Administracinė
byla Nr. AS525-222/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 67
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus
(kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forum
Cinemas Home Entertainment“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje
byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forum Cinemas Home
Entertainment“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo
panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas
UAB „Forum Cinemas Home Entertainment“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos
tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2010 m. sausio 28 d. nutarimą Nr.
2S-2 (toliau – ir Nutarimas) ta apimtimi, kiek jis taikomas pareiškėjui.
Taip pat
skundu prašė iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje
įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktų
galiojimą pareiškėjo atžvilgiu.
Remdamasis
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi,
44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė, jog yra
pagrindas ir yra būtina taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d.
rekomendaciją Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose
ginčuose“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS2-646/2007,
AS5-155/2005, AS5-230/2005, AS438-527/2009, AS2-272/2006)
ir pažymėjo, jog dėl ginčijamo Nutarimo pareiškėjas jau patyrė žalos dėl
dalykinės reputacijos pablogėjimo, nes toks Nutarimas buvo neigiamai aprašytas
įvairiose visuomenės informavimo priemonėse. Be to, dėl susiklosčiusių
sudėtingų ekonominių sąlygų pareiškėjo veiklos apimtys yra ženkliai
sumažėjusios, todėl jis susiduria su finansiniais sunkumais, yra iš esmės
nepajėgus sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtos 385 400 Lt baudos. Pareiga
sumokėti tokią baudą sąlygos esminį pareiškėjo mokumo pablogėjimą, tuo tarpu
reikalavimo užtikrinimo priemonės neturės jokios neigiamos įtakos nei atsakovo,
nei kitų asmenų interesams. Teigė, jog, vykdant Nutarimo įpareigojimą dėl
tariamo pažeidimo nutraukimo, turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką
ir santykius su verslo partneriais, t. y. turėtų inicijuoti derybas
su verslo partneriais dėl sutarčių keitimo. Tuo tarpu, jeigu būtų priimtas
pareiškėjui palankus teismo sprendimas, pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus,
kurių atlikimui nebuvo jokio teisinio pagrindo ir racionalaus poreikio.
Pabrėžė, jog Nutarimo 2 ir 3 punktuose numatytų įpareigojimų pareiškėjui
laikinas sustabdymas sukeltų mažesnius padarinius, nei tokių įpareigojimų
įvykdymas.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi, be kita ko,
netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsižvelgė į
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3 punktą ir nustatė, jog Nutarimo
2 punktu pareiškėjas įpareigotas nutraukti Nutarime nurodytą Konkurencijos
įstatymo pažeidimą, 3 punktu pareiškėjui paskirta 385 400 Lt bauda. Nurodė, kad
Nutarimo 2 punktu pareiškėjas įpareigotas nutraukti susitarimą dėl nustatytų
(fiksuotų) filmų, įrašytų skaitmeniniuose vaizdo diskuose ir vaizdajuostėse,
perpardavimo kainų. Pabrėžė, jog dėl tokios Nutarimo dalies galiojimo
sustabdymo pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti
išvadą, kad teigiamo teismo sprendimo atveju tokio sprendimo įvykdymas
pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, todėl nėra pagrindo stabdyti tokios Nutarimo
dalies galiojimo. Pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai dėl Nutarimo 3 punkto
galiojimo sustabdymo neparemti jokiais įrodymais, todėl jie taip pat negali
būti vertinami kaip pagrįsti.
II.
Pareiškėjas
pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria netenkintas
prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir tenkinti pareiškėjo
prašymą. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais
kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie
pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Pirmosios
instancijos teismas, netenkindamas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo
priemonę, nukrypo nuo analogiškose bylose suformuotos administracinių teismų
praktikos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika
(bylos Nr. AS438-527/2009, AS438-354/2009, AS5-155/2005,
AS5-230/2005, AS2-272/2006, P17-221/2007),
nurodo, jog byloje kilęs klausimas dėl Nutarimo dalies, kuria įpareigojama
nutraukti Konkurencijos įstatymo pažeidimus ir sumokėti paskirtą piniginę
baudą, galiojimo sustabdymo yra pakankamai išsamiai išanalizuotas Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokiu
būdu pažeisdamas vienodos teismų praktikos formavimo imperatyvą ir teisėtų
lūkesčių principą.
2. Pirmosios
instancijos teismas nepateikė išsamių argumentų dėl Nutarimo 2 punkto galiojimo
sustabdymo. Papildomai nurodo, jog, nesustabdžius minėto punkto galiojimo,
pakartotinis verslo modelio peržiūrėjimas ir atitinkamai sutarčių su verslo
partneriais keitimas galėtų sukelti papildomų nuostolių pareiškėjui, kitiems
asmenims, naujus teisinius ginčus.
3. Nesutinka
su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Nutarimo 3 punkto laikino
galiojimo sustabdymo. Nurodo, jog prie prašymo pirmosios instancijos teismui
buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys sudėtingą pareiškėjo finansinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, ar sunkesnės pasekmės
atsirastų pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, ar jos nepritaikius.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas
iš dalies.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio
1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti
proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje,
jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų
arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti
prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė,
jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų
negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo
priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ
92 straipsnis).
Sprendžiant dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo
užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu
suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems
asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal
nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų
proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų
principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Ginčijamu Nutarimu, be
kita ko, nutarta pripažinti, kad nurodytos įmonės, inter alia UAB „Forum
Cinemas Home Entertainment“, sudarė draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti)
filmų, įrašytų skaitmeniniuose vaizdo diskuose ir vaizdajuostėse, perpardavimo
kainas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto
reikalavimus (1 p.); įpareigoti nurodytas įmones, inter alia UAB „Forum
Cinemas Home Entertainment“, nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies
1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, jei jis vis dar
tęsiamas (2 p.); už Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, inter
alia, UAB „Forum Cinemas Home Entertainment“ skirti 385 400 Lt baudą.
Remiantis Lietuvos
Respublikos konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas
nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos
administracinis teismas nenusprendžia kitaip.
Įvertinus tokią teisės
normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu ir vadovaujantis Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS556-174/2009),
darytina išvada, kad, sprendžiant ginčijamo Nutarimo ar jo dalies galiojimo
laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios
rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo
sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pareiškėjas prašymą
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad, jų
nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas,
o nepritaikius tokių priemonių, turėtų būti keičiamos atitinkamos jo sudarytos sutartys
su kitais ūkio subjektais, be to, įpareigojimo sumokėti baudą įvykdymas yra sudėtingas
dėl sudėtingos pareiškėjo finansinės būklės.
Įvertinusi Nutarime
pareiškėjui suformuluotus įpareigojimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra
pagrindo teigti, kad, nesustabdžius Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto
galiojimo, palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju, teismo
sprendimo įvykdymas ar iki Nutarimo priėmimo buvusios pareiškėjo padėties
atkūrimas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Nutarimu pareiškėjas
įpareigotas tik nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1
punkto, numatančio, jog draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento visi
susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali
riboti konkurenciją, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti
(fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas,
pažeidimą, todėl tokio įpareigojimo vykdymas negali sukelti pareiškėjui tokių
pasekmių, kurių pašalinimas, teismui galimai panaikinus Nutarimą, būtų itin
sudėtingas ar neįmanomas. Tuo tarpu pareiškėjui įvykdžius minėtą įpareigojimą,
o teismui panaikinus Nutarimą, buvusios padėties atkūrimas nebūtų apsunkintas,
priešingą išvadą pagrindžiantys įrodymai nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti. Byloje
neįrodyta, kad pareiškėjas, vykdydamas Nutarimo įpareigojimą dėl tokio
pažeidimo nutraukimo, būtų priverstas iš esmės keisti savo verslo santykius
arba tokio įpareigojimo vykdymas turėtų įtakos jo įvaizdžiui. Įvertinus kitas
pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sutiktina, jog pareiškėjo prašymas laikinai
sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą iš esmės grindžiamas
daugiau prielaidomis ir nesudaro pagrindo tokių aplinkybių vertinti kaip
išskirtinių, kurių pagrindu turėtų būti stabdomas atitinkamo Nutarimo
rezoliucinės dalies punkto galiojimas.
Pareiškėjas, pagrįsdamas
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktika. Tačiau kaip yra išaiškinęs Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. AS442-267/2009, AS146-338/2009),
skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas
priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir
kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant
skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima
tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Nagrinėjamoje byloje nepateikta
įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą išvadai, jog skundžiamo atsakovo
Nutarimo dalies vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius
neigiamus padarinius, negu Nutarimo laikinas nevykdymas.
Kaip jau minėta,
Nutarimo 3 punktu pareiškėjui buvo paskirta 385 400 Lt bauda. Teisėjų kolegijos
vertinimu, tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo panaikinimo,
priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamo Nutarimo
rezoliucinės dalies 3 punktu pareiškėjui paskirtos baudos (385 400 Lt)
išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo
sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu
būtų apsunkintas. Ginčo teisme laikotarpiu negalėdamas naudotis 385 400 Lt
dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius ir kitas neigiamas
finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jam paskirtos baudos
išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais
ginčais. Byloje yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti
galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi
būti vykdomi skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyti
patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo Nutarimo
dalies, susijusios su baudų skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus
išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas
atsakovo Nutarimo nevykdymas
Teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Nutarimu pareiškėjui nustatytus
įpareigojimus, į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, į faktines bylos
aplinkybes, konstatuoja, jog nėra pagrindo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės
dalies 2 punkto galiojimo, tačiau yra pagrindas sustabdyti 3 punkto galiojimą
pareiškėjo atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina,
patenkinant pareiškėjo prašymą iš dalies ir sustabdant Nutarimo rezoliucinės
dalies 3 punkto galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje
byloje.
Atkreiptinas dėmesys į
tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso
dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę
(ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo
užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo
įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų
kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo uždarosios
akcinės bendrovės „Forum Cinemas Home Entertainment“ atskirąjį skundą tenkinti
iš dalies.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį pakeisti, iš
dalies patenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti Lietuvos Respublikos
konkurencijos tarybos 2010 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 2S-2 rezoliucinės
dalies 3 punkto galiojimą pareiškėjo atžvilgiu iki įsiteisės sprendimas šioje
administracinėje byloje. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.
Likusią
nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Romanas
Klišauskas
Virgilijus
Valančius