Administracinė byla Nr. I-3550-596/2015
Proceso Nr. 3-61-3-01929-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 10.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Limantei Stankevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas D. D. skunde prašo teismo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2014-02-19 sprendimą Nr. 5MA-34-289/10000265170 (toliau – ir Sprendimas). Nurodo, kad ginčijamu sprendimu nuspręsta areštuoti pareiškėjo turtą 122 427 Lt mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, įforminant Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu ir įregistruoti Turto arešto aktą Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Sprendimas priimtas remiantis Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimu Nr. 3PM190830, kuriuo pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei ir įregistruota 122 427 Lt mokestinė prievolė. Šis Kauno teritorinės muitinės sprendimas yra apskųstas Muitinės departamentui.
Nurodo, kad jis Vilniaus apygardos teismo 2013-08-26 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir jam paskirta 52 000 Lt bauda su cigarečių konfiskavimu, įskaitant į bausmę laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką, galutinė bauda paskirta 21 450 Lt dydžio. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Bendrijos muitų teritoriją neįvežė cigarečių, o jas įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. Pareiškėjo skola muitinei įregistruota pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d., tačiau nėra įrodyta, kad cigaretes importavo, t. y. įvežė iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją. Mano, kad šiuo atveju būtina sąlyga yra asmenų žinojimas, jog prekės įvežtos neteisėtai. Pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs Baudžiamojo kodekso 1992 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad jis žinojo, jog cigaretės į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Jis tik laikė ir vykdė akcizais apmokestinamų cigarečių gabenimą, todėl šiuo pagrindu jam neatsirado pareiga mokėti akcizo mokestį. Tokia prievolė atsiranda tik asmeniui, kuris pirmas jas priėmė nuosavybėn Lietuvos Respublikoje ir būtent tuo momentu, kai prekes priėmė. Pareiškėjas, nebūdamas asmeniu, kuris pirmas prekes priėmė Lietuvos Respublikoje, negali būti atsakingas už akcizų mokesčio sumokėjimą. Be to, neteisėtas laikymas apibrėžia laikymo reikalavimų pažeidimus, o ne įsigijimo ar įvežimo reikalavimų pažeidimus, kadangi neteisėtai laikyti galima ir teisėtai įsigytas ar įvežtas prekes. Kadangi nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas cigaretes importavo, t. y. įvežė iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjui nėra pareigos mokėti priskaičiuotų mokesčių (b. l. 1-4).
Pareiškėjas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjo atstovui advokatui Sigitui Mikliušui teismo šaukimas buvo išsiųstas per Elektroninių paslaugų portalą, prie kurio jis yra prisijungęs, todėl preziumuojama, kad apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Teismo šaukimas pačiam pareiškėjui buvo siųstas jo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), ir buvo grąžintas neįteiktas su atžyma, jog gavėjas jo pašte neatsiėmė, tačiau teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str. 1 d. nuostatomis daro išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė pareigos pranešti teismui apie adreso pasikeitimą, todėl šaukimą išsiuntus paskutiniu teismui žinomu adresu jis laikomas įteiktu. Įvertinus ir tą aplinkybę, jog ir pareiškėjo atstovas nebendradarbiavo su klientu ir savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant teismui nepranešė, kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė 2013-10-23 sprendimu Nr. 3PM190830 pripažino pareiškėją skolininku muitinei ir jo vardu įregistravo 122 427 Lt mokestinę prievolę. Šiuo sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti minėtą nepriemoką Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 10 p. nustatyta tvarka, tačiau per nustatytą terminą pareiškėjas prievolės neįvykdė, todėl atsakovė, vadovaudamasi 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 232 str. 1 d. (a) punktu bei Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. ir 106 str. 1 d. 1 p., pradėjo taikyti priverstinį 122 427 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimą, pateikiant kredito įstaigoms sprendimus ne ginčo tvarka nurašyti šią nepriemoką iš pareiškėjo atsiskaitomųjų sąskaitų. Nesant lėšų pareiškėjo sąskaitose, sprendimai nebuvo įvykdyti.
Pareiškėjas dėl Kauno teritorinės muitinės sprendimo, kuriuo įregistruota mokestinė prievolė, padavė skundą Muitinės departamentui, kuris atnaujinto terminą skundui paduoti ir patvirtino teritorinės muitinės sprendimą. Kol buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas, mokestinės prievolės išieškojimas buvo sustabdytas iki ginčas bus išnagrinėtas. Bendrijos muitinės kodekso 244 str. nustatyta, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųstojo sprendimo įgyvendinimo, jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai. Tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik pateikus garantiją.
Vilniaus teritorinė muitinė mokestinės prievolės užtikrinimui pritaikė skolininkui priklausančio turto areštą. Taip pat nustatė, kad D. D. turi registruoto turto, kuris įvertintas 40 400 Lt, todėl mokestinės nepriemokos užtikrinimui 2014-02-19 sprendimu Nr. 5MA-34-289 nusprendė areštuoti skolininkui priklausantį turtą, įforminant Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu ir įregistruoti Turto arešto aktą Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Minėto sprendimo pagrindu buvo surašytas 2014-02-20 Turto arešto aktas Nr. 2MA-17. Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kadangi Mokesčių administravimo įstatymas suteikia mokesčių administratoriui teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus bei naudotis kitomis mokesčių ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis. Mano, kad Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų nepažeidė. Pareiškėjo vardu registruoto turto rasta mažiau, nei jo vardu įregistruota nepriemokos suma ir nėra jokios garantijos, kad mokestinė prievolė bus įvykdyta, todėl visada yra pavojus, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių mokestinę prievolę iš fizinio asmens bus sunku ar visiškai neįmanoma išieškoti. Spręsdama klausimą dėl pareiškėjo turto atsižvelgė į jo turtinę padėtį, skolos dydį ir į tai, kad asmuo nepriemokos užtikrinimui nepateikė jokios garantijos. Turto arešto aktu asmeniui apribota tik teisė disponuoti turtu, o teisė valdyti jį ir naudotis šiuo turtu nėra apribota (b. l. 24-27).
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Atsakovės atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2013-10-23 sprendimu Nr. 3PM190830 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ nusprendė pripažinti D. D. skolininku muitinei, nustatė neteisėtai gabentų ir konfiskuotų cigarečių muitinę vertę: „Minsk kapital“ 1 pak. 0,99 Lt, viso kiekio (16 990 pak.) – 16 820,10 Lt. Taip pat įregistravo muitinėje D. D. mokestinę prievolę: 9 688 Lt muitą, 85 204 Lt akcizą, 23 460 Lt PVM, 3 195 Lt akcizo delspinigius ir 880 Lt PVM delspinigius. Įpareigojo D. D. teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei (b. l. 28-30). Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrius 2013-10-23 pranešimu Nr. (11/73/4)-1B-17800 informavo D. D. apie apskaičiuotus mokesčius ir įpareigojo per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę (b. l. 31).
Vilniaus teritorinė muitinė 2013-11-27 sprendimu Nr. 10000257739 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje“ nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje (b. l. 34) ir apie priimtą sprendimą 2013-11-29 raštu Nr. (12.11/27)-2V-24893 „Dėl sprendimo“ informavo pareiškėją (b. l. 33).
Vilniaus teritorinė muitinė, negavusi lėšų pagal 2013-11-27 sprendimą Nr. 10000257739, 2013-12-12 sprendimu Nr. 10000259272 „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“ nusprendė pripažinti netekusiu galios Vilniaus teritorinės muitinės 2013-11-27 sprendimą Nr. 10000257739 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje“ (b. l. 38).
Vilniaus teritorinė muitinė 2013-12-13 sprendimu Nr. 10000259382 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje“ nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje (b. l. 39).
Vilniaus teritorinė muitinė 2014-01-03 sprendimu Nr. 10000260835 „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“ nusprendė, negavusi lėšų pagal 2013-12-13 sprendimą Nr. 10000259382, pripažinti netekusiu galios Vilniaus teritorinės muitinės 2013-12-13 sprendimą Nr. 10000259382 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje“ (b. l. 41).
Vilniaus teritorinė muitinė 2014-01-06 sprendimu Nr. 10000260932 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje“, kadangi D. D. iki nustatyto termino neįvykdė mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimu Nr. 3PM190830, nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje (b. l. 42-43), o 2014-01-08 sprendimu Nr. 10000261216 „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“ nusprendė pripažinti netekusiu galios 2014-01-06 sprendimą Nr. 10000260932, kadangi Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimas Nr. 3PM190830 neįteiktas pareiškėjui (b. l. 45) ir apie tai 2014-01-09 raštu Nr. (12.11/27)-2V-484 informavo pareiškėją (b. l. 44).
Pareiškėjo atstovas advokatas Sigitas Mikliušas su prašymu 2014-01-15 (gautu 2014-01-21) kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę pateikti Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimą Nr. 3PM190830 bei įrodymus apie šio sprendimo įteikimą pareiškėjui (b. l. 46). Kauno teritorinė muitinė 2014-01-23 raštu Nr. (11.48/1)-1B-1417 atsakydama į 2014-01-15 prašymą, nurodė, kad Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos pašto gautas įteikimo pranešimas, kad siunta pareiškėjui įteikta 2013-10-25. Taip pat pateikė Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimą bei Lietuvos pašto siuntos įteikimo pranešimo kopiją (b. l. 47). Pareiškėjo atstovas 2014-01-29 su prašymu kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimo bei pateikė skundą Muitinės departamentui dėl minėto sprendimo panaikinimo (b. l. 49, 50-51).
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-04-22 sprendimu Nr. 1A-206 „Dėl D. D. skundo“ nusprendė patvirtinti Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimą Nr. 3PM190830 (b. l. 60-61).
Vilniaus teritorinė muitinė 2014-02-19 sprendimu Nr. 5MA-34-289 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“, atlikusi D. D. turto paiešką nustatė, kad pareiškėjas turi keleivinį automobilį „Citroen Xsara“, kurio vertė 2 900 Lt, ir nekilnojamojo turto: žemės sklypą, kurio plotas 0,1658 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo rinkos vertė – 171 000 Lt, asmeniui priklausančio sklypo dalies vertė – 19 000 Lt; pastatą-gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namo vertė – 166 000 Lt, pareiškėjui priklausančio namo dalies vertė – 18 500 Lt. D. D. mokestinė nepriemoka muitinei yra 122 427,60 Lt, todėl nusprendė prievolės įvykdymo užtikrinimui areštuoti D. D. minėtą turtą 122 427 Lt mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, įforminant Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu ir įregistruoti Turto arešto aktą Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registre (b. l. 52).
Vilniaus teritorinė muitinė 2014-02-20 turto arešto aktu Nr. 2MA-17 areštavo D. D. priklausantį turtą: keleivinį automobilį „Citroen Xsara“ – 2 900 Lt vertės, 184/1658 dalį pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 19 000 Lt ir 1/9 dalį pastato-gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 18 500 Lt, iš viso turtas įvertintas 40 400 Lt (b. l. 53-54).
Centrinė hipotekos įstaiga 2014-02-21 pranešimu Nr. TA2-14-023663 informavo Vilniaus teritorinę muitinę apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre (b. l. 55).
Vilniaus teritorinė muitinė 2014-02-21 sprendimu Nr. 10000265173 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nepradėjimo“ nusprendė nepradėti 122 427 Lt apskaičiuotų mokesčių išieškojimo pagal Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimą Nr. 3PM190830, kol bus išnagrinėtas mokestinis ginčas (b. l. 57-58).
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014-02-19 sprendimo Nr. 5MA-34-289, kuriuo nuspręsta areštuoti pareiškėjo D. D. turtą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, įforminant Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi priimtas Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimo pagrindu, dėl kurio vyksta ginčas teisme. Ginčo dėl areštuoto turto įkainojimo nėra.
Mokesčių administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-10-01) 33 str. 15 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius (pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 95 str., nustatančiame mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, 1 d. 2 p. nustatyta, kad mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas – turto areštas. MAĮ 101 str. 1 d. nustatyta, turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (MAĮ 101 str. 2 d.).
MAĮ 101 str. 3 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, tam, kad mokesčio mokėtojo turtas galėtų būtų areštuotas pagal MAĮ 101 str. 3 d., turi būti nustatyta mokesčių mokėtojo skola biudžetui ir turi egzistuoti pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aptariama sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (a. b. Nr. A442-1497/2011).
Minėta, kad Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimu Nr. 3PM190830 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei, taip pat apskaičiuota ir įregistruota mokestinė prievolė iš viso 122 427 Lt: 9 688 Lt muito, 85 204 Lt akcizo, 23 460 Lt PVM, 3 195 Lt akcizo delspinigiai ir 880 Lt PVM delspinigiai. Ginčijamas Vilniaus teritorinės muitinės 2014-02-19 sprendimas „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“ priimtas remiantis Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimu, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota mokestinė nepriemoka. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlyga, kuriai esant mokesčių administratorius gali taikyti turto areštą pagal MAĮ 101 str. 3 d., t. y. nustatyta mokesčių mokėtojo skola biudžetui.
Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad turto areštas negalėjo būti taikomas, kadangi mokestinė prievolė apskaičiuota neteisėtai ir nepagrįstai, o sprendimai, kurių pagrindu apskaičiuota mokestinė prievolė, yra apskųsti. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra vertinamas Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. šiuo atveju nėra nagrinėjamas kilęs mokestinis ginčas, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su minėtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, nėra vertinamos, kadangi nepatenka į šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas.
Bylos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimo Nr. 3PM190830, kuriuo jam apskaičiuota mokestinė prievolė, bei Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2014-04-22 sprendimo Nr. 1A-206, kuriuo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimas, padavęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ginčas dar nėra išnagrinėtas.
Minėta, kad pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį. Pažymėtina, kad pareiškėjas per Vilniaus teritorinės muitinės nustatytą terminą mokestinės prievolės, apskaičiuotos Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendime, nesumokėjo, todėl Vilniaus teritorinė muitinė pradėjo priverstinį apskaičiuotos mokestinės nepriemokos išieškojimą iš D. D. atsiskaitomųjų sąskaitų, tačiau nesant lėšų pareiškėjo atsiskaitomosiose sąskaitose, sprendimai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo atsiskaitomųjų sąskaitų nebuvo įvykdyti. Įvertinus tai, kad pareiškėjui apskaičiuotos ir įregistruotos mokestinės prievolės sumos nėra mažareikšmės, konstatuotina, kad atsakovė turėjo realų pagrindą imtis priemonių mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui. Areštuoto turto vertė yra tris kartus mažesnė nei pareiškėjui įregistruotos mokestinės prievolės dydis.
MAĮ 110 str. 1 d. nustatyta, kad jei dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Taigi remiantis šiuo reglamentavimu, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, vien tik skundo padavimas savaime nėra pagrindas netaikyti Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnyje įtvirtintos mokestinės prievolės užtikrinimo priemonės – turto arešto. Todėl nagrinėjamu atveju Kauno teritorinės muitinės sprendimo apskundimas nesudarė kliūties taikyti pareiškėjo turto areštą ir nėra pagrindas šią mokestinės prievolės užtikrinimo priemonę naikinti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Vilniaus teritorinės muitinės 2014-02-19 sprendimas Nr. 5MA-34-289/10000265170 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ginčijamame Vilniaus teritorinės muitinės sprendime klaidingai nurodyti metai, tačiau tai laikytina rašymo klaida, ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolita Rasiukevičienė