Civilinė byla Nr. 2A-442/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 69

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir
pranešėja), Kazio Kailiūno ir Vinco Versecko,
sekretoriaujant Joanai
Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei
adv. Linai Darulienei,
atsakovo atstovui adv.
Deividui Soloveičikui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės ,,Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1438-51/2007 pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės ,,Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ ieškinį
atsakovui akcinei bendrovei ,,Lietuvos elektrinė“ dėl viešųjų pirkimų komisijos
sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės
draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,
prašydamas panaikinti atsakovo AB ,,Lietuvos elektrinė“ viešųjų pirkimų
komisijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą bei priteisti ieškovo patirtas
bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas paskelbė apie viešąjį investicinio
gyvybės draudimo paslaugų įmonės darbuotojams pirkimą supaprastinto konkurso
būdu (toliau – Konkursas). 2006 m. gruodžio 7 d. ieškovas pateikė pasiūlymą.
Kartu su pasiūlymu, siekdamas įrodyti ieškovo finansinius pajėgumus, pateikė
ieškovo motininės bendrovės „Commercial Polska – Towarzystwo ubezpieczen na
Žycie SA“ (toliau - motininė bendrovė) pelno (nuostolio) ataskaitas
už 2004 ir 2005 metus bei šios bendrovės garantinį raštą, kuriame nurodoma, kad
bendrovė, jei bus reikalinga, yra pasiruošusi suteikti ieškovui savo išteklius
ir paramą, užtikrinančią ieškovo veiklos tęstinumą ir įsipareigojimų vykdymą.
Ieškovas taip pat pateikė savo pelno (nuostolio) ataskaitas už 2004 ir 2005
metus bei įrodymus, kad motininė bendrovė turi teisę teikti garantijas,
paaiškino, kad Lietuvos elektrinės investicinio gyvybės draudimo paslaugų
įmonės darbuotojams pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų (toliau –
Konkurso sąlygos) 3.1 punkte nustatytam kvalifikaciniam kriterijui pagrįsti
vietoje ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų buvo pateikti motininės
bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir šios bendrovės garantinis
raštas, kuris turėtų būti laikomas paramos laišku. Ieškovas atsakovui taip pat
pateikė Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2006 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. (4.5)-S-2862 nuorašą, kuriame paaiškinta, kad įstatymai nedraudžia
draudimo įmonei pateikti garantijas ar įsipareigojimus remti savo dukterinę įmonę.
2007 m. sausio 18 d. atsakovas informavo ieškovą, kad jo pateiktas pasiūlymas
neatitinka Konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, nes ieškovas nepateikė
įrodymų, kad dirbo pelningai per 2004 ir 2005 metus, todėl yra atmestas. Toks
sprendimas neteisėtas, nes atsakovas ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus apie
ieškovo galimybes remtis motininės bendrovės finansiniais pajėgumais, t.y.
nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau
– VPĮ) 32 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią atsakovas privalėjo vertinti ne tik
ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus, bet ir ieškovo pateiktus
alternatyvius ieškovo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus – ieškovo
motininės bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie atitiko atsakovo
reikalavimą dėl veiklos pelningumo, bei šios bendrovės garantinį raštą (paramos
laišką), kuris įgalina ieškovą remtis motininės bendrovės finansiniais
pajėgumais.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Commercial Union Lietuva
gyvybės draudimas“ 3 000 Lt už advokato pagalbą atsakovui AB „Lietuvos
elektrinė“, 16,90 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu,
valstybei. Nurodė, kad atsakovas 2006 m. rugpjūčio 30 d. „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 64 paskelbė Konkursą (b. l. 11), vėliau
kai kurios Konkurso sąlygos buvo koreguojamos inter alia šiai bylai
reikšmingas 3.1 punkto 6 eilutėje numatytas kvalifikacinis reikalavimas,
nustatant, jog tiekėjas turi dirbti pelningai 2004, 2005 metais (b. l. 25).
Ieškovas dėl šio reikalavimo buvo pareiškęs pretenziją, atsakovas 2006 m. spalio 6 d. jos netenkino (b. l. 99-100, 101-102). Teismo teigimu, šio Konkurso sąlygose
numatyto reikalavimo teismui ieškovas neskundė, dalyvavo Konkurse, šis
reikalavimas nėra ginčijamas ir pareikštu ieškiniu, taigi, yra pagrindas
pripažinti, kad ieškovas, kaip ir kiti dalyviai, su juo sutiko. Esminis tarp
šalių kilęs ginčas yra dėl to, ar ieškovas atitinka minėtą kvalifikacinį
reikalavimą įvertinant faktines aplinkybes ir jas susiejant su VPĮ 32
straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad „prireikus konkretaus pirkimo atveju
tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai,
kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo
įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus
prieinami“. Teismas analizuodamas šią įstatyminę normą, padarė išvadą, kad,
pirma, ja tiekėjas yra įpareigojamas pateikti duomenis apie išteklių prieinamumo
galimybę, antra, tai turi būti ne bet kokie duomenys, o tokie, kurie įrodo, jog
kitų ūkio subjektų pajėgumo ištekliais tiekėjas galės naudotis, t. y.
naudojimosi tokiais ištekliais galimybė turi būti įrodyta arba, kitaip tariant,
neabejotina.
Teismo teigimu, tokį šios normos aiškinimą patvirtina
ir VPT įsakymo 4 punktas, iš kurio matyti, kad tiekėjas, patvirtindamas savo
kvalifikacijos atitikimą keliamiems reikalavimams, turi teisę remtis kitų ūkio
subjektų pajėgumu tik tuo atveju, jei jis gali įrodyti, kad vykdydamas
įsipareigojimus galės disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais. Remdamasis
paminėtomis aplinkybėmis, teismas nurodė, kad jei šios aplinkybės perkančiajai
organizacijai tiekėjas neįrodo, tokiu atveju vertintinas jo paties atitikimas
kvalifikaciniams reikalavimams neatsižvelgiant į nuorodas apie galimybes remtis
kitų ūkio subjektų ištekliais. Ieškovas minėtas VPĮ 32 straipsnio 3 dalies
aplinkybes įrodinėjo savo motininės bendrovės 2006 m. gruodžio 4 d. raštu, kurį ši bendrovė įvardija kaip paramos raštą (b.l. 159-160). Taip šį
dokumentą įvertino ir pats ieškovas, nurodydamas kad tai nėra garantinis
laiškas ar panašaus pobūdžio dokumentas (ieškovo 2006 gruodžio 14 d. raštas
Nr.1-05-14373 – b.l. 133). Teismas, įvertinęs šio rašto turinį, sprendė, kad
iš jo nėra aišku, kokios ir kaip apibrėžtos pagal šį raštą būtų ieškovo ir
motininės bendrovės tarpusavio teisės ir pareigos, kur ir kokiu būdu iškilus
būtinumui jos būtų ginamos, kokios atsakomybės sąlygos ir pan., dėl ko
neatmestina ir paties ieškovo bei motininės bendrovės nesutarimų dėl
pastarosios įsipareigojimų pagal tokio pobūdžio raštą galimybė. Taip pat teismas
nurodė, kad nėra vienareikšmiškai aišku, kiek neabejotini šio rašto pagrindu
būtų atsakovo ir motininės bendrovės tarpusavio įsipareigojimai bei kokia jų
realizavimo tvarka. Teismo nuomone, šios aplinkybės iš tikrųjų yra reikšmingos
ir keliančios abejonių dėl galimybės besąlygiškai ir nekomplikuotai užtikrinti
motininės bendrovės išteklių prieinamumą sutarties vykdymo procese. Tuo tarpu,
kaip minėta, VPĮ 32 straipsnio 3 dalis įpareigoja tiekėją dar kvalifikacijos
atitikimo konkurso sąlygoms svarstymo stadijoje įrodyti perkančiajai
organizacijai, kad vykdant sutartį tiekėjo nurodomi ištekliai jam bus
prieinami. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad esant
tokioms aplinkybėms atsakovas pagrįstai pripažino ieškovą neatitinkančiu
Konkurso sąlygų 3.1 punkto 6 eilutėje numatyto kvalifikacinio reikalavimo nei
tiesiogiai, nei - neįrodžius neabejotinos galimybės naudotis motininės
bendrovės ištekliais - siejant nepripažinimą su VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi.
Įstatymas nustato, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar
dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo
dokumentuose numatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, teisę dalyvauti
tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių
kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus
reikalavimus (VPĮ 32 str. 6, 7 d. d.). Todėl teismas nurodė, kad naikinti 2007 m. sausio 18 d. atsakovo viešojo pirkimo komisijos nutarimą nėra pagrindo.
Ieškovas UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės
draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą
grindžia šiais argumentais:
1. Įrodinėdamas savo galimybes naudotis motininės
bendrovės finansiniai ištekliais ieškovas neprivalėjo pateikti atsakovui
prievolių įvykdymo užtikrinimo. VPĮ 32 straipsnio 3 dalis nereikalauja, kad
remdamasis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tiekėjas pateiktų tų asmenų
įsipareigojimus užtikrinti tiekėjo prievolių įvykdymą.
2. Ieškovo motininės bendrovės garantinis (paramos)
laiškas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad ieškovas galės remtis
motininės bendrovės finansiniais ištekliais. Ieškovo motininės bendrovės
garantinis (paramos) laiškas yra vienašalis sandoris, sukeliantis pareigą
motininei bendrovei tiek jos dukterinės bendrovės, tiek ir atsakovo atžvilgiu,
kadangi minėtu garantiniu raštu yra apibrėžta aiški motininės bendrovės pareiga
suteikti, jei tik bus reikalinga, ieškovui paramą, užtikrinančią ieškovo
veiklos tęstinumą ir užtikrinti ieškovo prievolių pagal sutartis, pasirašytas
laimėjus konkursą, įvykdymą visa apimtimi, bei pagal pareikalavimą atsakyti už
ieškovo prievoles 16 000 000 Lt sumai. Ieškovas pagal šį gantinį (paramos)
laišką turi teisę reikalauti motininės bendrovės įvykdyti savo įsipareigojimus
ieškovui, o atsakovas turi teisę reikalauti įvykdyti ieškovo prievoles, jei pats
ieškovas jų neįvykdo. Aplinkybė, kad motininės bendrovės garantiniame laiške
nėra nurodyta aiški ieškovo ir atsakovo teisių realizavimo tvarka, nereiškia,
kad šių teisių realizavimo teisinės priemonės yra neaiškios ar neegzistuoja bei
nedaro motininės bendrovės įsipareigojimų neįvykdomais ar negaliojančiais.
Prievolių neįvykdymo, pažeistų teisų gynimo, ginčų sprendimo teismingumo ir
kiti klausimai nustatomi teisės aktais, todėl jų įrašymas į garantinį (paramos)
laišką nėra reikalingas ir būtinas bei nedaro motininės bendrovės prisiimtų
įsipareigojimų neaiškiais ar neįvykdomais. Dėl to yra nepagrįsti teismo
argumentai, kad ieškovas neįrodė savo galimybės naudotis motininės bendrovės
finansiniais resursais todėl, jog motininės bendrovės garantinis (paramos)
laiškas aiškiai nenusako atsakovo, ieškovo ir motininės bendrovės tarpusavio
teisių ir pareigų bei jų realizavimo tvarkos.
3. Taikant VPĮ 32 straipsnio 3 dalį iš ieškovo neturi
būti reikalaujama pagrįsti savo finansinius pajėgumus didesne apimtimi ir didesniais
įsipareigojimais, nei reikalaujama iš kitų Konkurso dalyvių, kadangi tokie
reikalavimai būtų diskriminaciniai ir pažeistų viešųjų pirkimų principus. Bylos
nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad tuo atveju, jei 2004 ir 2005 m. tiekėjas gavo bent 1 litą pelno, tiekėjo finansinis pajėgumas įvykdyti sutartį yra
preziumuojamas, t. y. iš tiekėjų nereikalaujama įrodyti, kad jų gautas pelnas
nėra ir nebus investuojamas, kad tiekėjai disponuos šiomis lėšomis sutarties
vykdymo metu, nereikalaujama pagrįsti kokiomis teisinėmis priemonėmis atsakovas
galės reikalauti šio pelno panaudojimo ir pan. Tikrindamas tiekėjų
kvalifikacinius reikalavimus atsakovas netikrino praktinių galimybių
pasinaudoti Konkurso dalyvių pelnu. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo, kuris pats
pelno neturėjo, tačiau įrodinėjo motininės bendrovės pelningumą ir galimybę
šiuo pelnu pasinaudoti, negali būti reikalaujama įrodyti ne tik šių finansinių
išteklių prieinamumą, bet taip pat ir ginčų dėl šių finansinių išteklių
naudojimo sprendimo būdus, išteklių naudojimo realizavimo tvarką ir kitus
klausimus, kuriuos įvardijo teismas kaip keliančius abejones dėl ieškovo
pateikto garantinio (paramos) laiško vertinimo kaip tinkamo įrodymo VPĮ 32
straipsnio 3 dalies taikymo prasme.
4. Atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, nesirėmė
tokiais argumentais, kurių pagrindu atsakovo sprendimą teisėtu pripažino
teismas. Net ir tuo atveju, jei pripažinti, kad teismo nurodyti argumentai dėl
motininės bendrovės garantinio (paramos) laiško neišsamumo yra pagrįsti,
atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl to, kad jis buvo priimtas
pažeidžiant VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą prašyti Konkurso
dalyvio paaiškinti ir/ar papildyti kvalifikaciją patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas AB Lietuvos elektrinė“ atsiliepimu į
apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo
atsakovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus
įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Ieškinys kildinamas iš viešųjų pirkimų teisinių
santykių. Ieškovas – UAB ,,Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ nurodė,
kad atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos elektrinė“ viešųjų pirkimų komisija
nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį nustatytų
kvalifikacinių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau
– VPĮ) 3 straipsnio antroji dalis nustato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis
šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti
perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų
ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šio straipsnio pirmojoje
dalyje pabrėžta, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją,
privalu užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo,
proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi.
Minėtų tikslų įgyvendinimui VPĮ įtvirtina įvairius
reikalavimus tiekėjams, o taip pat ir teises bei pareigas perkančiajai
organizacijai. Vienas esminių kriterijų, nurodomų konkurso sąlygose –
reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai, kurie iš esmės turi atitikti įstatymo
reikalavimus (VPĮ 35-37 str.), tačiau perkančiajai organizacijai taip pat ir
suteikiama tam tikra diskrecija spręsti, kokių duomenų ji gali reikalauti,
įvertinant tiekėjo kvalifikaciją (VPĮ 35 str. 2 d.). Kad būtų laikomasi minėtų
nediskriminavimo, skaidrumo principų, nustatant kriterijus tiekėjų
kvalifikacijai, kontroliuoja specialioji institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Nagrinėjamoje byloje atsakavo viešųjų pirkimų
komisijai nustačius reikalavimą tiekėjams dirbti pelningai 2004 metais, 2005
metais ir 2006 metų pirmąjį pusmetį (t. 1, b .l. 14, 15), Viešųjų pirkimų
tarnyba tokį kvalifikacinį reikalavimą laikė diskriminaciniu ir pasiūlė viešųjų
pirkimų komisijai jį pataisyti (t. 1, b. l. 106). Atsakovui atsižvelgus į šiuos
reikalavimus ir nustačius tiekėjui kvalifikacinį reikalavimą – dirbti pelningai
2004 metais ir 2005 metais, ši sąlyga nebuvo laikoma pažeidžiančia įstatymo
reikalavimus ir nei ieškovo, nei kitų tiekėjų nebuvo skundžiama įstatymų
nustatyta tvarka.
Ieškovas neginčijo tos aplinkybės, kad iš esmės jo
pasiūlymas neatitiko perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose nurodyto
kvalifikacinio reikalavimo, tai yra jis pripažino, kad nei 2004 metais, nei
2005 metais jis iš savo veiklos pelno neturėjo. Tačiau kartu su pasiūlymu jis
pateikė savo motininės bendrovės 2006 m. gruodžio 4 d. raštą (t. 1, b. l. 159,
160), laikydamas jį iš dalies paramos raštu, iš dalies – garantiniu raštu, ir
prašydamas jį vertinti pagal VPĮ 32 straipsnio trečiąją dalį.
Minėta įstatymo nuostata leidžia tiekėjui konkretaus
pirkimo atveju remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai,
kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo
įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus
prieinami. Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija – atsakovas nelaikė
įrodyta aplinkybės, kad atsakovo motininės bendrovės ištekliai bus jam
prieinami ir jo pasiūlymą atmetė 2007 m. sausio 18 d. Viešųjų pirkimų komisijos
nutarimu, kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų (t. 1, b. l.
137, 138).
Pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo
poziciją ir padarė išvadą, jog ieškovas nei tiesiogiai, nei neįrodžius
galimybės naudotis motininės bendrovės ištekliais, neatitiko atsakovo keliamų
reikalavimų tiekėjo kvalifikacijai.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia teismo
išvada.
Aiškinant įstatymo, numatančio galimybę tiekėjui
remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais nuostata (VPĮ 32 str. 3 d.), atkreiptinas
dėmesys, kad perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė įsitikinti,
jog tiekėjas tikrai galės remtis kito ūkio subjekto pajėgumais per visą
sutarties vykdymo laikotarpį. Tam vargu ar pakanka paprasto susirašinėjimo tarp
tiekėjo (konkurso dalyvio) ir kito ūkio subjekto. Tai galėtų būti ketinimų
protokolai, preliminarios sutartys ir pan., bet visais atvejais, ne kas kitas,
o tik perkančioji organizacija privalo įsitikinti, kad tokie pajėgumai tiekėjui
bus prieinami. Tokiu būdu būtų užtikrintas VPĮ 3 straipsnio antrojoje dalyje
įtvirtintas esminis viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti pirkimui
skirtas valstybės lėšas.
Pažymėtina, kad teismo funkcija šios kategorijos
bylose yra patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo reikalavimų visose viešojo
pirkimo procedūrose, priklausomai nuo to, kas teismui skundžiama. Nagrinėjamu
atveju, kaip minėta, ieškovo pasiūlymas dalyvauti konkurse atmestas, kaip
neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo
atveju, įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, ieškovo pasiūlymas tikrai
neatitiko kvalifikacinių reikalavimų – jis nepateikė pelno ataskaitos už 2004
metus ir 2005 metus bei pats pripažino, kad pelno tais metais neturėjo, o jo
ketinimas remtis kito ūkio subjekto (motininės bendrovės) pajėgumais ir
galimybė realiai jais naudotis, perkančiosios organizacijos neįtikino.
Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai
nusprendė ieškinį atmesti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į apeliacinį
skundą atsakovas pagrįstai nurodė, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme
neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovas pažeidė VPĮ 32 straipsnio penktąją dalį,
įtvirtinančią nuostatą, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ir
neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo
nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos
duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Šis apeliacinio skundo
argumentas laikytinas reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme, kas įstatymo yra draudžiama, todėl teisėjų
kolegija dėl šių skundo argumentų plačiau nepasisako (CPK 312 str.).
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar
pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija
atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Commercial Union Lietuva
gyvybės draudimas“ (į. k. 111744827) 1 858,5 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus
penkiasdešimt aštuonis litus, 50 ct) atsakovui AB ,,Lietuvos elektrinė“ (į. k.
110870933) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės
draudimas“ 11 Lt (vienuolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, valstybei.
Teisėjai:
Alė
Bukavinienė
Kazys Kailiūnas
Vincas Verseckas