Administracinė byla Nr. eP-62-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00194-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI2-7168-279/2021 pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 20-IL-85-00021-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklo paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Tauragės AVPK Sprendimu panaikintas jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Neterminuotas leidimas). Prancūzijos Respublikos Béthune aukštesnės instancijos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu (toliau – ir Nuosprendis) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl pavogto turto slėpimo. Jam skirta keturių mėnesių lygtinė bausmė ir 200 Eur bauda. Jo teisės laikyti (nešiotis) ginklą ribojimas nacionalinių įstatymų pagrindu yra ginčytinas, nes Nuosprendžiu pareiškėjui nebuvo skirta reali bausmė, jos atlikti jam nereikėjo, todėl pareiškėjas nėra laikomas teistu asmeniu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnis, nėra pagrindo naikinti jam išduotą leidimą laikyti, įsigyti ir nešiotis ginklus, jo reputacija Įstatymo prasme laikytina nepriekaištinga.

3.       Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad Tauragės AVPK Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 18 d. Prancūzijos teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl vogto turto slėpimo, todėl jis laikytas turinčiu teistumą ir nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. 2020 m. sausio 17 d. policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauta informacija apie pareiškėjo teistumą, t. y. pranešimas iš Prancūzijos Respublikos. Atlikus patikrinimą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir Registras) ir jo archyvo duomenų išraše apie asmenį, nustatyta, kad Nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu už 2018 m. spalio 10 d. atliktą nusikalstamą veiką – prekybą vogtomis prekėmis. Atsakovas teigė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. (1.39.)7R-6831, adresuotame Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nurodyta, kad pagal BK 97 straipsnį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Sprendžiant ar veika, už kurią asmuo nuteistas užsienyje, laikytina nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, tyčine ar neatsargia veika, nesunkiu, apysunkiu, sunkiu ar labai sunkiu nusikaltimu, turėtų būti vadovaujamasi BK Bendrosios dalies ir atsakomybę už atitinkamą veiką numatančio BK Specialiosios dalies straipsnių nuostatomis, t. y. turėtų būti vertinama, kaip atitinkama veika būtų kvalifikuojama pagal BK. Toks vertinimas turėtų būti motyvuotas, pagrindžiant įsiteisėjusiu užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nustatytų veikos aplinkybių preliminarią atitiktį konkrečiame BK straipsnyje, jo dalyje ar punkte numatyto nusikaltimo sudėčiai.

5.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas Europos Sąjungos valstybėje narėje – Prancūzijos Respublikoje. Pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika – prekyba vogtomis prekėmis, atitinka BK 189 straipsnį (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas). Už įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, numatyta atsakomybė, susijusi su laisvės atėmimu (baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų). BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris turi teistumą. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas yra teistas, tačiau jam neatimta galimybė kreiptis su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ateityje.

II.

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo T. V. skundą tenkino, panaikino Tauragės AVPK Sprendimą bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas iš Sprendimo nustatė, kad pareiškėjui Leidimas ir Neterminuotas leidimas panaikinti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

8.       Teismas vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu , 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir iš Registro ir jo archyvo duomenų 2020 m. sausio 17 d. išrašo apie fizinį asmenį, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdamas Sprendimą, nustatė, kad pareiškėjas Prancūzijoje, Béthune baudžiamųjų bylų teismo (Tribunal Correctionnel de Béthune) 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 18 d., buvo nuteistas už 2018 m. spalio 10 d. padarytą nusikalstamą veiką, kurios ID – O-00001, nusikalstamos veikos ECRIS kategorija – (O-00-160400) (prekyba vogtomis prekėmis), jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 5 metams, ir 200 Eur bauda.

9.       Teismas nurodė, jog Sprendime atsakovas pripažino, kad pareiškėjo Prancūzijoje padaryta nusikalstama veika atitinka BK 189 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Teismas pažymėjo, kad pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo bei jį įgyvendinančių Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus gali būti panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nurodytais pagrindais. Teismas sprendė, jog nagrinėjamam ginčui svarbi aplinkybė – ar atsakovas turimų duomenų pagrindu teisėtai ir pagrįstai konstatavo pareiškėją turint teistumą.

10.       Dėl asmens, kuris laikomas turinčiu teistumą, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, BK 97 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 9 dalimi, ir priėjo išvadą, jog tam, kad pareiškėjas būtų laikomas turinčiu teistumą Įstatymo prasme, turėtų būti duomenų, patvirtinančių, kad: 1) jis nuteistas už nusikaltimo padarymą Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu; 2) nėra BK 97 straipsnio 9 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių neatsižvelgiama į įsiteisėjusį kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.

11.       Teismas iš byloje esančio Nuosprendžio turinio nustatė, kad pareiškėjas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 10 d. tyčia slėpė belgišką transporto priemonę Volkswagen Amarok (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), žinodamas, kad ji pavogta iš F. G., buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos (pavogto turto slėpimas) padarymą, jo veika kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 321-1 p.1, p.2, 311-1, 321-1 p. 3, 321-3, 321-3, 321-9, 321-10 str., 311 str. 14 pastr. 10, 20, 30, 40, 60 ir jam buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso 131-31 straipsnio 1 pastr. nusprendžiant, kad visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bus atidėtas pagal šiuose straipsniuose nustatytas sąlygas ir 200 Eur bauda. Iš byloje esančio Prancūzijos Respublikos Béthune aukštesnės instancijos teismo pranešimo apie baudžiamąjį nuosprendį ir jo oficialaus vertimo į lietuvių kalbą, teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, nuteistas už nusikalstamą veiką – pavogto turto slėpimą ir jam paskirta 4 mėnesių lygtinė laisvės atėmimo bausmė ir 200 Eur bauda. Teismas pažymėjo, kad duomenys nurodyti pranešime atitinka Nuosprendžio duomenis. Teismas nurodė, kad pagal Registro duomenis, kuriais rėmėsi Tauragės AVPK, priimdamas Sprendimą, pareiškėjas yra nuteistas už prekybą vogtomis prekėmis, ir jam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 5 metams, tačiau Béthune Baudžiamųjų bylų teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendyje šis terminas nėra nurodytas. Teismas 2020 m. sausio 17 d. Registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį pripažino netiksliu, neatitinkančiu Nuosprendžio duomenų, todėl sprendė, kad atsakovas nepagrįstai juo rėmėsi priimdamas Sprendimą.

12.       Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo teistumas pagal Nuosprendį buvo išnykęs, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų turėjęs teistumą pagal kitus įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Todėl teismas pareiškėjo reputaciją Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto kontekste Sprendimo priėmimo metu laikė nepriekaištinga, atsakovo Sprendimą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu ir jį panaikino.

13.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 ir 41 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir priteisė  pareiškėjui 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

III.

14.       Atsakovas Tauragės AVPK pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI2-7168-279/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo T. V. skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo įtraukti Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) trečiuoju suinteresuotu asmeniu, įpareigoti pareiškėją atlyginti 629,20 Eur jam atsakovo išmokėtų bylinėjimosi išlaidų.

15.       Atsakovas nurodo, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kreipėsi į Departamentą , iš kurio gavo  2022 m. vasario 8 d. raštą Nr. 9R-236 ,,Dėl informacijos pateikimo ir veiksmų atlikimo“ (toliau – ir Raštas). Rašte, be kita ko, nurodyta, kad Departamentas neturi pakankamai duomenų apie Registre saugomus neteisingus duomenis, gavęs Tauragės AVPK prašymą 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. sausio 26 d. kreipėsi į Prancūzijos Respublikos centrinę instituciją su prašymu patikrinti, ar 2020 m. sausio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 26 d. jų pateikta informacija yra teisinga. Gautas atsakymas, kad 2020 m. sausio 15 d. per ECRIS pateiktas pranešimas, kuris saugomas Registre, atitinka Nuosprendį ir yra korektiškas. Nuosprendyje nurodyta, kad bausmė skirta, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 131-1, 131-6, 132­30, 132-31 straipsniais, kurie reglamentuoja paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą iki 5 metų. Departamento Raštas patvirtina aplinkybę, kad, nagrinėjant administracinę bylą, Registre esantys duomenys atitiko Nuosprendžio duomenis (t. y. aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu). Ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis.

16.       Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi, kuria byla teismui perduota nagrinėti iš naujo, ir teigia, kad teismas, priimdamas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir konstatuodamas faktą apie Registre suvestus neteisingus duomenis bei nurodydamas, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo teistumas buvo išnykęs, išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, nebuvo aktyvus, neįsigilino į visus nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias teistumą ir visiškai nevertino, ar sprendimo motyvai neprieštarauja materialiosios teisės normoms. Teismas, nagrinėdamas ginčą, iš viso netaikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teistumą, ir neįvertindamas Nuosprendžio turinio, nesikreipdamas su teisinės pagalbos prašymu į Prancūzijos teismą, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu Departamento, nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą institucijos atliktų veiksmų.

17.       Atsakovas pažymi, kad Nuosprendžio duomenys nepaneigė, jog pareiškėjas buvo teistas už nusikalstamos veikos padarymą ir, kad buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant baudą. Pareiškėjas padarė nusikaltimą, o jo gauti dokumentai iš Prancūzijos, kurie buvo pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nepanaikina aplinkybės, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo teistumą ir negalėjo būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pareiškėjas buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant ir paskiriant baudą pagal Baudžiamojo kodekso numatytas sąlygas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą.

18.       Atsakovas teigia, kad teismo sprendimu nebuvo užtikrintas teisingumo vykdymas. Teismas, vertindamas Registro duomenis paviršutiniškai ir neįsigilindamas į Nuosprendį, bei vien tik konstatuodamas faktą, kad Registro duomenys neatitinka Nuosprendžio duomenų, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, todėl, nevertindamas, ar pareiškėjas turi teistumą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme pagal BK 97 straipsnio nuostatas, padarė esminį ir akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą.

19.       Pareiškėjas T. V. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

20.       Pareiškėjas teigia, jog nors prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktais, tačiau šiais proceso atnaujinimo pagrindais remiamasi tik formaliai. Prašyme atnaujinti procesą nėra pateikta nei naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu; nei pateikti akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Prašymu atnaujinti procesą iš esmės prašoma teismo pakartotinai įvertinti administracinės bylos faktines aplinkybes, o tai nėra pagrindas procesui atnaujinti.

21.       Pareiškėjas nurodo, kad Nuosprendyje nėra nurodyta, kuriam laikotarpiui atidedamas ir ar atidedamas bausmės vykdymas pareiškėjui. Prancūzijos Teisingumo ministerijos Baudžiamųjų reikalų ir suteiktų malonių direkcijos 2020 m. spalio 16 d. išduotame Biuletenyje Nr. 3 dėl T. V. ties grafa, kurioje pateikiama informacija apie asmens teistumą, nėra jokių įrašų (grafa perbraukta įkypu brūkšniu). Papildomai pažymėta, kad asmuo nėra teistas. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjas nei Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams 2021 m. lapkričio 18 d. priimant sprendimą, nei šiuo metu neturi galiojančio teistumo. Atsakovas nesutinka su tuo, kad pareiškėjas neturi galiojančio teistumo, savo poziciją grindžia Departamento Raštu, tačiau Rašte tik aptakiai nurodoma, jog buvo kreiptasi į centrinę instituciją Prancūzijos Respublikoje, ne tik nepatikslinama, kokia tai institucija, bet ir nepridedami jokie šį kreipimąsi pagrindžiantys duomenys, dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog tariamai buvo kreiptasi ne į Béthune Baudžiamųjų bylų teismą, o greičiausiai į ECRIS tvarkančią instituciją, kuri, tikėtina, neturi juridinių įgaliojimų aiškinti oficialių teismų sprendimų ar spręsti su bausmių vykdymu susijusių klausimų. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, iš esmės yra susijusios su faktinio pobūdžio klausimais, nagrinėtais administracinėje byloje Nr. eI2-7168-279/2021. Taigi atsakovas iš esmės kelia klausimą dėl to, ar Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, priimdami 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

22.       Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika proceso atnaujinimo tikslo, naujai paaiškėjusių aplinkybių aspektais ir teigia, jog, teikiant prašymą atnaujinti procesą, nebuvo nurodytos, pateiktos aplinkybės, kurios atitiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamą esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratą. Raštas neturi juridinės viršenybės Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo atžvilgiu. Departamento, kurio Raštu remiamasi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, sutikimas arba nesutikimas su teismo sprendime pateiktais motyvais, nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Naujai paaiškėjusia aplinkybe nelaikytina ir Rašte pateiktas Departamento BK 97 straipsnio teisinis aiškinimas, nes, viena vertus, Departamentas nėra subjektas, turintis oficialius įgaliojimus aiškinti teisinį reguliavimą, kitą vertus, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, priimant 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą, buvo žinomas tiek BK 97 straipsnio teisinis reguliavimas, tiek ankstesnių šio administracinio proceso metu priimtų teismų sprendimų, nutarčių turinys.

23.       Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams priėmus 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą, atsakovas šio sprendimo neskundė ir neprašė aukštesnės instancijos teismo įvertinti, ar teismo sprendimo motyvai bei išvados neprieštarauja BK 97 straipsnio taikymo praktikai. Atsakovas turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų ir išsiaiškinti, kodėl Registre apie T. V. esantys duomenys neatitinka T. V. į bylą pateiktų paaiškinimų ir duomenų. Administracinis procesas pradėtas 2020 m. sausio mėnesį, tačiau aktyvių veiksmų Tauragės AVPK ėmėsi tik 2022 m. sausio 13 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

24.       Atsakovas Tauragės AVPK siekia atnaujinti procesą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eI2-7168-279/2021 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose įtvirtintais pagrindais.

25.       Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos.

26.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018 ir kt.).

27.       Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

28.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

29.       Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

30.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad: teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

31.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad svarbu nustatyti, jog aplinkybė ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu bylos šaliai, kuri remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502–187/2010). Tokiais atvejais turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63–52/2011).

32.       Byloje nustatyta, kad Béthune Baudžiamųjų bylų teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pareiškėjas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 10 d. tyčia slėpė belgišką transporto priemonę Volkswagen Amarok (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), žinodamas, kad ji pavogta iš F. G., buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos – pavogto turto slėpimas, padarymą, jo veika kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 321-1 p.1, p.2, 311-1, 321-1 p. 3, 321-3, 321-3, 321-9, 321-10 str., 311 str. 14 pstr. 10, 20, 30, 40, 60 ir jam buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso 132-31 straipsnio 1 pastraipą nusprendžiant, kad visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bus atidėtas pagal šiuose straipsniuose nustatytas sąlygas ir 200 Eur bauda. Prancūzijos Respublikos Béthune aukštesnės instancijos teismo pranešime apie baudžiamąjį nuosprendį ir jo oficialiame vertime į lietuvių kalbą nurodyti duomenys atitinka Béthune Baudžiamųjų bylų teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžio duomenis. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, kuriais rėmėsi Tauragės AVPK, priimdamas 2020 m. sausio 20 d. sprendimą, pareiškėjas yra nuteistas už prekybą vogtomis prekėmis, ir jam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 5 metams. Béthune Baudžiamųjų bylų teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendyje šis terminas nėra nurodytas. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu, atsižvelgęs į tai, kad Registro duomenys apie pareiškėją netikslūs, neatitinka Nuosprendžio duomenų, nusprendė, kad pareiškėjo teistumas pagal Nuosprendį buvo išnykęs, jo reputacija Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto kontekste laikytina nepriekaištinga, todėl Tauragės AVPK 2020 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. 20-IL-85-00021-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklo paėmimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo, pasibaigus sprendimo apskundimo terminui.

33.       Atsakovas prašyme atnaujinti procesą paaiškina, kad Nuosprendžio duomenys nepaneigė, jog pareiškėjas buvo teistas už nusikalstamos veikos padarymą ir, kad buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant baudą. Pareiškėjas padarė nusikaltimą, o jo pateikti dokumentai nepanaikina aplinkybės, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo teistumą ir negalėjo būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurią nurodo atsakovas – Registro Raštas patvirtina, jog, nagrinėjant administracinę bylą, Registre esantys duomenys atitiko Nuosprendžio duomenis.

34.       Teisėjų kolegijos nuomone, Raštas ir jame patvirtinti duomenys negali būti laikomi naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, nes aplinkybė, turinti esminės įtakos bylai, yra tas faktas, kad pareiškėjas buvo nuteistas Prancūzijos Respublikos Béthune Baudžiamųjų bylų teismo  nuosprendžiu  pinigine bauda ir realia laisvės atėmimo bausme, šios vykdymą atidedant ir tokie duomenys buvo perkelti į Registrą. Ši aplinkybė tiek atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, tik atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šios faktinės aplinkybės  bei ją pagrindžiančių dokumentų vertinimu.

35.       Darytina išvada, kad atsakovo nurodyta aplinkybė ir pateiktas įrodymas neatitinka šios nutarties 30 punkte nurodytų kriterijų. Dėl to netenkintinas atsakovo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

36.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012; 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-438/2018). Taigi, aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai patvirtina, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-15-492/2020). Pažymėtina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442–52/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146–28/2011)

37.       Atsakovo įsitikinimu, Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendime netinkamai įvertinęs, ar pareiškėjas turi teistumą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme pagal BK 97 straipsnio nuostatas, padarė esminį ir akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą.

38.       Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytas tik vienas neginčijamas faktas, kad pareiškėjas Béthune Baudžiamųjų bylų teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu yra nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 10 d. tyčia slėpė belgišką transporto priemonę Volkswagen Amarok, žinodamas, kad ji yra pavogta. Už šios veikos padarymą pareiškėjui  minėtu nuosprendžiu skirta 200 Eur bauda bei keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas.

39.       Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų, kad asmuo būtų laikomu turinčiu teistumą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio prasme – jis nuteistas už nusikaltimo padarymą Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Toliau turėtų būti patikrinama, ar pareiškėjo padaryta nusikalstama veika yra laikoma nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus ir ar nepraėjo atitinkamas laikotarpis, kai asmuo jau nebelaikomas turinčiu teistumą.

40.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paminėta, jog Europos Sąjungos lygmeniu siekiama užtikrinti veiksmingą tarptautinį teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apimantį įvairias Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos formas ir šiuo aspektu svarbus 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2008/675/TVR), kuriuo siekiama nustatyti Europos Sąjungos valstybėms narėms minimalią pareigą imtis būtinų priemonių, kuriant veiksmingą Pagrindų sprendimo nuostatų įgyvendinimo mechanizmą, numatant įpareigojimus atsižvelgti į turimą informaciją apie kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų teisinius padarinius prilyginant nacionalinių teismų priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių teisiniams padariniams.

41.       Pamatinio sprendimo 2008/675/TVP įžanginės dalies 3 dalyje nurodyta, kad šio sprendimo tikslas – nustatyti valstybėms narėms minimalią pareigą atsižvelgti į kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVP 3 straipsnio „Atsižvelgimas naujoje baudžiamojoje byloje į kitoje valstybėje narėje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį“ nuostatos grindžiamos apkaltinamųjų nuosprendžių prilyginimu – jame nustatomas principas, kad užsienio šalyse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinės pasekmės turi būti lygiavertės nacionalinių teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinėms pasekmėms pagal nacionalinę teisę („lygiavertiškumo principas“). Tai reiškia prievolę atsižvelgti į užsienio šalyse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius laikantis nacionalinės teisės (valstybės narės turi atsižvelgti į užsienyje priimtą nuosprendį tik tiek, kiek privalėtų atsižvelgti į nacionalinio teismo apkaltinamąjį nuosprendį).

42.       Atsakovo nuomone, kuri grindžiama Registro duomenimis, pareiškėjo veika atitiko Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį. Tačiau toks sugretinimas grindžiamas tik nusikalstamos veikos pavadinimu pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamąjį įstatymą, o ne lyginant faktiškai padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius su Lietuvos Respublikos Baudžiamąjame Kodekse numatytų veikų požymiais, nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjo veika neatitinka LR BK 237 str. 1 d. numatytos veikos sudėties. Šie atsakovo sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo, nagrinėjant administracinę bylą pirmą kartą, trūkumai buvo pažymėti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d.nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2156-442/2021. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Registro duomenys yra netikslūs.

43.       Be to, nors tiek atsakovas, tiek ir Informacijos ir Ryšių departamentas teigia, jog pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas penkeriems metams, tačiau iš Béthune Baudžiamųjų bylų teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžio teksto tokios išvados padaryti nėra pagrindo. Nuosprendyje nurodyta, jog pareiškėjui buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 132-31 straipsnio 1 pastraipą. nusprendžiant, kad visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bus atidėtas pagal šiuose straipsniuose nustatytas sąlygas, t.y. nenurodant konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino. Net ir papildomai iš Prancūzijos Respublikos centrinės institucijos gautame rašte nurodomi šios šalies baudžiamojo kodekso straipsniai, kuriuose minimas galimas maksimalus bausmės atidėjimo terminas, tačiau tuo nėra patvirtinta, jog pareiškėjui bausmės vykdymas buvo atidėtas būtent penkerių metų terminui. Atskirai pažymėtina, kad atsakovas neteisingai yra nurodęs Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 132-31 straipsnį , kuris aptaria bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas.

44.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

45.       Teisėjų kolegija pripažįsta, jog gali kilti abejonių, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, ir ar pareiškėjui bausmės vykdymo atidėjimas buvo atidėtas konkrečiam terminui, tačiau tokios abejonės vertintinos pareiškėjo, kaip silpnesnės proceso šalies naudai. Iš prašymo atnaujinti procesą matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su teismo atliktu faktų, pagrįstų bylos įrodymais, vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjui bausmės vykdymas buvo atidėtas penkerių metų laikotarpiui.

46.        ABTĮ 156 straipsnyje, įtvirtinančiame administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, nenustatyta, kad procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai pareiškus, kad priimant įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimas ar vertinimas. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

47.        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė  akivaizdų esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, galėjusį nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, nepripažintini pagrįstais. Taigi nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

48.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI2-7168-279/2021 (ABTĮ 162 str. 1 d.).    

49.       Atsakovas taip pat buvo pareiškęs prašymą įtraukti  į bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir įpareigoti pareiškėją atlyginti 629,20 Eur jam atsakovo išmokėtų bylinėjimosi išlaidų. Šie klausimai galėtų būti sprendžiami tik atnaujinus procesą šioje administracinėje byloje, todėl teisėjų kolegija jų netenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI2-7168-279/2021 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI2-7168-279/2021 pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius