Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-663-357/2011
Teisėjas R. Žilevičius Teisminio proceso Nr.2-36-3-00598-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 110.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės,
kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsakovo A. M. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
n u s t a t ė :
Kreditorė V. R. pateikė teismui pareiškimą (1 b. l.), prašydama iš skolininko A. M. priteisti 51 791,27 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, 388 Lt žyminio mokesčio ir 484 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, skolininko turtui ir piniginėms lėšoms taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymu tenkino kreditorės V. R. pareiškimą, priteisė jai 51 791,27 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, 388 Lt žyminį mokestį ir 484 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 11).
2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo A. M. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 51 791,27 Lt sumai. Teismas nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, skolininkas į raginimus sumokėti skolą nereaguoja, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas.
2011 m. rugpjūčio 19 d. Telšių rajono apylinkės teisme gauti skolininko A. M. prieštaravimai dėl 2011-08-10 teismo įsakymo (21–22 b. l.).
2011-09-02 teisme gautas ieškovės V. R. ieškinio pareiškimas dėl nuomos mokesčio ir nuostolių priteisimo (27–30 b. l.).
Atsakovas A. M. atskiruoju skundu (63–64 b. l.) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-08-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Atsakovas su ieškove V. R. jokių sutartinių santykių neturėjo, traktorių JOHN DEERE 7820, JOHN DEERE 7920 SE, sėjamosios, lygintuvo ir kratytuvo iš jos nesinuomojo. Kadangi atsakovas nesinuomojo iš ieškovės jokios technikos, tai ir reikalavimas atlyginti jai nuomos bei remonto išlaidas pagal nuomos sutartį, yra neteisėtas.
- Ieškovė V. R. nepateikė argumentų, kurių pagrindu būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jokių įrodymų, sutarčių ar kitų rašytinių dokumentų, pagrindžiančių ieškovės pretenzijas nėra ir negali būti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (70–71 b. l.) ieškovė V. R. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo A. M. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo A. M. atskirasis skundas grindžiamas išimtinai argumentais dėl ieškinio nepagrįstumo. Neigdamas patį faktą, jog ieškovė jam buvo suteikusi naudotis žemės ūkio techniką, atsakovas A. M. sąmoningai klaidina teismą. Be to, nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindžia nesusijusiomis su byla aplinkybėmis dėl ieškovės V. R. šeimos sudėties, nepagrįstais ir taip pat nesusijusiais teiginiais, jog ieškovė rengėsi „teismo pagalba išmušti skolas“. Atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, šioje byloje pareikšto 51 791,27 Lt reikalavimo suma laikytina didele. Atsakovas atskirajame skunde šios prezumpcijos nepaneigė. Su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ar kitokių įrodymų, paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Ieškovės žiniomis, atsakovo turtinė padėtis nėra gera, iš atsakovo vykdomi išieškojimai pagal kitų kreditorių pareikštus reikalavimus.
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijus yra teismo abejonė, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo (galimai palankaus ieškovui) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Šiuo atveju pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi byloje pateiktais įrodymais ir atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą, priėmė procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų yra teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog kilus ginčui dėl didelės reikalavimo sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Įvertinus aplinkybę, jog ieškinys reiškiamas atsakovui – fiziniam asmeniui, bei neturint duomenų apie jo turtinę padėtį, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškinio suma (51 791,27 Lt) yra pakankamai didelė atsakovo atžvilgiu. Šiuo atveju darytina išvada, kad prezumpcija, jog nagrinėjamoje byloje dėl didelės ieškinio reikalavimų sumos teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nėra nuginčyta. Taigi pripažintina, kad bylos aplinkybės leidžia teismui suabejoti galimo ieškovei palankaus sprendimo tinkamu įvykdymu, ir tai sudaro teisėtą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Įstatymas nustato įpareigojimą laikinąsias apsaugos priemones taikyti vadovaujantis ekonomiškumo principu (LR CPK 145 str. 2 d.), t. y. parinkti tokias priemones, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui ir atsakovui sukeltų kiek įmanoma mažiau apribojimų, tiesiogiai nesusijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais. Atsižvelgiant į byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir pobūdį (areštas taikytas ieškinio sumai ir pirmiausia tik kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuojant atsakovui priklausančias pinigines lėšas), pripažintina, kad teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė ir taikytos priemonės neprieštarauja proporcingumo siekiamam tikslui, šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo principams. Be to, apeliantas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė ar gali patirti tam tikrų nuostolių.
Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia paties ieškinio pagrįstumo klausimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš esmės tirti ir įvertinti aplinkybių, susijusių su ieškovės reiškiamais reikalavimais, jų pagrįstumu ir pan. Šių aplinkybių tyrimas sudaro ieškinio nagrinėjimo dalyką, tačiau nenagrinėtinos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Kita vertus, pritaikius tam tikras laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui nėra užkertamas kelias pasinaudoti Civilinio proceso kodekse numatytomis teisinėmis priemonėmis, įgalinančiomis ginti pažeistas teises. Atsakovas, manydamas, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principus, turi teisę kreiptis į teismą LR CPK 148 straipsnyje nustatyta tvarka su pagrįstu prašymu dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita ar šios priemonės panaikinimo. Savo ruožtu, atsakovas taip pat turi teisę LR CPK 146 straipsnyje numatytais pagrindais kreiptis į teismą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Be to, LR CPK 146 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju atsakovas turi reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo ir įsiteisėjus teismo sprendimui.
Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys sudaro pakankamas prielaidas konstatuoti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą, dėl ko pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė
Teisėjai Regina Agota Gutauskienė
Egidijus Mockevičius