Civilinė byla Nr. e2-1260-943/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00734-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.10.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo    2019 m. liepos 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurelus“ dėl sutarčių pripažinimo nutrauktomis, esant esminiams jų pažeidimams, tretieji asmenys antstolė J. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti 2014 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2015 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2015 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės UAB ,,Eurelus“ dėl esminio sąlygų pažeidimo (kainos nesumokėjimo), taikyti restituciją – grąžinti ieškovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal 2014 m. spalio 29 d., 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis perduotą nekilnojamą turtą.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovė nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 29 190 Eur sumos išieškojimas iš atsakovės UAB „Eurelus“ išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; išieškojimas nukreiptas į atsakovui priklausantį turtą – karvidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau pasak ieškovės, šis objektas nuosavybės teise nepriklauso atsakovei, nes ji nėra sumokėjusi kainos už objektus, kas šalių susitarimu yra esminis sutarties pažeidimas, ir dėl ko sutartis nutraukiama. Vykdomojoje byloje skolininkei nepriklausančio turto realizavimas sąlygotų ir varžytynių akto negaliojimą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas nuosavybės teise priklausantis ieškovei bus realizuotas.

  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti prašyme nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą, t. y. nurodyti įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nors ieškovė grėsmę būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo vykdymui grindžia vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/00059 atliekamais išieškojimo iš ginčo (atsakovei perleisto) turto veiksmais, tačiau jokių įrodymų apie atliekamą išieškojimą iš šio turto, duomenų apie šio turto nuosavybės teisę, nepateikė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovei 2019 m. gegužės 23 d. bei 2019 m. birželio 13 d. nutartyse buvo pasiūlyta pateikti tokius įrodymus, tačiau ieškovė pridėjo savo pačios Turto arešto aktų registro išrašo kopiją.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskirajame skunde apeliantė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Jeigu toliau vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bus atliekami bet kokie išieškojimo veiksmai, tai bus realizuojamas skolininkei UAB ,,Eurelus“ nepriklausantis turtas, o tai sąlygoja, kad ir varžytynių aktas būtų negaliojantis.

6.2.                      Ieškovė kartu su ieškiniu nurodė aplinkybes ir pateikė įrodymus, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, o būtent – ieškovė pateikė teismui pirkimo-pardavimo sutartis, nurodė kokias sutarties sąlygas pažeidė atsakovė.

6.3.                      Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų?, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teise? disponuoti nekilnojamuoju turtu, kuris tiesiogiai susijęs su ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą?. Lietuvos teismu? praktikoje pasisakoma, jog nepritaikius laikinųjų? apsaugos priemonių?, atsakove? galėtų? perleisti ši? turtą? tretiesiems asmenimis, o tokio sandorio sudarymas padarytų teismo sprendimo vykdymą? neįmanomu, taip pat sukeltu? kitus teisminius ginčus dėl tokio sandorio teisėtumo bei jo nuginčijimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

8.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir kurios gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į procesiniame dokumente pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus šaliai, pareiškusiai reikalavimus, palankų sprendimą, t. y. patenkinus jos pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1188-790/2018).

9.       Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

10.       Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog jos ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Visgi, nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime dar nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko apskritai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino ne dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo, tačiau dėl to, jog ieškovė neįrodė, jog kyla grėsmė būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

11.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymo rizikos, apeliantė nurodo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų?, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui ieškovė grindė tuo, jog atsakovei UAB ,,Eurelus“ priklausantis turtas yra areštuotas ir prasidėjus išieškojimo procesui, jis gali būti parduotas, dėl ko ieškovė praras galimybę atgauti nekilnojamąjį turtą.

12.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, teismas nurodė, kad ieškovė nurodžiusi aplinkybes apie notaro atsisakymą išsiųsti pranešimus pirkėjui dėl vienašalio sutarties nutraukimo, taip pat apie sutartimis perleisto turto areštą, iš turto vykdomus išieškojimus, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepridėjo. Taip pat nepateikė aktualių duomenų apie pirkimo-pardavimo sutartimis perleisto turto savininką. Nors teismas ir pasiūlė ieškovei pateikti duomenis, ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti, nei kam nuosavybės teise priklauso turtas, nei įrodymų apie vykdomą išieškojimą iš šio turto. Ieškovė ir atskirajame skunde nurodo, kad nekilnojamasis turtas, kuris yra areštuotas, atsakovei nepriklauso, tačiau vėlgi – jokių įrodymų teismui nepateikia (CPK 178 straipsnis). Teismo nuomone, pagal šiuo metu byloje pareikštus reikalavimus bei jiems pagrįsti pateiktus duomenis galima spręsti, jog ieškovė tikisi, jog turtas jai bus grąžintas restitucijos pagrindu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tai gali būti padaryta tik ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ir tik tokiam teismo sprendimui įsiteisėjus. Iki tokio galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo turtas yra atsakovės nuosavybė. Taip pat ieškovė nepateikia jokių duomenų, kad vykdomoje byloje jau būtų atliekami turto realizavimo veiksmai. Vien ieškovės nurodomi deklaratyvūs teiginiai apie grėsmę galimai jai palankaus sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su kitų subjektų turtiniais interesais. Kaip nurodo pati ieškovė, vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/00059 yra vykdomas priverstinis išieškojimas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Taigi, ieškovė iš esmės, siekdama užtikrinti savo ieškinio reikalavimus, bando varžyti kito subjekto interesus, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neproporcinga bei neatitinka teisingumo bei sąžiningumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). 

Dėl procesinės bylos baigties

14.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų sustabdyta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu suvaržyti išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, tinkamai įvertino sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, užtikrino šalių interesų pusiausvyrą ir dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.  

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė