Administracinė byla Nr. I-2437-473/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01050-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas apie 4 mėnesius, nuo 2017 m. sausio 12 d. Teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose naudojantis tualetu buvo pažeistas jo privatumas, kadangi tualetas yra įrengtas prie durų, nėra uždaras, todėl jį bet kada galėjo pamatyti budintis pareigūnas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas jautė diskomfortą, pažeminimą, nepatogumus, patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus, sutriko miegas.
Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–18).
Paaiškino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti nuo 2017 m. Lukiškių TI-K kai kuriose kamerose buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Atkreipė dėmesį, kad kai kuriose gyvenamosiose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.
Atsiliepime teigiama, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisės aktai nenustato, jog privalo būti įrengti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Be to, įrengus tokius atitvėrimus priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose.
Nurodė, kad nagrinėjamu nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalos dydį nėra. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip pareiškėjo nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl 1 800 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteisimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad 4 mėnesius, nuo 2017 m. sausio 12 d., kuomet jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas jo privatumas. Taigi, atsižvelgiant į tai, teismas, neperžengdamas skundo ribų, nagrinėjamu atveju, įvertins, ar nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. Lukiškių TI-K buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas.
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatytą, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. buvo laikomas kamerose: Nr. 122, Nr. 293, Nr. 344, Nr. 111, Nr. 254, Nr. 107, Nr. 110, Nr. 252, Nr. 108, Nr. 311, Nr. 115, Nr. 120 (b. l. 11–12). Atsakovės atstovo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o nuo 2017 m. kamerose Nr. 122, Nr. 344, Nr. 111, Nr. 107, Nr. 108, Nr. 311, Nr. 115 ir Nr. 120 siekiant užtikrinti asmenų privatumą sanitarinio mazgo patalpose yra įrengtos užuolaidos (b. l. 15–16). Be to, teismui pateiktame 2018 m. balandžio 4 d. pranešime Nr. 24-2656 „Dėl T. A. skundo“ nurodoma, kad kamerose Nr. 254 ir Nr. 252 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 26).
Atsižvelgus į šias aplinkybes ir vadovaujantis suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), konstatuotina, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Taip pat tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Šios išvados nepaneigtinos Lukiškių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).
Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčo laikotarpiu 17 parų, t. y. 2017 m. sausio 12–18 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. kovo 10 d., 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 3–6 d., 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. balandžio 28 d., buvo pažeista. Šiuo aspektu konstatuotina, kad Lukiškių TI-K savo veiksmais pažeidė EŽTK 3 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgdamas į Lukiškių TI-K pažeidimo trukmę ir mąstą, į tai, kad iš 17 parų pareiškėjas 7 paras, t. y. 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. kovo 10 d., 2017 m. balandžio 3–4 d., 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. balandžio 28 d., atitinkamose kamerose buvo laikomas vienas, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 153 Eur (17 d. x 9 Eur), todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 153 Eur suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo T. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 153 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė