Civilinė byla Nr. e2-13405-962/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07337-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovei R. S., ieškovės atstovei advokatei E. G.,

atsakovėms D. T., I. B.,

atsakovių J. K., E. M., D. T., I. B. atstovei advokato padėjėjai J. R.,

trečiajam asmeniui I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovėms J. K., E. M., D. T., I. B. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys I. V., Lietuvos Respublika atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

1.       Ieškovė R. S. (toliau – ieškovė) prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu – pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad ieškovei priskirtina naudotis patalpomis plane pažymėtomis 1 – 8 (9,13 m2), 1 – 7 (7,20 m2), 1 – 1 (5,28 m2), 1 – 2 (1,04 m2), 1 – 3 (1,04 m2), 1 – 4 (0,92 m2), 1 – 5(1,13 m2), 1 – 6 (1,08 m2), viso sudarančias 26,82 m2; atsakovei I. B. priskiriant naudotis patalpa plane pažymėta 1 – 9 (11,68 m2), kas beveik atitinka jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį (11,80 m2); atsakovei D. T. priskiriant naudotis patalpa plane pažymėta 1 – 12 (10,10 m2), kas beveik atitinka jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį (10,59 m2); atsakovei E. M. priskiriant naudotis patalpa plane pažymėta 1 – 10 (7,74 m2), kas beveik atitinka jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį (9,07 m2); atsakovei J. K. priskiriant naudotis patalpomis plane pažymėtomis 1 – 11 (7,74 m2) ir 1 – 13 (11,65 m2); priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei ir atsakovėms bendros dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – pastatas – ūkinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tai yra ieškovei priklauso 45/150 dalys šio pastato, sudarančios apie 23,46 m2, atsakovei I. B. – 47/300 dalys, sudarančios 11,80 m2, atsakovei D. T. priklauso 14/100 dalių, sudarančių 10,59 m2, atsakovei E. M. priklauso 12/100 dalių, sudarančių 9,07 m2, atsakovei J. K. priklauso 27/100 dalys, sudarančios 20,42 m2. Naudojimosi tvarka šiuo nekilnojamuoju turtu nėra nustatyta. Visas ūkinis pastatas yra sudalintas į atskirus sandėliukus, kurie yra suformuoti pertvarkomis, todėl ieškovė siūlo nustatyti naudojimosi pagal savo ieškinio reikalavimuose jos nurodytą naudojimosi tvarką. Ieškovės vertinimu, jos siūloma naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu, labiausiai atitinka šalims priklausančias nekilnojamojo turto dalis. Be to, labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus, tai yra kiekviena šalis turi po atskirą, pertvaromis atskirtą sandėlį. Tokia naudojimosi tvarka, ieškovės manymu, yra racionali ir garantuoja visų nekilnojamojo turto bendrasavininkių teises ir teisėtus interesus. Ieškovės teikiamas nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projektas atitinka nusistovėjusią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką bei nekilnojamojo turto dalis, priklausančias šalims, atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus. Ieškovei valstybė vietoje dalies kompensacijos grąžino sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), 17 m2 ir ieškovė nuo 2013 metų šiuo nekilnojamuoju turtu negalėjo naudotis, kadangi visas tas sandėlis yra užimtas kaimynų daiktais, nėra nurodyta konkreti vieta, kuri priklausytų ieškovei. Vėliau ieškovės dukra jai padovanojo dar kelis jai nereikalingus sandėlius, kad ieškovė galėtų jais naudotis. Ieškovė visą laiką dirbo pagal individualią veiklą, todėl nori jai nuosavybės teise priklausančius sandėlius suremontuoti ir panaudoti darbui, tačiau visas plotas yra užimtas kaimynų, ieškovė neturi teisės net prieiti prie jai priklausančių sandėlių. Ieškovė norėjo su atsakovėmis susitarti taikiai, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas ir ignoruojamas. Ieškovė prašo 1-8 sukeisti su dabar naudojamu sandėliu 1-10, kadangi kitaip neišeina padaryti sandėlį iš to ploto, nes nėra nei sienos, nei durų. Nurodė, kad 1-9 dabar ir anksčiau naudojasi I. B.. Ieškinio reikalavimuose nurodyta skaičiuotė, ieškovės teigimu, atitinka jos ir šalių turimų sandėlių plotų dalis, tiek nusistovėjusią tvarką. Nurodė, kad ji pati adresu (duomenys neskelbtini) negyvena. Kompensacijos už jai priklausančią turto dalį ji nesutiktų gauti, kadangi jai priklausančius sandėlius ji nori panaudoti gauti papildomoms lėšoms. Nurodė, kad I. B. priklausantis sandėlis 1-9 nuo statinio pastatymo pradžios buvo naudojamas ieškovės senelių kartu su atsakovės tėvais. Patvirtino, kad visą laiką sandėlių naudojimo tvarka buvo tokia kaip nurodyta atsakovių atsiliepime. Kiek jai žinoma, atsakovė J. K. savo sandėliu nesinaudoja, jį yra perdavusi atsakovei I. B..

3.       Ieškovės atstovė palaikė atstovaujamosios poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

II.                      Atsakovų argumentai

4.       Atsakovės su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir atsakovių atstovė advokato padėjėja J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė nuo 2013 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teises į 47/300 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (11,85 m2). Nors nuosavybės teisės yra registruotos ieškovės vardu, tačiau ji niekada šiuo turtu nesinaudojo, juo nesirūpino ir neprižiūrėjo. Faktiškai šiuo turtu visą laiką disponavo ieškovės dukra – trečiasis asmuo I. V., kuri 2021 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu visą savo ūkinio pastato valdomą dalį perleido ieškovei, tačiau ir toliau likdama faktine minėto nekilnojamojo turto naudotoja. Tokiu būdu ieškovė nuo 2021 m. kovo 18 d. tapo 47/150 pastato – ūkinio pastato ir ½ dalies sandėlio savininkė. Trečiasis asmuo I. V. ir šiuo metu visu turtu naudojasi, jį valdo kaip savo be sąlygų ir išlygų, jai žinoma faktinė tarp bendraturčių nusistovėjusi tvarka, kurią šiuo metu reikalaujama pakeisti be jokių kompromisų ieškojimo. Atsakovių teigimu, ieškovė apie nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką žemės sklypu, ūkiniu pastatu žino tik iš savo dukters I. V., tačiau nusiteikusi konfliktiškai visų bendraturčių atžvilgiu, nesiekia taikos, o tik reikalauja. Gyvenamajame name, kurio priklausinys yra minėtas ūkinis pastatas – sandėliukai, ieškovė neturi buto, ji šiuo adresu negyvena. Tame ūkiniame pastate nėra jokių ieškovės daiktų, ji čia lankosi retai, o į ūkinį pastatą net neužeina. Atsakovių vertinimu, pastaruoju metu, ieškovė aktyviais veiksmais tik siekia pakenkti bendraturčiams, naudojasi apsimestiniu sandoriu – dovanojimo sutartimi, siekia įgyti sau daugiau privilegijų. Nei vienam bendraturčiui nesuteikta teisė įgyti daugiau pranašumo prieš kitus turto savininkus. 2021 m. kovo 12 d. I. V. buvo išsiųstas pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kuris jai pasirašytinai buvo įteiktas 2021 m. kovo 17 d. Atsakovės yra kategoriškos nuomonės, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytas dovanojimo sandoris yra apsimestinis, jis nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes apdovanotoji – ieškovė dovanos nepriėmė, šiuo dovanotu turtu ir toliau naudojasi išimtinai jos dukra I. V., kuri ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, nežinodama realios tikrovės, nedalyvavusi jokiuose tarp bendraturčių vykusiuose pokalbiuose, pasitarimuose ir kt., ieškovė nurodo ieškinyje neatitinkančias tikrovės aplinkybes, kurios jai žinomos tik iš I. V.. Atsakovės gyvenamajame name, kurio priklausinys yra ūkinis pastatas, gyvena daugelį metų, mažiausiai 45 metus, tuo tarpu trečiasis asmuo I. V. minėtame name apsigyveno nuo 2019 m., paveldėjus turtą pagal testamentą mirus T. P., todėl atsakovių vertinimu, galimai sąžiningai klysta dėl nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Be to, tokiu būdu klaidina ir teismą, nes trečiasis asmuo pati padariusi teisės pažeidimus bei pažeidusi kitų bendraturčių teisėtus interesus, kurie yra fiksuoti Statybų inspekcijos, surašant 2021 m. balandžio 16 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), siekia nepagrįstai įgyti daugiau pranašumo kitų bendraturčių atžvilgiu. Sandėliu 1-7 ir 1-8 nepertraukiamai naudojosi ir naudojasi I. B., šiuo metu tai viena patalpa, neatskirta, 1-11 naudojosi ir naudojasi E. M., patalpomis 1-13 ir 1-14 visą laiką naudojosi ir naudojasi D. T., 1-1 patekimas į 1-7 ir 1-8 priklauso J. K., naudojosi ir naudojasi I. B. bendru susitarimu (sutikimu), 1-9 naudojasi I. B., 1-10 naudojosi ir naudojasi I. V.. Reikalaujant atstatyti neva ieškovės pažeidžiamą teisę, ji siekia pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Ginčo statinys yra senas, renovuotinas, juo naudotis sudėtinga, ypatingai pagal ieškovės siūlymą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovė D. T. su ieškiniu nesutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1963 m., naudojasi dvejais ūkiniais pastatais, visą laiką tais pačiais beveik 60 metų. Nurodė, kad ji visą gyvenimą naudojasi sandėliais nurodytais plane 1-13 ir 1-12, daugiau niekas kitas jais nesinaudoja. Ieškovė neturi teisės naudotis jos naudojamais sandėliais 1-12 ir 1-13. Ginčų dėl sandėlių naudojimo iki šiol nebuvo kilę, ieškovė nesinaudojo ir nesinaudoja jokiais statiniais. Jos naudojami sandėliai 1-12 ir 1-13 nuo statinio pradžios nebuvo remontuojami.

6.       Atsakovė I. B. su ieškiniu nesutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp šalių galima surasti kompromisą, tačiau sandėlių dalys gali neatitikti, kadangi yra sienos ir durys. Ji nuo 2014 m. naudojasi 1-9 sandėliu, kuriuo prieš tai naudojosi jos tėvai. Tas sandėlis yra buto priklausinys. Jos tėvas naudojosi ir 1-7 sandėliu. Mano, kad ieškovė galėtų naudoti prašoma tvarka, tačiau nėra atlikti tikslūs matavimai. Sandėliai vienas nuo kito yra atskirti sienomis. Kiti bendraturčiai taip pat naudojasi sandėlių patalpomis, ar tose patalpose buvo atlikti remontai, jai nėra žinoma, ji taip pat nėra remontavusi savo naudojamos sandėlio patalpos. Jai yra tinkama ieškovės prašoma tvarka dėl 1-9 sandėlio priskyrimo jai, tačiau ieškovei norint prisiskirti 1-8 sandėlį, atsakovei J. K. priskiriant plane pažymėtus sandėlius 1 – 11 (7,74 m2) ir 1 – 13 (11,65 m2), nebeužtenka pastarajai priklausančio ploto, todėl J. ima reikšti pretenzijas į jos naudojamo 1-9 sandėlio dalį.

III.                      Trečiųjų asmenų argumentai

7.       Trečiasis asmuo I. V. su ieškiniu sutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos mama ieškovė R. S. atgavusi savo sandėlius, jais negalėjo niekuomet naudotis ir jai visą laiką buvo sakoma, kad yra nusistovėjusi tvarka, kuri nėra keistina. Kuomet ji savo mamai padovanojo jai priklausiusius sandėlius, tuomet prasidėjo problemos. Ji sandėlius paveldėjo 2019 m. iš tetos T. P., močiutės pusseserės, kuri naudojosi sandėliu 1-10. Ieškovė prašo patalpų, kurių atsakovės nenaudoja. Patalpomis 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, kiek jai žinoma niekas nesinaudoja, iki tol tose patalpose buvo tualetai. Kai tualetai buvo įrengti butuose, tomis patalpomis niekas nesinaudojo, dabar ten sudėti kažkieno daiktai, užrakinta spynomis. Ji pati į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsikraustė po savo tetos T. P. mirties, tai yra 2019 m., o šiuo metu ieškovės patalpa - 1-10, kuria ieškovė naudotis negali, nes nėra nustatyti servitutai. Nėra mačiusi, kad sandėliukuose būtų atlikti remonto darbai, yra senos sienos. Komunalinių mokesčių už jai priklausiusį sandėlį papildomai nereikėjo mokėti. Į sandėlį 1-10 pakeitė duris, kadangi tos durys buvo supuvusios. Jokia kompensacija, jos žiniomis, ieškovei už jai priklausančius sandėlius nebuvo siūlyta.

8.       Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

9.       Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrasavininkų naudojimosi nekilnojamuoju turtu – pastatu – ūkiniu pastatu.

10.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso: ieškovei 45/150 dalys, atsakovei I. B. – 47/300 dalys, atsakovei D. T. priklauso 14/100 dalių, atsakovei E. M. priklauso 12/100 dalių, atsakovei J. K. priklauso 27/100 dalys.

11.       Ieškovės 2022 m. kovo 29 d. rašte „Dėl neteisėtai, užimto sandėlio grąžinimo“ nurodyta, kad ieškovei 2013 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimu, Lietuvos Respublika grąžino nekilnojamą turtą – ūkinį pastatą, sudarantį 47/300 viso ūkinio pastato dalies (t. y. 15,66 m2 sandėlį). Ieškovei nežinant, kuris iš namo gyventojų yra užėmęs jai priklausantį sandėlį, ieškovė siūlo išsimatuoti užimamų sandėlių plotus ir sulyginti juos su dokumentuose nurodytu išpirktu sandėlių plotu. Radus neatitikimą, iki 2022 m. balandžio 20 d. ieškovė reikalauja geranoriškai atlaisvinti jai priklausančią patalpą, t. y. 15,66 m2 sandėlį, nurodant, kad atsisakius išspręsti ginčą, besitęsiantį nuo 2013 m. gruodžio 18 d., po 2022 m. balandžio 20 d. ginčas bus sprendžiamas teismo keliu, reikalaujant iš kaltininko (-ų) atlyginti už per 9 metus patirtą moralinę ir materialinę žalą. Rašte pažymima, kad vadovaujantis Nekilnojamo turto registro duomenų bazės įrašu, D. T. priklauso 14/100 bendro pastato dalių (kas sudaro 14 m2, t. y. vieno sandėlio plotą), nors minėtas asmuo, ieškovės teigimu, faktiškai naudojasi dviem.

12.       Atsakovių 2022 m. balandžio 19 d. atsakyme į ieškovės pretenziją nurodyta, kad Sandėliu 1-7 ir 1-8 nepertraukiamai naudojosi ir naudojasi I. B. (šiuo metu tai viena patalpa, neatskirta), 1-11 naudojosi ir naudojasi E. M., 1-13 ir 1-14 (ieškovės teiktame plane neregistruotas ir teisėtai priklauso D. T., neregistruotas dėl faktinės klaidos, statytojas D. T. tėvas), jais visą laiką naudojosi ir naudojasi D. T., 1-1 patekimas į 1-7 ir 1-8 (priklauso J. K.), naudojosi ir naudojasi I. B. bendru susitarimu (sutikimu), 1-9 naudojasi I. B., 1-10 naudojosi ir naudojasi I. V.. Reikalaujant atstatyti neva ieškovės pažeidžiamą teisę, ieškovė siekia pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kadangi ūkiniame pastate yra sandėlių masyvas, į kiekvieną sandėlį patenkama iš kiemo, praeinamų patalpų nėra ir sandėlio, kuris sudarytų ieškovės nurodytą plotą, nėra. Pretenzijoje nurodant, kad šioje situacijoje būtina kreiptis į matininkus dėl kadastrinių duomenų tikslinimo ir bendradarbiaujant siekti nusistatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu taip, kad nenukentėtų nei vieno bendraturčio teisėti interesai.

13.       Valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenų bylas (inventorinis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 

14.       Valstybės įmonės „Registrų centras“ turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 16 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinės pakartotinės patikros“ nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas real estate“ 2022 m. rugsėjo 14 d. prašymą dėl nekilnojamojo daikto – ūkio pastato 3I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos išankstinės patikros bei kartu su prašymu pateiktą 2022 m. rugpjūčio 1 d. nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, nuspręsta nederinti pateiktos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, nes nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, 98.6, 98.7 punktų reikalavimų. 2022 m. rugpjūčio 1 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, ūkio pastato 3I1/ž bendras plotas ir tūris padidėjo, perplanuotos patalpos bei perstatytas priestatas, tačiau atliktų statybos darbų rūšis ir šių darbų atlikimo metai kadastro duomenų formose neįrašyti.

15.       Prijungta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus.

17.       Bylos pateikti duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina, jog šalys dėl naudojimosi ūkiniais pastatais nesutaria.

18.       Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

19.       Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo bei šalių paaiškinimų, ieškovė R. S. 2013 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu bei 2021 m. kovo 18 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, tapo 47/150 pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlio savininkė.

20.       Gyvenamajame name ieškovė neturi buto, teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo adresu negyvena.

21.       Nors ieškovė prašo jai priskirti naudotis patalpomis plane pažymėtomis 1 – 8 (9,13 m2), 1 – 7 (7,20 m2), 1 – 1 (5,28 m2), 1 – 2 (1,04 m2), 1 – 3 (1,04 m2), 1 – 4 (0,92 m2), 1 – 5(1,13 m2), 1 – 6 (1,08 m2), viso sudarančias 26,82 m2, šalių paaiškinimais nustatyta, kad patalpomis 1-7 ir 1-8 naudojasi atsakovė I. B. (šalių teigimu, tai yra viena patalpa). Tiek ieškovė, tiek jos dukra trečiasis asmuo I. V. patvirtino, kad pagal nusistovėjusią tvarką, ieškovei priskirta naudojimuisi patalpa 1-10, kuri yra ieškovės tetos palikimas, tačiau būtent šią patalpą ieškovė ieškiniu prašo priskirti atsakovei E. M.. Tuo tarpu šiuo metu E. M. naudojasi patalpa 1-11, kurią ieškovė prašo priskirti atsakovei J. K.. 

22.       Vertinant ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką, sutiktina su atsakovių pozicija, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, nors ir yra patogi pačiai ieškovei (tenka daugiau ploto, patalpos išsidėstę vienoje vietoje), tačiau pažeidžia atsakovių teises ir teisėtus interesus, kadangi iš esmės keičiama nusistovėjusi naudojimosi patalpomis tvarka. Vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimai būtent nepagrįstai suteikia pirmenybę pačiai ieškovei, atsakovėms paskirstant likusias patalpas, pakeičiant nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ją iš esmės perskirstant. Tai, jog naudojimosi tvarka patalpomis nors ir nebuvo įregistruota, tačiau faktiškai buvo nusistovėjusi nuo 1948 metų, patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje esantis planas (priedo bylos lapas 89).

23.       Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės reikalavimą, visoms atsakovėms tenka mažesnė ploto dalis, nei priklauso pagal idealiąsias dalis: atsakovei J. K. vietoje 20,42 m2, atitenka naudotis 19,39 m2, atsakovei I. B. – vietoje 11,80 m2, atitenka 11,68 m2, atsakovei D. T. – vietoje 10,59 m2 atitenka 10,10 m2, atsakovei E. M. – vietoje 9,07 m2 atitenka 7,74 m2, kai tuo tarpu ieškovės dalis padidinama, vietoje 23,46 m2 paskiriant naudotis 26,82 m2. 

24.       Suformuotoje teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

25.       Be to, pagal ieškovės su ieškiniu teikiamą planą, jame nėra atvaizduota patalpa indeksu 1-14, tačiau atsakovės teigė, jog patalpomis 1-13 ir 1-14 visą laiką naudojosi ir naudojasi D. T., o ieškovės teikiame plane ši patalpa neregistruota dėl faktinės klaidos, statytojas D. T. tėvas. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, šioje byloje būdama atsakove R. S. teikė priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo prašė D. T. priskirti naudotis pastato dalimi plane pažymėta 1-14, teismui teikė planą, kuriame atvaizduota minėta patalpa 1-14. Akivaizdu, jog faktiškai ši pastato dalis egzistuoja, ji atvaizduota ir 1948 m. plane (atskiras priedas Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro byla), o duomenų apie savavalinę statybą bei šios patalpos neįregistravimo priežastis nepateikta. Taigi, ieškovės prašomas patvirtinti planas neatitinka faktinės situacijos.

26.       Nors ieškovė teigė, kad ūkinėmis patalpomis negali naudotis, visgi trečiasis asmuo I. V. nurodė, kad pasikeitė sandėlio 1-10 duris, kas paneigia ieškovės paaiškinimus apie nesinaudojimą. Be to, trečiasis asmuo I. V. nurodė, kad patalpomis naudotis negali ne dėl to, kad iš atsakovių pusės yra trukdoma ar neleidžiama naudotis, tačiau dėl to, kad ieškovė neturi servituto.

27.       Teismo vertinimu, tenkinus ieškovės reikalavimus, būtų pažeistos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Kaip nustatyta byloje, ūkiniame pastate yra sandėlių masyvas, į kiekvieną sandėlį patenkama iš kiemo, praeinamų patalpų nėra ir sandėlio, kuris sudarytų ieškovės nurodytą plotą nėra. Ieškovė nepateikė duomenų, kad siekiant išspręsti susidariusią situaciją, priskirti naudotis atsakovėms jų turimą plotą atitinkančias patalpas, ji būtų kreipusis į matininkus dėl kadastrinių duomenų tikslinimo ir siekusi nusistatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu taip, kad nenukentėtų nei vieno bendraturčio teisėti interesai. Atsakovės, kaip matyti iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 16 d. išvados, yra inicijavusios naujų kadastrinių matavimų atlikimą.

28.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos pastatu – ūkiniu pastatu, atmetami. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

29.       Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

31.       Ieškovės ieškinį atmetus, valstybės patirtos išlaidos ieškovei teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neatlyginamos. Atsakovės duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu,
93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais,
268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.  

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                          Indrė Petrokienė