Civilinė byla Nr. e2-11907-931/2020 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06866-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;

2.6.1.5; 2.6.3; 2.6.8.10; 3.2.6.6.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 25 d.

Vilnius 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui A. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 70,70 EUR skolą, 1,79 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, adresuoti atsakovui, laikomi įteiktais atsakovui 2020 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2010 m. birželio 2 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „TELE2“ sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius įsipareigojo teikti atsakovui mobiliojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Už suteiktas paslaugas pradinis kreditorius atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip nurodo ieškovas, atsakovas jų neapmokėjo. Nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė, todėl liko skolingas 70,70 EUR skolos.

Ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „TELE2“ 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014-04-01, kurios pagrindu ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Ieškovas nurodo, kad, vadovaudamasis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ieškovui iš atsakovo priteisiant 70,70 EUR skolą (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.720 straipsnio 3 dalis, 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis).  

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte nustatytas 0,02 procento delspinigių dydis. Ieškovas, vadovaudamasis minėta sutarties nuostata, iš atsakovo prašo priteisti 1,79 EUR delspinigius, kurie paskaičiuoti už 180 dienų. Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 1,79 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovo laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (72,49 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). 

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui A. K. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Sergel“, j. a. k. 125026242, 70,70 EUR (septyniasdešimt eurų 70 ct) skolą, 1,79 EUR (vieno euro 79 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (72,49 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                    Agnė Stankevičienė