Civilinė byla Nr. e2-19438-967/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11177-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui J. L. (J. L.),

atsakovės atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valandinis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pristis“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Valandinis“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nagrinėti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatyta dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės UAB „Pristis“ (toliau – atsakovė) 908,38 Eur skolos, 81,75 Eur delspinigių, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų sutartį Nr. 2017/06/30-1, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo paskirti elektrotechnikos tinklų montavimo specialistus, kurie atliks atsakovės organizuojamus elektrotechnikos sistemų montavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti. Ieškovė 2018 m. sausio 2-31 d. atliko atsakovės užsakytus elektros instaliacijos darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Paslaugos buvo suteiktos, o atliktų paslaugų rezultatas perduotas atsakovės atstovui, elektroniniu paštu pateikiant PVM sąskaitas faktūras Nr. VAL00199 (už darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini)) ir Nr. VAL00203 (už darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini)). Prieštaravimų per elektroniniame laiške nurodytą 3 darbo dienų terminą dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų Nr. VAL00199 ir Nr. VAL00203 iš atsakovės atstovų negauta. PVM sąskaita faktūra Nr. VAL00199 buvo apmokėta. Liko neapmokėta PVM sąskaita faktūra Nr. VAL00203, kurios sumą ir atitinkamai atsakovės skolą sudaro 908,38 Eur.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16703-967/2019 ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas iš atsakovės 908,38 Eur skolos, 81,75 Eur delspinigių, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 990,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       2019 m. gegužės 6 d. atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16703-967/2019. Nurodė, kad paskutinis priminimas el. paštu dėl vėluojančių atsiskaitymų ir galutinio uždelstų skolų likučio apmokėjimo iš ieškovės gautas 2018-10-17 ir atsakovė tą pačią dieną atliko galutinį mokėjimą. Nuo 2018-10-18 atsakovė buvo pilnai atsiskaičiusi su ieškove už paslaugas. Tačiau 2018 m. gruodžio 19 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. VAL00203, kurios atsakovė neturėjo, todėl 2019-01-09 paprašė ieškovės pateikti pasirašytą atliktų darbų aktą arba PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovė galėtų pripažinti paslaugas suteiktomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsakovės teigimu, pagal sutartį, tarp šalių nėra susitarimo, kad negavus patvirtinimo per tris darbo dienas, sąskaita turi būti užskaityta kaip teisinga. Ieškovė turi būti suinteresuota, kad jos suteiktos paslaugos būtų priimtos pasirašytinai pagal atliktų darbų aktą. Be to, pagal Sutarties 17 punktą, atsakovė pateikia užduotį ieškovei el. paštu, tačiau ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VAL00203 nurodomi darbai iš viso buvo užsakyti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, kad paslaugos iš viso buvo suteiktos.

5.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16703-967/2019, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16703-967/2019 palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės 908,38 Eur skolą, 81,75 Eur delspinigių, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į pareikštus prieštaravimus nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. ieškovė sudarė paslaugų sutartį Nr. 2017/06/30-1 su atsakove. Ieškovė 2018 m. sausio 2-31 d. atliko atsakovės užsakytus elektros instaliacijos darbus objektuose adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

6.       Paslaugos buvo suteiktos, o atliktų paslaugų rezultatas buvo perduotas atsakovės atstovui el. paštu pateikiant PVM sąskaitas-faktūras Nr. VAL00199 (už darbus objekte (duomenys neskelbtini)) ir Nr. VAL00203 (už darbus objekte (duomenys neskelbtini)). Prieštaravimų / atsiliepimo per el. laiške nurodytą 3 darbo dienų laikotarpį dėl pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų iš atsakovės atstovų ieškovė negavo. PVM sąskaita faktūra Nr. VAL00199 buvo apmokėta, o PVM sąskaita faktūra Nr. VAL00203 yra neapmokėta, kurios suma ir atitinkamai atsakovės skola sudarė 908,38 Eur be PVM.

7.       Pagal susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką tarp ieškovės ir atsakovės, PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai atsakovei visada buvo pateikiami el. paštu. PVM sąskaitos faktūros visada buvo priimamos ir apmokamos. Atkreipė dėmesį, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tarpusavio pasitikėjimu grįsta praktika, kai ieškovė, išsiuntusi PVM sąskaitas faktūras el. paštu įprastai niekada negaudavo iš atsakovės specialaus patvirtinimo, kad PVM sąskaita faktūra gauta / priimta, ji tiesiog visais atvejais buvo apmokama.

8.       Išrašytos PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2018 m. kovo 2 d. (imtinai). Nepaisant to, kad atliktų darbų rezultatas buvo perduotas atsakovei, ieškovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra suėjus terminui nebuvo ir iki šiol nėra apmokėta, o mokėjimų vėlavimas pagal pateiktą sąskaitą sudaro 402 dienas. Ieškovė jau ilgiau kaip vienerius metus telefonu ir elektroniniu paštu ragina atsakovę sumokėti susidariusią skolą, tačiau iki šiol atsakovė skolos ieškovei negrąžino ir šiai dienai yra skolinga 908,38 Eur. Delspinigių suma sudaro 81,75 Eur (908,38 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismui atsakovės pateiktuose prieštaravimuose nenurodyti jokie argumentai, įrodymai bei nėra ginčijamas atsakovės skolos ieškovei faktas, turtinės prievolės dydis ar jos atsiradimo pagrindas. Ieškovės manymu, prieštaravimai pateikti turint tikslą užvilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimą ir atsiskaitymą su ieškove. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Atsakovė vengia ir vilkina padengti įsiskolinimą ieškovei bei nesiėmė jokių realių veiksmų susidariusiai skolai padengti. Atsakovė nepateikė jokio konkretaus pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo galimybės abiem šalims priimtinomis sąlygomis bei nuo 2019 m. balandžio 10 d. nėra atlikusi jokios dalinės įmokos ieškovei. Šios faktinės aplinkybės objektyviai nepagrindžia, kuo remiantis buvo pateikti atsakovės prieštaravimai.

10.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, nurodydama, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį teigė, kad 2017 m. birželio 30 d. su ieškove sudarė paslaugų sutartį Nr. 2017/06/30-1 bei specialią dalį Nr. 1. Nuo 2018 m. vasario mėnesio ieškovė dėl vėluojančių atsiskaitymų bendravo su atsakovės įmonės vadovu D. K. ir telefonu, ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atsakovė dėl laikinai susidariusios sunkios finansinės padėties, ieškovei už suteiktas paslaugas mokėjo dalimis, mokėjimo pavedimuose nurodydama už kurias PVM sąskaitas-faktūras atsiskaitoma. Paskutinis priminimas dėl vėluojančių atsiskaitymų ir galutinio uždelstų skolų likučio apmokėjimo, gautas iš ieškovės elektroniniu paštu 2018 m. spalio 17 d. Atsakovė 2018 m. spalio 17 d. atliko galutinį mokėjimą. Nuo, 2018 m. spalio 18 d. atsakovė buvo visiškai atsiskaičiusi su ieškove už paslaugas.

11.       2018 m. gruodžio 18 d. ieškovė atsiuntė priminimą dėl neapmokėto likučio pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VAL00248, išrašytą 2018 m. vasario 28 d. Atsakovė pateikė duomenis ieškovei, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VAL000248 yra visiškai atsiskaityta.

12.       2018 m. gruodžio 19 d. ieškovė pareiškė pretenziją dėl neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros Nr. VAL00203, kurios atsakovė teigė neturinti. 2019 m. sausio 9 d. atsakovė kreipėsi dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr. VAL00203 pagrįstumo, prašydama pateikti pasirašytą atliktų darbų aktą arba PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VAL00203, pagal kurią atsakovė galėtų pripažinti paslaugas suteiktomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti.

13.       Pažymėjo, jog pagal sutartį tarp atsakovės ir ieškovės nėra susitarimo, kad negavus patvirtinimo per 3 darbo dienas, PVM sąskaita-faktūra turi būti užskaityta kaip teisinga. Atsakovės manymu, ieškovė turėjo būti suinteresuota, kad jos suteiktos paslaugos būtų priimtos pasirašytinai pagal atliktų darbų aktą.

14.       Pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VAL00203 darbai atlikti adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepridėjo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė kreipėsi šiuo adresu dėl paslaugų suteikimo, todėl atsakovė neturi pagrindo laikyti paslaugų suteiktomis.

15.       Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Teismas

konstatuoja:

II.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

16.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta paslaugų sutartis Nr. 2017/06/30-1 (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo paskirti elektrotechnikos tinklų montavimo specialistus, kurie atliks atsakovės organizuojamus elektrotechnikos sistemų montavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti (sutarties 1 punktas). Ieškovės teigimu, už dalį paslaugų atsakovė neatsiskaitė.

17.       2018 m. vasario 5 d. atsakovės atstovui I. L. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstos PVM sąskaitos-faktūros Nr. VAL00199 ir Nr. VAL00203 už personalo nuomą 2018 m. sausio mėnesį objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

18.       Tarp šalių gana ilgą laiką vyko tarpusavio atsiskaitymų derinimas ir atsakovė 2018-10-17 apmokėjo paskutines skolas ieškovei pagal jos turimas sąskaitas faktūras.

19.       Visgi iš byloje esančių duomenų, tame tarpe ir iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovės finansinėje apskaitoje nebuvo įtraukta PVM sąskaita faktūra Nr. VAL00203 (el. bylos priedas b. l. 58, 59), nors šią sąskaitą faktūrą ieškovės darbuotojas atsakovės darbuotojui išsiuntė dar 2018-02-05.

20.       Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai-teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). Išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004).

21.        Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė byloje pateikė šalių nepasirašytą PVM sąskaitą faktūrą. Teismas pažymi, kad PVM sąskaita faktūra galėtų būti laikoma pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu sudarytą šalių susitarimą dėl paslaugų teikimo už sulygtą kainą, tik tuo atveju, jeigu būtų pasirašyta abiejų šalių arba joje nurodyti duomenys būtų patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 2017/06/30-1, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo paskirti elektrotechnikos tinklų montavimo specialistus, kurie atliks atsakovės organizuojamus elektrotechnikos sistemų montavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti. Tarp šalių susiklostė tokia praktika, kad esant ilgalaikiam bendradarbiavimui atsiradus tarp šalių pasitikėjimui bei dėl operatyvumo poreikio, sutarties 17 punkto reikalavimo pateikti užsakymą el. paštu laikomasi nebuvo – atsakovės darbuotojai paprastai skambindavo telefonu dėl reikalingų darbuotojų. Tai patvirtino teismo posėdžio metu išklausyti liudytojai.

22.       Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pradžių objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo teikiamos ieškovės paslaugos ir kurių pagrindu buvo išrašyta ginčo sąskaita faktūra, dirbo apie aštuonis darbuotojus, o paskutinį mėnesį – du darbuotojai. Darbams šiame objekte vadovavo atsakovės darbuotojas I. Š., tačiau kadangi, ieškovės teigimu, I. Š. ketino išeiti iš darbo atsakovės įmonėje, dėl visų apmokėjimų buvo tiek telefonu bendraujama, tiek el. paštu susirašinėjama su kitu atsakovės darbuotoju I. L.. Jam ir buvo išsiųsta ginčo sąskaita faktūra. Tai buvo įprastinė praktika ir I. L. paprastai perduodavo sąskaitas faktūras tiems asmenims, kam reikėjo.

23.       Liudytojas I. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kas ieškovės atstovai greičiausiai nė nežinojo jo el. pašto adreso ir siųsdavo dokumentus I. L., ir viskas vykdavo sklandžiai. Patvirtino, kad už sausio mėnesį sąskaitų nebuvo gavęs, neneigė, kad ieškovė paslaugas pagal sutartį teikė – darbininkai dirbo ir sausio mėn.

24.       Liudytojas H. M. nurodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017-09-04 iki 2018-01-25, paskutinę dieną (2018-01-25) perdavė darbus I. Š.. Paklaustas, kodėl taip gerai atsimena, teismo posėdžio metu mobiliajame telefone atidarė programą ir parodė, kad joje buvo fiksuojami visi darbo laikai. Ši programa buvo prieinama ir atsakovei.

25.       Nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių 2018-02-05 ieškovės darbuotojo atsakovės darbuotojui I. L. išsiųsta ginčo sąskaita faktūra nepasiekė nei I. Š., nei atsakovės buhalterijos.

26.        Pabrėžtina, jog rašytinių įrodymų buvimas pagrindžia atsakovės sutartinės prievolės egzistavimą mokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą už suteiktas paslaugas, tai, kad darbai realiai buvo atlikti iš esmės neginčija ir pati atsakovė, nurodydama, jog nebuvo laikomasi sutartyje numatytos darbų užsakymo ar sąskaitų faktūrų pateikimo procedūros, tačiau neneigdama pačių atliktų darbų. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

27.       Taip pat pabrėžtina, kad į bylą nepateikti jokie įrodymai, jog atsakovės darbuotojas I. L. neturėjo pareigos perduoti jam atsiųstų dokumentų suinteresuotiems asmenims. Be to, net jei būtų laikoma, kad ginčo sąskaita faktūra išsiųsta netinkamam asmeniui, atsakovei apie ją yra žinoma bent jau nuo bylos iškėlimo dienos, o į bylą nepateisti jokie įrodymai leidžiantys spręsti, kad atsakovė turi teisę sąskaitoje faktūroje nurodytų sumų neapmokėti, jei nebuvo laikomasi tam tikrų terminų.

28.       Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti prekes, paslaugas, darbus ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, darytina išvada, kad, kaip jau minėta, sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

29.       Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 -10- 01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

30.        Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovė turėjo pagrindą išrašyti ginčo PVM sąskaitą-faktūrą, o atsakovė turi pareigą ją apmokėti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prieštaravimų preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16703-967/2019 paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16703-967/2019, kuriuo ieškinys patenkintas, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Valandinis“, juridinio asmens kodas 304562776, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pristis“, juridinio asmens kodas 10861699, priteista 908,38 Eur (devynis šimtai aštuoni eurai ir trisdešimt aštuoni euro centai) skolos, 81,75 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras ir septyniasdešimt penkis euro centai) delspinigių, 8,00 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 990,13 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt eurų ir trylikos euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 11,00 Eur (vienuolika eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė