Nuorašas:   

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-718-315/2018

                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06115-2017-6

                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko), Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,

nuteistajam R. U., jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir skirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-18 nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-27 nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu R. U. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., prie griežčiausios Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-27 nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-18 nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, ir šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš R. U. nukentėjusiojo S. A. (S. A.) naudai priteista 75 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       R. U. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017-09-18, laikotarpiu nuo 2 val. iki 3 val., Vilniuje, važiuodamas A. M. vairuojamame, UAB „T.” priklausančiame taksi automobilyje nuo Geležinkelio g. 16 iki Sodų gatvės, pagrobė svetimą, S. A. priklausantį turtą – 819 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7”.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.         Apeliantas teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Turtinę žalą 75 Eur nukentėjusiajam S. A. prašo išskaičiuoti iš jo atlyginimo, kadangi pataisos namuose jis dirba.

3.         Prašo teismo nesivadovauti liudytojo A. M. parodymais ir vertinti juos kaip gynybinę versiją, nes jam buvo pareikšti pirminiai įtarimai dėl vagystės, o A. M. apkaltino nuteistąjį.

4.         Mobilų telefoną jis rado ant kilimėlio po kojom ir įdėjo į kišenę, nes galvojo, kad tai vienas iš jo telefonų. Kol jie su S. A. kartu leido laiką ir išgėrinėjo, pastarasis nieko nesakė, kad pas jį dingo telefonas, jokių šnekų apie telefono dingimą taksi automobilyje nebuvo.  Ryte striukės kišenėje radęs svetimą telefoną, paklausė draugės, ar jis ne jos, taigi jis apsidžiaugė radybom ir iš laimės padovanojo vieną savo telefoną merginai. Bandė telefoną įjungti, bet jis buvo išsikrovęs. Nuvežė pažįstamam į taisyklą, kad šis pabandytų jį įjungti, tačiau jam nepavyko ir buvo pasiūlyta užstatyti telefoną, kol pataisys. Apeliantas taip ir padarė – už 100 Eur užstatė telefoną.

5.         Važinėdamas taksi papasakojo apie radybas taksi vairuotojui M. T., kuris paprašė jam parduoti minėtą telefoną. Nuvažiavo į taisyklą ir už 220 Eur telefoną išpirko. Naktį apeliantas nuvyko palošti į kazino ir sutiko A. M., kuris paklausė, ar apeliantas nematė taksi automobilyje telefono. Jis jam pasakė teisybę, kad rado telefoną. Tuom ir baigėsi.

6.         Prašo teismo įvertinti, kad jis tiktai yra nekaltas, nors ne kartą teistas, bet bausmę atlieka už tuos nusikaltimus, kuriuos tikrai padarė.

7.         Pažymi, kad yra alkoholikas ir turi dėl to problemų, todėl teismas nepagrįstai tai pripažino sunkinančia aplinkybe.

8.         Prašo atsižvelgti ir į tai, kad laisvėje jo laukia mažametė dukra, senyvo amžiaus tėvai, kuriems reikalinga jo pagalba.

9.         Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

10.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK

11.       Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visgi jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo abejonių nekeliantys ir objektyvūs byloje surinkti įrodymai.

12.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistojo R. U. kaltės pagrobiant nukentėjusiojo telefoną. Iš bylos duomenų matyti, kad paties nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Pirminės apklausos metu jis nurodė, kad jokio telefono A. M. vairuojamame taksi automobilyje jis nebuvo radęs ir pasisavinęs. Vėliau savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad išlipdamas iš automobilio ant kilimėlio pamatė telefoną, pagalvojo, kad tai jo telefonas, todėl jį paėmė, o kitą dieną pridavė telefoną į lombardą.

13.       R. U. kaltę pagrindžia nuoseklūs liudytojo A. M. parodymai, kurių pagrindu nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku liudytojas vežė savo taksi automobiliu nukentėjusįjį S. A., nuteistąjį R. U. ir jo merginą. Važiuojant automobiliu S. A., sėdėjęs automobilio priekyje esančioje keleivio vietoje, buvo išsitraukęs savo mobilų telefoną, juo pasinaudojo ir tada telefonas užkrito už automobilio sėdynės. Tuo metu R. U., kuris su mergina sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, tarė vairuotojui, kad važiuotų toliau, o telefono neieškotų. Liudytojo teigimu, po to važiuojant, R. U. muistėsi, kažko ieškojo. Atvykus į Sodų gatvę, Vilniuje, R. U. su mergina pasišalino, tuo tarpu liudytojas su S. A. automobilyje ieškojo pamesto telefono, bet jo neberado.

14.       Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nenustatė pagrindo netikėti minėto liudytojo  parodymais, todėl jais rėmėsi grįsdamas apelianto kaltę. Tokio pagrindo neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip minėta, liudytojo A. M. parodymai nuoseklūs ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad iš pradžių įtarimai buvo pareikšti A. M., dėl to pastarasis jį apkalbėjo. Bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina, todėl teigti, kad liudytojas siekė melagingai apkalbėti apeliantą nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, nėra jokio pagrindo.  

15.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog R. U. aiškiai suvokė, kad telefonas ne jo, o nukentėjusiojo S. A., todėl jį pasisavindamas padarė BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

16.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. U. nusikalstama veika pagal baudžiamąjį įstatymą yra kvalifikuota tinkamai, o paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga. Teismas tinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, todėl ne kartą teistam asmeniui paskyrė pakankamai švelnią 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Dar labiau bausmę švelninti nėra jokio pagrindo.

17.       Apeliantas teismo pašo atsižvelgti ir į tai, kad laisvėje jo laukia mažametė dukra, senyvo amžiaus tėvai, kuriems reikalinga jo pagalba. Tačiau, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistais išlaikymo dukrai neteikia, yra įsiskolinimas. Pinigus R. U. leidžia lošimo namuose, klubuose, gavęs 100 eurų už telefoną, išsinuomojo viešbutį. Todėl jo skundo argumentai deklaratyvūs ir bausmės švelninimui pagrindo nesudaro.

18.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d.  nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

                  nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                        Gintaras Dzedulionis 

                                        Arūnas Kisielius

                                                                                                                Laureta Ulbienė

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius