Administracinė byla Nr. eI-3515-809/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01698-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. M. ir I. O.,
atsakovės atstovei D. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau –Agentūra) 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas vykdo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) rajone”. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su atsakovo nustatytu pažeidimu, nes tai prieštarauja teismų praktikai. Anot pareiškėjos, Sodros vieši duomenys vėluoja dviem dienomis, todėl perkantysis subjektas 2018 m. liepos 31 d. (pasiūlymų pateikimo diena), net negalėjo matyti tiekėjų skolų Sodrai, t.y. būtent 2018 m. liepos 31 d. Agentūra Sodros viešuosius duomenis tikrino po sutarties sudarymo, kai jau buvo vieši duomenys apie 2018 m. liepos 31 d. Perkantysis subjektas vertino duomenis pagal faktinę būklę, atspindinčią realią padėtį 2018 m. liepos 31 d., kuri buvo paskelbta 2018 m. rugpjūčio 2 d., kai tiekėjo įsiskolinimo nebuvo. Pareiškėjo manymu, Sodroje rodomos skolos tų įmonių, kurios buvo skolingos prieš dvi darbo dienas iki duomenų formavimo dienos, kas reikštų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola, kuri buvo rodoma Sodros informacinėje sistemoje egzistavo 2018 m. liepos 28 d.
Tiekėjas atsiskaitė su Sodra iki 2018 m. liepos 31 d. Perkantysis subjektas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo atmesti (pašalinti) tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo: tiekėjo įsiskolinimas Sodrai buvo itin trumpalaikis, nedidelis ir labai greitai padengtas, pasiūlymų vertinimo metu nei dokumentai, nei Sodros vieši duomenys tiekėjo skolos nerodė, o paties tiekėjo finansinis pajėgumas ir gebėjimas laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį yra absoliučiai akivaizdus ir neginčytinas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 10700 padengė visą įsiskolinimą Sodrai.
Sėkmingai ir be jokių trikdžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo ir ginčijamo Pirkimo II dalies sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 – 2019 metais yra sudariusi net 109 viešojo pirkimo sutartis ir visas jas sėkmingai įvykdė (vykdo). UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi viešųjų pirkimų sutartys su Pasvalio, Joniškio, Rokiškio, Kėdainių bei kitų miestų ir rajonų savivaldybių administracijomis, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ Valstybinė miškų urėdija ir kt.
Pabrėžia, kad iki sprendimo sudaryti sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai įvykdė savo prievoles pagal socialinio draudimo įmokas, neturėjo jokių skolų Sodrai ir perkantysis subjektas disponavo šia informacija (apie tiekėjo skolų neturėjimą) ir teisėtai bei pagrįstai ją vertino, priimdamas sprendimą dėl Pirkimo II dalies laimėtojo paskelbimo. Priešingai nei teigiama Agentūros 2019 m. kovo 22 d. rašte, perkantysis subjektas neturi nei pareigos, nei teisės vertinti ankstesnių (pasibaigusių) laikotarpių tiekėjų mokestinių įsiskolinimų – svarbu yra tik tiekėjo pajėgumas, gebėjimas ir skolų neturėjimas (arba jų visiškas padengimas) momentui, kai yra vertinami pasiūlymai ir priimamas sprendimas dėl laimėjusio pasiūlymo, tai įrodo ir perkančiojo subjekto gausiai pateikta teisminė praktika, kuri dėl naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) priėmimo per se (savaime) nepakito.
Pati atsakovė savo Sprendime nesiremia jokia teismine praktika dėl naujos redakcijos VPĮ taikymo, o remiasi tik 2004 metų Europos Teisingumo Teismo sprendimais bylose Nr. C – 226/04 ir C – 228/04. 2004 m. Europos Teisingumo Teismo ad hoc fragmentinė jurisprudencija nėra aktuali po 2014 metų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pakeitimų.
Perkantysis subjektas (pareiškėja), nepašalindamas tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vertino tai, jog tiekėjo skola buvo trumpalaikė (padengta per dvi dienas po pasiūlymo pateikimo), tiekėjui nebuvo taikytos jokios sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su Sodra, tiekėjas, nors ir turėjo trumpalaikes (kelių ar keliolikos dienų) įsiskolinimus Sodrai, tačiau visuomet juos padengdavo, tiekėjas yra itin patikimas ir žinomas, vien per 2015-2018 metus sudarė net 109 viešųjų pirkimų sutartis, kurias visas sėkmingai įvykdė (tame tarpe ir su perkančiuoju subjektu), todėl abejonių dėl tiekėjo finansinių pajėgumų ir gebėjimu tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį net nekilo, Be to, dviejų dienų vėlavimas sumokėti įmoką Sodrai nesuteikė tiekėjui jokio konkurencinio pranašumo prieš kitus tiekėjus, nes tiekėjo įsiskolinimo Sodrai suma (32 970 Eur) buvo itin menka palyginus su pasiūlymo verte (pasiūlymo vertė – 1 079 125 Eur).
Pareiškėjos nuomone, perkančiojo subjekto sprendimas nepašalinti tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir aktualią teisminę jurisprudenciją, puikiai dera su esmingiausiais viešųjų pirkimų proporcingumo ir racionalaus pirkimui skirtų lėšų naudojimosi principais, kas niveliuoja bet kokių sankcijų perkančiajam subjektui taikymo galimybes.
Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Agentūroje buvo atliktas Pirkimo II dalies „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bei nuotekų valymo įrenginių statyba (duomenys neskelbtini) mstl.“ procedūrų vertinimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėja galimai pažeidė VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl Agentūroje buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas. 2019 m. balanžio 4 d. užbaigus pažeidimo tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėja nepagrindė ir nepateikė dokumentų, įrodančių, kad egzistavo VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punkte ir Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nurodyti atvejai, leidžiantys nepašalinti tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pirkimo procedūros, nors pastarasis tiekėjas buvo skolingas Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną. Nepašalindama šio tiekėjo iš pirkimo procedūros, pareiškėja pažeidė VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vadovaudamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo („Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement (toliau - „Gairės“), už nustatytą pažeidimą Agentūra pritaikė 5 procentus pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą. Sodros informacinėje sistemoje patikrinus paskutinei pasiūlymo pateikimo dienai (2018 m. liepos 31 d.) esančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ socialinio draudimo įmokų sumokėjimą, nustatyta, kad bendrovės skola Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 32 969,28 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama pareigą iki 2018 m. liepos 15 d. sumokėti socialinio draudimo įmokas, paskutinę pasiūlymo pateikimo termino dieną, t. y. 2018 m. liepos 31 d., Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga 32 969,28 Eur, šį įsiskolinimą tiekėjas padengė tik 2018 m. rugpjūčio 2 d. Nei VPĮ 46 straipsnio 3 dalis, nei pirkimo sąlygose nenumatyta, kad įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus tiekėjas gali pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Iš prie oerkančiosios organizacijos 2018 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. S-157 pridėto išrašo iš Sodros duomenų bazės matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesavalaikis atsiskaitymas su Valstybiniu socialinio draudimo fondo biudžetu buvo ne atsitiktinis, o nuolatinis reiškinys.
Skunde nepagrįstai teigiama, kad Sodros vieši duomenys vėluoja dvejomis dienomis, todėl Pareiškėja 2018 m. liepos 31 d. negalėjo matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų ir vertino duomenis pagal faktinę būklę, kuri buvo paskelbta 2018 m. rugpjūčio 2 d., kai tiekėjo įsiskolinimo nebuvo. Pareiškėja tiek Agentūrai, tiek ir teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mokėjimo nurodymą Nr. 10700, iš kurio matyti, jog tiekėjas įsiskolinimą Sodrai sumokėjo tik 2018 m. rugpjūčio 2 d., todėl darytina išvada, kad 2018 m. liepos 31 d. jis buvo skolingas. Pareiškėja nepagrindė ir nepateikė dokumentų. įrodančių, kad egzistavo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 3 d. 1 ar 3 p. ir Pirkimo sąlygų 3.4.2 p. nurodyti atvejai, leidžiantys nepašalinti tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pirkimo procedūros, nors pastarasis tiekėjas buvo skolingas Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną.
Agentūra skunde akcentuoja, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų pirkimo sąlygų, vertindama tiekėjo pašalinimo pagrindus atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes, o sąlygos tiekėjams dalyvauti konkurse buvo vienodos ir lygios.
Agentūra pažymi, kad 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 57 straipsnio, kuris reglamentuoja kokybinės tiekėjų atrankos kriterijus, 2 dalis nustato, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš dalyvavimo pirkimo procedūroje, kai perkančioji organizacija gali bet kuriuo tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko savo pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu; ši dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant prireikus susikaupusias palūkanas ar baudas. Agentūra neturi pagrindo sutikti su pareiškėja, kad jose yra aiškiai nustatyta, kad įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus tiekėjas gali pasibaigus pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminui.
Pareiškėja skunde cituoja teismų praktiką, kurioje aiškinamas 1996 m. VPĮ 33 straipsnio nuostatų taikymas, tačiau nagrinėjamas pirkimas vykdytas jau įsigaliojus naujai VPĮ redakcijai, dėl kurio 46 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo teismai dar nėra pasisakę.
Atsakovas nurodo, jog pagrįstai už VPĮ 46 straipsnio 3 dalies pažeidimą pritaikyta 5 procentų finansinė pataisa nuo pirkimo sutarties vertės be PVM. Pasirašytos sutarties vertė be PVM – 1 079 125,00 Eur, finansinės pataisos dydis – 53 956,25 Eur be PVM. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 311 punktu ir Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktu bei Gairių 1.3. punktu, nagrinėjamu atveju nustatant taikytinos finansinės pataisos dydį, atsižvelgta į aplinkybes, kad pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo - pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų neteikė; nebuvo ribojama tiekėjų konkurencija; gauti 8 pasiūlymai, nei vienas tiekėjas dėl diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmestas; tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimai buvo padengti. Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu ir atsižvelgdama į visuomenės interesus bei aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios vertintinos parenkant korekcijos dydį, finansinę pataisą sumažino nuo 25 procentų iki 5 procentų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos projektų valdymo agentūros 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo pareiškėjai už VPĮ 46 straipsnio 3 dalies pažeidimus buvo pritaikyta 5 procentų finansinė pataisa (el.b.l. 18-25), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 15 d. tarp Agentūros ir pareiškėjos buvo pasirašyta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas (duomenys neskelbtini) rajone“ (toliau- Projektas) sutartis Nr. 05.3.2-APVA- R_0 14-51-0002.
2018 m. liepos 17 d. pareiškėja paskelbė viešąjį pirkimą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mstl. bei (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių statyba“ (toliau - Pirkimas) (el.b.l. 45-61).
Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pirkimo II dalies „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bei nuotekų valymo įrenginių statyba (duomenys neskelbtini) mstl.“ laimėtoju paskelbė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2018 m. spalio 10 d. pasirašė sutartį Nr. B7-57 (el.b.l. 62-63).
Agentūroje buvo atliktas Pirkimo II dalies „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bei nuotekų valymo įrenginių statyba (duomenys neskelbtini) mstl.“ procedūrų vertinimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėja galimai pažeidė VPĮ 46 str. 3 d. nuostatas, todėl Agentūroje buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas. Agentūra 2019 m. balandžio 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog pareiškėja nepagrindė ir nepateikė dokumentų, įrodančių, kad egzistavo VPĮ 46 str. 3 dalies 1 ar 3 punktuose ir Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte nurodyti atvejai, leidžiantys nepašalinti tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Pirkimo procedūros, nors pastarasis tiekėjas buvo 32 969,28 Eur skolingas Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną, t.y. 2018 m. liepos 31 d (el.b.l. 64). Nepašalindama šio tiekėjo iš Pirkimo procedūros, pareiškėja pažeidė VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostatas. Už šį nustatytą pažeidimą Agentūra pareiškėjai pritaikė 5 procentų Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą. 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-759 „Dėl nustatyto pažeidimo“ Agentūra informavo pareiškėją apie nustatytą pažeidimą bei pritaikytą finansinę pataisą.
VPĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. bei nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d.) reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, šio įstatymo tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projektų konkursų atlikimą (VPĮ 1 straipsnis). VPĮ 46 straipsnio 3 dalis numato, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų); 3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.
Pažymėtina, jog Pirkimo sąlygų 3.4 punkte yra numatyti tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai. Pirkimo sąlygų 3.4.2 punkte (el.b.l. 49) numatyta, kad perkantysis subjektas pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkantysis subjektas reikalavimus arba tiekėjas už tai nuteistas. Perkantysis subjektas nepašalina tiekėjo iš pirkimo procedūros, jeigu: a) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu nurodytus įsipareigojimus; b) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų); c) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų a) punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajam subjektui reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 50 str. 6 d., jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.
Pirkimo sąlygų 3.4.2 punktas nustato, jog perkantysis subjektas tikrina paskutinės pasiūlymų pateikimo termino dienos, nurodytos skelbime apie pirkimą, duomenis.
Taigi iš aukščiau minėto reglamentavimo matyti, jog tiek VPĮ, tiek Pirkimo sutartis aiškiai numato, jog perkantysis subjektas nepašalina tiekėjo iš pirkimo procedūros, be kita ko, jeigu iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur.
Nustatyta, jog pagal Sodros informacinės sistemos duomenis paskutinei pasiūlymo pateikimo dienai, t.y. 2018 m. liepos 31 d. tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 32 969,28 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nustačiusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną - 2018 liepos 31 d. buvo skolinga Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui 32 969,28 Eur, privalėjo pašalinti šį tiekėją iš Pirkimo procedūros.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (teisės akto redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugėjo 30 d.). Neginčytina tai, kad įsipareigojimų, susijusių su mokesčių valstybei mokėjimu, vykdymas būna reguliarus, t. y. besikartojantis kas mėnesį, nustatytas įstatymų, todėl tiekėjo padėtis dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu į valstybės biudžetą, nuolatos kinta dėl atsinaujinančios jo pareigos vykdyti mokestinę prievolę. Tačiau vadovaujantis minėtu įstatymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo socialinio draudimo įmokas sumokėti iki 2018 m. liepos 15 d. Iš į bylą pateikto rašytinio įrodymo – 2018 m. rugpjūčio 2 d. Mokėjimo nurodymo (el.b.l. 26) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDF valdybai pervedė 34 295, Eur. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padengė ne iki 2018 m. liepos 15 d., bet 2018 m. rugpjūčio 2 d., kas tik patvirtina, jog paskutinę pasiūlymo pateikimo dieną – 2018 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažeidusi įstatymo nustatytą prievolės įvykdymo terminą ir įsiskolinimas Sodrai realiai egzistavo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėjo pareigą pašalinti tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Pirkimo procedūros. Šiuo atveju pareiškėjos argumentai dėl dviejų dienų Sodros duomenų formavimo vėlavimo, 2018 m. liepos 31 d. tiekėjo skolos neegzistavimo bei pareiškėjos negalėjimo skolos matyti yra atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėja nepagrindė ir nepateikė dokumentų, kad egzistavo VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai ir Pirkimų sąlygų 3.4.2 punkte nurodyti atvejai, leidžiantys nepašalinti tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pirkimo procedūros, nors minėta bendrovė skolinga valstybinio socilainio draudimo fondo biudžetui paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną. Nei VPĮ 46 straipsnio 3 dalis, nei Pirkimo sąlygose nenumatyta, kad įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus tiekėjas gali pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Be to, sutiktina su Agentūra, jog iš prie Perkančiosios organizacijos 2018 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. S-157 pridėto išrašo iš Sodros duomenų bazės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesavalaikis atsiskaitymas su valstybiniu socialinio draudimo fondo biudžetu buvo ne atsitiktinis, o nuolatinis reiškinys. Pažymėtina, jog remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ normų – būtent 3 straipsnio nuostatų – laikymosi pareiga, tai yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Kandidato ekonominės ir finansinės būklės kriterijai svarbūs viešojo pirkimo santykiuose tuo aspektu, kad leidžia išvengti situacijų, kai pirkimo tikslas bus nepasiekta dėl to, kad dėl blogos finansinės ar ekonominės būklės tiekėjas nepajėgs įvykdyti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atlyginti netinkamu sutarties vykdymu padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
Pareiškėja pateiktuose procesiniuose dokumentuose remiasi teismų praktika, nurodydama teismų priimtus sprendimus. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma, dėl ko kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Nagrinėjamu atveju teismas nesiremia pareiškėjos nurodyta teismų praktika, kadangi pareiškėjos nurodytų ir nagrinėjamų bylų (pareiškėja daugiausiai cituoja civilines bylas) ratio decidendi nesutampa. Be to, pažymėtina, jog pareiškėja savo skunde cituodama teismų sprendimus selektyviai atsirenka argumentus.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Agentūros ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Agentūra teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Eglė Žulytė-Janulionienė