(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 24 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriui R. Č. ir atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, atsakovams T. A. (dviejuose paskutiniuose posėdžiuose) bei R. T. ir jų atstovei advokatei Irmai Bekerei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pagal ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų, taikant jiems visišką darbuotojo materialinę atsakomybę, iškeltas civilines bylas, sujungtas į vieną civilinę bylą, kurioje nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų tretieji asmenys ieškovo pusėje yra R. S., R. K., P. D., L. D. (buv. R.) ir R. Č.,

nustatė:

UAB „Baltijos gėrimai“ ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti iš atsakovo T. A. 46799,05 Lt turtinės ir 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 2000,00 Lt. Nurodė, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai: T. A. nuo 2007-07-30 iki 2009-10-09 dirbo pardavėju ieškovei UAB „Baltijos gėrimai“ priklausančioje statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“. Priimant į darbą su atsakovu buvo sudaryta Visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė materialinę atsakomybę ir įsipareigojo tausoti jam perduotas saugoti, pervežti ar kitiems reikalams naudoti bendrovės materialines vertybes, tvarkyti jam patikėtų vertybių apskaitą, nustatyta tvarka parengti ataskaitas apie jų judėjimą ir atlyginti bendrovei žalą dėl netinkamo patikėtų materialinių vertybių saugojimo ir naudojimo. Taip pat atsakovas T. A. buvo pasirašytinai supažindintas ir privalėjo vadovautis 2008-01-02 Statybinių medžiagų parduotuvės pardavėjų pareigine instrukcija Nr. 51, kurioje nurodytos pardavėjų pareigos ir teisės, Mažmeninės prekybos taisyklėmis ir direktoriaus įsakymais. 2009-10-02 atliktus inventorizaciją nustatytas prekių už 176091,82 Lt trūkumas. Inventorizaciją atliko ieškovės darbuotojai: komercijos direktorius R. T., trys pardavėjai (R. S., R. K. bei atsakovas T. A.), o taip pat ieškovės buhalterijos darbuotojai. 2009-10-09 antrosios inventorizacijos metu, po to kai prekyba buvo visiškai sustabdyta ir nevykdoma, o sandėlio raktai patikėti komercijos direktoriui R. T., papildomai buvo nustatytas 36853,79 Lt trūkumas. Apie trūkumus informuota policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, po inventorizacijų nustatyta, kad 2009-09-21 ir 2009-09-25 į parduotuvę buvo pristatyta 1160 maišų cemento, kurio vertė 13418,42 Lt. Cementas nebuvo užpajamuotas, PVM sąskaitos faktūros nepristatytos buhalterijai, o prekei nesuteiktas prekės kodas. Iš viso nustatytų trūkumų suma sudarė 226364,03 Lt. Ieškovė pažymėjo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vykdytame ikiteisminiame tyrime Nr. 62-1-00428-09, kuris Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2011-07-05 nutarimu nutrauktas, buvo nustatytos aplinkybės, leidžiančios konstatuoti egzistuojant atsakovo T. A. materialinės atsakomybės sąlygas. Ieškovės vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra visos darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 246 straipsnyje – padaryta žala (pirmosios inventorizacijos metu nustatytas trūkumas, kuris patvirtintas 2010-08-26 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės veiklos tyrimo Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje), žala padaryta neteisėta veika (atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip darbuotojo pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas), yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo (ūkinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje buvo pateiktas atsakymas, kad už statybinių medžiagų parduotuvės „Didmena“ prekes tiriamuoju laikotarpiu (t.y. nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31) buvo atsakingi darbuotojai, tarp jų ir ieškovės pardavėjas T. A.), yra pažeidėjo kaltė (ieškovo nuomone, kadangi su atsakovu T. A. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis jo, kaip darbuotojo, kaltė yra preziumuojama), pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (atsakovas turėjo prieigą prie dingusių prekių, atlikdavo jų inventorizaciją, buvo atsakingas už prekių priėmimą, pardavimą bei piniginių įplaukų inkasavimą – žala atsirado dėl to, kad atsakovas nevykdė tiesioginių darbo funkcijų). Pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jeigu žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovė pabrėžė, kad buvusiam įmonės komercijos direktoriui R. T. taip pat yra pareiškusi ieškinį, o su buvusiais darbuotojais – vadybininku R. S. ir pardavėju R. K. yra susitaikiusi, reikalavimų jų atžvilgiu teisme nereiškia. Ieškovė iš atsakovo savo pasirinkimu nereikalauja atlyginti visos padarytos žalos ir trūkumų, visiškai nereikalauja atlyginti trūkumų, nustatytų antrosios inventorizacijos metu, bet reikalauja atlyginti ¼ trūkumo sumos, nustatytos pirmosios inventorizacijos metu ir ¼ dalį cemento trūkumo sumos, nustatytos jau po inventorizacijų, iš viso 46799,05 Lt, atėmus jau padarytus iš atsakovo 578,50 Lt atskaitymus, kadangi šie trūkumai susidarė dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat prašė priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl atsakovo veiksmų pablogėjo ieškovės reputacija, sumažėjo ūkinių – komercinių – ekonominių ryšių plėtimo galimybė, pablogėjo atmosfera darbo kolektyve (1 t. 1-8 b.l.).

Be to, UAB „Baltijos gėrimai“ ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti 84231,35 Lt turtinės ir 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo R. T.. Teismo posėdyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 2000,00 Lt. Ieškovė ieškinį grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir nurodytos ieškinyje, pareikštame atsakovui T. A.. Papildomai nurodė, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai: R. T. nuo 2005-02-14 iki 2007-07-01 dirbo vadybininku, o vėliau iki 2009-10-09 – komercijos direktoriumi ieškovei UAB „Baltijos gėrimai“ priklausančioje statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“. Su atsakovu nebuvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis bei pasirašyta pareiginė instrukcija, tačiau jis buvo supažindintas ir pasirašęs 2005-09-23 patvirtintas Darbo tvarkos taisykles. 2009-10-02 inventorizacija buvo atliekama naudojant kaupiklį (brūkšninių kodų skaitytuvą), kurį naudojo būtent atsakovas R. T.. Po 2009-10-02 atliktos pirmosios inventorizacijos sandėlio raktai buvo patikėti tik atsakovui R. T., parduotuvė veiklos nevykdė, tačiau antrosios inventorizacijos metu 2009-10-09 papildomai buvo nustatytas 36853,79 Lt trūkumas. Ieškovės nuomone, atsakovas R. T. vienintelis turėdamas parduotuvės raktą, prekes laikotarpiu nuo 2009-10-02 iki 2009-10-09 kažkur išgabeno ar pasisavino, išvaistė ar pardavė. Liudytojai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad atsakovas R. T. prieš inventorizacijas ateidavo ir prašydavo suteikti informacijos apie prekių kiekius buhalterinėje apskaitoje, taigi jis galėjo žinoti ir žinojo tiek faktinius prekių likučius, tiek ir jų kiekį bendrovės apskaitos dokumentuose. Atsakovas R. T. žalos nustatymo metu buvo parduotuvės komercijos direktorius, todėl jam taikomi aukštesni ir griežtesni standartai nei techninį darbą atliekantiems darbuotojams. Ieškovė pabrėžė, kad savo pasirinkimu nereikalauja atlyginti visos padarytos žalos ir trūkumų, bet reikalauja atlyginti ¼ nuo 176091,82 Lt trūkumo sumos, nustatytos pirmosios inventorizacijos metu, visą antrosios inventorizacijos metu nustatytą 36853,79 Lt trūkumą ir ¼ dalį nuo 13418,42 Lt cemento trūkumo sumos, nustatytos jau po inventorizacijų (iš viso – 84231,35 Lt sumą). Ieškovė taip pat prašė priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl atsakovo veiksmų pablogėjo ieškovės reputacija, sumažėjo ūkinių – komercinių – ekonominių ryšių plėtimo galimybė, pablogėjo atmosfera darbo kolektyve. Be to atsakovas niekuomet nesigailėjo dėl savo netinkamo elgesio, neatsiprašė bendrovės vadovo ir savanoriškai neatlygino nei dalies padarytos žalos (3 t. 1-8 b.l.).

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartimi civilinės bylos, iškeltos pagal UAB „Baltijos gėrimai“ ieškinius atsakovams T. A. ir R. T., buvo sujungtos (4 t. 35-36 b.l.).

Atsakovas R. T. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir teismui paaiškino, kad  statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“ pradėjo dirbti 2005 m. vadybininku, o nuo 2007 m. – komercijos direktoriumi. Į jo pareigas įėjo prekių užsakymas, darbas su klientais, tiekėjų paieška, prižiūrėjo gal 8 kaimo parduotuves. Revizijos parduotuvėse vykdavo du kartus per metus, kartais būdavo nustatomi nedideli trūkumai, o 2009-10-02 revizijos metu jau atsirado didelis trūkumas. Kaip galėjo atsirasti toks didelis trūkumas, atsakovas negali paaiškinti. Vyko daug statybų, buvo sudaryti sąrašai, kai pirkėjai, daugiausiai juridiniai asmenys, atvykdavo į parduotuvę, išsirinkdavo prekes, kurias įtraukdavo į sąrašus, o patį sąrašą į buhalteriją nunešdavo tik mėnesio gale, kad būtų sutvarkyti visus buhalteriniai dokumentai. Iki tol sąrašai, pagal kuriuos klientai ėmė prekes skolon, būdavo parduotuvėje. Direktoriaus rezoliucija galėjo atidėti mokėjimą už prekes. Atsakovo nuomone, tokiu būdu galėjo likti neapmokėta už prekes, bet jis to nežino. Revizijų metu jis naudodavo kaupiklį, tačiau nežinodavo, kokie yra prekių likučiai. Revizijos metu prekių likučius dažniausiai skaičiuodavo pardavėjai, kurie ir pasakydavo jam skaičius, o jis įvesdavo duomenis į kaupiklį. Likučių duomenimis naudodavosi, jei kas būdavo neaišku. Prie kaupiklių dar galėjo prieiti buhalterė, nes ji pati prieš reviziją kaupiklį užregistruodavo, vėliau surinkdavo kaupiklius ir duomenis įvesdavo į kompiuterį. Atsakovas kaupiklyje duomenų redaguoti negalėdavo, gal tik vėliau, suvedus duomenis į kompiuterį, jie galėjo būti keičiami. Direktorius pasakydavo, kur reikia nuvežti prekes, o ar kas už jas apmokėdavo atsakovas taip pat nežino. Dažnai tiekėjai net neužsukdavo į parduotuvę, o prekes veždavo tiesiai pirkėjams. Daug statybinių medžiagų bendrovė naudojo savo reikmėms, todėl, atsakovo nuomone, gali būti, kad jos likdavo nenurašytos. Atsakovas pripažįsta, kad jam pavaldūs buvo visi parduotuvės darbuotojai, visi normaliai dirbo. Dokumentus sutvarkydavo ir nunešdavo į buhalteriją tas darbuotojas, kuris priimdavo ar išduodavo prekes. Su UAB „Cemeka“ buvo sudaryta cemento pirkimo sutartis, pagal kurią neužmokėjus už vieną cemento siuntą, kitos neduodavo. Ieškovo nurodytas cementas, atsakovo žiniomis, buvo iškrautas Žagarėje, nes bendrovė ir ten turėjo parduotuvę. Trinkeles, dėl kurių susidarė dalis trūkumo, direktorius jam liepė išvežti atgal į kombinatą, nes ketino parduotuvę uždaryti. Išvežė apie tris mašinas trinkelių, buhalterė turėjo surašyti grąžinimo aktą, bet kodėl jos liko nenurašytos, jis paaiškinti negali. Jis niekada nepastebėjo darbuotojų kokių nors darbo trūkumų. Jei būtų pastebėjęs, būtų apie tai informavęs direktorių. Mano, kad ir pats viską  suspėdavo parduotuvėje susitvarkyti. Jis turėjo raktus nuo parduotuvės, o dar vieni raktai buvo pas direktorių. Atsakovas nesutinka, kad parduotuvėje dėl jo veiksmų galėjo atsirasti tokie dideli prekių trūkumai.

Atsakovas T. A. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir teismui paaiškino, kad statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“ dirbo nuo 2007 m. pardavėju. Priimant į darbą, buvo surašyta individualios materialinės atsakomybės sutartis, bet nevyko revizija, jam faktiškai jokių materialinių vertybių niekas neperdavė, revizijos vykdavo gal du kartus per metus. Būdavo, kad nustatydavo labai nedidelius trūkumus, kuriuos paskui padengdavo, po kelis šimtus litų atskaičiuodami iš parduotuvės darbuotojų. Iki paskutinės revizijos viskas buvo gerai, prekes pirkėjams daugiausiai perduodavo pagal sąrašą, t.y. įtraukdavo, kas ir kokią prekę pirko, o pirkėjas pasirašydavo. Prekes galėjo priimti visi parduotuvės darbuotojai. Atsakovas pasirašydavo tik ant to dokumento, kurį atiduodavo vairuotojui, o kitus dokumentus pasirašydavo R. T. arba R. S.. Revizijos metu pardavėjai skaičiuodavo prekes, o R. T. arba kas nors iš buhalterijos darbuotojų suvesdavo duomenis į kaupiklį. Iki paskutinių revizijų tikrai nebuvo tokių didelių trūkumų ir jis nesupranta, iš kur jie atsirado. Po antros revizijos, kai buvo nustatyta dar daugiau trūkumų, po aktu nepasirašė nesutikdamas su rezultatais, nes visuomet viskas būdavo tvarkoje, todėl nesuprato, kaip per pusę metų galėjo atsirasti toks didelis trūkumas. Atsakovo manymu, niekada nebuvo tokių trūkumų, prekyba vyko normaliai, jei nebūtų atsiskaityta, tiekėjai būtų nebevežę prekių. Po antros revizijos visi buvo atleisti iš darbo, nes ir parduotuvę ruošėsi uždaryti. Kur dingo cementas ir kas jį priėmė, atsakovas negali pasakyti. Lyg yra girdėjęs, kad vežė į parduotuvę Žagarėje. Taip pat negali paaiškinti, kur galėjo dingti didelę trūkumo dalį sudarantys blokeliai. Tuo metu vyko daug statybų, tai blokelius veždavo į statybas, medžiagas – į dukterinę firmą. Ar paskui kas nurašydavo ir sutvarkydavo sąrašus, jis nežino. Buvo atvejų, kai parduotuvėje buvo direktoriaus sąrašai, t.y. ateidavo pameistriai medžiagų, nes vyko statybos, kurias vykdė direktoriaus firma, todėl ir buvo tokie sąrašai „namas 1“, „namas 2“. Šiuos sąrašus direktoriui nešdavo R. T., o šiaip prekių neįtraukę į sąrašus neatiduodavo. Ar galėjo kas duomenis apie prekes keisti kaupikliuose, atsakovas nežino.

Tretieji asmenys R. S. ir R. K. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka (5 t. 170, 171, 201 b.l.). Teismo posėdžiuose, apie kuriuos jiems buvo tinkamai pranešta, šie tretieji asmenys nedalyvavo ir apie nedalyvavimo priežastis neinformavo.

Tretieji asmenys R. Č. ir L. D. (buv. Ramanauskaitė) su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė jį tenkinti (5 t. 169, 172 b.l.).

Teismo posėdyje R. Č. paaiškino, kad su R. T. visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta, nes juo visiškai pasitikėjo. R. T. buvo atsakingas už visą padalinio veiklą ir priežiūrą, tvirtindavo padalinio darbuotojų atostogų laiką, vizuodavo darbuotojų prašymus, pasirašydavo įsakymus, priimdavo į darbą ir pan. R. Č. apie tai būdavo tik informuojamas. Asmeniškai jie susitikdavo apytikriai kartą per savaitę, paprastai ketvirtadieniais susirinkime. Į parduotuvę pristatytas prekes priimdavo bet kuris iš keturių jos darbuotojų, sutikrindavo, o dokumentus pristatydavo buhalterei, kuri prekes užpajamuodavo. Cementą pirkdavo iš UAB „Cemeka“. Kai reikėdavo važiuoti parsivežti cemento, buhalterė R. T. nurodymu išrašydavo sunkvežimio vairuotojui vienkartinį įgaliojimą. Pardavėjai parduotuvėje dirbdavo visą jos darbo laiką nuo 7.00 val. iki 19.00 val., o R. T. – nuo 8.00 val. iki 17.00 val. R. Č. nuomone, trūkumų atsiradimui negalėjo turėti įtakos tai, kad toje pačioje teritorijoje veikė kitos įmonės, nes teritorija aptverta ir saugoma sargų, lauke sandėliuojamas didelių gabaritų prekes pardavėjai dieną matydavo pro parduotuvės langus, o jei būtų dingę naktį, tai ryte vis tiek kas nors būtų pastebėjęs ir informavęs. R. Č. taip pat paaiškino, kad Statybinių medžiagų parduotuvės pardavėjų pareigybinėje instrukcijoje minimi prekių išdavimo lapai, pagal kuriuos buhalterija pirkėjams po kurio laiko išrašydavo sąskaitas, nebuvo numeruojami ar kaip nors kitaip apskaitomi. Šių lapų apskaitos klausimas įmonėje buvo keliamas, tačiau atsakovas R. T. visuomet nurodydavo priežasčių, dėl kurių nebūtina numeruoti.

Tretysis asmuo P. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo įmonėje dirbo vairuotoju. Jo funkcijos buvo parvežti prekes iš tiekėjų, taip pat nuvežti jas užsakovams. Kur važiuoti ir kam vežti prekes nurodydavo R. T. arba R. S.. Kai reikėdavo į parduotuvę parvežti cementą, gaudavo įgaliojimą iš R. T. arba R. S.. Parvežtą cementą auto krautuvu iškraudavo R. K. arba T. A., bet neprisimena, kuris kada krovė. Cemento dokumentus vieną kartą atidavė R. T., kitą – R. S..

Ieškovės reikalavimai atsakovui T. A. atmestini.

Ieškovės reikalavimas atsakovui R. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, o reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Ieškovę, kaip darbdavį, su atsakovais, kurie buvo ieškovo darbuotojais, siejo darbo teisiniai santykiai, taigi ieškovė ir atsakovai buvo darbo santykių subjektais. Atsakovas R. T. nuo 2005-02-14, kai su juo buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 1012, pradėjo dirbti UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvėje vadybininku o nuo 2007-07-01 paskirtas statybinių medžiagų komercijos direktoriumi (3 t. 24-25 b.l.). Visiškos materialinės atsakomybės sutartis su R. T. sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo pasirašyta pareiginė instrukcija (3 t. 1 b.l.). Įmonėje apskritai nebuvo vadybininko ir komercijos direktoriaus pareiginių instrukcijų, pareigybės aprašymų ar nuostatų, nes, kaip paaiškino ieškovės vadovas R. Č., R. T. buvo visiškai pasitikima.

R. T. pasirašytinai supažindintas tik su įmonės Darbo tvarkos taisyklėmis (3 t. 49 b.l.; 5 t. 26 b.l.). Iš 2005-09-23 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių Nr. 1 (3 t. 34-41 b.l.) matyti, kad darbo tvarkai buvo keliami tokie reikalavimai: darbuotojai turi imtis priemonių skubiam priežasčių ir sąlygų, trukdančių ir apsunkinančių normalų darbą, pašalinimui, apie įvykį nedelsiant informuoti administraciją ir atitinkamas įmonės tarnybas (6.3 punktas); pranešti įmonės vadovui apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui (6.4 punktas); visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimų, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe (6.5 punktas); tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės žalą atlygina visi tame bare (parduotuvėje) dirbantys darbuotojai, kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala (6.6 punktas); materialinių vertybių patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus (6.7 punktas); už materialinių vertybių patikrinimą atsako direktoriaus įsakymu paskirtas komisijos pirmininkas (6.8 punktas). Su šiomis taisyklėmis taip pat pasirašytinai supažindintas ir atsakovas T. A. (1 t. 47 b.l.).

Atsakovas T. A. į ieškovės statybinių medžiagų parduotuvę dirbti pardavėju priimtas 2007-07-27, kai su juo buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 1273 (1 t. 32-33 b.l.). Tą pačią dieną su atsakovu sudaryta Visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis (1 t. 34 b.l.), pagal kurią atsakovas prisiėmė pilnutinę materialinę atsakomybę ir įsipareigojo „1.1. pagal 256 straipsnį tausoti jam perduotas saugoti, pervežti ar kitiems reikalams naudoti bendrovės materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; 1.2. laiku pranešti bendrovės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; 1.3. tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka parengti ir pateikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir atsargas; 1.5. atlyginti bendrovei žalą, atsiradusią pagal 255 straipsnį, dėl netinkamo patikėtų materialinių vertybių saugojimo, naudojimo“. Darbdavys įsipareigojo „2.1. sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtomis vertybėmis išsaugoti; 2.2. atlikti materialinių vertybių inventorizaciją“ (1 t. 34 b.l.).

Su kitais parduotuvės darbuotojais – pardavėjais R. S. (nuo 2007-07-01 vadybininkas) ir R. K., kurie atitinkamai pradėjo dirbti pas ieškovę 2007-01-09 ir 2007-04-02 (1 t. 26-27 b.l., 29-30 b.l.) taip pat buvo sudarytos tokio paties turinio Visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartys (1 t. 28, 31 b.l.). Kolektyvinė sutartis bendrovėje nebuvo sudaryta.

Atsakovo T. A. ir kitų pardavėjų darbo teises ir pareigas visų pirma reglamentavo Statybinių medžiagų parduotuvės pardavėjų pareigybinė instrukcija Nr. 51, patvirtinta UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus R. Č. 2008-01-02 įsakymu (1 t. 43-45 b.l.). Iš šios instrukcijos matyti, kad „įmonės pardavėjas turi teisę: 4.1. dalyvauti atliekant prekinių materialinių vertybių inventorizacijas; 4.2. teikti pasiūlymus dėl prekinių materialinių vertybių apsaugos gerinimo ir apskaitos tobulinimo, pirkėjų aptarnavimo gerinimo; 4.4. tikrinti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą; 5.4. [turi būti 4.5.] informuoti raštu tiesioginį darbo vadovą ir bendrovės administraciją apie kitų bendrovės darbuotojų, kurių pareigos susiję su tų pačių materialinių vertybių apskaita ir apsauga, veiksmus, galinčius sukelti bendrovei neigiamas pasekmes“. Pagal instrukcijos 5.2 punktą, „įmonės pardavėjui taikoma pilnutinė materialinė atsakomybė už žalą, padarytą einant darbines pareigas, pagal materialinės atsakomybės sutartį“. Be to, minėtoje instrukcijoje detaliai nustatytos pardavėjo pareigos, kurios visų pirma susiję su pirkėjų aptarnavimo kultūra (Instrukcijos I skyrius) ir lentynų priežiūra bei prekių išdėstymu (Instrukcijos II skyrius). Pardavėjo darbą su prekių apskaitos dokumentais reglamentuoja tik aptariamos Instrukcijos 3.13 punktas, kuriame nustatyta, kad „pardavėjas privalo tvarkingai užpildyti visas grafas įmonės nustatytos formos prekių išdavimo lapuose, kuriuos iki kiekvieno mėnesio galo privaloma pateikti buhalterijai. Jų pagrindu yra išrašoma sąskaita faktūra pirkėjui“. Be to, Instrukcijos 3.4 ir 3.6 punktuose glaustai aptariama darbo su kasos aparatu tvarka.

Įvertinęs anksčiau aptartą atsakovų darbo teisių ir pareigų reglamentavimą, atsižvelgdamas į ieškovo, atsakovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, dėl atsakovų darbo pobūdžio ir funkcijų teismas daro išvadą, kad atsakovas R. T. faktiškai veikė kaip UAB „Baltijos gėrimai“ administracijos pareigūnas, turėjęs teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams ir tiesiogiai vadovavęs struktūriniam padaliniui, didmenomis prekiavusiam statybinėmis medžiagomis. Pats atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad dirbo administracinį darbą (5 t. 25 b.l.). Atsakovui R. T. buvo tiesiogiai pavaldūs ieškovo UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvės „Didmena“ darbuotojai atsakovas T. A. bei tretieji asmenys R. S. ir R. K.. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad R. T. pasirašydavo darbo sutartyse, sudarytose su tiesiogiai jam pavaldžiais darbuotojais, kaip darbdavio atstovas (1 t. 30, 33 b.l.), vizuodavo jam pavaldžių parduotuvės „Didmena“ darbuotojų pareiškimus dėl atostogų (5 t. 119-122 b.l.), pildydavo jam patikėto prekybos padalinio suvestinę (5 t. 124, 125 b.l.), pasirašydavo prekių gavimo dokumentus (5 t. 134-145 b.l.), taip pat, kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, priimdavo sprendimus dėl prekių užsakymo, be apribojimų net ir prieš inventorizaciją gaudavo buhalterijoje duomenis apie prekių likučius. Teismo vertinimu, aptartame kontekste ta aplinkybė, kad R. T. ieškovo buvo paskirtas pradžioje į vadybininko, o vėliau į komercijos direktoriaus pareigas nesudarant su juo visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir nenustatant jo darbo funkcijų pareigybinėje instrukcijoje, rodo, kad darbdavys juo visiškai pasitikėjo ir tikėjosi atsakingumo, organizuotumo, iniciatyvumo ir pavesto struktūrinio padalinio kontrolės. Savo ruožtu asmuo, sutinkantis eiti komercijos direktoriaus pareigas ir vadovauti įmonės struktūriniam padaliniui, turi suvokti, jog atitinkamai įsipareigoja net ir nesant pareiginės instrukcijos, kurioje būtų apibrėžtos jo darbo funkcijos, teisės ir pareigos, nes pati pareigybė suponuoja ne tik taisyklių ir tvarkos laikymąsi, bet ir jų nustatinėjimą, problemų identifikavimą ir jų sprendimą, tikslų iškėlimą ir uždavinių jiems pasiekti formulavimą, vykdymo kontrolę. Tačiau net ir taip aiškinant, atsakovas R. T. nėra UAB „Baltijos gėrimai“ vadovas, todėl jo atsakomybė nėra fiduciarinė, o nesant su juo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties, jo visiška materialinė atsakomybė galima tik DK 255 straipsnyje numatytais atvejais.

Tuo tarpu atsakovo T. A., kaip darbuotojo, padėtis buvo iš esmės kitokia. Jam keliami visiškai kitokie tikslai ir uždaviniai, nei atsakovui R. T., kuriam jis buvo pavaldus. Geriausiai tai atskleidžia jau minėtos Statybinių medžiagų parduotuvės pardavėjų pareigybinės instrukcijos nuostatos, kuriose detalizuotos pardavėjo tiesioginės pareigos. Kaip minėta, šios Instrukcijos I skyriuje jos visų pirma susiję su pirkėjų aptarnavimo kultūra (konsultuoti pirkėjus; siūlyti viena kitą pakeičiančias ar naujas prekes; pirkėjus aptarnauti mandagiai ir paslaugiai; padėti pirkėjui pakrauti prekes ir nusinešti jas iki automobilio; padėkoti pirkėjui „ačiū, kad pirkote“), o Instrukcijos II skyriuje – su lentynų priežiūra bei prekių išdėstymu (rūpintis lentynų švara ir tvarka; kontroliuoti prekių galiojimo terminus, kainas ir prekių kiekį lentynoje; tvarkingai išdėlioti prekes, kad pirkėjas jas gerai matytų; pritvirtinti kainą taip, kad nedengtų prekės pavadinimo; sugrupuoti prekes, kad pirkėjui būtų lengva jas rasti; stebėti, kad parduotuvėje nebūtų tuščių vietų ar „vienišų“ prekių). Be to, aptariamos Instrukcijos 1.8, 1.9, 3.10, 3.13, 3.14 (turėtų būti 3.16) ir 3.15 (turėtų būti 3.17) atitinkamai nustatyta, kad neturint reikiamo kiekio pirkėjo pageidaujamos prekės, pardavėjas turi palydėti pirkėją pas vadybininką; iškilus konfliktinei situacijai su pirkėju kreiptis į vedėją; iš darbo vietos pasišalinti tik gavus vedėjo leidimą; parduotuvės raktus perduoti tik gavus padalinio vadovo arba direktoriaus rašytinį nurodymą; vykdyti visus vedėjo paliepimus ir nurodymus; iškilus nenumatytiems klausimams, kreiptis į vedėją, vadybininką arba įmonės direktorių. Toks pardavėjo pareigų detalizavimas rodo šios pareigybės nesavarankiškumą ir pavaldumą, todėl ir anksčiau cituotos Visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties nuostatos, apibrėžiančios pardavėjo pareigas, turi būti aiškinamos siaurinamai, kad atitiktų jo pareigų pobūdį, nes darbuotojo materialinės atsakomybės ribos nustatomos, be kita ko, atsižvelgiant į jo pareigas, įgaliojimų apimtį ir vykdytų darbo funkcijų svarbą. Kitaip tariant, visiška materialinė atsakomybė negali būti taikoma, jei pardavėjas neįvertino ūkinės ir komercinės veiklos rizikos ar nenumatė žalingų padarinių, kuriuos numatyti turėjo vadybininkai, padalinio vadovas ar įmonės administracija.

Nuo paskutinės inventorizacijos, kuri parduotuvėje „Didmena“ vyko 2009-03-06, buvo praėję daugiau nei pusė metų, kai UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus R. Č. 2009-10-02 įsakymu iš buhalterijos darbuotojų L. R. (dabar – D.), S. K. ir atsakovo R. T. buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta atlikti materialinių vertybių patikrinimą parduotuvėje, įtraukiant materialiai atsakingus asmenis – pardavėjus R. K., T. A., R. S. (1 t. 13 b.l.). Atliktos inventorizacijos metu, įvertinus rastą kai kurių prekių už 13855,32 Lt perteklių ir atėmus šią sumą iš 171140,28 Lt trūkumo sumos, nustatytas prekių trūkumas už 157284,96 Lt įsigijimo (pajamavimo) kainomis (1 t. 14-23 b.l.; baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 1 t. 107 b.l.). Didžiausią trūkimų dalį sudarė tokios prekės, kaip cementas, šaligatvio plytelės, grindinio trinkelės, vejos bordiūrai, stogo dangos lakštai, termoizoliacinės medžiagos, įvairūs profiliai ir plokštės. Todėl 2009-10-09 bendrovės direktoriaus įsakymu buvo sudaryta dar viena komisija, kuriai taip pat pavesta atlikti inventorizaciją parduotuvėje (1 t. 48-49 b.l.). Šios inventorizacijos metu papildomai buvo rastas 2009-10-02 inventorizacijos metu nenustatytas prekių trūkumas už 30969,57 Lt (1 t. 50-57 b.l.; baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 1 t. 108 b.l.). Dėl daliai prekių neteisingai pritaikyto pirkimo PVM tarifo (21% vietoje 19%) 2009-10-09 inventorizacijos metu prekių trūkumas nustatytas 99,31 Lt didesnis. Specialistės patikslinta prekių trūkimo suma, kuria teismas toliau vadovaujasi, yra 30870,26 Lt (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 1 t. 108, 113 b.l.). Teismas įsitikino, kad 2009-10-02 ir 2009-10-09 inventorizacijų metu nustatyti prekių trūkumai nesidubliuoja, tai matyti palyginus kai kuriuos prekių kodus. Pavyzdžiui, akmens vatos „Paroc“, kurios kodas 517012, 2009-10-02 inventorizacijos metu trūko už 13724,32 Lt, o 2009-10-09 inventorizacijos metu šis trūkumas nebeužfiksuotas; 40 kg maišuose supakuoto cemento, kurio kodas 5554, 2009-10-02 inventorizacijos metu trūko už 7141,32 Lt, o 2009-10-09 inventorizacijos metu šis trūkumas nebeužfiksuotas; beasbestinio lakšto, kurio kodas 512057, 2009-10-02 inventorizacijos metu trūko už 7550,75 Lt, o 2009-10-09 inventorizacijos metu ši pozicija nebefiksuota. Taigi 2009-10-09 inventorizacijos metu būtent papildomai nustatyti tik tie prekių trūkumai, kurie nebuvo nustatyti 2009-10-02 inventorizacijos metu. Pavyzdžiui, 2009-10-09 inventorizacijos metu nustatytas grindinio trinkelių, kurių kodas 510041, trūkumas už 15337,37 Lt, kai 2009-10-02 inventorizacijos metu tokia prekė apskritai nebuvo apskaityta; 2009-10-09 inventorizacijos metu taip pat nustatytas beasbestinio lakšto, kurio kodas 512053, trūkumas už 5588,03 Lt, kai 2009-10-02 inventorizacijos metu buvo užfiksuota, kad šios prekės dar yra likę už 5466,57 Lt.

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2011-07-15 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-428-09, o taip pat iš liudytojos M. B., kuri nuo 2006-11-07 dirba UAB „Baltijos gėrimai“ vyriausiąja finansininke, parodymų teismo posėdyje, 2009 m. lapkričio mėn., t.y. jau po atliktų inventorizacijų, ieškovė sužinojo, kad 2009-09-21 ir 2009-09-25 iš AB „Akmenės cementas“ turėjo būti pristatytos 46,4 t cemento, supakuoto į 1160 maišus (1 t. 73-76 b.l.; 3 t. 73-76 b.l.). Tačiau šis cementas nebuvo užpajamuotas, nes PVM sąskaitos faktūros Nr. AC045908 ir Nr. AC046149 bei atitinkami važtaraščiai Nr. 429971 ir Nr. 430136 nebuvo pristatyti buhalterijai (1 t. 96-125 b.l.). Inventorizacijų metu šis cementas parduotuvėje „Didmena“ nebuvo rastas (1 t. 14-23, 48-49 b.l.). 2009-11-09 ieškovė cemento pardavėjui UAB „Cemeka“ pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. AC045908 ir Nr. AC046149 sumokėjo 13418,42 Lt (5 t. 54 b.l.). Ieškovė šią sumą laiko savo nuostoliais.

Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos Joniškio rajono policijos komisariato baudžiamosios bylos Nr. 62-1-00428-09 duomenų matyti, kad ne dėl viso inventorizacijų metu nustatyto trūkumo, o tik dėl 50891,62 Lt bendrovės direktorius R. Č. 2009-11-27 kreipėsi į Joniškio rajono policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ar išvaistymo ir kaltų asmenų nustatymo (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 1 t. 16 b.l.). Įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės turto iššvaistymo) buvo pareikšti darbuotojams R. T., T. A., R. K., R. S. (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 2 t. 50, 90, 108, 123, b.l.). Kaip matyti, UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus 2009-11-27 pareiškime nurodytą 50891,62 Lt trūkumo sumą sudaro: a) 2009-10-09 inventorizacijos metu nustatytas prekių trūkumas už 30969,57 Lt sumą, b) nuo šios sumos taikant 21% tarifą apskaičiuotas 6503,60 Lt PVM mokestis ir c) 13418,42 Lt suma, kuri buvo sumokėta cemento pardavėjui UAB „Cemeka“ pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. AC045908 ir Nr. AC046149 už 46,4 t cemento, kuris faktiškai ieškovo bendrovėje nebuvo rastas (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 1 t. 16, 65, 66 b.l.). Iš ieškovo atstovės ir trečiojo asmens R. Č. teismo posėdyje duotų paaiškinimų spręstina, kad būtent dėl 50891,62 Lt, o ne dėl visos trūkumų sumos į policiją buvo kreiptasi dėl bendrovės vadovo įsitikinimo, kad prekių už 50891,62 Lt sumą trūkumas susidarė aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis ir per aiškiai apibrėžtą laiką: 2009-09-21 ir 2009-09-25, kai iš AB „Akmenės cementas“ į ieškovės parduotuvę „Didmena“ turėjo būti pristatytos 46,4 t cemento, ir nuo 2009-10-02 atliktos inventorizacijos iki 2009-10-09 atliktos inventorizacijos, kai ieškovės parduotuvėje „Didmena“ buvo likęs dirbti tik atsakovas R. T.. Tuo tarpu 2009-10-02 inventorizacijos metu nustatyto trūkumo priežastis ir susidarymo laikotarpį tebebandė išsiaiškinti įmonės buhalterija.

Tačiau UAB „Baltijos gėrimai“ jau baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. T., T. A., R. K., R. S. visos 201672,95 Lt nusikalstama veika padarytos žalos, kokią ją nustatė pats ieškovas, atlyginimą ir iš kiekvieno po 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 1 t. 185-192 b.l.). Reikalaujamą 201672,95 Lt turtinės žalos atlyginimo sumą sudarė: a) prekių už 157284,96 Lt trūkumas, nustatytas 2009-10-02 inventorizacijos metu, b) prekių už 30969,57 Lt trūkumas, nustatytas 2009-10-09 inventorizacijos metu, ir c) 46,4 tonų cemento už 13418,42 Lt trūkumas, paaiškėjęs jau po paskutinės inventorizacijos (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 1 t. 188 b.l.). Šiaulių apygardos prokuratūros 2011-07-15 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 62-1-00428-09 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų R. T., T. A., R. K., R. S. kaltę dėl UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvės „Didmena“ didelės vertės turto iššvaistymo, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje padarymo (1 t. 96-125 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas bendrovės vairuotojas P. D., kuris tvirtina atvežęs cementą į parduotuvę „Didmena“, pirmojoje apklausoje 2009-12-21 parodė, kad krovinio dokumentus atidavė kažkuriam iš parduotuvės darbuotojų: tai galėjo būti R. T., R. S., T. A. ar R. K.. Vėlesnėje apklausoje jis parodė, kad 2011-03-03 nuvykęs pas bendrovės direktorių R. Č. ir pažiūrėjęs darbo grafikus jis prisiminė, kad 2009-09-21 atvežęs į parduotuvę cementą krovinio dokumentus atidavė R. T., o 2009-09-25 atvežęs cementą dokumentus atidavė tą dieną dirbusiam R. S.. Atsižvelgiant į tai, prokuratūra padarė išvadą, jog vien liudytojo P. D. parodymai, kad jis pagal darbo grafikus prisiminė, kam atidavė krovinio dokumentus, nepakankami, todėl sprendė, jog nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl 46,4 tonų cemento iššvaistymo. Dėl aptariamų dviejų cemento siuntų gabenimo aplinkybių tretysis asmuo P. D. iš esmės analogiškai paaiškino ir teisme. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog už dvi aptariamas dingusias cemento siuntas atsakingi parduotuvės „Didmena“ darbuotojai. Ieškovas nepagrindė savo teiginių, kad dviejų cemento siuntų, kurias sudarė 46,4 tonos cemento, išpilstyto į 1160 maišus po 40 kg, užsakymą inicijavo atsakovas R. T., kad būtent jo nurodymu vairuotojui P. D. buhalterijoje buvo išrašyti ir UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus R. Č. pasirašyti vienkartiniai įgaliojimai atsiimti cemento krovinį iš pardavėjo, kad abi cemento siuntos buvo pristatytos būtent į statybinių medžiagų parduotuvę „Didmena“. Kaip matyti iš klientų apyvartos žiniaraščio, cemento siuntas iš UAB „Cemeka“ ieškovė gaudavo nuolat, bet skirtingais intervalais (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 1 t. 143, 144, 153-156 b.l.). Kai kada dvi siuntos būdavo išsiunčiamos tą pačią dieną, pvz., 2009-07-23 arba padieniui, pvz., 2009-05-14 ir 2009-05-15, kai kada intervalas būdavo vos kelios dienos, pvz., 2009-04-14 ir 2009-04-16 arba apytikriai savaitė, pvz., 2009-06-05 ir 2009-06-11, 2009-06-19 ir 2009-06-25, 2009-07-10 ir 2009-07-17, 2009-08-07–2009-08-14–2009-08-21–2009-08-28, kai kada – dvi savaitės, pvz., 2009-04-01 ir 2009-04-14. Atsižvelgiant į tai, kad vienoje siuntoje paprastai būdavo 22–24 tonos cemento, o ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad tokį kiekį cemento parduotuvė „Didmena“ parduodavo iš savo prekybinių patalpų per vieną–tris dienas ar net visą savaitę, įtikinamas yra atsakovo R. T. paaiškinimas, kad ne visais atvejais krovinys buvo vežamas iškrauti į parduotuvę „Didmena“, o kai kada buvo pristatomas iš tiekėjo tiesiogiai pirkėjui, aplenkiant parduotuvę. Teismo vertinimu, tokia ūkinė operacija, aplenkiant parduotuvę „Didmena“, galėjo būti inicijuota ir įvykdyta ir be atsakovo R. T. žinios. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas priteisti ¼ dalį nuo 13418,42 Lt turtinės žalos, patirtos dingus 46,4 tonoms cemento, įsigyto iš UAB „Cemeka“ pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. AC045908 ir Nr. AC046149, apskritai atmestinas, ieškovui neįrodžius, kad atsakovas R. T. susijęs su šia ūkine operacija. Tuo labiau neįrodyta, kad su šia ūkine operacija kaip nors būtų susijęs atsakovas T. A. ar kiti pardavėjai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nuodugniai aiškinamasi, kokia yra inventorizacijų atlikimo tvarka, kokie turi būti surašyti inventorizacijos dokumentai ir kaip buvo atliekamos inventorizacijos UAB „Baltijos gėrimai“ parduotuvėje „Didmena“, ar buvo laikomasi inventorizacijų atlikimo tvarkos, o nagrinėjant civilinę bylą negauta jokių duomenų, paneigiančių ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, todėl teismas laiko jas įrodytomis. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių skyriaus specialisto 2010-08-26 išvados Nr. 5-4/79 bei ją surašiusios vyriausiosios specialistės Janinos Dikšaitės 2011-03-01 ir 2011-05-13 apklausose duotų parodymų matyti, kad UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“ nuo 2007 m. buvo atliktos šešios inventorizacijos ir nustatyti trūkumai: 2007-03-18 inventorizacijos metu nustatytas 2619,23 Lt trūkumas, kuris nurašytas į bendrovės sąnaudas, 2007-10-26 nustatytas 4933,91 Lt trūkumas, kuris nurašytas į bendrovės sąnaudas, 2008-11-08 nustatytas 7051,27 Lt trūkumas, kuris taip pat nurašytas į bendrovės sąnaudas, 2009-03-06 nustatytas prekių trūkumas už 454,89 Lt pirkimo kainomis. Šis trūkumas direktoriaus įsakymu pripažintas natūralios netekties nuostoliais ir nurašytas į bendrovės sąnaudas. 2009-10-02 atlikto patikrinimo metu nustatytas prekių trūkumas pirkimo kainomis 157284,96 Lt, o 2009-10-09 atlikto pakartotinio patikrinimo metu nustatytas dar 30969,57 Lt vertės prekių trūkumas pirkimo kainomis (1 t. 106-112 b.l.).

Iš ankstesnėje pastraipoje minėtos Išvados ir ją surašiusios specialistės parodymų teismas laiko esant nustatyta, kad inventorizacijos parduotuvėje „Didmena“ buvo atliekamos pažeidžiant reikalavimus dėl inventorizacijų tvarkos: 2007-10-26 ir 2008-11-08 inventorizacijos metu rastų prekių kiekiai nesurašyti inventorizacijos aprašuose ir nepatvirtinti inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų parašais. Inventorizuojant prekes 2009-03-06 ir 2009-10-02, inventorizacijos komisijos nariai naudojo elektroninius duomenų kaupiklius (prekių kodų skaitytuvus, užtikrinančius paprastą duomenų surinkimą ir suvedimą į apskaitos programą), kurių pagalba buvo paruošiami kompiuterizuotos apskaitos dokumentai apie inventorizacijos metu faktiškai rastų prekių kiekį. Inventorizacijos duomenys iš duomenų kaupiklio buvo perkeliami į buhalterinės apskaitos programą ir pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuoti atlikto prekių patikrinimo rezultatai – prekių trūkumas ir perteklius kiekine bei pinigine išraiška. UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus R. Č. 2009-03-06 ir 2009-10-02 įsakymais paskirtos inventorizacijos komisijos, kurios privalėjo atlikti patikrinimą ir surašyti reikiamus dokumentus, nesivadovavo inventorizacijų metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtinta redakcija) 51 ir 52 punktų nuostatomis, nepasirašė elektroninėmis priemonėmis surašytų inventorizacijos dokumentų „Kaupiklio operacija“, kuriuose užfiksuoti faktiškai rastų prekių kiekiai. Šių dokumentų nepasirašė ir atliktame prekių patikrinime dalyvavę materialiai atsakingi asmenys. Pažeidžiant Inventorizacijos taisyklių 13 punkto nuostatas, pagal kurias atsakingi ir materialiai atsakingi už inventorizuojamą turtą asmenys negali būti inventorizacijos komisijos nariai, minėtais direktoriaus įsakymais inventorizacijos komisijos nariu buvo paskirtas parduotuvės „Didmena“ komercijos direktorius R. T., kuris tiesiogiai susijęs su prekių priėmimu ir perdavimu bei pardavimu, tai yra vykdė prekių pardavimą bei piniginių įplaukų inkasavimą į bendrovės kasą. UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“ 2007-10-26, 2008-11-08, 2009-03-06 ir 2009-10-02 atliktų patikrinimų metu surašyti inventorizacijos rezultatų įforminimo dokumentai „Kaupiklio operacija“, inventorizacijos aprašai bei „Operacija su atsargomis pirkimo kainomis“ nepasirašyti inventorizacijas atlikusių komisijos narių, todėl minėti dokumentai nepatvirtina juose įrašytų duomenų apie faktiškai rastus neparduotų prekių likučius teisingumo. Faktinis prekių kiekis nustatomas inventorizacijos metu, tačiau inventorizacijų metu komisijos nariai prekių faktiškai neskaičiavo. Tai patvirtino ir teismo posėdyje liudiję inventorizacinių komisijų nariai. Pagal minėtų inventorizacijų aprašus, kurie nepasirašyti inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų, negalima nustatyti, ar faktiškai parduotuvėje buvo toks prekių kiekis, kuris nurodytas inventorizacijos aprašuose ar kituose inventorizacijos rezultatų įforminimo dokumentuose. Nurodyti inventorizacijos tvarkos pažeidimai atliekant faktišką prekių likučių patikrinimą galėjo sąlygoti trūkumo susidarymą. Tačiau iš tyrimui pateiktų dokumentų specialistė negalėjo nustatyti, dėl kokių priežasčių 2009-10-02 atliktos prekių inventorizacijos metu susidarė 157284,96 Lt trūkumas, ir per kokį laikotarpį apskritai susidarė prekių trūkumas (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 2 t. 173-202 b.l.).

Remdamasis specialisto 2010-08-26 išvada Nr. 5-4/79 ir ją surašiusios vyriausiosios specialistės Janinos Dikšaitės parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdyje, teismas laiko esant nustatyta, kad 2009-10-02 inventorizacijos metu apskaičiuota statybinių medžiagų trūkumo suma 157284,96 Lt yra netiksli. Galutinis prekių trūkumas statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“ nustatytas pagal tyrimui pateiktus UAB „Baltijos gėrimai“ tiriamojo laikotarpio prekių likučių apskaitos registrus bei atliktų inventorizacijų rezultatų įforminimo dokumentus. Kaip minėta, iš viso nustatytas prekių trūkumas už 188155,22 Lt (157284,96 Lt + 30870,26 Lt). Šis trūkumas nustatytas palyginus tyrimui pateiktus UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvės „Didmena“ tiriamojo laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių duomenys užfiksuoti apskaitos registruose, su 2009-10-02 ir 2009-10-09 atliktų inventorizacijų rezultatų įforminimo dokumentais. Įvertinus tyrimui pateiktus 2007-10-26, 2008-11-08, 2009-03-06 ir 2009-10-02 surašytus inventorizacijos rezultatų įforminimo dokumentus, kuriuose įrašytų neparduotų prekių likučių faktinių duomenų tikrumas nepatvirtintas inventorizacijos komisijos narių parašais, bei 2009-10-02 atlikto patikrinimo metu elektroniniais kaupikliais parengtus inventorizacijos dokumentus „Kaupiklio operacija“, kuriuose įrašyti neteisingi duomenys apie faktiškai rastus prekių kiekius, tiksliai negalima nustatyti, per kokį laikotarpį statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“ susidarė minėtas prekių trūkumas (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 1 t. 102-113 b.l.). Teismas pažymi, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuo 2009-10-02 iki 2009-10-09, kai raktus nuo parduotuvės „Didmena“ turėjo tik atsakovas R. T., papildomai dingo prekių dar už 30870,26 Lt. Teismo vertinimu, šis 2009-10-09 inventorizacijos metu papildomai nustatytas trūkumas susidarė iki 2009-10-02 inventorizacijos ir tiesiog nebuvo nustatytas jos metu dėl inventorizacijų tvarkos nesilaikymo.

Pažymėtina, kad ieškovė UAB „Baltijos gėrimai“ pateikė skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2011-07-15 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 62-1-00428-09, prašydama nutarimą panaikinti tik toje dalyje, kuria nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. T. atžvilgiu, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūra 2011-08-26 nutarimu skundą atsisakė tenkinti (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 2 t. 214-219, 223-228 b.l.). Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad konkretaus pareigų padalijimo tarp parduotuvėje dirbančių asmenų nebuvo – visi dirbo vienu metu, turėjo raktus nuo parduotuvės, naudojosi kasos aparatu, nešdavo pinigus į buhalteriją, parduodavo prekes iš sandėlio ir sandėliuodavo, nenustatyta, kad kuris nors vienas būtų dirbęs su konkrečia prekių grupe. Nei vieno darbuotojo, tame tarpe ir R. T., pareigos nebuvo griežtai apibrėžtos, visi laisvai galėjo prieiti prie bet kurių prekių. Tyrimo eigoje surinkti duomenys apie inventorizacijų atlikimą parodė, kad inventorizacijos buvo atliekamos formaliai, pažeidžiant normatyvinius aktus. Nustatyti pažeidimai leidžia pagrįstai abejoti inventorizacijų rezultatais, daro juos nepatikimais (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 2 t. 223-228 b.l.). Šiaulių apylinkės teismas 2011-09-29 nutartimi paliko Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimus nepakeistus (baudžiamoji byla Nr. 62-1-00428-09, 2 t. 247-250 b.l.).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismo vertinimu, negauta jokių duomenų, paneigiančių ankstesnėje pastraipoje paminėtas ieškovei nepalankias išvadas, su kuriomis teismas visiškai sutinka. Papildomai teismas pažymi, kad ieškovės įmonėje nusistovėjusi statybinių medžiagų užsakymų formavimo ir pateikimo, prekių ekspedijavimo ir apskaitos, prekybinių procesų organizavimo, o taip pat dokumentų valdymo praktika, apskritai logistika, visiškai neatitiko įmonės veiklos specifikos, todėl trūkumai galėjo susidaryti praktiškai dėl bet kurios grandies veiklos. Logistika įmonėje turi būti organizuojama taip, kad siekiantis pasisavinti materialines vertybes asmuo negalėtų to padaryti, o ne taip, kad paskatintų jas savintis asmenį, kuris tokių ketinimų neturėjo. Pavyzdžiui, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, išklausęs šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas priėjo išvados, kad ieškovo UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvėje taikyta prekių apskaitos sistema, kai parduotos prekės pirmiausia būdavo įtraukiamos į nenumeruotus ir niekaip neapskaitomus prekių išdavimo lapus, minimus Statybinių medžiagų parduotuvės pardavėjų pareigybinės instrukcijos 3.13 punkte, o šie lapai tik po kurio laiko būdavo perduodami į buhalteriją ūkinei operacijai įforminti, buvo ypač ydinga ir sukūrė visas sąlygas nustatyto dydžio trūkumų susidarymui. Iš byloje esančių prekių išdavimo lapų matyti, kad tai laisvos formos ir niekaip neapskaitomi dokumentai, kuriuose net nenurodomas jų sudarytojas, tik už gautas prekes pasirašydavo pirkėjas, o galiausiai vizuodavo direktorius R. Č. (6 t. 28, 31, 34, 35, 38 b.l.). Akivaizdu, kad įmonėje nebuvo jokių kliūčių – esant neteisėtam interesui – bet kurioje grandyje pakeisti jau išrašytus prekių išdavimo lapus kitais, kuriuose sumažintas įsigytų prekių kiekiais, nurodytas kitoks asortimentas ir atitinkamai mažesnės mokėtinos sumos, ypač kai jie būdavo surašyti tik dėl vieno pirkėjo, arba apskritai sunaikinti išrašytus prekių išdavimo lapus, tokiu būdu neįtraukus ūkinės operacijos į apskaitą.

DK 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį kompetentingo administracijos pareigūno nurodymai jiems pavaldiems darbuotojams yra privalomi vykdyti. DK 229 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, o DK 228 straipsnyje atitinkamai nustatyta darbuotojų pareiga laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus. Iš UAB „Baltijos gėrimai“ įstatų matyti, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (56.1 punktas), nustato vidaus darbo taisykles, tvirtina bendrovės padalinių nuostatas, administracijos darbo reglamentą (56.6 punktas), išduoda įgaliojimus vykdyti toms funkcijoms, kurios yra priskirtos jo kompetencijai (56.7 punktas), tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes (56.15 punktas), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (57.1 punktas) (3 t. 127-135 b.l.). Iš pateiktų visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarčių matyti, kad darbdavys įsipareigojo sudaryti darbuotojams, o tarp jų – ir atsakovui T. A., sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms išsaugoti, atlikti materialinių vertybių inventorizaciją (3 t. 28, 31, 42 b.l.). Iš Darbo tvarkos taisyklių 6.8 punkto matyti, kad už materialinių vertybių patikrinimą atsako direktoriaus įsakymu paskirtos komisijos pirmininkas (3 t. 39 b.l.). Kaip ankstesnėse pastraipose teismo nustatyta, inventorizacijos buvo atliekamos pažeidžiant normatyvinius aktus, konkretaus pareigų padalijimo tarp parduotuvėje dirbančių asmenų nebuvo, darbuotojų pareigos ir atsakomybė nebuvo griežtai apibrėžtos, logistika neatitiko įmonės veiklos specifikos. Užtikrinti, kad nebūtų tokių įmonės veiklos trūkumų, žymia dalimi nulėmusių prekių trūkumų susidarymą statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“, buvo UAB „Baltijos gėrimai“ vadovo ir administracijos pareiga. Šios išvados reikšmingos vertinant tiek atsakovų veiksmus, tiek pačios ieškovės elgesį, tiek nustatant ieškovei atlygintinos žalos dydį.

DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas konstatuojamas tik tuomet, kai nustatomos visos DK 246 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Pagal DK 254 straipsnį bendriausiu atveju darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota: darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą. DK 255 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; 4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose; 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo; 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad egzistuoja visos šešios DK 246 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, o tuo atveju, kai jų egzistavimą įrodžiusi ieškovė reikalauja taikyti ne ribotą, o visišką materialinę atsakomybę, ieškovė taip pat turi įrodyti, jog egzistuoja bent vienas visiško žalos atlyginimo pagrindas iš septynių, numatytų DK 255 straipsnyje.

Teismo vertinimu, visų pirma, atsižvelgiant į anksčiau aptartą statybinių medžiagų parduotuvės pardavėjo, kaip vykdytojo, poziciją, ją atitinkančias darbo funkcijas ir pareigas bei su jomis sietinas materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, nustatytas DK 246 straipsnyje, ieškovas neįrodė atsakovo T. A. kaltės, jo veiksmų ar neveikimo neteisėtumo ir priežastinio ryšio su darbdavio patirta žala. Dėl šios priežasties negalima nei ribota, nei tuo labiau visiška atsakovo T. A. materialinė atsakomybė. Be to, pati ieškovė nevykdė darbdavio pareigų, numatytų su atsakovu T. A. 2007-07-27 sudarytos Visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose. Priešingai, nei buvo įsipareigojusi, ieškovė nesudarė darbuotojui sąlygų, reikalingų normaliai dirbti ir patikėtoms materialinėms vertybėms išsaugoti, o galiausiai net tinkamai neatliko materialinių vertybių inventorizacijos. Todėl konkrečiu atveju eilinis darbuotojas – pardavėjas, įmonėje užėmęs vykdytojo poziciją, neturi pareigos atsakyti už trūkumus, kurių atsiradimą didžiąja dalimi nulėmė įmonės administracijos, įskaitant statybinių medžiagų padalinio vadovą, neveiklumas. Pažymėtina, kad konkrečioje situacijoje, net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų įrodžiusi, jog egzistuoja atsakovo T. A. materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, nustatytas DK 246 straipsnyje, tektų taikyti DK 247 straipsnio nuostatas, pagal kurias tais atvejais, kai žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė, žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas.

Tokiu būdu, už inventorizacijų metu statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“ nustatytą žalą, kurios dydis 188155,22 Lt, teismo vertinimu, yra atsakinga ieškovės UAB „Baltijos gėrimai“ administracija, įskaitant direktorių R. Č., ir atsakovas R. T., kaip tos administracijos pareigūnas – statybinių medžiagų komercijos direktorius, tiesiogiai vadovavęs statybinių medžiagų parduotuvei „Didmena“. Didesnis kaltės laipsnis tenka UAB „Baltijos gėrimai“ administracijai, todėl ji, išskyrus atsakovą R. T., yra atsakinga už 2/3 dalis inventorizacijos metu nustatytų trūkumų, o už likusią 1/3 dalį inventorizacijos metu nustatytų trūkumų atsakingas atsakovas R. T., kaip administracijos pareigūnas, tiesiogiai vadovavęs statybinių medžiagų parduotuvei „Didmena“. Atitinkamai, vadovaujantis DK 257 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo R. T. ieškovei UAB „Baltijos gėrimai“ priteistinas 62718,41 Lt turtinės žalos atlyginimas. Bendras 188155,22 Lt turtinis nuostolis nustatytas taikant pajamavimo kainas, už kurias ieškovė įsigijo trūkumą sudarančias prekes. Į pajamavimo kainą įeina ir prekių pirkimo PVM, kurį ieškovė sumokėjo pardavėjams, išrašiusiems PVM sąskaitas faktūras. Dėl negautų pajamų, apskaičiuotų pardavimo kainomis, jokie reikalavimai reiškiami nebuvo, todėl nei jos, nei pardavimo PVM taikymas šioje byloje nenagrinėjamas. Teismas laiko, kad 188155,22 Lt turtinis nuostolis statybinių medžiagų parduotuvėje „Didmena“ susidarė būtent tuo laikotarpiu, kai parduotuvei kaip komercijos direktorius vadovavo atsakovas R. T.. Statybinių medžiagų komercijos direktoriaus pareigose jis pradėjo dirbti 2007-07-01, o 2007-10-26 inventorizacijos metu nustatytas tik 4933,91 Lt trūkumas, kuris nurašytas į bendrovės sąnaudas. Tai reiškia tik vieną iš dviejų: arba didesnio prekių trūkumo tuo metu nebuvo, arba parduotuvės vadovas, mažų mažiausiai, nesiėmė priemonių trūkumui nustatyti, nors pagal pareigas privalėjo jų imtis. DK 253 straipsnio 5, 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo, dėl netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos, to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti. Nors su atsakovu R. T. visiškos materialinės atsakomybės sutartis nesudaryta, jo visiška materialinė atsakomybė atsiranda pagal DK 255 straipsnio 1 punktą, t.y. žala padaryta tyčia. R. T. tyčia pasireiškė tuo, kad būdamas įmonės administracijos pareigūnu ir pagal pareigas bei turimų įgaliojimų apimtį privalėdamas vadovauti struktūrinio padalinio veiklai, ją organizuoti ir kontroliuoti, užtikrinti materialinių vertybių saugojimą ir apskaitą, imtis priemonių užkirsti kelią materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti, jis faktiškai palaikė jam patikėtame padalinyje sąlygas, leidusias grobstyti įmonės materialines vertybes. Be to, R. T. slėpė nuo įmonės administracijos parduotuvėje „Didmena“ augančius trūkumus. Tuo tikslu, pasinaudodamas buhalterijos pasitikėjimu, prieš inventorizacijas jis gaudavo žiniaraščius su buhalteriniais prekių likučiais. Inventorizacijos metu prekių faktiškai neskaičiuodavo, o suvesdavo duomenis pagal buhalterijos pateiktus žiniaraščius. Tokiu būdu, buhalterijos teikiamą informaciją panaudodavo ne trūkumų nustatymui, o jų nuslėpimui. Tuo pačiu tikslu jis leido parduotuvėje „Didmena“ naudoti niekaip neapskaitomus prekių išdavimo lapus, dėl kurių prekių pardavimo ūkinės operacijos galėjo likti visai neįtrauktos į apskaitą, nors privalėjo pranešti įmonės vadovui apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui.

Ieškovės UAB „Baltijos gėrimai“ bylinėjantis su atsakovu T. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1704,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2012-07-16 mokėjimo nurodymu Nr. N 00000005241 už ieškinį, pareikštą atsakovui T. A. (1 t. 9 b.l.); 2420,00 Lt užmokestis advokatei už atstovavimą civilinėje byloje pagal ieškinį atsakovui T. A. (4 t. 101, 103 b.l.); 1210,00 Lt užmokestis advokatei už atsiliepimo į T. A. apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinėje instancijoje (5 t. 72, 73 b.l.); 1694,00 Lt užmokestis advokatei už atstovavimą iš naujo nagrinėjant pirmojoje instancijoje bylą dėl T. A. pareikštų reikalavimų (6 t. 117, 118, 120 b.l.). Taigi dėl atsakovo T. A. ieškovė patyrė iš viso 7028,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės reikalavimai, pareikšti šiam atsakovui, liko nepatenkinti, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatomis šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos.

Ieškovės UAB „Baltijos gėrimai“ bylinėjantis su atsakovu R. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 2527,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2012-07-16 mokėjimo nurodymu Nr. N 00000005242 už ieškinį, pareikštą atsakovui R. T. (3 t. 9 b.l.); 2662,00 Lt užmokestis advokatei už atstovavimą civilinėje byloje pagal ieškinį atsakovui R. T. (4 t. 102, 103 b.l.); 1210,00 Lt užmokestis advokatei už atsiliepimo į R. T. apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinėje instancijoje (5 t. 55, 56 b.l.); 1694,00 Lt užmokestis advokatei už atstovavimą iš naujo nagrinėjant pirmojoje instancijoje bylą dėl R. T. pareikštų reikalavimų (6 t. 117, 119, 120 b.l.). Taigi dėl atsakovo R. T. ieškovė patyrė iš viso 8093,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės reikalavimai, pareikšti šiam atsakovui, patenkinti iš dalies, t.y. iš reikalautų 86231,35 Lt priteista 62718,41 Lt, tai vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (72,73%) šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo R. T., t.y. iš šio atsakovo priteistinos 5886,04 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovo T. A. šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 2178,00 Lt užmokestis advokatei už procesinių dokumentų, įskaitant priešieškinį, kuris buvo atmestas, surašymą ir atstovavimą teisme (4 t. 105, 106 b.l.); 2000,00 Lt užmokestis advokatei už apeliacinio skundo dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 20014-01-06 sprendimo parengimą (5 t. 18, 19 b.l.); 3461,12 Lt (1253,35 Lt + 342,96 € + 296,45 €) užmokestis advokatei už atstovavimą iš naujo nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje (6 t. 129-138 b.l.). Kadangi ieškovės reikalavimai šiam atsakovui atmesti visoje apimtyje, tai atsakovo patirtos 7639,12 Lt bylinėjimosi išlaidos vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis atsakovui priteistinos iš ieškovės.

Atsakovo R. T. šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 2178,00 Lt užmokestis advokatei už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme (4 t. 107, 108 b.l.); 2000,00 Lt užmokestis advokatei už apeliacinio skundo dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 20014-01-06 sprendimo parengimą (5 t. 34, 35 b.l.); 3461,12 Lt (1253,35 Lt + 342,96 € + 296,45 €) užmokestis advokatei už atstovavimą iš naujo nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje (6 t. 129, 139-147 b.l.). Atsakovas R. T. iš viso patyrė 7639,12 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės reikalavimai šiam atsakovui patenkinti tik iš dalies, tai vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (27,27%) atsakovui R. T. iš ieškovės UAB „Baltijos gėrimai“ priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. atsakovui priteistina 2083,19 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovei UAB „Baltijos gėrimai“ iš atsakovo R. T. priteistinos 5886,04 Lt bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui R. T. iš ieškovės UAB „Baltijos gėrimai“ priteistinos 2083,19 Lt bylinėjimosi išlaidos, tai taikytinas įskaitymas, priteisiant ieškovei UAB „Baltijos gėrimai“ iš atsakovo R. T. 3802,85 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškovės reikalavimai buvo pareikšti dviem atsakovams, bet vienam iš jų pareikšti reikalavimai atmesti visoje apimtyje, o kitam – tenkinti iš dalies, tai remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 96 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis teismo patirtos 235,30 Lt pašto išlaidos dalintinos pusiau, 117,65 Lt priteisiant tik iš ieškovo, o kitus 117,65 Lt priteisiant proporcingai patenkintai ieškinio daliai (72,73%) iš atsakovo R. T. ir proporcingai atmestai ieškinio daliai (27,27%) iš ieškovės UAB „Baltijos gėrimai“, t.y. iš atsakovo R. T. priteistinos 85,57 Lt bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės UAB „Baltijos gėrimai“ papildomai priteistinos 32,08 Lt bylinėjimosi išlaidos (1 t. 1B b.l.; 2 t. 15 b.l.; 4 t. 13 b.l.).

Visos procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose litais nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Vadovaudamasis CPK 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovo UAB „Baltijos gėrimai“, juridinio asmens kodas 110630219, reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Atmesti ieškovo UAB „Baltijos gėrimai“, juridinio asmens kodas 110630219, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Tenkinti iš dalies ieškovo UAB „Baltijos gėrimai“, juridinio asmens kodas 110630219, reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovui iš šio atsakovo 18164,51 € (aštuoniolikos tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 51 ct) turinės žalos atlyginimą bei 1101,38 € (vieno tūkstančio vieno šimto vieno euro 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Baltijos gėrimai“, juridinio asmens kodas 110630219, 2212,44 € (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvylikos eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės UAB „Baltijos gėrimai“, juridinio asmens kodas 110630219, 43,36 € (keturiasdešimt trijų eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24,78 € (dvidešimt keturių eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Nerijus Masiulis