninį laišką su ieškovės buhalterės parengtu 2019 m. rugpjūčio 26 d. skolų suderinimo aktu, todėl priešingai nei įrodinėja ieškovai, aktas pateiktas atsakovei su reikalavimu jį patvirtinti. Apeliantai nepagrindė, jog UAB „Dilesta“ sumokėjo sutartą sumą, o ieškovė UAB „Dilesta“ neginčija sudarytos sutarties su atsakove ar jos sąlygų, neprašo jos nutraukti ar laikyti pasibaigusia;
17.2. teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės UAB „Dilesta“ atlikti mokėjimai atsakovei laikytini tik palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimu, ir padarė teisingą išvadą, jog prievolė grąžinti paskolą nebuvo įvykdyta. Apeliantai pateiktame apeliaciniame skunde pripažino buvus susitarimą mokėti 10 proc. kasmėnesinių palūkanų dydį. Veikdami kaip verslininkai ieškovai turėjo ir galėjo suprasti, kokius įsipareigojimus prisiima bei įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Tai, jog su UAB „Dilesta“ nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis ir nebuvo susitarta dėl netesybų ar palūkanų, neturi teisinės reikšmės, kadangi pagal teisinį reglamentavimą laiku negrąžinus paskolos mokamos palūkanos. Ieškovai nepagrįstai susiejo paskolą su vekseliais, nurodydami, kad palūkanos mokėtinos pagal vekselius, kadangi ieškovai R. A. ir L. N. mokėjimus atliko UAB „Dilesta“ vardu ir iš UAB „Dilesta“ lėšų, o ne kaip asmenys išdavę vekselius;
17.3. nepagrįsti ieškovų argumentai ginčijant palūkanų nustatymo faktą atsakovės ir ieškovų sutartiniuose santykiuose. Ieškovai buvo verslininkai ir savo įsipareigojimus prisiėmė dėl savo verslo (planuojamos kavinės (duomenys neskelbtini) veiklos finansavimui) ir savo pačių rizika bei laisva valia. Ieškovė UAB „Dilesta“ buvo prisiėmusi ir daugiau įsipareigojimų, kas pagrindžia aplinkybę, jog UAB „Dilesta“ savo verslo praktikoje yra linkusi prisiimti nemažų palūkanų įsipareigojimus. Be to, ieškovė su atsakove susitarė dėl mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio, atsakovė nepiktnaudžiavo palūkanų taikymo institutu, o ieškovai iki ieškinio pateikimo momento nepareiškė prieštaravimo ar pretenzijos dėl palūkanų dydžio. Mažinti sumokėtas palūkanas draudžia pagal analogiją taikytinos materialinės teisės normos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.874 straipsnio 1 dalis);
17.4. ieškinio dalyką sudarė reikalavimas pripažinti negaliojančiais R. A. ir L. N. atsakovės naudai išduotus 2017 m. kovo 31 d. 4 (keturis) paprastuosius (neprotestuotinus) vekselius 12 000 Eur sumai ir taikyti restituciją, priteisiant pastarųjų naudai vykdomosiose bylose Nr. 0174/20/00632 ir Nr. 0174/20/00633 išieškotas sumas bei UAB „Dilesta" reikalavimas iš atsakovės priteisti tariamą 7200,00 Eur permoką. Ieškovė UAB „Dilesta" vėliau procese savo reikalavimo nebepalaikė, o reikalavimo teisės dėl išduotų vekselių ir jų sąlygų ginčijimo niekada neturėjo. Todėl atsakovė neprivalėjo pateikti daugiau rašytinių įrodymų dėl sutartinių santykių su ieškove UAB „Dilesta“, o suderinta lentelė pakankamai detaliai pagrindžia paskolos santykius.
k o n s t a t u o ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
20. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nepripažintas prievolės įvykdymas ir nenustatyta, jog pasibaigė prievolės pagal išduotus vekselius įvykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog ieškovei UAB „Dilesta“ kreipusis į atsakovę dėl paskolos suteikimo, ieškovei buvo suteikta be rašytinės paskolos sutarties 15000 Eur paskola, padarant 2017 m. kovo 31 d. mokėjimo pavedimą.
23. Nustatyta, kad prievolė grąžinti paskolą užtikrinta ieškovės UAB „Dilesta“ vadovo L. N. ir akcininkės R. A. pasirašytais vekseliais:
23.1. 2017 m. kovo 31 d. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame iki 2017 m. birželio 1 d. be sąlygų ieškovai įsipareigojo sumokėti UAB „Mokumo sprendimai“ 3 000,00 Eur bei 10 procentų dydžio mėnesines palūkanas;
23.2. 2017 m. kovo 31 d. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame iki 2017 m. liepos 1 d. be sąlygų ieškovai įsipareigojo sumokėti UAB „Mokumo sprendimai“ 3 000,00 Eur bei 10 procentų dydžio mėnesines palūkanas.
23.3. 2017 m. kovo 31 d. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. be sąlygų ieškovai įsipareigojo sumokėti UAB „Mokumo sprendimai“ 3 000,00 Eur bei 10 procentų dydžio mėnesines palūkanas.
23.4. 2017 m. kovo 31 d. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame iki 2017 m. rugsėjo 1 d. be sąlygų ieškovai įsipareigojo sumokėti UAB „Mokumo sprendimai“ 3 000,00 Eur bei 10 procentų dydžio mėnesines palūkanas.
23.5. 2017 m. kovo 31 d. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame iki 2017 m. spalio 1 d. be sąlygų ieškovai įsipareigojo sumokėti UAB „Mokumo sprendimai“ 3 000,00 Eur bei 10 procentų dydžio mėnesines palūkanas.
24. Byloje ginčo nekyla, jog UAB „Dilesta“ 2017 m. birželio 1 d. bankinio mokėjimo pavedimu grąžino atsakovei 6000 Eur sumą, kitus mokėjimus - 16200 Eur atsakovės vadovui atliko grynais pinigais be jokių pakvitavimų.
25. Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaras G. B. 2020 m. kovo 20 d. atsakovei išdavė keturis vykdomuosius įrašus dėl nesumokėtos bendros 12 000 Eur skolos pagal keturis 2017 m. kovo 31 d. UAB „Dilesta“ vadovo L. N. ir bendrovės akcininkės R. A. pasirašytus paprastus neprotestuotinus vekselius ir 103,08 Eur notaro paimto atlyginimo išieškojimo.
26. Antstolio Donato Kisieliaus kontoroje 2020 m. balandžio 3 d. patvarkymais priimti vykdyti keturi Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. atsakovei išduoti vykdomieji įrašai dėl 12 000 Eur skolos, 103,08 Eur notaro paimto atlyginimo už vykdomųjų įrašų atlikimą ir 1 261,37 Eur vykdomųjų išlaidų išieškojimo iš solidarių skolininkų R. A. ir L. N..
27. Ieškovai įrodinėjo, jog ieškovė UAB „Dilesta“ grąžino atsakovei 15000 Eur paskolą, todėl prievolė atsakovei įvykdyta ir išduoti ieškovų R. A. ir L. N. vekseliai nepagrįstai pateikti vykdymui. Ieškovų teigimu, skaičiuojamos 10 procentų mėnesinės palūkanos už suteiktą 15000 Eur paskolą nepagrįstai, tokio palūkanų skaičiavimo nesitikėjo ir manė, kad ieškovei UAB „Dilesta“ sumokėjus laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš viso 22200 Eur, prievolė įvykdyta. Atsakovė savo ruožtu rėmėsi argumentu, jog prievolė grąžinti paskolą nėra įvykdyta, o atlikti mokėjimai paskirstyti palūkanų apmokėjimui. Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad pasirašytais vekseliais užtikrinę ieškovės UAB „Dilesta“ prievolę grąžinti 15000 Eur paskolą ieškovai suprato ir žinojo mokėtinų palūkanų dydį, riziką prisiėmė savo laisva valia, atliktų mokėjimų paskirstymo tvarkos ir palūkanų dydžio neginčijo, taip pat sutiko ir su lentele, kurioje pateikti detalūs paskaičiavimai, tarp jų nurodytos ir palūkanos bei pagrindinės skolos likutis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesinius dokumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, jog ieškovės UAB „Dilesta“ pagrindinė prievolė nebuvo (o taip pat iki šiol nėra) tinkamai įvykdyta, todėl buvo išduoti vykdomieji įrašai bei pradėtas priverstinis jų vykdymas.
28. Apeliantai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydami, jog neįvertindamas bylai reikšmingų įrodymų pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl paskolos sutarties vykdymo, dėl atliktų mokėjimų ir jų paskirstymo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nepagrįstai vertino ieškovės UAB „Dilesta“ sumokėtas sumas kaip palūkanų apmokėjimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės UAB „Dilesta“ prievolė grąžinti atsakovei 15000 Eur paskolą nepasibaigė. Taigi apeliaciniame skunde apeliantai kelia klausimą, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl atliktų mokėjimų bei jų paskirstymo ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovė UAB „Dilesta“ neįvykdė prievolės, dėl ko išduoti ir pateikti vykdyti priverstine tvarka vykdomieji įrašai.
29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 40 punktą). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų argumentus, susijusius su atliktu skundžiamame sprendime įrodymų vertinimu, neturi pagrindo sutikti, jog pirmosios instancijos teismas išvadas padarė pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog išvados padarytos įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, skundžiamame sprendime išsamiai aptariami atitinkamus argumentus ir išvadas pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai, todėl, priešingai nei nurodo apeliantai, nėra pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kita vertus, apeliantai nedetalizavo, kokias įrodymų vertinimo taisykles padarydamas skundžiamame sprendime išvadas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien apeliantams nepalankaus sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo vertinti ir spręsti, jog sprendime padarytos išvados priimtos pažeidus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir apeliantams, jog apylinkės teismas nepagrįstai ieškovei UAB „Dilesta“ 15000 Eur suteiktą paskolą susiejo su ketinamu gauti kreditu iš UAB „Medicinos bankas“. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas aptarė su paskolos išdavimu UAB „Dilesta“ susijusias aplinkybes remdamasis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais ir padarė išvadą, jog ieškovei UAB „Dilesta“ buvo reikalingos lėšos sąskaitoje tikslu gauti paskolą iš UAB „Medicinos bankas“ verslo vykdymui. Nors apeliantai įrodinėja, kad tokia išvada nepagrįsta, kadangi pateiktoje 2017 m. balandžio 3 d. kreditavimo sutartyje Nr. LOAN_269412 sąlygos, jog UAB „Dilesta“ turėjo disponuoti 15000 Eur suma nebuvo, tačiau iš pačių apeliantų pateiktos minėtos sutarties ištraukos matyti, jog buvo reikalinga pateikti dokumentus apie tai, kad buvo sąlyga nuosavomis lėšomis sumokėti 29390,81 Eur sumą už statybinius produktus ir įrangą. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantai, UAB „Dilesta“ buvo reikalingos nuosavos lėšos kreditui gauti tikslu vystyti verslą, o apeliantai nepagrindė, jog kredito įstaigos reikalauta suma disponavo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl paskolos reikalingumo ieškovei UAB „Dilesta“ kreditui gauti.
32. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog ieškovai, pasirašydami vekselius, negalėjo nežinoti ir nesuprasti prisiimtų įsipareigojimų apimties bei pasekmių, kylančių neįvykdžius ieškovei UAB „Dilesta“ prievolės grąžinti paskolą. Kaip jau buvo minėta, ginčo dėl atliktų mokėjimų tiek pavedimu, tiek ir grynais pinigais atsakovei nekyla. Iš ieškovų L. N. ir R. A. pasirašytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių matyti, jog susitarta dėl dešimties procentų kasmėnesinių palūkanų dydžio, tekstas, kaip pagrįsti atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, aiškus ir suprantamas. Apeliantai ir kilus ginčui iš esmės neginčija palūkanų dydžio, taip pat pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog vekseliai ir jų pagrindu atsiradę įsipareigojimai prisiimti laisva valia, kad apeliantai kaip verslininkai, besiverčiantys ūkine komercine veikla, negalėjo nesuprasti prisiimtų įsipareigojimų turinio ir prievolės nevykdymo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir skundžiamo sprendimo išvadai, jog išduodami vekselius ir suprasdami, kokiu tikslu vekseliai išduodami, apeliantai negalėjo nesuprasti, kad ieškovei UAB „Dilesta“ paskola išduodama su dešimties procentų palūkanomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantai, pasirašydami vekselius, jokių pastabų ar prieštaravimų atsakovei dėl palūkanų ir jų dydžio nepareiškė. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, jog apeliantai būtų pareiškę pastabas vėliau, po vekselių pasirašymo atsakovei siunčiant ieškovei priminimą elektroniniu paštu apie artėjantį atsiskaitymą arba vėlesniu laikotarpiu, nors byloje esantys susirašinėjimai pagrindžia apeliantų ir atsakovės gana aktyvų tarpusavio bendravimą.
33. Byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų visuma nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovės UAB „Dilesta“ atlikti mokėjimai atsakovei pagrįstai užskaityti kaip palūkanos, o apeliantų argumentai nepagrindžia, jog ir ši pirmosios instancijos išvada padaryta netinkamai įvertinus įrodymus. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikta ieškovės R. A. parašu ir UAB „Dilesta“ antspaudu patvirtinta skolų suderinimo lentelė, kuria patvirtintas palūkanų mokėjimo eiliškumas bei mokėtinos palūkanos, taip pat ir skolos likutis (tripliko priedas Nr. 1). Nors apeliantai laikosi pozicijos, kad tokia lentelė buvo pateikta tikslu užfiksuoti grynųjų pinigų sumokėjimo patvirtinimą, o lentelėje palūkanų dydis, mokėjimo tvarka, galutinių mokėtinų sumų dydis nebuvo patvirtintas, tačiau byloje nėra pateikti duomenys apie tai, kad dėl lentelėje nurodomų duomenų būtų reiškiamos pastabos ar prieštaravimai, kad apeliantai nesutiko su lentelėje nurodomomis sumomis. Kaip jau buvo minėta, lentelė patvirtinta ieškovės R. A. parašu ir UAB „Dilesta“ antspaudu, todėl ją kaip įrodymą įvertinus kartu su vėlesniu šalių susirašinėjimu bei šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas pagrįstai laikė patvirtinančia ieškovų prievoles atsakovei ir jų egzistavimą. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo, šalys gana aktyviai bendravo tarpusavyje, atsakovė primindavo apie įsiskolinimų apmokėjimą, tačiau apeliantai nei dėl apmokėjimo, ne dėl esminių sąlygų, tarp jų ir mokėtinų palūkanų, į atsakovę nesikreipė ir pretenzijų nereiškė. Dar daugiau, toks prievolių vykdymo eiliškumas, koks buvo taikomas atsakovės gavus mokėjimus, pagrįstas ir teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu CK 6.54 straipsnyje. Taigi vertintina, jog paneigta apeliantų įrodinėjama aplinkybė, kad mokėjimai nepagrįstai įskaityti kaip palūkanos.
34. Skundžiamo sprendimo išvadai dėl pagrįstai skaičiuotų palūkanų ir atliktų mokėjimų paskirstymo neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog tarp ieškovės UAB „Dilesta“ ir atsakovės nebuvo sudarytos rašytinės paskolos sutarties ir atskirai susitarta dėl palūkanų ar jų užskaitymo. Viena vertus, kaip jau buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo ir nepaneigta apeliacinio skundo argumentais, susitarimą dėl palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtina byloje esanti lentelė (tripliko priedas Nr. 1). Kita vertus, pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį preziumuojama, jog paskolos sutartis yra lygintinė, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, todėl, ieškovei UAB „Dilesta“ neįrodžius paskolos grąžinimo fakto, pagrįstai skaičiuotos palūkanos. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pirmosios instancijos skundžiamame sprendime pažymėjo, jog beprocentinė paskola negalima ne tik dėl palūkanų užfiksavimo ginčo vekseliuose, bet ir pagal elementarią verslo logiką.
35. Pagal kasacinio teismo praktiką, išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei UAB „Dilesta“ įvykdžius dalį prievolės pagal paskolos sutartį, pagrindinė ieškovės UAB „Dilesta“ prievolė iki vykdomųjų raštų išdavimo negalėjo būti pasibaigusi. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė UAB „Dilesta“ pripažino skolą 2019 m. rugpjūčio 26 d. skolų suderinimo akte, pagal kurį skola atsakovei sudaro 12000 Eur ir neviršija iš esmės vekseliuose nurodytos bendros sumos. Taigi byloje nesant įrodymų, jog prievolė įvykdyta, ginčo vekselių kaip prievolės užtikrinimo priemonės, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais.
37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje šalių pateiktus įrodymus ir pagrįstai ieškovų reikalavimų netenkino. Ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantams neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
41. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovų apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
42. Ieškovas pateikė teismui įrodymus - 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, priedą prie sąskaitos – ataskaitą apie atliktus darbus, ir 2022 m. sausio 3 d. mokėjimo dokumentą, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 1391,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių. Remiantis išdėstytu atsakovei priteistina iš apeliantų (ieškovų) lygiomis dalimis jos patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Mokumo sprendimai“ (juridinio asmens kodas 302754429) iš ieškovų R. A., L. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dilesta“ (juridinio asmens kodas 302966033) 1391,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 463,83 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Jadvyga Mardosevič
Jūra Marija Strumskienė