Civilinė byla Nr. 2-1509-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00160-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva LT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-534-212/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva LT“ (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“) dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

2.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trašuva“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia ab initio atsakovės UAB „Trašuva LT“ ir ieškovės UAB „Trašuva“ 2016 m. lapkričio 22 d. sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad BUAB „Trašuva“ bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės sandorius, galėjusius turėti įtakos jos nemokumui, nustatė, jog ieškovė ginčo Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi neatlygintini perleido atsakovei UAB „Trašuva LT“ 286 763,10 Eur reikalavimą į trečiąjį asmenį UAB „Agrochema“. Po šios sutarties sudarymo ieškovė neteko teisės išieškoti UAB „Agrochema“ skolą, pajamų neuždirbo ir taip sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

4.       Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 144 162 Eur lėšas, esančias trečiojo asmens žinioje, kurias Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-325-236/2018 ginčijamos 2016 m. lapkričio 22 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu priteisė atsakovei iš UAB „Agrochema“, o paaiškėjus, kad trečiasis asmuo nurodytas lėšas jau sumokėjo atsakovei – uždrausti atsakovei jomis disponuoti. Ieškovės teigimu, yra reali tikimybė, kad iki ginčo išsprendimo atsakovė gaus ir panaudos savo poreikiams lėšas, priteistas minėta nutartimi, o tai apsunkins teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – areštavo 144 162,33 Eur sumą, priteistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Trašuva LT“ iš UAB „Agrochema“ ir esančią trečiojo asmens UAB „Agrochema“ žinioje, bei uždraudė atsakovei UAB „Trašuva LT“ disponuoti šiomis lėšomis tuo atveju, jei UAB „Agrochema“ 144 162,33 Eur sumą jau sumokėjo atsakovei UAB „Trašuva LT“.

6.       Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė reikalavimą tikėtinai pagrindė.

7.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo iš UAB „Agrochema“ priteistos lėšos, patenkinus ieškovės ieškinį, gali būti panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Atsakovė UAB „Trašuva LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

8.1.                      Ieškinys grindžiamas vieninteliu argumentu ir reiškiamas vieninteliu teisiniu pagrindu – ginčo sutartis sudaryta atgaline data, todėl sutartis suklastota ir negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnio pagrindu. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes šie teiginiai neatitinka tikrovės. Viso civilinės bylos Nr. e2-1729-260/2017, kurioje buvo prašoma priteisti skolą pagal iš ginčo sutarties kylantį reikalavimą, proceso metu reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo ginčijama. Visiškai nepagrįstas vienintelis ieškinio argumentas, kad sutartis buvo sudaryta atbuline data, todėl yra suklastota ir negaliojanti. Sutartis sudaryta 2016 m. lapkričio 22 d., o 2016 m. lapkričio 30 d. buvo pateikta teismui – tai rodo, kad sutartis buvo sudaryta tuo metu, kaip joje ir yra nurodyta. Taigi, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, o laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

8.2.                      Neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinoji sąlyga – grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Atsakovės finansinė padėtis gera, atsakovė yra UAB „Radijo pulsas“, valdančios radijo stotį „Pulsas“, vienintelė akcininkė, taip pat turi kito turto. Taigi, jei ieškovė vėliau pateiktų tikėtinai pagrįstą ieškinį, atsakovė jai nepalankaus teismo sprendimo atveju galėtų tokį sprendimą įvykdyti.

9.       Ieškovė BUAB „Trašuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atskirasis skundas grindžiamas klaidingu teiginiu, esą ieškinio pagrindą sudaro tik aplinkybė, jog ginčo sutartis galimai suklastota. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad po ginčo sutarties sudarymo ieškovė neteko turtinės tesės išieškoti iš trečiojo asmens 286 763,10 Eur skolą ir neuždirbo jokių pajamų, o tai akivaizdžiai sumažino ieškovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Ieškinio pozicija, kad ginčo reikalavimo perleidimas nebuvo apskaitytas ieškovės buhalterinės apskaitos registre, kuriame fiksuojami UAB „Agrochema“ skolos ieškovei pokyčiai, ir kad tai lemia išvadą, jog sutartis sudaryta atgaline data, t. y. suklastota ir turi CK 1.81 straipsnio požymių, sudaro ne pagrindinį, o tik papildomą ir savarankišką argumentą, parodantį ginčo sutarties ydingumą.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Agrochema“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Atsakovės teiginiai, kad jos turtinė padėtis yra gera, neatitinka tikrovės. Atsakovė savo neva gerai turtinei padėčiai pagrįsti su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų. Atsakovė neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto. Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų. Be to, atsakovė nėra registruota PVM mokėtoju, o tai rodo, jog galima šios bendrovės apyvarta yra itin maža, todėl nutartimi areštuota 144 162,33 Eur suma šiai bendrovei itin didelė. Iš viešai prieinamų duomenų galima daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė apskritai nevykdo veiklos, nes neturi apdraustų darbuotojų. Nors skunde atsakovė teigia valdanti radijo stotį „Pulsas“, akivaizdu, kad neturėdama darbuotojų, tokios veiklos tinkamai vykdyti ji negali. Taigi, yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

10.2.                      Ieškovės bankroto administratorius ginčija sandorį dėl tos priežasties, kad ieškovė iš šio sandorio negavo jokios materialinės naudos. Trečiojo asmens nuomone, ši esminė aplinkybė reiškia, kad sandoris naikintinas, nes jis yra tariamas (ieškovė iš sandorio negavo jokios naudos, o tik dirbtinai imitavo sandorį), be to, sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams, nes jokio faktinio atsiskaitymo pagal sandorį nebuvo. Be to, atsakovė yra įsteigta tą pačią dieną kaip ir ginčo sandorio sudarymo data. Akivaizdu, kad atsakovė sutarties sudarymo dieną net negalėjo atlikti jokio atsiskaitymo su ieškove, nes neturėjo tam reikiamų lėšų. Bendrovė, kurios įstatinis kapitalas tik 2500 Eur, per vieną savo įsteigimo dieną negalėjo sukaupti pinigų sumos pakankamos atsiskaityti pagal sandorį, kuriuo įsigyjamas beveik 300 000 Eur siekiantis reikalavimas. Joks protingas ir apdairus verslas ką tik įkurtai bendrovei, neturinčiai jokio nekilnojamojo turto, taip pat neskolintų didelės pinigų sumos. Taigi, yra pakankamai pagrindų, leidžiančių manyti, kad sandoris yra niekinis, o tai patvirtina preliminarų pareikšto ieškinio pagrįstumą.

10.3.                      Realią grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtina ir tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų susijusių juridinių asmenų, kuriuos kontroliuoja susiję asmenys. Ieškovės vadovė ir akcininkė G. S. bei šios bendrovės akcininkas L. S. yra susiję giminystės (ar svainystės) ryšiais su atsakovės akcininku ir vadovu V. S.. Be to, faktiškai šias abi bendroves per susijusius asmenis kontroliavo S. S., t. y. G. S. sutuoktinis ir L. S. sūnus, kuris turi ir nemenką kriminalinę praeitį. Galiausiai, beveik identiškas ieškovės ir atsakovės pavadinimas, naudojant tą patį žodį „trašuva“ rodo, kad atsakovė galėjo atsirasti, pritariant ieškovės vadovybei, o tai patvirtina jų tikslą veikti išvien sandorio sudarymo metu. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai preziumuoti sandorio šalių nesąžiningumą, todėl trečiasis asmuo mano, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių,  atsakovė imtųsi sąmoningų veiksmų išimti iš bendrovės 144 162,33 Eur sumą, priteistą Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Trečiasis asmuo UAB „Agrochema“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro išrašus apie UAB „Trašuva LT“ ir UAB „Trašuva“.

13.       Kadangi skundžiama nutartis priimta nepranešant nei atsakovei, nei, tuo labiau, trečiajam asmeniui, ir trečiasis asmuo negalėjo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų pateikti teismui anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šiuos įrodymus priima ir vertina kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Dėl ginčo esmės

14.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

16.       Apeliantės teigimu, ieškinys, grindžiamas vieninteliu argumentu ir reiškiamas vieninteliu teisiniu pagrindu, kad ginčo sutartis sudaryta atgaline data ir todėl suklastota, yra prima facie nepagrįstas, nes šie ieškinio teiginiai neatitinka tikrovės. Be to, apeliantės įsitikinimu, nėra ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nes jos turtinė padėtis yra gera.

17.       Nesutikdamas su apeliantės skunde išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia atsakovės dėmesį, kad, priešingai nei ji teigia savo skunde, pagrindiniu ieškinio pagrindo argumentu nurodyta ne aplinkybė, jog galimai ginčo sutartis sudaryta atgaline data, bet aplinkybė, kad po ginčo sutarties sudarymo ieškovė ne tik neteko turtinės teisės išieškoti iš trečiojo asmens 286 763,10 Eur skolą, bet ir neuždirbo iš sutarties sudarymo jokių pajamų, o tai akivaizdžiai sumažino jos pačios galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Dėl šio ieškinio argumento prima facie pagrįstumo ir (ar) nepagrįstumo atsakovė atskirajame skunde nieko nepasisakė, todėl vien dėl šios priežasties negalima išvada, kad visas ieškovės ieškinys net preliminariai akivaizdžiai nepagrįstas.

18.       Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėja, kad nėra suformuluotas (ar suformuluotas netinkamai) ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, taip pat jog apskritai nėra pateikti jokie įrodymai ieškinyje nurodytiems argumentams pagrįsti, kitaip tariant, apeliantė neteigia, kad ieškovės ieškinio forma ir (ar) turinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų. Savo ruožtu atsakovės nurodomi atsikirtimai, kad ieškinio teiginiai apie ginčo sutarties sudarymą atgaline data neatitinka tikrovės, ir (ar) jog ginčo sutartis nebuvo ginčijama viso civilinės bylos Nr. e2-1729-260/2017 proceso metu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis ieškovės argumentų bei įrodymų, o taip pat atsakovės atsikirtimų ir jiems pagrįsti pateiktų įrodymų visapusiškos ir detalios analizės, kuri negali būti atliekama, sprendžiant tik procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio preliminarus pagrįstumas.

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, kad netaikius šių priemonių, ieškovei palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar apskritai tapti neįmanomu.

21.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, trečiojo asmens akcentuotos aplinkybės, kad – remiantis viešo registro duomenimis, atsakovė, kaip juridinis asmuo, buvo įregistruota tą pačią dieną, kai buvo sudaryta ginčo reikalavimo teisės, siekiančios beveik 300 000 Eur, perleidimo sutartis; ieškovė ir atsakovė per jų akcininkus ir vadovus, yra susijusios bendrovės, o ir atsakovės pavadinimas beveik identiškas ieškovės pavadinimui; be to, Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kurioje nėra įtvirtinta jokių nuostatų dėl atlygio ieškovei už tokio dydžio reikalavimo perleidimą, buvo sudaryta nepaisant to, kad, kaip matyti iš įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nustatytų faktų, jau paskutinio VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2015 metus duomenimis bei įvertinus įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės – yra pakankamos pagrįstoms abejonėms dėl atsakovės sąžiningumo, inter alia jos sąžiningo ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymo, sukelti, todėl šiuo atveju, be kita ko atsižvelgiant ir į viešąjį interesą apsaugoti bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, skundžiamoje nutartyje yra visiškai pagrįstai konstatuotas pagrindas areštuoti atsakovei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pagal šiuo metu ginčijamą sutartį iš trečiojo asmens priteistą sumą.

22.       Šiame kontekste papildomai pastebėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovė, teigdama, kad jos turtinė padėtis yra gera, tačiau absoliučiai jokių šiuos jos argumentus pagrindžiančių įrodymų kartu su atskiruoju skundu nepateikusi, tik sustiprino laikinųjų apsaugos priemonių šiuo atveju taikymo būtinybę, tuo labiau kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, jog esant duomenų, kad atsakovas gali atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).

23.       Remdamasis pirmiau išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                 Rasa Gudžiūnienė