Baudžiamoji byla Nr. 1-15-322/2018

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00020-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.11.2; 1.2.19.6; 2.3.6.4.2

 (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 26 d.

Kelmė

 

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,

sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,

kaltinamajam V. L., jo gynėjui Algiui Staškūnui,

kaltinamajai R. T., jos gynėjui Danieliui Urbonui,

kaltinamajam V. M., jo gynėjui Petrui Rimantui Braziui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis VĮ (duomenys neskelbtini) projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovu, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje,

R. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti projektų vadove uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje ir

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neįgalus, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

 Kaltinamasis V. L., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ (duomenys neskelbtini) (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus įsakymu 2009 m. rugpjūčio 20 d. Nr. Į-46 paskirtas projekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms“ statinio statybos techniniu prižiūrėtoju ir turėdamas administracinius įgalinimus, vykdydamas (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statinio statybos techninę priežiūrą, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, o būtent:  pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą ir pagal Statybos reglamento STR 1.09.05:2002 Statinio statybos techninė priežiūra 7 skyriaus 33.9 punktą, privalėdamas tikrinti per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, bei  pagal  33.10 punktą, sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, privalėdamas kreiptis į statytoją (užsakovą), o jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projektą „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas" reikalavimus, tai yra  nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių, nenustatė, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos darbų sąlygų ir negali būti realizuojami ir  nesikreipė į statytoją arba, jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektų sprendinių koregavimo, tai yra statybos rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)” įrengus kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 pažeidžiant „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas),  4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitus kamino konstrukcijas (išlinkimai, metalinių dūmtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) vienuolyno pastato palėpėje, dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukštai temperatūrai metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“ ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą – iš (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno paimti eksponatai - Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“, (viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iš Telšių vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

Kaltinamoji R. T., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)” projektų vadove ir direktoriaus įsakymu Nr. V-32A būdama paskirta objekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiūros vadove ir turėdama administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengiant projektą privalėdama pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ įgyvendinti esminį statinio reikalavimą „Gairinė sauga“ ir vykdydama (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statinio projekto vykdymo priežiūrą pagal STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašo“ VII skyriaus 24.4 ir 24.6 punktų reikalavimus, privalėdama tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą, į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimams ištaisyti, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengdama techninius ir darbo projektus bei vykdydama jų priežiūrą „Bendrabučio rekonstrukcijos (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracijos ir pritaikymo turizmo reikmėms (duomenys neskelbtini)“  dalyje „Šildymas-vėdinimas“, netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimą „Gaisrinė sauga“, nes rengdama projektus nepateikė reikalavimų kieto kuro įrenginių dūmtraukiams, kaip numato 1998 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymas Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“, kuriuo patvirtintos „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ ST 8860237.02:1998,  o būtent  nenurodė saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dūmtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo tvarkos ir pan., darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ aprašomojoje dalyje nenurodė gaisrinės saugos reikalavimų, t. y. taip pat nepateikė saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dūmtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo reikalavimų, projekto vykdymo priežiūros metu nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projektą „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas“ reikalavimus ir,  statybos rangovui UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu įrengus dūmtraukį pažeidžiant „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“ ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto. ( Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir  tokiu būdu pakeitus kamino konstrukcijas vienuolyno pastato palėpėje, R. T. nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių, kurie  buvo įrengti vienuolyno pastato palėpėje ir sumontuoti su išlinkimu, metalinius dūmtraukius sujungus savisriegiais bei  įrengus pravalymo dureles išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ir neįrašė į statybos darbų žurnalą šių atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendiniams, tai yra, kad kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metaliniai dūmtraukiai, įrengti vienuolyno pastato palėpėje sumontuojant juos su išlinkimu ir pravalymo durelėmis išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ne pagal 2011 metų „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas“ statinio projekto numatytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad dūmtraukiai privalo būti įrengti vertikalūs (be išlenkimų),  nepateikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams ištaisyti,  nepažymėjo dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir  nepateikė šių pakeitimų surašant 2011 m. lapkričio 28 d. surašant statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-2403-(19.34), dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukštai temperatūrai metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“ ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą - iš Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno paimti eksponatai - Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“, (viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iš Telšių vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, iš viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

          Kaltinamasis V. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdamas privačioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) statybų vadovu, ir turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu bei administracinius įgalinimus, bendrovės vadovo įsakymu būdamas paskirtas statybų rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio adresu (duomenys neskelbtini), statybos vadovu ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ XIV skyriaus 59.12 punktą privalėdamas nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą,  dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., rangovui privalant vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimo, statybos metu nesilaikė darbo projekto Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) dalies šildymas-vėdinimas reikalavimų, o būtent 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu įrengė kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 ne pagal projektą, taip pažeisdamas 1998 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo" patvirtintų „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“ ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto  (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitė kamino konstrukcijas (išlinkimai, metalinių dūmtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) vienuolyno pastato palėpėje, dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukštai temperatūrai metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras, ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“ ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą - iš (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno paimti eksponatai - Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“, (viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iš Telšių vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

        Kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) vienuolyno objektą vykdyti techninę priežiūrą. Objektas 2011 m. lapkričio 28 d. dieną buvo priduotas, o 2012 m. naktį iš sausio 25 į 26 dieną jame kilo gaisras. Darbus objekte, kaip jungtinė veiklos partnerė vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ - statybos ir specialiuosius statybos darbus, pasitelkus subrangovus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kaip jungtinės veiklos partneris UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko restauravimo darbus. Kaltės pažeidus Statybos įstatymo 16 str. 2 d. 1 punktą ir STR 1.09.05:2002 “Statinio statybos techninė priežiūra“ 7 skyriaus 33.9 punkto ir 33.10 punktų reikalavimus, nepripažįsta, nes pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos yra tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę, ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų. Restauravimo darbai buvo vykdomi pagal techninio projekto sprendinius, tačiau darbo metu paaiškėjus, kad techninio projekto dalyje šildymas - vėdinimas numatytų sprendinių įgyvendinti nėra galimybės, buvo kreiptasi į statytoją VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl šios dalies projekto keitimo, užsakovas tam pritarė ir 2009 m. spalio mėnesį buvo išleista šildymas – vėdinimas dalies techninio projekto laida „A“ su patikslintais sprendiniais vėdinimo sistemos įrengimo ir kaminų iškėlimo šalia kapitalinės sienos. Todėl kaltinimas, kad nebuvo kreiptasi į statytoją yra nepagrįstas. Vėliau, vykdant pastato katilinės įrengimo statybos darbus rangovo darbuotojai pastebėjo, kad katilinės dūmtraukio įrengimo sprendiniai, numatyti projekto šildymas - vėdinimas „A“ laidoje gali būti netinkami, nes pagal sprendinį mūrinis kaminas suprojektuotas tiesiai ant antro aukšto perdangos skliauto ir šį sprendinį įgyvendinus gali kilti pavojus, kad nuo mūrinio kamino didelės koncentruotos apkrovos skliautas gali įlūžti. Tačiau rangovas šiuo klausimu kreipėsi ne į jį kaip į statybos techninį prižiūrėtoją, o tiesiai į užsakovą - VšĮ Piligrimų centro direktorių P. J., o jo nurodymu - į projekto vadovę R. T.. Kiek jam žinoma, šis klausimas buvo sprendžiamas vietoje, tai yra objekte, dalyvaujant projekto vadovei R. T., statybos vadovui A. D. ir statybų vadovui V. M.. Jis, V. L., apie šio klausimo aptarimą objekte nebuvo informuotas, todėl aptarime ir nedalyvavo. Sekančią savaitę, tai buvo 2010 m. kovo ar vasario mėnuo, atvykęs į objektą pamatė išmuštas angas per pirmo ir antro aukšto palėpės perdangas, iš A. D. ir V. M. sužinojo, kad projekto vadovė buvo atvykusi į objektą, kad jie sprendė, kaip reikia atlikti dūmtraukio įrengimo darbus ir kad projekto vadovės R. T. nuomonė buvo tokia, kad mūrinis kaminas negali būti perkeltas ant celės skliauto, ir ji pritarė rangovo pasiūlymui dūmtraukį mūryti ant šalia esančios kapitalinės sienos. Tokiu sprendiniu faktiškai iš karto buvo užprogramuotas dūmtraukių išlinkimas kaminų vamzdžiuose palėpės patalpoje, ir R. T., kaip projekto vadovė apie tai turėjo informuoti savo subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris ruošė šitos projekto dalies projektinius sprendinius. Kiek vėliau jis kalbėjosi šiuo klausimu su projekto vadove R. T., niekas neprieštaravo kad dūmtraukį reikia mūryti ant šalia esančios kapitalinės sienos, bet kaip tą sprendinį reikėjo tinkamai įforminti, tai nėra jo, kaip statinio statybos techninės priežiūros vadovo kompetencija, nes techninis prižiūrėtojas jokių sprendinių pats savavališkai inicijuoti objekte negali. Ar šiuo klausimu R. T. informavo subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotojus, jam nežinoma. Kadangi projekto vadovė R. T. jau buvo lankiusis objekte ir su rangovo atstovais be jo, V. L., buvo išsprendę kur įrengti dūmtraukį, jis nemanė, kad kaip nors papildomai dar turi informuoti statinio projektuotoją R. T.. Vėliau, tiksliai neprisimena, susitikimo metu ar telefonu, su projekto vadove R. T. kalbėjosi ir ji patikino, kad jai tie sprendiniai dėl dūmtraukio įrengimo yra žinomi, ir kad ji darbo projekto rengimo metu ar vėliau į statybos darbų žurnalą apie pakeitimus įrašys, ji tvirtino, kad pakeitimai nėra esminiai projekto sprendinių pakeitimai, kad išlinkimus taisyklės leidžia daryti. Jis pats taip pat manė, kad kamino pasukimas nėra esminis statinio projekto sprendinys, o neesminį statinio projekto sprendinį pagal teisės aktus atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, todėl įrengiant dūmtraukį vadovavosi gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėmis, ir iš dalies projekto vadovės pažadu, kad galutiniame variante tie dalykai bus įforminti. Dėl ko statinio projektuotoja R. T. šio sprendinio niekaip neįformino, jam nėra žinoma. Jokio kito dokumento, kažkokio projekto, ar brėžinio nebuvo, saugūs atstumai jokiame dokumente nebuvo numatyti. Dūmtraukis buvo įrenginėjamas pagal žodinį susitarimą – rangovo su projektuotoja, be brėžinių. Įrengiant dūmtraukį angų padėtį įtakojo visos įrangos išdėstymas katilinės patalpoje, kadangi katilinėje įrenginių labai daug, o katilinės plotas nėra didelis, tai sąlygojo tam tikrą vietą kur galėtų išlįsti dūmtraukiai, todėl darbai buvo atliekami vertinant esamą realią situaciją, o kadangi vadovavosi gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija, konkrečiais paties atliktais matavimais vietoje, tai visi saugūs atstumai nuo dūmtraukio iki degių medžiagų buvo išlaikyti ir dūmtraukis buvo įrengtas tinkamai. Dūmtraukio Nr.1 atstumas buvo ne mažiau 26 cm, kai reikalinga 14,5 cm ekspertų teigimu. Tačiau kamine ne vieną kartą kilo suodžių gaisrai ir dėl to turėjo būti pažeista izoliacinė metalinio dūmtraukio medžiaga, kuri nebeturėjo jokių izoliacinių savybių, ir tokiu atveju atstumai nebeturi lemiamos įtakos.

Vvykdant projektą, techninio projekto Šildymas – vėdinimas dalies aiškinamojo rašto dokumentų žiniaraštyje buvo nurodyta, kad projektas atliktas pagal architektūrinę statybinę dalį, butaforinis mūrinis kaminas, skirtas paslėpti metalinių dūmtraukių Nr. 1 ir Nr. 2 išvedimą virš stogo, techniniame projekte numatytos vietos iš esmės nepakeitė, o leidžiant projekto Šildymas – vėdinimas „A“ laidą, dūmtraukiai atsidūrė šalia kapitalinės sienos, o ne joje, ir šios projekto dalies rengėjai darbo projekte nepakoregavo brėžinio. Techniškai neįmanoma buvo nesumontavus kaminuose papildomų alkūnių, įvesti juos į mūrinį dūmtraukį. Nors šios projekto dalies vadovas A. J. neigė žinojęs apie būtinybę papildomai suprojektuoti alkūnes dūmtraukiuose, tačiau brėžinyje virš antro aukšto perdangos palėpėje atsirado dvi papildomos pravalos, o specifikacijose jų nėra. Dėl Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių reikalavimų laikymosi įrengiant dūmtraukį Nr. 1, nurodo, kad mūrinis butaforinis kaminas buvo įrengtas būtent toks, kaip reikalauja taisyklių 4.12 punktas, o kadangi katilinės ir palėpės patalpose dūmtraukis Nr. 1 pravalų įrengimo vietose buvo atviras (kas leidžiama ir gamintojo instrukcijose), tačiau pravalos buvo su durelėmis, įrengti nišų nebuvo kur, todėl jos buvo atviros. Taisyklės leidžia, kad dūmtraukiai gali būti pasvirę, todėl 4.12 punkto reikalavimas nepažeistas, 4.15 punkto reikalavimai taip pat buvo įvykdyti, nes atstumas nuo sijos einančios per mūrinį butaforinį kaminą iki veikusio metalinio dūmtraukio Nr.1 išorinio paviršiaus buvo mažiausiai 21 cm, o iki vidinio 26 cm. Iš byloje esančios foto fiksacijos, kurioje užfiksuota per mūrinį dūmtraukį einanti anga aiškiai matosi šitose foto fiksacijose ištryškęs skiedinys, ir tai rodo, kad sija negalėjo būti tokių išmatavimų kaip anga, nes jeigu sija būtų lygiai tokių pat matmenų kaip anga, tai skiedinys niekaip negalėjo ištrykšti. Kokių išmatavimų buvo pati sija neaišku, nes ji sudegė, be to, pamena, kad sija mūrinio kamino viduje dar buvo izoliuota 2 cm kietos ar pusiu kietos mineralinės vatos sluoksniu, o kamino viduje buvo apmūryta molio plytomis, taip apsaugota mažiausiai 12 cm perskyra. Be to, metaliniai dūmtraukiai šioje kamino dalyje iš viso nepraėjo, dūmtraukio šitoje mūrinio kamino dalyje nėra, jis į kaminą vestas panaudojant alkūnes mažiausiai 40 cm aukščiau nei per kaminą einančios sijos viršus. Medinis apžiūros takas praėjo tokiame lygyje kaip ir sijos viršus. Dėl eksperto teiginio, kad atstumas iki medinės sijos turėjo būti ne mažesnis kaip 14,5 cm, o jei sija įvesta į mūrinį kaminą būtų laikoma perdengimo detale, tai tarp jos ir dūmtraukio turėjo būti 38 cm; paaiškina, kad perdanga visame statinyje yra ne medinė ir ta sija nėra perdangos elementas, o stogo konstrukcija. Dėl eksperto išvados, kad  įvedant į mūrinį butaforinį kaminą siją buvo padarytas grubus pažeidimas, nesutinka, nes mūrinis butaforinis kaminas pagal savo įrengimo principą, negali pats tiesiogiai atlikti dūmų šalinimo funkcijos, kadangi jis neturi jokio tiesioginio ryšio su katilu, stovinčiu rūsio patalpoje katilinėje, o stovi ant kapitalinės sienos, kuri baigiasi palėpės patalpoje, todėl vadinti jį kaminu galima tik sąlyginai. Sijos pašalinti nebuvo galima, nes visos senosios stogo konstrukcijos yra įtrauktos į pastato vertingųjų savybių sąrašą. Sija, einanti per mūrinį kaminą jo išorėje iš abiejų kamino pusių buvo izoliuota, įrengta mineralinės vatos perskyra, kuri nuo veikusio dūmtraukio Nr.1 buvo ne mažesnė kaip 26 cm, mineraline vata buvo apšiltinta visa palėpės perdanga, todėl 4.15 punkte nurodyti reikalavimai perskyros storiui - 250 mm- buvo pakankamas. Taisyklių 4.16 punkto ir 4.22 punkto reikalavimai taip pat nepažeisti, nes jokios konstrukcijos į perskyrą, tai yra jokios sijos į vatą nesirėmė, jos rėmėsi į kapitalinę mūro sieną, o atstumas nuo dūmtraukio buvo didesnis negu 130 mm. Metalinių dūmtraukių įrengimo darbus priėmė, nes buvo įsitikinęs, kad darbai atitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ dūmtraukių montavimo ir eksploatavimo instrukcijos ir kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių reikalavimus, priimdamas darbus ir vizuodamas atliktų darbų aktus 2010 metų kovo ar balandžio mėnesį, priėmė tik dvi neapšiltintas pravalas, sumontuotas dūmtraukio apačioje katilinėje, ir 3 alkūnes, sumontuotas katilinėje, tokie šių darbų kiekiai buvo nurodyti rangovo UAB “ (duomenys neskelbtini)” sąmatoje. Nei 2 apšiltintų pravalų, nei 4 papildomų alkūnių sąmatoje nebuvo, todėl faktiškai šių darbų kaip ir nepriėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” kiekvieno mėnesio pabaigoje pateikdavo jam atliktų darbų aktus, kuriuos peržiūrėjęs ir sutikrinęs su faktiškai atliktų darbų kiekiais, užvizuodavo, vizuotus aktus pasirašydavo (duomenys neskelbtini) piligrimų centro vadovas P. J.. 2011 m. liepos mėnesį, darbams einant į pabaigą, VŠĮ “ (duomenys neskelbtini)” raštu kreipėsi į Lietuvos verslo paramos agentūrą su prašymu dėl nevykdomų darbų keitimo į papildomai vykdomus darbus, ir tokį leidimą gavo, tačiau ir šiame keitime papildomos pravalos ir alkūnės nebuvo įtrauktos. Statybos užbaigimo metu pasirašant aktą savo parašu patvirtino, kad dūmtraukis įrengtas taip, kaip buvo numatyta projekte, nors faktiškai dūmtraukis buvo įrengtas su pakeitimais - pravalomis ir alkūnėmis, taip atsitiko dėl to, kad komisijos pirmininkas išnešė į koridorių pasirašyti pažymą, kad statinys atitinka projektą ir jis tokį dokumentą pasirašė. Darbo projekto „Šildymo-vėdinimo“ dalies, kaip techninis prižiūrėtojas iš viso negavo, jį pamatė tik komisijos dieną, o gavo tik po gaisro. Be to, „alkūnė“ nėra esminis pakeitimas ir tai leidžiama tiek gaisrinių normatyvinių dokumentų, tiek gamintojo, tai tik paprasčiausias montažinis pakeitimas. Nors kaltinamas, kad neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projektą, mano, kad padarė viską tinkamai, nes kamino pasukimas yra leistinas norminiuose dokumentuose ir nėra joks pažeidimas. Žinojo, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų darbų sąlygų, kad tai kas faktiškai padaryta neatitinka projekto, bet pakeitimų nelaikė esminiais ir negalvojo, kad jam, kaip techniniam statybos prižiūrėtojui, būtina kažką konkrečiai daryti, nes apie neatitikimus projektui buvo informuota projekto vadovė.

Kaltinamoji R. T. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove ir architekte. Bendrovė, kurioje ji dirba, rengė „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ techninį projektą, kuris 2009 metais buvo paruoštas užsakovui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ji vadovavo projekto rengimui, vėliau vykdė projekto priežiūrą, tikrino kaip statomas statinys. Projekto atskiras dalis rengė atskiros grupės, vadovaujamos projekto dalių vadovų. Projekto „Šildymas – vėdinimas“ dalies vadovas buvo A. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ji vykdė viso projekto priežiūrą, tai pagal įsakymą vykdė ir projekto dalies „Šildymas -vėdinimas“ priežiūrą. Gavus statybos leidimą buvo pradėti vykdyti statybos darbai, darbo projektas buvo rengiamas eigoje. Techninio projekto dalies „Šildymas – vėdinimas“ buvo parengta „A“ laida, kuri skyrėsi nuo techninio projekto dalies „Šildymas – vėdinimas“, nes buvo pakeistas katilinės metalinio dūmtraukio išvedimo principas, tai yra buvo numatyta metalinius dūmtraukius vesti ne į senas angas, o per pirmo ir antro aukšto patalpas šalia katilinės sienos į palėpę ir išvesti virš stogo. Įrengiant dūmtraukį buvo vadovaujamasi „Šildymas – vėdinimas“ „A“ laida techniniu projektu ir dūmtraukių gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijomis. Montuojant metalinius dūmtraukius per pirmąjį pastato aukštą galima buvo juos išvesti per tualeto patalpas palei kapitalinę sieną, tačiau šios sienos kitoje pusėje buvo tapybos elementų dėl ko šios sienos nebuvo galima pažeisti. Pastato antrame aukšte dūmtraukiai ėjo per patalpas - dvi celes, kuriose buvo rasti du tapybos elementai ir šių sienų taip pat negalima buvo pažeisti. Pirmame ir antrame aukštuose dūmtraukiai buvo aptaisyti gipso – kartono plokštėmis, o ant pastato antro aukšto perdangos buvo pastatytas naujas nefunkcionuojantis butaforinis plytinis kaminas, į kurį buvo įvesti metaliniai dūmtraukiai. Metaliniai dūmtraukiai į plytinį dūmtraukį palėpėje buvo įvesti kampu, nes montuojamo dūmtraukio gamintojo instrukcija leidžia ne didesnį kaip 30 laipsnių nuokrypį. Montavimo darbus atliko rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Statybos vadovas V. M. nurodė, kad jam nereikia detalaus brėžinio dūmtraukio įvedimui, nes jis vadovausis dūmtraukio montavimo instrukcija, todėl nebuvo būtinybės rengti projekto su smulkiais matavimais iki medinių konstrukcijų, nes gamintojo instrukcijoje buvo nurodyti visi privalomi leistini atstumai, o techniniame projekte yra aiški nuoroda į gamintojo taisykles ( instrukciją), todėl rangovas vadovaudamasis gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija ir techniniu projektu galėjo montuoti metalinį dūmtraukį. Rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimui palėpėje metalinius dūmtraukius į plytinį dūmtraukį įvesti kampu ji pritarė su sąlyga, kad darbai atitiks projektą ir kitus reikalavimus, be to, V. M. ir A. D. ji nurodė, kad pagal projektą metaliniai dūmtraukiai palėpėje turi būti mūre. Apie tai, kad palėpėje bus įrengtos metalinių dūmtraukių pravalos su statytojais, ji nesitarė. Ar statinys buvo statomas pagal projektą tikrino, buvo daromi atitinkami įrašai statybos darbų žurnale, tačiau dėl palėpėje vykdomų intensyvių darbų ne visada būdavo galimybė prieiti ir viską apžiūrėti. Įrengus takus palėpėje, priėjimo už kamino nebuvo, kadangi ant perdangos buvo uždėta vata ir užklota plėvelė, o takas link kamino nesuformuotas, tačiau statybos vadovai ją patikindavo, kad kamino įrengimas vykdomas pagal projektą, todėl ir nekilo jokio įtarimo, kad kaminas galėjo būti pastatytas netinkamai, tai yra kad kaminas palėpėje „yra išlindęs metalinėmis, neapmūrytomis alkūnėmis“. Dėl šildymo dalies projekto pabrėžia, kad jos kvalifikacija yra architekto-restauratoriaus, ji neturi šildymo-vėdinimo specialisto kvalifikacijos, todėl neabejojo kvalifikuotų specialistų parengtais sprendiniais, už kuriuos atsako projekto dalių vadovai. Projekto dalies „Šildymas – vėdinimas“ užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat neturėjo pastabų parengtam darbo projektui, visi esminiai gaisrinės saugos reikalavimai buvo išpildyti, kaminui parinktas saugus sertifikuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminys, techninėse specifikacijose nurodyti reikalavimai vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminio taisyklėmis ir išlaikyti atstumus iki degių stogo konstrukcijų. Montuojant sertifikuotą gaminį, jokių nukrypimų nuo taisyklių nebuvo užfiksuota, dėl medinių konstrukcijų galėjusių būti arti kamino, jokių duomenų nėra ir tokios konstrukcijos nebuvo numatytos ir negalėjo būti, ir apie tai ji nieko nežinojo, o atliekant perdangos uždengimo apsaugine priešgaisrine akmens vata, apžiūrėti darbų nebuvo pakviesta. Architektūrinėje šildymo-vėdinimo dalyje kaminas palėpės planuose parodytas apmūrytas, tačiau norint įgyvendinti šį projekto sprendinį ir palėpėje kaminą įvesti mūre, buvo būtina jį sumontuoti su dūmtraukio gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėse leistinu palinkimu - alkūnėmis. Kadangi darbo projektui rangovas samdėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai ir tarpusavyje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas užduotis sprendė kokio detalizacijos lygio jiems reikalingi brėžiniai. Šildymo-vėdinimo darbo projekto rengimui ji nevadovavo, nebuvo tam pasamdyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėse yra pateikti montažiniai brėžiniai, rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ labiau detalizuotų kamino įrengimo sprendinius, o vadovavosi pačiomis gaminio montavimo taisyklėmis, toks alkūnių leistinas atsiradimas netraktuojamas kaip projekto pakeitimas. Dėl šių neesminių nukrypimų nebūtinai turėjo būti taisomi projektai, palėpėje sumontuotos alkūnės esminių projekto sprendinių nekeitė, kamino patikimumo nesumažino. Tai buvo neišvengiamas kliūties apėjimas, tiesiog montažinis sprendinys. Metalinis dūmtraukis buvo įrengtas vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija, atstumai turėjo būti išlaikyti, statybos techninis prižiūrėtojas V. L. neužfiksavo defektų ir teisės aktų pažeidimų, priimant objektą priešgaisrinės gebėjimo tarnybos atstovas pasirašė eksploatacijos aktą ir pažeidimų taip pat nenurodė. Pripažįsta, kad įrengiant dūmtraukį palėpėje iškilo neaiškumai, ji asmeniškai buvo iškviesta ir dalyvavo diskusijoje, bet nieko konkretaus nebuvo nuspręsta, tik statybos vadovams A. D. ir V. M. ji pasakė, kad projektas turi būti įgyvendintas toks koks yra iš esmės, t. y. kad mūrinis kaminas ant kapitalinės sienos turi būti pastatytas, ir palėpėje į kaminą suvesti metaliniai. Techniniame projekte metalinio dūmtraukio išlinkimas nebuvo parodytas, bet statytojo reikalavimo pakeisti projektą nebuvo. Užtikrinti projekto atitikimą privalo statybos vadovai, kad pastatyta pagal projektą ir informuoti apie tai projekto vadovą, arba informuoti apie tai, kad kažkas jiems nesigauna. Statybos techninis prižiūrėtojas žiūri, kad būtų išlaikyti norminiai atstumai ir techniškai, kokybiškai atlikti statybos darbai, tačiau statybos prižiūrėtojas V. L. nepasakė jokių pastabų, todėl nepasitikėti atestuotais statybose dirbančiais specialistais ji neturėjo pagrindo. Faktinį dūmtraukio pastatymą pamatė tik po gaisro. Techniniame projekte dūmtraukis buvo pažymėtas apmūrytas, o kai po gaisro teko apsilankyti gaisravietėje, pamatė, kad alkūnės išlindusios per antro aukšto perdangą buvo neapmūrytos, tai yra neatitikimas projektui. Tačiau alkūnės, tai yra dūmtraukio išlinkimai, yra neesminis nukrypimas nuo projekto, todėl ji neprivalėjo keisti techninio projekto, tai turėjo statybos žurnaluose pažymėti statybų vadovas, būtent, kad metalinis dūmtraukis pastatytas su išlinkimu. Nesutinka su kaltinimu, kad jai kaip projekto vadovei yra pateiktas kaltinimas dėl projekto, kurio ji kaip vadovė nerengė, nes pagal įsakymą ji buvo atsakinga už techninį projektą, ji buvo pasamdyta vadovauti, organizuoti techninio projekto rengimą, suderinti projektą su instancijomis, dalyvauti ekspertizėse ir išimti statybos leidimą bei vykti į objektą ir prižiūrėti, kad techninio projekto sprendiniai būtų vykdomi pagal projektą ir atitiktų architektūros ir kultūros paveldo objektų keliamus reikalavimus. Projektas buvo parengtas 2009 m. birželio mėnesį, gauti būtini suderinimai ir statybos leidimas. Projekto vykdymo priežiūrą vykdė atvykdama į objektą ne rečiau kaip kartą per mėnesį, vykdavo susirinkimai, susirinkimuose dalyvaudavo savivaldybės atstovai, kultūros paveldo departamento atstovai ir Šiaulių teritorinio paveldo viršininkai, rangovai, rangovų įmonių direktoriai ir būdavo sprendžiami einamieji klausimai, apžiūrima kaip atliekami darbai.

Apie medinę siją, kuri galimai buvo įvesta į dūmtraukį, jai nieko nežinoma. Medinių konstrukcijų kaminuose būti negali, tai draudžia teisės aktai. Tačiau mūrinis kaminas nedirbo kaip dūmtraukis, jis buvo kaip apsauginis, tai yra butaforinis kaminas, išreiškiantis kultūros paveldo atstatomuosius reikalavimus.

Jos nuomonem gaisras pastate kilo dėl kamino nepriežiūros ir netinkamos kuro rūšies naudojimo, o ne dėl alkūnių įrengimo, nes alkūnės yra leistinos, alkūnės yra gamintojo konkretus, saugus gaminys, visas metalinis dūmtraukis montuojamas iš gabalų, gamintojo deklaruojamas kaip saugus, ir jį galima rengti pastato viduje, jeigu buvo išlaikyti atstumai gaisro kilimui alkūnės įtakos neturėjo.

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba statybų vadovu, pradėjo rekonstruoti (duomenys neskelbtini) vienuolyną, rekonstrukcijos rangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – subrangovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiame objekte įrengė šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir kt. sistemas. Vienuolyno rekonstrukcijai buvo sudaryti projektai, tame tarpe projektas „Šildymas – vėdinimas“, pirmiausia sudarytas techninis projektas, vėliau, atliekant darbus, buvo sudarytas darbo projektas. Darbo projektas „Šildymas – vėdinimas“ buvo rengiamas su projekto vadove R. T. ir projektuotojais J. ir V.. Vienuolyno rūsyje buvo įrengta nauja katilinė, joje pastatyti du kieto kuro katilai ir vienas granulinio kuro katilas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaminą pradėjo montuoti 2010 m. kovo mėnesį. Pagal projektą per du pastato aukštus virš stogo buvo išvesti du metaliniai dūmtraukiai, į vieną iš jų buvo pajungti du kieto kuro katilai, o į kitą - granulinio kuro katilas. Metaliniai dūmtraukiai į pastogę buvo įvesti per patalpų vidų, jie buvo apšiltinti 5 cm. skersmens karščiui atsparia vata ir padaryta apdaila, kad jų nesimatytų. Pastato palėpėje, nuo antrojo aukšto perdangos ant kapitalinės sienos buvo pastatytas plytų kaminas, į jį virš pastato antro aukšto perdangos apie 1 m. aukštyje buvo įvesti du metaliniai dūmtraukiai, dūmtraukiai įvesti 30 laipsnių kampu. Palėpėje abiejose metaliniuose dūmtraukiuose buvo įrengtos pravalymo durelės (pravalos). Pagal techninį projektą metaliniai dūmtraukiai turėjo būti įrengti vertikalūs ir be pravalos durelių palėpėje, tačiau dūmtraukių rengimo metu, atliekant paruošiamuosius darbus, tai yra išmušus angas išaiškėjo, kad dūmtraukis tam, kad jį įvesti į butaforinį plytinį kaminą, turi turėti palinkimą. Dėl to jis tarėsi su darbų vadovu A. D. ir projekto vadove R. T., ir gavo pritarimą įrengti papildomai pravalymo dureles ir alkūnes, kad dūmtraukį įvesti į butaforinį plytų kaminą. Pravalos buvo reikalingos tam, kad būtų galima pravalyti dūmtakį, nes dūmtakis buvo labai aukštas. Dėl tokio sumanymo jis kreipėsi į dūmtraukių gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. O., kuris paaiškino, kad palinkimai ir pravala  yra galimi, tik palinkimas turi būti ne didesnis kaip 30 laipsnių kampu. Šią informaciją jis perdavė projektuotojui A. J., kuris padarė darbo projektą, pažymėjo pravalas, bet palinkimo, taip vadinamų alkūnių, nepažymėjo, teigdamas, kad tai neesminis pakeitimas. Su projekto vadove R. T. susitarė, kad šiuos projekto pakeitimus ji pažymės statybos darbų atlikimo žurnale, tačiau kad pakeitimai - alkūnės - statybos darbų žurnale nepažymėtos, jis sužinojo tik po gaisro. Projekte išlinkimai (alkūnės) nebuvo pažymėtos ir paskaičiavimų, kad esant išlinkimams dūmtraukis tinkamai funkcionuos, nebuvo. Projekte dūmtraukis buvo tiesus, be išlinkimų. Dūmtraukio alkūnės nebuvo apmūrytos. Projekte atstumai nuo metalinių dūmtraukių iki degių medinių stogo konstrukcijų nebuvo nurodyti, tačiau buvo parašyta laikytis gamintojo montavimo instrukcijų, todėl montuodami dūmtraukį, darydami alkūnes vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo taisyklėmis, kurios iš esmės alkūnes įdėti leidžia. Pravalos durelės buvo įrengtos nerūdijančio plieno, pačios durelės neizoliuotos, neapšiltintos, nes sertifikuotos. Dūmtraukių metalinės dalys buvo sujungtos savisriegiais. Atstumus iki degių konstrukcijų matavo asmeniškai, rulete. Mažiausi atstumai iki degių konstrukcijų buvo: apie 15 cm. nuo granulinio kuro katilo dūmtraukio ir daugiau kaip 20 cm. nuo kieto kuro katilo dūmtraukio. Kovo mėnesio pabaigoje dūmtraukis buvo sumontuotas. Kad sumontuoti dūmtraukį pagal techninį projektą nėra galimybės statybos techninis prižiūrėtojas V. L. buvo informuotas tuomet, kai jau buvo priimtas sprendimas padaryti alkūnes ir pravalas. Apie tai, kad nėra galimybės sumontuoti vertikalų dūmtraukį iš karto neinformavo statybos techninį prižiūrėtoją V. L., nes buvo pavaldus gen. rangovui, o konkrečiai A. D., kuris turėjo kreiptis į techninę priežiūrą, į architektus. Projektuotojas A. J. naują darbo projektą padarė, bet alkūnių nepažymėjo, o pravala atsirado jo, tai yra V. M. iniciatyva, nes jis žino ir supranta kaip tokio pobūdžio darbus reikia atlikti. Savo kaltę įžvelgia tik tiek, kad nepatikrino ar yra padarytas įrašas statybos darbų žurnale dėl alkūnių, nors tai nėra gaisro kilimo priežastis.

 Dėl medinės sijos V. M. paaiškino, kad po kaminu, apatinėje dalyje virš antrojo aukšto perdangos buvo medinė sija, einanti tarp dviejų metalinių dūmtraukių. Nuo kieto kuro katilų dūmtraukio medinė sija buvo apie 20 cm. atstumu, ji praėjo žemiau metalinių dūmtraukių išlinkimų, pati medinė sija buvo neizoliuota, tačiau padengta nedegiomis medžiagomis, Izoliacinė vata buvo uždėta sulig sija iš trijų pusių, tai yra iš apačios, iš kairės ir dešinės, o ant viršaus uždengta plėvelė. Plėvelė buvo nepermatoma ir medinė sija nebuvo matoma.

Kaltės nepripažįsta, nes dėl to, jog dūmtraukio nėra galimybės sumontuoti taip, kaip techniniame projekte numatyta, informavo gen. rangovo atstovą darbų vadovą Damaševičių, projekto vadovę R. T., statybos techninį prižiūrėtoją V. L., informavo žodžiu apie tai, kaip nuspręsta montuoti dūmtraukį, taip pat kreipėsi į projektuotoją A. J., kuris pasakė, kad išlinkimų – alkūnių padarymas yra neesminis projekto pakeitimas ir projekte jų pažymėti nereikia.

 

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

 

Liudytojas A. D., UAB „R. A.“ statybos darbų vadovas, paaiškino, kad nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio UAB „R. A.“ vykdė (duomenys neskelbtini) vienuolyno rekonstrukcijos darbus, Šildymo, vėdinimo sistemos įrengimui samdė subrangovus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbai buvo atliekami pagal projektą, projekto autorė R. T.. Metalinius dūmtraukius statė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmūrijo dūmtraukius butaforiniu mūru. Dūmtraukių montavimui vadovavo darbų vadovas V. M., ar dūmtraukiai statomi pagal projektą tikrindavo projekto autorė R. T..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantis darbo projektu „Statinio architektūra“ pastato pastogėje statė butaforinius kaminus, tikslios kaminų vietos projekte nebuvo numatytos, todėl buvo tariamasi su projekto vadove R. T., kuri nurodė, kad kaminų vietą galima koreguoti atsižvelgiant į pastogėje jau pastatytas medines sijas ir gegnes, tarpai tarp kurių buvo nuo 1,2 m. iki 1,5 m. Mūrinis butaforinis kaminas, į kurį vėliau iš rūsyje esančios katilinės buvo išvesti metaliniai dūmtraukiai, buvo statomas ant kapitalinės nešančiosios sienos, per kamino apatinę dalį ėjo medinė sija. Pagal projektą dūmtraukiai iš katilinės, kuri buvo rūsyje, turėjo būti išvesti tiesiai, tai yra vertikaliai, tačiau per pastato pirmąjį ir antrąjį aukštą išvedus dūmtraukius iki palėpės, paaiškėjo, kad butaforinis plytų kaminas į kurį dūmtraukiai turėjo būti įvesti, „atsidūrė“ visiškai kitoje vietoje, išvesti į palėpę dūmtraukiai nuo kamino buvo nutolę 15-20 cm. Apie situaciją vėl buvo informuota projekto autorė R. T., kuri aiškino, kad jeigu metaliniai dūmtraukiai bus išvesti virš stogo, tai jie nesiderins su senovine pastato architektūra ir nurodė, kad metalinius dūmtraukius reikia įvesti į pastatytą butaforinį mūrinį kaminą, projekto vadovė leido V. M. dūmtraukius pasukti tam tikru kampu, kad juos įvesti į kaminą. Dėl metalinių dūmtraukių montavimo palėpėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovas V. M. tarėsi ne tik projekto vadove R. T., bet konsultavosi su dūmtraukių gamintoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir išsiaiškino, kad yra galimas dūmtraukių pasukimas, todėl dūmtraukiai į mūrinį butaforinį kaminą buvo sumontuoti ir įvesti ne tiesiai, o su pasukimu - alkūnėmis. Palėpėje prieš alkūnes buvo padarytos pravalos durelės. Jis minėjo statybų vadovui V. M., kad bent į statybos darbų žurnalą šiuos pakeitimus reikia įrašyti, nes jis statybos darbų žurnalo kas liečia dūmtraukių įrengimą, nepildė, pildė statybos vadovas V. M.. Atliekant statybos darbus, jei kas būdavo neaišku dėl projekto gyvendinimo rašydavo paklausimus, tačiau jokių raštų dėl dūmtraukio įvedimo į kaminą nei projektuotojui nei projekto prižiūrėtojui nerašė, buvo žodžiu vietoje pasitarta ir gautas projekto autorės R. T. žodinis leidimas ir pradėti vykdyti darbai. Pastato palėpėje sumontuoti pasukimai, tai yra dūmtraukių alkūnės, nebuvo apmūrytos, nes nebuvo tokio nurodymo nei užsakymo.

Sumontavus dūmtraukį medinė sija butaforinio mūrinio kamino apačioje ėjo per tarpą tarp dviejų metalinių dūmtraukio alkūnių, šiek tiek žemiau negu buvo įvesti į kaminą dūmtraukiai, ar ši medinė sija buvo kaip nors izoliuota nežino, tačiau tarp medinės sijos ir metalinio dūmtraukio buvo išlaikytas reikiamas apie 10 cm. atstumas. Mano, kad viską padarė tinkamai ir saugiai, nes statybos techninis prižiūrėtojas V. L. būtų matęs ir įrašęs į žurnalą ir nurodęs sutvarkyti.

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 0,5 etato kaip statybos vadovas ir padėjo pildyti statybos darbų žurnalą, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė (duomenys neskelbtini) vienuolyno rekonstrukcijos darbus.

Statybos darbų žurnale yra daug grafų, kurias reikėdavo pildyti: darbų įvykdymas kiekvieną dieną, pridavimo aktai, projektų vadovų ir priežiūros vadovų pastabos ir kt. Darbų vadovas A. D. atveždavo jam į Šiaulius statybos darbų žurnalą ir atliktų darbų aktus, pasirašytus statybos techninio prižiūrėtojo V. L., į objektą vykti jam pačiam nereikėdavo. Statybos darbų žurnalą pildė taip pat pats A. D., o jis (A. Z.) tik paaiškindavo A. D. kokiu eiliškumu pildyti žurnalą ir surašyti atliktus darbus, bei A. D. užpildytą žurnalą pasirašydavo. Statybos darbų žurnalas buvo pildomas iš A. D. žodžių. A. D. niekada nesakė, kad yra kokie nors neaiškumai dėl dūmtraukių įrengimo. Jeigu būtų pasakęs, jis būtų A. D. nurodęs kviestis projektuotojus, techninę priežiūrą, kad neišeina montuoti pagal projektą. Darbo vietoje, kad negalima taip padaryti, pirmas turi pastebėti darbų vadovas. Jeigu būtų tie dūmtraukiai įrengti ne taip kaip numatyta projekte, tas turėjo būti atžymėta statybos darbų žurnale ir turėjo būti derinama su projekto vadovais, autoriais, turėjo būti gautas leidimas. Tačiau tokie klausimai nebuvo iškilę ir jam niekas nesakė, kad dūmtraukiai pastatyti ar įrengti ne pagal projektą. Apie alkūnių įrengimą dūmtraukiuose sužinojo tik po gaisro iš žiniasklaidos. Projekte apie tai turėtų būti atžymos padarytos ir dokumentuose įformintos, bet ar tai buvo padaryta jam nežinomos tokios aplinkybės.

 Liudytojas A. J. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo sektoriaus vadovu. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį rengė (duomenys neskelbtini) vienuolyno restauravimo techninio projekto dalį „Šildymas – vėdinimas“ , tai yra su kolega L. V. suprojektavo (duomenys neskelbtini) vienuolyne šildymą-vėdinimą ir katilinę. Projektas susidėjo iš 3 dalių: šildymas, vėdinimas ir šilumos gamyba - katilinė. Buvo suprojektuotas šildymas, plieninės magistralės, radiatoriai, vėdinimas - mechaninis su rekuperacija, rekuparatorius buvo pastatytas kameroje palėpėje, katilinė numatyta rūsyje. Buvo suprojektuoti trys katilai: du kieto kuro katilai ir vienas granulinio kuro katilas. Suprojektuota taip, kad du kieto kuro katilai bus pajungti į vieną metalinį dūmtraukį, o granulinio kuro katilas bus pajungtas į atskirą metalinį dūmtraukį. Pagal pradinį techninį projektą „nulinę“ laidą buvo numatyta, kad metaliniai dūmtraukiai iš katilinės eis senomis šachtomis ir palėpėje kaminu, tačiau darbų eigoje paaiškėjo, kad taip įrengti neįmanoma dėl pastato konstrukcijos, tuomet nuspręsta dūmtraukius įrengti iš katilinės per pirmojo ir antrojo aukšto patalpas į palėpę, o palėpėje įvesti tiesiai į kamino konstrukcijas, tai buvo numatyta techninio projekto „A“ laidoje. Dūmtraukiai palėpės patalpose pagal projektą turėjo būti apmūryti. Projektuojant dūmtraukius buvo vadovaujamasi „ Kieto kuro katilų įrengimo taisyklėmis“. Vėliau pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą buvo paruoštas dalies „Šildymas – vėdinimas“ darbo projektas, kuriame lyginant su techniniu projektu buvo padarytas tik vienas pakeitimas, kad palėpėje dūmtraukiuose numatyta įrengti dūmtraukių pravalymo dureles. Darbo projekte buvo numatyta, kad dūmtraukiai nuo pirmojo aukšto iki jų pabaigos virš stogo montuojami vertikalūs, be jokių posūkių ir palinkimų. Pirmame ir antrame aukšte metaliniai dūmtraukiai turėjo būti apšiltinti ugniai atsparaus gipso kartono plokštėmis, o palėpėje dūmtraukiai turėjo būti mūriniame kamine, tai yra palėpėje dūmtraukiai turėjo „išeiti“ tiesiai į kaminą. Toks darbo projektas „Šildymas – vėdinimas“ buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir po darbo projekto perdavimo jokie kiti pakeitimai, susiję su dūmtraukių įrengimu šiame projekte nebuvo daromi. Kad faktiškai dūmtraukiai į mūrinį kaminą buvo įvesti ne tiesūs, o kampu, tai yra ne pagal projektą, pamatė foto nuotraukose, darytose jau po gaisro. Kadangi mūrinio kamino, į kurį pagal projektą turėjo būti įvesti metaliniai dūmtraukiai, vieta palėpės patalpoje buvo pakeista, tai dūmtraukiai į kaminą įvesti ne vertikaliai, o kampu, padarant alkūnes. Toks pakeitimas darbo projekte nebuvo numatytas, o dėl projekto pakeitimo į jį niekas nesikreipė. Kad dūmtraukis pastatytas ne visiškai pagal projektą, sužinojo tik po gaisro. Dūmtraukio alkūnė, tai yra pasukimas iki 30 laipsnių yra galimas, tačiau palėpėje ji turėjo būti apmūryta, kad dūmtraukis palėpės patalpose privalo būti apmūrytas buvo numatyta darbo projekte ir brėžiniuose. Pagal techninius reikalavimus darbo projekte buvo numatytos pravalos durelės, nes kamino aukštis 16 m. ir sudėtinga be pravalos  kaminą išvalyti. Dėl to, kad dūmtraukis įrengtas ne pagal projektą, dūmtraukio montuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreiptis į projektuotojus, į projekto vadovę ir užsakovą. Statybos techninis prižiūrėtojas taip pat turėjo pastebėti, kad yra nukrypimas nuo projekto. Kaip projekto dalies „Šildymas – vėdinimas“ projektuotojas jis taip pat turėjo būti informuotas, bet į jį niekas nesikreipė. Pagal techninio projekto „nulinę“ laidą nebuvo numatytos alkūnės, jeigu jį būtų informavę, kad sumontuoti dūmtraukių kaip numatyta projekte nėra galimybės, tai jis būtų pakoregavęs projektą, nes įvesti dūmtraukį su palinkimu yra leidžiama, tačiau turi būti paskaičiuotas palinkimo kampas, alkūnė, kuri buvo įvesta kampu į kaminą, turi būti apmūryta, nes mūras atlieka izoliavimo funkciją. Palėpėse mūro izoliacija būtina pagal priešgaisrinės apsaugos taisykles. Šiuo atveju pagal foto nuotraukas matė, kad alkūnės neapmūrytos. Metalinis dūmtraukis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos, jis dvisienis, gamyklinis sertifikuotas gaminys ir iš karto izoliuotas. Pagal gamintojo deklaravimą, toks dūmtraukis be papildomos izoliacijos gali būti pajungtas katilinėje į šildymo katilą, tačiau palėpėje turi būti izoliuotas, tai buvo numatyta projektuose, izoliuotas mūru. Pravalos durelės palėpėje taip pat nebuvo izoliuotos. Katilinių patalpose paprastai kaminai neapmūrijami, yra specialius tinklelis uždedamas ant kamino, kad neapsidegintų žmonės, o viršuje palėpėje būna aukšta temperatūra, todėl kad konstrukcijos nekaistų ir neužsidegtų reikia apmūryti.

Montuojant dūmtraukį statytojai turėjo vadovautis dūmtraukio gamintojo rekomendacijomis ir taisyklėmis, konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėmis, kuriose yra nurodyti saugūs atstumai, kuriuos reikia išlaikyti nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų, jeigu buvo išlaikyti atstumai nuo degių konstrukcijų, tai galima sakyti, kad dūmtraukis sumontuotas saugiai, bet nėra žinoma kaip faktiškai buvo išsidėstę medinės konstrukcijos.

Liudytojas Liudas Vencius paaiškino, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengė (duomenys neskelbtini) vienuolyne techninį projektą ir darbo projektą dalį „Šildymas – vėdinimas“, šios projekto dalies vadovas buvo A. J., viso projekto vadovė R. T..

Buvo suprojektuoti du kieto kuro katilai, kurie pajungti į vieną metalinį dūmtraukį ir vienas granulinio kuro katilas, pajungtas į atskirą metalinį dūmtraukį. Pagal techninio projekto „Nuline“ laidą buvo numatyta, kad metaliniai įdėklai eis senomis šachtomis, o palėpėje - kaminu. Paaiškėjus, kad to padaryti neįmanoma dėl pastato konstrukcijos, buvo parengta techninio projekto „A“ laida, pagal šį projektą buvo nuspręsta metalinius apšiltintus dūmtraukius įrengti iš katilinės per pirmo ir antro aukšto patalpas į palėpę, o palėpėje įvesti tiesiai į mūro kamino konstrukciją. Tam buvo parinkti 50 mm storio izoliacine vata apšiltinti ir iš išorės apskardinti dūmtraukiai. Pagal techninį projektą dūmtraukiuose pravalymo durelės buvo numatytos katilinėje, o pagal darbo projektą, kuris buvo padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu, pravalos durelės padarytos dūmtraukiuose, išvestose palėpėje, todėl jos turėjo būti apšiltintos. Techninio projekto „A“ laida nuo darbo projekto tik tuo ir skyrėsi, kad pagal darbo projektą palėpėje dūmtraukiuose buvo įrengtos pravalos durelės. Darbo projekte kaip ir techninio projekto „A“ laidoje buvo numatyta, kad metaliniai dūmtraukiai nuo pirmo aukšto iki jų pabaigos virš stogo yra vertikalūs, be jokių posūkių ir palinkimų. Perdavus darbo projektą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie pakeitimai projekte ryšium su dūmtraukių įrengimu nebuvo daromi, tačiau po gaisro darytose nuotraukose pamatė, kad abu dūmtraukiai į mūrinį kaminą yra įvesti kampu, ne taip kaip numatyta projekte. Montuojant dūmtraukis jam nebuvo pareigos dalyvauti, kodėl dūmtraukiai buvo įrengti ne pagal projektą, nežino. Jeigu įvyko faktiškai kažkokie tai pakeitimai, reikėjo pakeisti projektą, tą turėjome padaryti projektuotojai, projektas turėjo būti grąžintas ir turėjo būti rengiamas visiškai naujas projektas, tačiau jų užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo ir nesikreipė. Projekte kaminas buvo numatytas tiesus, bet, jeigu montavimo metu kažkas trukdė išvesti kaminą tiesiai, tai nepažeidžiant taisyklių, tą pakrypimą padaryti buvo galima, nes gamintojo taisyklės leidžia kamino nukrypimą. Dėl ko buvo nukrypta nuo projekto nežino, bet nemano, kad tai esminis pakeitimas, nes tai yra leidžiama ir gamintojo taisyklėse, kieto kuro krosnių įrengimo taisyklėse. Pagal įprastą praktiką rangovas gali priimti kažkokius tai montavimo sprendimus, jeigu yra montuojamas sertifikuotas gaminys, sumontuoti pasukimus, tačiau, jei pasukus dūmtraukį jis priartėja ar liečia palėpės medines konstrukcijas, tai yra pažeidimas. Projekte tikrai nebuvo numatyta, kad toje kamino zonoje iš viso yra degių konstrukcijų. Jeigu užsakovai, įrengdami dūmtraukį, pastebėjo, kad yra medinės palėpės konstrukcijos, jie per projekto vadovą turėjo kreiptis į projektuotojus.

Pagal teisės aktus koreguoti projektą reikia jei keitimai yra esminiai. Priimant montažinius sprendimus, nekeičiant konstrukcijų, kaip šiuo atveju padarant alkūnes, kamino konstrukcija nebuvo pakeista, todėl, jo nuomone, projektą keisti ar koreguoti neprivaloma, rangovas, montuodamas tokio pobūdžio sertifikuotą gaminį turėjo vadovautis gamintojo taisyklėmis, šiuo atveju turėjo vadovautis „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėmis, kur nurodyti ir saugūs atstumai iki degių konstrukcijų.

Dūmtraukis yra dvisienis su izoliacija viduje. Pačioje katilinėje kaminas gali būti neizoliuojamas, o toliau kas išeina iš katilinės kaminas visas turi būti izoliuotas. Metaliniai kaminai yra izoliuojami apsaugai nuo kondensantų. Pagal projektą, (duomenys neskelbtini) vienuolyne įrengtas metalinis dūmtraukis, palėpės zonoje turėjo būti apmūrytas. „Alkūnės“ taip pat turėjo būti apmūrytos, bet kai sužinojo po gaisro apmūrytos nebuvo.

Pagal projektą buvo numatytas dūmtraukio apmūrijimas, bet kad tai nebuvo padaryta tapo aišku po gaisro, tas matėsi vizualiai, bet jo nuomone dūmtraukis buvo įrengtas saugiai, gaisrinės saugos reikalavimai nepažeisti. Per kaminą medinės konstrukcijos negali eiti. Tikrai nebuvo žinoma, kad per kaminą eis kažkokia medinė sija.

Liudytojas G. A. paaiškino, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pagal subrangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vienuolyne įrenginėjo apsauginę priešgaisrinę signalizaciją, video stebėjimo kameras. Darbus pagal sutartį pabaigė, pridavė objektą. Kai vienuolyne įvyko gaisras, apie 10-11 val. atvažiavęs pamatė, kad gaisrinė signalizacija suveikusi, bet patekti į patalpą, kurioje buvo įrengta gaisrinė signalizacija negalėjo, patalpa buvo užrakinta, į patalpą jo neįleido, o kai su tyrėjais į patalpą pateko pamatė, kad iš gaisrinės centralės buvo išimti akumuliatoriai ir ištrinta atmintis, dėl negalima buvo nustatyti gaisro suveikimo zonos. Signalizacija veikė suskirstyta zonomis, tačiau nustatyti tiksliai kurioje vietoje prasidėjo gaisras nebuvo galimybės patikrinti. Vaizdo stebėjimo kameros buvo, tyrėjai buvo išsiėmę diskus iš vaizdo stebėjimo įrenginio, bet ir ten viskas buvo ištrinta. Gaisrinės signalizacijos centralė buvo įrengta direktoriaus P. J. kabinete. Jo kabinete stovėjo ir apsauginė ir priešgaisrinė centralės ir video stebėjimo kamera. Prie centralės jį kaip specialistą prileido tik su tyrėju. Pagal teisės aktus atsakingas už priešgaisrinę saugą yra vadovas arba jisai įsakymu paskiria atsakingą žmogų. Kaip elgtis su signalizacija buvo apmokytas P. J..

Liudytojas M. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, paaiškino, kad buvęs (duomenys neskelbtini) Piligrimų centro direktorius P. J., po gaisro sekančią dieną jo paprašė surinkti kiek įmanoma daugiau priešgaisrinės signalizacijos duomenų, tai yra kiek įmanoma surinkti tikslesnius duomenis, kada kilo gaisras. Kiek buvo įmanoma nufotografavo tuos duomenis ir atidavėme policijai. Ar akumuliatoriaus atjungimas galėjo turėti įtakos duomenų (suveikimo zonos, kur suveikė, kurioje patalpoje suveikė, kokiu laiku suveikė) dingimui, atsakė, kad duomenys buvo nedingę, jie buvo nufotografuoti ir sukelti į diskelį.

Liudytojas L. A. paaiškino, kad Šiaulių gaisrininkų draugija (duomenys neskelbtini) vienuolyne atliko medienos impregnavimo darbus. Sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos impregnavimo darbams vienuolyno stogo konstrukcijų. Pirko antipireno BAK l, kuriuo medieną impregnavo. Darbus atliko pagal gamintojo instrukcijas ir technologijas. Kodėl ekspertai nustatė, kad mediena nebuvo padengta antipirenu negali pasakyti, nes visa mediena buvo impregnuojama. Medienos impregnavimą kontroliavo jis pats asmeniškai, o darbų vykdytojas darbus priėmė. Aktus pasirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Impregnavimo darbus atlikinėjo 2011 m. rugsėjo mėnesį, paskui 2013 m. pavasarį. Pagal gamintojo rekomendaciją, pagal gaisrinių tyrimo centro sertifikavimo dokumentus, antipireno turėjo būti sunaudota ne mažiau kaip 450 mml į vieną kvadratinį metrą, o jeigu daugiau, jis varvės, lašės. Impregnavimas buvo atliekamas, kad pasunkinti medienos degimo procesą, nes impregnuotos medienos paviršiumi ugnis plinta sunkiau. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, pateikti rangovui pažymą, kad yra paimti mėginiai ir nuvežti į laboratoriją bei išbandyti, reikalavimo nebuvo.

Antipireno  gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje. Produktas sertifikuotas gaisrinių tyrimo centre. Iki gaisro stogo konstrukcijos buvo padengtos tik antipirenais. Vėlesniuose laikotarpiuose jau dengė ir antiseptiku.

Liudytojas S. K., Kelmės priešgaisrinės tarnybos vyr. specialistas, paaiškino, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) vienuolyno statybos ir rekonstrukcijos užbaigimo komisijos darbe, jo kaip valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareiga atliekant užbaigimo procedūras yra reglamentuota teisės aktais. Dalyvavo pirmajame užbaigimo etape, kuomet buvo pridavinėjamas rūsys, pirmas ir antras vienuolyno aukštas, pasirašė statybos užbaigimo aktą. Po to, įteisinus objektą, sudarinėjant metinių patikrų planą buvo įtrauktas į patikrinimų plano grafiką, kuris buvo numatytas jau sekantiems metams, tai būtų 2012 m., kuomet jau būtų vykdę objekto priešgaisrinę priežiūrą, tačiau 2012 m. sausio 25 d. vienuolyne įvyko gaisras. Kadangi tą savaitę jis buvo atsakingas už gaisrų tyrimą, tai pranešimą apie gaisrą gavo iš priešgaisrinės dispečerinės ir nedelsiant išvyko į gaisravietę. Atvykus stogas buvo pilnai nudegęs ir degė ant perdangos visos medinės konstrukcijos. Vyko gaisro gesinimo darbai. Tiesiogiai nustatinėjant gaisro priežastis tyrime nedalyvavo, vyko ikiteisminis tyrimas, buvo sudaryta atskira komisija, kuri vertino gaisro kilimo aplinkybes. Dėl kokios priežasties kilo gaisras sunku pasakyti. Kaip jau minėjo, dalyvavo komisijoje, kuri priėmė statybos darbus, jo pareiga buvo tikrinti „priešgaisrinę pusę“. Pagal statybos užbaigimą, pagal norminį dokumentą yra atliekama vizuali objekto apžiūra, peržiūrimi ir patikrinami pateikti komisijoje dokumentai, įvairiausi sertifikatai, deklaracijos, tas kas yra būtina iš priešgaisrinės pusės sutikrinama ir įvertinus dokumentų visumą, atlikus vizualią apžiūrą ir priimamas sprendimas priimti objektą ir pasirašyti akte, arba atsisakyti tai daryti. Akte jis pasirašė. Tikrinant objektą taip pat žiūrėjo ar objekte darbai atlikti pagal projektą, ar viskas tinkamai sukomplektuota, ar signalizacija įrengta, ar ji veikianti, ar yra pirminės gaisro gesinimo priemonės ir t.t. Tikrinant statinys atitiko projektinei dokumentacijai, todėl ant statybos užbaigimo akto pasirašė. Jokių pakeitimų, nukrypimų nuo techninio projekto, atliekant vizualią apžiūrą, nepastebėjo. Dėl kamino konstrukcijų ar jos pastatytos pagal projektą, paaiškino, kad buvo užlipęs į palėpę, einant apžvalgos taku matė vertikalų dūmtraukį, o prievolės, kad detaliai įvertinti, kažką tikrinti jis neturi, tik atlieka vizualią apžiūrą ar pagal projektą viskas pastatyta, ar įrengta priešgaisrinė signalizacija, ar ji veikianti. Pagal techninį projektą buvo numatytas vertikalus dūmtraukis, palėpėje tokį jį ir matė, kad dūmtraukis pastatytas su išlinkimais nepastebėjo. Vaikščiojimui buvo įrengti praėjimai - takai, o kitur buvo sudėta izoliacinė apsauginė medžiaga, ten nėjo žiūrėti. Dūmtraukyje pravalymo durelių įrengtų nematė. Palėpės patalpa nebuvo pridavinėjama, į palėpę užėjo tik dėl to, kad apžiūrėti ventiliacinę kamerą, priešgaisrinio vandentiekio čiaupus, priešgaisrinę signalizaciją. Tikrindamas techninę dokumentaciją nematė jokių atžymėjimų, kad yra kažkaip kitaip pastatyta nei numatyta projekte. Jam buvo pateikta pažyma patvirtinanti, kad visi darbai atlikti pagal projektą, pažymoje buvo pasirašę statybos techninės priežiūros, darbų vadovai. Ar neteisingas dūmtraukio įrengimas, išlinkimai, pravalos durelės galėjo įtakuoti gaisro kilimą sunku pasakyti. Pasirašant statybos darbų užbaigimo aktą 2011-11-28, kad dūmtraukis įrengtas ne taip, kaip numatyta projekte, pastabų išreikšta žodžiu ar raštu, nebuvo. Ant statybos užbaigimo akto pasirašo daug asmenų, tai kviestiniai komisijos nariai, komisijos pirmininkas, aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, visuomenės sveikatos biuro centro darbuotojas, statyboje dalyvavę asmenys, tai techninės priežiūros, darbų vadovai , projekto vadovė. Jeigu dūmtraukis ir buvo pastatytas pagal gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijas ir reikalavimus, tačiau projekto pakeitimai būtinas, nes projekte dūmtraukis numatytas vertikalus, o kažkurioje dūmtraukio dalyje buvo padarytas palinkimas, tai apiforminti buvo būtina. Apžiūrėdamas objektą medinės sijos arti dūmtraukio nepastebėjo, nes visa perdanga buvo užklota šiltinančia medžiaga akmens vata ir nesimatė, o ardyti, aiškintis ar atstumai išlaikyti toje perdangoje, jam prievolės nėra.

Liudytojas D. O., UAB „ (duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorius, paaiškino, kad nežino ar (duomenys neskelbtini) vienuolyne sumontuotas dūmtraukis yra sertifikuotas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dūmtraukių gamintoja Lietuvoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja seserinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, neaišku kokios komplektacijos dūmtraukis buvo patiektas ir sumontuotas Tytuvėnų vienuolyne. Jo nuomone, jeigu gaisras įvyko nuo dūmtraukio, tai turėjo būti eksploataciniai pažeidimai, netinkama priežiūra, netinkamas sumontavimas, netinkama paskirtis dūmtraukio arba netinkamas parinktas dūmtraukis, šiuo atveju, jeigu nustatyta, kad kilo gaisras nuo dūmtraukio, tai turėjo būti netinkama eksploatacija, netinkamas kuras arba kuro rūšis, netinkamas katilo degimo procesas, per aukšta temperatūra arba per žema temperatūra. Jeigu per žema temperatūra tai išsiskiria daug kondensato, daug sodžių, sodžiai aplimpa katilo pakuros ir dūmtraukio sieneles. Jeigu per karšta tada gal dūmtraukis netinkamos temperatūrinės klasės. Galimai netinkama kuro rūšis, ar šlapias kuras, ar kažkokios atliekos statybinės ir pan. Taip pat, jeigu dūmtraukis nebuvo reguliariai valomas - kaupėsi sodžiai. Dėl montavimo su išlinkimais, tai įrengiant bet kokį dūmtraukį Lietuvoje privaloma vadovautis visų pirma nacionalinės teisės aktais, tada vadovautis gamintojo montavimo instrukcija. Taisyklės vienos kitoms prieštarauti negali, jei yra prieštaravimų tai reikia vadovautis griežtesnėmis taisyklėmis. Lietuvoje dūmtraukių montavimas ne vertikaliai yra leistinas, bet tuo metu buvo reikalaujama, kad po dūmtraukio lenkimu, žemiau trišakio, turi būti sumontuotos pravalos. Kiek jam žinoma vienuolyne palėpėje įrengtos pravalos durelės buvo neapšiltintos. Gamintojas nurodo tam tikrą specifikaciją ir nurodo kaip tos specifikacijos dūmtraukiai turi būti sumontuoti, kad būtų saugu dūmtraukį eksploatuoti. Yra vienas standartų reikalavimas, kad dūmtakis turi būti kuo trumpesnis ir kuo tiesesnis. Jeigu nėra tokios galimybės, tai galimi tam tikri nukrypimai, tačiau tuomet viską privalo įvertinti projektuotojai, turėtų būti projektas, kur būtų nurodyta, kaip tas dūmtraukis turi būti įrengtas, jo specifikacija ir parametrai. Kai dūmtraukis montuojamas su išlinkimu, tai yra kai vyksta montavimas nevertikaliai, tai būtina atsižvelgti į mechaninį stabilumą, tai yra į to dūmtraukio konstrukcijas, yra tam tikri parametrai kokiu atstumu turi būti įrengti tvirtinimo elementai, montuojant dūmtraukį ne vertikaliai. Gamintojo dūmtraukiai sutvirtinami nerūdijančiomis plieno kniedėmis, metalinis dūmtraukis nuo šilumos poveikio, išsitemdamas ir atgal susitraukdamas, kai sujungtas kniedėmis išlaiko jungtis sandarias ir neišsineria. Kad dūmtraukis buvo sujungtas savisriegiais, jo nuomone, nebuvo pagrindinė priežastis įvykiui.

Dėl pravalos durelių ar 2012 metais jos buvo gaminamos izoliuotos negali tiksliai atsakyti. Alkūnių sumontavimas gaisrui kilti įtakos neturi, tačiau turi įtakos dūmtraukio stabilumui. Jeigu dūmtraukis būtų netinkamai sumontuotas ir būtų neišlaikyti tvirtinimo elementai, dūmtraukis sukluptų arba išnirtų, tada turėtų įtakos.

Dėl dūmtraukio eksploatavimo, tai jis turi būti valomas ne rečiau kaip vieną kartą ketvirtyje. Dūmtraukiai turi būti valomi po šildymo sezono ir prieš šildymo sezoną. Sodžių išsiskyrimo kiekius gali įtakoti netinkamas kuras, netinkama kuro rūšis, drėgmė, taip pat jeigu kūrenamos buitinės atliekos, jeigu degimo procesas neatiderintas, turi būti degimo procesas optimalus. Sodžių gaisras gali kilti tokiu atveju jeigu yra kažkokių eksploatavimų trūkumų. Jeigu eksploatavimo trūkumų nėra, jeigu eksploatuojama yra teisingai tai teoriškai neturėtų kilti, kada sodžiai yra reguliariai išvalomi, sodžių kiekis susiformavęs pakankamai mažas, kas galėtų sukelti didžiulį gaisrą ir dėl to teoriškai neturėtų kilti sodžių gaisras.

Jeigu dūmtraukis statomas ne tiesiai, o įmontuojamos alkūnės, reikia koreguoti projektą, nes dūmtraukis turi būti statomas pagal projektą. Instrukciją, kaip reikia surinkti dūmtraukį, duoda projektuotojas, nes gamintojas gamina tam tikrą nomenklatūrą dūmtraukių elementų, bet vos ne kiekvienas atvejis gali būti unikalus dėl dūmtraukio aukščio, dėl diametro, dėl konfigūracijos. Gamintojas savo instrukcijoje nurodo tipinę įrengimo schemą. Gamintojas tiktai nurodo, jeigu dūmtraukis yra tokio aukščio, tada turi būti tokie tvirtinimo elementai, o jeigu su alkūnėmis, tada tokiu atstumu turi būti tvirtinimo elementai sumontuoti. Bet konkrečiu atveju, objekte yra statoma pagal projektą, projekte turi būti visa informacija kaip dūmtraukį pastatyti. Jeigu projekte yra nurodyta, kad montuojamas sertifikuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminys - dūmtraukis ir yra nuoroda, kad reikia montuoti dūmtraukį pagal (duomenys neskelbtini) taisykles, tai montuojant vis tiek turi būti atsižvelgiama į šildymo prietaisą ir dūmtraukis parenkamas pagal temperatūrinius, sandarumo ir kitus parametrus. Taip pat turi būti atlikti tam tikri šiluminiai ar dinaminiai skaičiavimai, koks turi būti dūmtraukio skersmuo, koks dūmtraukio aukštis tam šildymo prietaisui, kad būtų užtikrinta tinkama trauka, nes trauka gali būti per maža arba per didelė. Jeigu buvo parinktas konkretus šildymo prietaisas į kurį dūmtraukis pagal pavaizdavimą turėjo būti montuojamas vertikaliai, bet montuojant dūmtraukį paaiškėjo, kad reikia įmontuoti vieną ar dvi alkūnes, tai projektinėje dokumentacijoje reikėjo iš naujo perskaičiuoti ir įvertinti dūmtraukio skersmenį, aukštį, vidinį pasipriešinimą, kokią jis generuos trauką ir ką generuoja šildymo prietaisas, nes kiekviena alkūnė yra papildomas pasipriešinimas ir reikia žiūrėti ar tas dūmtraukis užtikrins dūmų trauką, nes dūmtraukio pagrindinė funkcija - saugiai pašalinti degimo produktus iš vidaus į atmosferą.

Dėl minimalių atstumų nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų pagal dūmtraukių instrukcijas pažymėtina, kad skirtinga dūmtraukio sistema yra nurodyti skirtingi atstumai. Jeigu tiksliai prisimena, tas dūmtraukis, kuris buvo sumontuotas, laboratorijose buvo nustatytas minimalus atstumas 100 milimetrų, bet Lietuvoje pagal tuo metu galiojančias taisykles turėjo būti 130 milimetrų, tai šiuo atveju dūmtraukis turėjo būti sumontuotas 130 milimetrų (13 cm) atstumu iki degių medžiagų.

Liudytojas A. R. (duomenys neskelbtini) vienuolyno statybos užbaigimo komisijos pirmininkas, paaiškino, kad komisijoje buvo visuomenės sveikatos centro, kultūros paveldo departamento, Kelmės rajono savivaldybės, priešgaisrinės apsaugos atstovai. Komisija susirinko po pietų, apėjo visą vienuolyno pastatą, pradedant nuo rūsio ir iki viršaus. Po to, visi susirinko į salę ir kiekvienas komisijos narys žiūrėjo pagal kompetenciją dokumentus, turėjo galimybę užduoti klausimus statytojams. Kadangi niekas pretenzijų jokių neturėjo, tai aktą pasirašė visi komisijos nariai, jis kaip pirmininkas, aktą užregistravo. Dėl priešgaisrinės apsaugos reikalavimų jis asmeniškai nesidomėjo, nes ne jo sritis, komisijos darbe dalyvavo priešgaisrinės atstovas S. K.. Dėl vienuolyno pastato šildymo įrengimų buvo gauta energetikos inspekcijos pažyma, kad viskas išbandyta ir atitinka, todėl niekas ir nebežiūrėjo papildomai. Kad vaikščiojimo takas įrengtas labai arti kamino, dėmesio neatkreipė, nes buvo priešgaisrinės apsaugos atstovas, kuris turėjo tikrinti kad nebūtų degios medžiagos, konstrukcijos per daug arti dūmų kanalų.

Komisijos nariams buvo pateikta pažyma, kad viskas pastatyta pagal projektą, pažymą buvo pasirašęs darbų vadovas, techninis prižiūrėtojas ir užsakovas. Pastabų dėl kamino įrengimo, pasirašant komisijos nariams akte, nebuvo pareikšta. Kad pastatytas kaminas ne pagal projektą niekas neminėjo, pasirašant darbų priėmimo aktą dalyvavo projekto vadovė R. T.. Komisijos nariai su dokumentacija susipažinti galėjo tik komisijos metu. Objekto priėmimo aktas, tai yra teisinis pagrindas teisinei registracijai ir konstatavimui, kad statybos darbai baigti ir statinys tinkamas naudotis. Valstybinė komisija valstybės vardu konstatavo objekto tinkamumą eksploatacijai ir statybos užbaigimą. Komisijos nariai turėjo galimybę susipažinti su dokumentacija prieš pasirašant priėmimo akte. Jeigu projekte buvo numatyta, kad kaminai turi būti išvesti tiesiai be jokių palinkimų, bet buvo faktiškai padaryta kitaip, tai nebuvo esminis pakeitimas. Būtų užtekę tos vietos korektūros, patvirtintos statytojo. Turėjo būti projekto parengta tos dalies A laida ir patvirtinta statytojo. Teisės aktuose yra numatyta kaip tai turi būti daroma. Turi būti užduotis projektuotojui ir statytojui, projektuotojas padaro korektūrą, o statytojas tą korektūrą patvirtina, toje vietoje kur yra apibrėžtas mazgas. Nepadarius to, turėjo būti pastabos išreikštos jeigu yra pastatyta ne taip, bet projekte buvo pasirašyta „taip pastatyta“ ir komisija tuo turi tikėti. Tokios dokumentacijos, kur būtų nurodyta, kad yra padaryti kažkokie pakeitimai, nebuvo komisijai pateikta.

Liudytojas P. J. paaiškino, kad tuo metu kai įvyko gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne, jis laikinai ėjo VšĮ Piligrimų centro direktoriaus pareigose. 2012 m. sausio mėnesio iš 25 į 26 d., naktį, po 4 valandos paskambino klebonas, kuris pranešė, kad dega vienuolynas. Nuvykus į vietą pamatė baigiantį sudegti vienuolyno pastato stogą. Vakarą prieš gaisrą buvo vienuolyno patalpose, priešgaisrinė signalizacija buvo suveikusi, todėl ją „perkrovė“. Suveikimo zonos netikrino, kokia zona suveikė neprisimena, patikrinti nebuvo įmanoma, raktai buvo pas muziejaus vadovę R. K.. Signalizacija dažnai „suveikinėdavo“ ir ją restartuodavo.

Vizualiai dūmtraukį matė tik per objekto priėmimą, vaikščiojant palėpėje. Kaip dūmtraukis buvo įrengtas nematė, nes priėjimas prie dūmtraukio buvo sudėtingas, dūmtraukis buvo apdengtas skarda ar apšildymo medžiaga. Jam teko girdėti, kad dėl dūmtraukių įrengimo buvo problemų, bet jis jokiose diskusijose nedalyvavo ir jam nebuvo žinoma, kad negalima įrengti dūmtraukio taip kaip numatyta pagal projektą.

 Piligrimų centras tik po objekto pridavimo pradėjo naudotis kuro katilais, šildyti patalpas pradėjo po 2011 m. spalio 29 d., kada gavo statybos leidimą ir objekto grąžinimo aktą, 2010 metais patalpos buvo šildomos elektriniais prietaisais, o po to kada tiksliai paleista katilinė, kada pradėjo rangovai pasikurti krosnį, neprisimena. Kai pastatė kuro katilus, buvo atliktas bandymas, apmokyti kūrikai. Vienas katilas buvo sugedęs, jį remontavo. Dėl malkų, kuriomis kūreno krosnis, paaiškina, kad malkos, kuriomis kūreno vienuolyno krosnis buvo sausos, jos buvo sukrautos į kūgius, paskui atsilaisvinus patalpoms, buvo nešamos į patalpas ir dalį malkų sandėliuodavo katilinės prieigoje. Drėgnumo matuoklio neturėjo, malkų drėgnumo netikrindavo. Malkos, kurios buvo toje patalpoje kur yra katilinė, nebuvo sandėliuojamos, tik laikinai laikomos. Su katilų techninėmis charakteristikomis jam buvo duota susipažinti, nes visada dokumentacija buvo perduota. Dūmtraukius turėjo valyti kas pusę metų, buvo apmokyti kūrikai ir kūrikai valydavo katilus kiekvienai pamainai pasibaigus. Asmeniškai kūrikų darbo nekontroliavo

Kas ir kodėl atjungė signalizaciją 2012 m. sausio 25 d. vakare, jis nežino. Tą vakarą prieš gaisrą lankėsi pas parapijos kleboną, apie 16:30 val. suveikė signalizacija, todėl jis kaip visada nuėjęs signalizaciją „perkrovė“, kad „necyptų“, tačiau jos neatjungė. Kad signalizacija įsijungė dėl gaisro nepagalvojo, tuomet nebuvo apmokytas ką daryti suveikus signalizacijai, kaip ieškoti gaisro zonos.

Liudytojas R. V. (duomenys neskelbtini)  vienuolyno architektūrinės dalies vadovas, paaiškino, kad nors oficialaus paskyrimo neturėjo, bet pagal teisės aktus jam yra leidžiama atvykti į objektą, reikšti pastabas ir aiškintis savo projekto dalį.

Dėl įstatymų reglamentuojamų atstumų, kurie turėjo būti išlaikyti palėpėje iki degių medinių konstrukcijų iki dūmtraukių paaiškino, kad palėpėje konstrukcijų neprojektavo, tai buvo tik stogo konstrukcijos. Palėpėje buvo papildomai suprojektuota VEN kamera , mūrinis kaminas, kuris turėjo iškilti virš stogo. Nuo to kamino išorės, pagal krosnių taisykles ir pagal konstrukcijų STR reikalavimus, turėjo būti ne mažiau 13 cm atstumas iki medinio stogo konstrukcijų. Medinė sija, apie kurią kalbama, kad ji buvo tarp dūmtraukių, tai nėra sija, o tai yra stogo konstrukcijos dalis templė, kuri suveržia stogo konstrukcijas. Pagrindinis taikytinas įstatymas „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ galiojo tuo laikotarpiu, taisyklių 4.22 punktas nurodo, kad atstumas nuo dūmtraukio kaminų išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti 13 cm, tų pačių taisyklių 4.15 p. yra nurodyta, kad degias ar sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba suvedimo kanalais šalia dūmtraukių, reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis, čia yra nurodyti perskyrų storiai 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų ir 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, kurios apsaugotos pagal taisyklių 4.23 punkto reikalavimus. Jeigu kalbėti apie 380 mm, tai taisyklės liečia konkrečiai pastato konstrukcijas. Turima omenyje, kad 38 cm atstumas turi būti nuo kamino kanalo vidaus iki degios pastato konstrukcijos. Pastato konstrukcijos yra sienos ir perdangos. Kaip dūmtraukis buvo įrengtas maždaug žinojo, bet tik po gaisro šį statinį matė. Metalinių dūmtraukių įvedimo į mūrinį kaminą vietos iki gaisro nebuvo matęs, kiek pamena, stovėjo plytinis kaminas, jis buvo pravestas virš stogo apmūrytas ir praėjo tarp gegnių. Nuo gegnių iki kamino buvo tarpai, nematavo atstumų, bet atrodė, kad atstumai buvo išlaikyti. Kažkokių kitų medinių konstrukcijų ten nebuvo, išskyrus VEN kamerą, kuri buvo iš priešgaisrinio gipso sumontuota. Mūrinio kamino užnugaryje buvo įrengtas takas, juo paėjo ir matė, kad visos sijos jau buvo uždengtos, buvo vata sudėta ir difuzine plėvele buvo uždengta. Metalinių dūmtraukių, nei jų alkūnių nematė, matė tik tiesų mūrinį kaminą. Tą palėpę matė ir pradinėje stadijoje, kai nebuvo dar jokių darbų atlikta, buvo gegnės ir ta vadinama sija, tai yra templė, kuri yra stogo konstrukcijos dalis (visas tas trikampis), o kaminą turėjo pastatyti į tarpą tarp gegnių. Temples matė pačioje pradžioje, o ne darbų pabaigoje. Kai buvo pastatytas kaminas templės buvo uždengtos ir nematomos. Kaminą projektavo jis su šildymo-vėdinimo dalies specialistais, tai yra dviejų dalių darbas. Kaminas buvo suprojektuotas kaip jis turi atrodyti palėpėje ir kaip išeiti virš stogo. Kamino įrengimo projekto architektūrinėje dalyje atstumai iki stogo konstrukcijų nebuvo numatyti. Pagrindinę projekto priežiūrą atliko projekto vadovė R. T., buvo kalba kaip įrengti tą kaminą, kaip iškelti jį virš stogo, buvo išaiškinta, kad kaminas turi pareiti tarp gegnių išlaikant saugius atstumus pagal normas, tai yra nemažiau 13 cm iki medinės stogo konstrukcijos. Projekte konkrečiai šitos nuorodos nėra aprašyta, yra tiktai įrašyti įstatymai, kuriais reikia vadovautis. Įvesti alkūnę šildymo sistemai reikėjo dėl to, nes buvo suprojektuotas tiesus kaminas, kuris turėjo eiti per sienas ir iškilti virš stogo. Kadangi to įgyvendinti neišėjo, tai patalpose kaminas buvo išneštas į vidų, bet palėpėje sprendinio nekeitė, todėl norint įvesti palėpėje į mūrinį kaminą reikėjo įrengti alkūnes. Kaminas buvo subprojektas ant pagrindinės nešančios sienos, nes todėl jis toje vietoje konstruktyviai geriausiai yra pastatomas. Jeigu būtų bandyta tiesiai kaminą pastatyti pagal tai kaip jis išvestas per patalpas, būtų tekę statyti kaminą ant skliauto. Ant skliauto statyti kaminą konstruktyviai nėra geras sprendimas, būtų papildomi sutvirtinimai reikalingi, o alkūnės yra nurodytos taisyklėse ir yra leidžiamos.

Liudytojas J. M. paaiškino, kad nuo 2007 m. buvo (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir vienuolyno konstrukcijų projekto dalies vadovas, kad 2007 metais padarė pirmą stogų remonto projektą, po to dar projektai buvo daryti 2008 ir 2009 metais. Nuo 2007 metų iki 2009 metų projektavo bažnyčią ir vienuolyną ir vykdė tos projekto dalies autorinę priežiūrą. R. T. vykdė bendrą projekto autorinę priežiūrą. Buvo nutarta nekeisti stogo pirmu projektu, tas projektas buvo tiktai stogo remontui, tai yra konstrukcijų stiprinamas ir tik viena dalis stogo dalis buvo pakeista. Realiai stogo konstrukcija liko tokia kokia ji ir buvo iš esmės iki restauracijos. Tiktai sustiprinta, bet visos gegnės, visos konstrukcijos liko tose pačiose vietose. Iki gaisro objekte yra buvęs ir dūmtraukį yra matęs. Stogo konstrukcija buvo XIX amžiaus ir todėl buvo paisoma gaisrinių reikalavimų, realiai visur gegnės ir stogo konstrukcijos buvo tokiose atstumuose kur nekelia abejonių, kad jos yra per arti dūmtraukio ar per dūmtraukį praeina. Medinės konstrukcijos buvo atstumuose kaip priklauso pagal normas. Buvo atstumas nuo atitvaros daugiau negu 13 cm, tai yra nuo medinės konstrukcijos iki dūmtraukio konstrukcijos (mūro išorės paviršiaus) buvo daugiau negu 13 cm. Atstumas nuo degių medinių konstrukcijų iki dūmtraukių pagal normas ir pagal statybos taisykles yra nurodyti du atstumai iki stogų laikančių konstrukcijų. Iki stogų laikančių konstrukcijų turi būti išorės paviršiaus 13 cm., dūmtraukis 25 cm, o perdangos konstrukcijose 38 cm iki dūmtraukio. Tokie yra reikalavimai statybos taisyklių ir turėtų būti išlaikyti tokie atstumai. Templė yra stogo konstrukcija, ji buvo įrengta XIX amžiuje ir ji buvo įrengta tam, kad ant jos būtų galima pastatyti štulę, tai yra stovinčias laikančias konstrukcijas. Dūmtraukio vamzdis yra dvigubas, tai yra jo viduje yra vienas vamzdis, išorėje yra kitas ir tarp tų dviejų vamzdžių yra akmens vata. Temperatūra vamzdžio paviršiuje turėtų būti ne daugiau kaip 80 laipsnių, jeigu normaliai būtų dirbęs katilas. Muziejaus salėje perdanga buvo, jos neprojektavo, tik ją stiprino. Naujų medinių sijų neprojektavo. Patikslina, kad perdanga buvo autentiška skliautinė, bet ji neišliko ir buvo padaryta medinė, vėliau ji taip ir liko medinė.

E. I., Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro direktorius, paaiškino, kad pagal R. T. prašymą, skaičiavimais buvo įvertinta pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtų medinių konstrukcijų, nutolusių nuo dūmtraukio 130 mm ir esančių pastogėje plieninio izoliuoto dūmtraukio apatinėje dalyje savaiminio užsidegimo galimybė. Skaičiavimo metu buvo remtasi pateiktu projektu ir brėžiniais, kuriuose pateikiamos naudotos statybinės medžiagos. Užsakovė prašė paskaičiuoti tame modelyje kiek gali pakilti temperatūra nurodytoje konstrukcijoje. Paskaičiavimus atliko remiantis moksline metodika, pagrindiniai parametrai, kuriais naudojosi tai yra medžiagos tankis ir medžiagos pralaidumo koeficientas. Laboratorijoje buvo atlikta kompiuterinė simuliacija, įvestos tam tikros medžiagų savybes ir gautas atsakymas, kad degant suodžiams kamino viduje 2,5 val. medinė konstrukcijos dalis prie kamino savaime užsidegti negalėjo, kadangi jos pasiekta temperatūra tik 290,54 C, o kamino viduje, kur medin konstrukcija nuo nerūdijančio plieno ( AISI 316 TI) – 0,6 m.m. storio) kamino atskirta per 2010 m.m. tarpą užpildyta asmens vata, kurios markė PAROC Pro Wired Mat 80, storis 2000 mm , pasiekia tik 117, 5 C. Be to, skaičiavimai buvo modeliuoti pagal prielaidą, kad kamine, ties medine konstrukcija, buvo palaikoma 1200 C temperatūra 2,5 valandos, tai reiškia, kad norint tokiai gaisro trukmei ir temperatūrai palaikyti, turėjo būti susikaupęs pakankamai didelis kiekis suodžių.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad gaisro (duomenys neskelbtini) vienuolyne metu dirbo vienuolyne kūriku, apie gaisrą jam pranešė P. J.. Atvažiavęs prie pastato matė, kad apimtas ugnies dega pastato stogas. Katilinėje, kuri buvo rūsyje, viskas buvo tvarkoje, krosnys veikė. Katilinėje buvo dvi kieto kuro krosnys ir viena granulinio kuro krosnis, kuri nebuvo kūrenama. Prie katilinės buvo patalpa, kurioje laikomos malkos. Malkų buvo ir sausų ir drėgnų. Malkas ruošdavo vasarą miške, parveždavo kaladėmis ir laikydavo toje patalpoje prie katilinės, parvežtų iš miško malkų iš karto nekūrendavo, laikydavo kitoje malkinės pusėje. Gaisro dieną iš miško malkas vežė. Dūmtraukių nevalydavo, nes jiems neleisdavo. P. J. paaiškino kaip turi būti valomi katilai, o kaminą kaip reikia valyti neaiškino, nes kūrikui nepriklauso jį valyti. Kartais kai pradarydavo katilo dureles „išmesdavo dūmus“. Kad katile nėra traukos sakydavo P. J., jis atsakydavo „toks oras“, „toks slėgis“ ar dar kažkas. Kur buvo įrengtos dūmtraukių pravalos durelės nežino. Gaisro dieną jis pats lapuočių medžių malkomis kūreno kieto kuro krosnį, kūrenti baigė apie 16 val.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad tuo metu kai (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo gaisras jis dirbo pagalbiniu darbininku - kūriku, tvarkydavo aplinką, pakeisdavo kūriką R. K.. Kai įvyko gaisras jis nedirbo. Apie gaisrą jam buvo pranešta 7 val. ryto, kai nuvažiavo prie vienuolyno matė, kad pastato stogas nudegęs, o katilinėje viskas buvo tvarkinga, švaru. Žino, kad kieto kuro krosnis reikėjo kūrenti sausomis malkomis, parvežtomis iš miško malkomis krosnių nekūreno, laukdavo kol pradžius. Ar jos būdavo sausos negali pasakyti, bet malkos degdavo. Malkas laikydavo malkinėje, priveždavo pilną malkinę ir kūrenimo sezonui užtekdavo. Dar buvo kita patalpa, kur buvo sudėtos sausos malkos, supjaustytos lentų atliekos. Krosnį prasikurdavo sausomis malkomis, o paskui kūrendavo malkas, kurios buvo parvežtos iš miško.

Dūmtraukių nėra valęs, tik krosnį. Palėpėje dūmtraukiai buvo įvesti į kaminą, bet jų nesimato. Kaminas buvo mūrinis, o kai jis gaisro metu nudegė matėsi, kad dūmtraukiai į kaminą buvo įvesti kampu. Kad pravalos durelės yra įrengtos pačiame dūmtraukyje palėpėje nežinojo, kad reikia valyti niekas nesakė.

Liudytoja Z. N. paaiškino, kad dirba pagalbine darbininke (duomenys neskelbtini) piligrimų centre. Apie (duomenys neskelbtini) vienuolyne įvykusį gaisrą 2012 metais sužinojo rytą, kai atėjo į darbą ir pamatė nudegusius vienuolyno stogus ir styrančius kaminus. Apsaugos sistemų įjungimas ir išjungimas buvo ne jos pareigos, tuo metu išjungdavo ir įjungdavo direktorius P. J.. Iki gaisro vienuolyno pastato palėpėje nėra buvusi ir nematė kaip buvo įrengti kaminai ir dūmtraukiai. Kaminų, dūmtraukių nėra valiusi, krosnių nekūreno. Kūriko kursus išlaikė tik po gaisro. Vienuolyno krosnį kūreno du kūrikai, atvežtomis malkomis. Iš karto kai atveždavo malkas, jų nekūrendavo, jas pirmiausiai sukraudavo į kūgius.

Liudytoja A. J. paaiškino, kad vakare, prieš gaisrą, apie 17 val. 30 min. su savo dukra ėjo pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ėjo link bažnyčios, Piliakalnio gatve ir dėmesys nukrypo į vienuolyno pastatą, nes vienuolyno pastate suveikė signalizacija, vizualiai matėsi, kad signalizacijos lemputė mirkčioja ir girdėjo garsą. Trumpam sustojo, bet klebonijos lange pamatė degančią šviesą, nusprendė, kad ten yra žmonių, todėl nuėjo niekam nepranešusi. Kitos dienos rytą apie 8 val. sužinojo, kad dega (duomenys neskelbtini) bažnyčia. Išbėgusi į kiemą, pamatė gaisrą, pilnai degė vienuolyno stogas.

Liudytoja R. K. (duomenys neskelbtini) Piligrimų centro gidė - vadybininkė, paaiškino, kad 2012 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) vienuolyne įvyko gaisras, Piligrimų centras įsikūręs (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpose. Apie gaisrą sužinojo apie 7 val. ryto, tuo metu ji dirbo muziejaus vadove. Raktus nuo muziejaus patalpų kur buvo laikomi eksponatai, turėjo ji pati. Į pastato palėpę buvo galima patekti tik per patalpas kur saugomi eksponatai. Be jos žinios į šias patalpas nei į palėpę patekti niekas negalėjo. Palėpėje yra buvusi kai objektas dar nebuvo priduotas, kai muziejus buvo tvarkomas. Kurioje vietoje buvo įrengtas dūmtraukis nežino, kiek palėpėje buvo įrengta vaikščiojimo takų nežino, nes tik užlipo pasižiūrėti, bet nevaikščiojo. Gaisro metu ji laikinai ėjo Piligrimų centro direktoriaus pareigas, kaip veikia signalizacija, kaip ją įjungti, išjungti direktoriui P. J. išeinant į atostogas, ji nebuvo supažindinta. Kai išeidavo, uždarydavo patalpas ir tada įjungdavo signalizaciją, bet tik muziejinėje dalyje. Ta muziejinė dalis buvo ne vien 204 patalpa, ten dar buvo ir už stiklo patalpos ir buvo dar viena 203 celė. Porą dienų prieš gaisrą tikrai palėpėje niekas nedirbo, nes tuo metu direktorius P. J. atostogavo.

Specialistas ekspertas Artur Raskov paaiškino, kad gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo dėl užsidegusių degių konstrukcijų šalia palėpėje įrengtų kieto kuro šildymo katilų metalinių dūmtraukių, kurie buvo įvesti į mūrinę dalį su išlinkimais. Gaisro židinio zona, kaip nurodyta išvadoje, buvo vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio. Metalinių dūmtraukių pravalos durelės buvo neapšiltintos. Šalia metalinių dūmtraukių esančios degios konstrukcijos galėjo užsidegti todėl, kad dūmtraukiuose įvyko sodžių gaisras. Apie sodžių gaisrų buvimą ir egzistavimą šiose dūmtraukiuose byloja dūmtraukių apžiūros ir nuotraukos, padarytos po gaisro, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad šitie dūmtraukiai dėl aukštos temperatūros poveikio yra pakeitę savo spalvą, yra melsvos, raudonos, baltos spalvos, kas nėra būdinga metaliniams dūmtraukiams, nes jie yra pagaminti iš nerūdijančio plieno, tačiau kai nerūdijantis plienas yra veikiamas karščio, jis keičia savo spalvą. Taip pat iš dūmtraukių matomos ir užfiksuotos nakties metu išlekiančios žiežirbos, t. y. degančios dalelės, visa tai byloja, kad dūmtraukyje vyksta nenormalus degimo procesas ir nenormalus degimo produktų šalinimo procesas. Taip pat byloje yra užfiksuota, kad tuose pačiuose dūmtraukiuose ant dūmtraukių viršaus nebuvo įrengti kibirkščių gesikliai. Dėl dūmtraukių įrengimo, pažymėtina, kad tos dalys, kurios buvo įvestos į apmūrytą dalį pagal įvykio vietos apžiūros rezultatus neatitiko tuo metu galiojančių statybos taisyklių ir normatyvinių dokumentų reikalavimų, galimai buvo neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių sijų, kurios gulėjo ant perdangos palėpėje ir nuo stogo konstrukcijų. Tiksliai užfiksuoti šito fakto įvykio vietos protokolu nebuvo įmanoma, nes stogo konstrukcijų nebeliko, jos sudegė, bet tame pačiame dūmtraukyje, mūrinėje dalyje yra užfiksuota, kad per visą mūrinę dalį yra kiaurymė, kurioje yra rasti medienos likučiai ir taip pat aiškiai matosi medinės sijos galai vienoje pastato dalyje ir kitoje pastato dalyje, toje vietoje kur remiasi į stogo konstrukcijas. Taip pat pagal projektinę dokumentaciją dūmtraukis buvo suprojektuotas tiesus be išlinkimo nuo pat rūsio, kur įrengta katilinė, iki viršaus ir kertant stogo konstrukcijas, tačiau įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuota, kad dūmtraukiai yra padaryti su išlinkimais ir ne pastato sienoje, kaip buvo numatyta projektinėje dokumentacijoje. Jokių įrašų statybos žurnale atliekant ekspertizę nerado, o naujo projekto laida, kur galėtų būti užfiksuotas toks pakeitimas, taip pat nepateikta. Palėpėje metaliniuose dūmtraukiuose buvo įrengtos pravalos durelės, kurios nebuvo izoliuotos, tokiu būdu buvo pažeistas dūmtraukio vientisumas, nes dūmtraukis turėtų būti pilnai izoliuotas iš visų pusių visuose taškuose ir dėl to toje vietoje buvo labai didelė tikimybė, kad karštis arba netgi liepsna galėjo pereiti per tas dureles ir patekti į palėpės erdvę. Dūmtraukių detalės sujungtos savisriegiais, o ne su kniedėmis nors gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėse aiškiai nurodyta, kad visi dūmtraukiai turi būti sujungti kniedėmis ir kniedės turi turėti tam tikrą atsparumą ugniai. Kniedės neleidžia judėti dūmtraukiams kai juose vyksta temperatūrų pokyčiai.

Įrengiant dūmtraukį buvo pažeisti gaisrinės saugos reikalavimai, dūmtraukis suprojektuotas, bet nesuderintas su stogo konstrukcijų dalimi, tai yra nenurodyti atstumai, kurie turi būti išlaikyti nuo dūmtraukio iki gegnių. Taip pat ne visose dalyse buvo nurodyta kokiu būdu turi būti padengtos medinės konstrukcijos, kas turėtų būti padengta antipirenais. Vienoje vietoje buvo parašyta, kad tiktai antiseptikais turi būti padengta, kitoje vietoje buvo parašyta, kad mediena turi atitikti tam tikrą drėgnumo klasę. Techninėje dokumentacijoje buvo viskas tvarkingai, bet pats įrengimas dūmtraukių neatitiko tuo metu galiojusių normatyvinių aktų reikalavimų, nes neišlaikyti atstumai iki degių konstrukcijų, neizoliuota dūmtraukio dalis, pravalos durelės neizoliuotos. Visi pakeitimai turėjo būti numatyti techniniame ir darbo projektuose, turėjo būti projekto ekspertizė, nes čia gaisrinė sauga ir esminis reikalavimas. Projekte buvo aiškiai pavaizduota, kad dūmtraukiai yra tiesūs, paslėpti pastato mūrinėje dalyje, padaryti be išlinkimų, tačiau dūmtraukiai sumontuoti kitaip nei projekte nurodyta. Už priešgaisrinę saugą statant statinį atsako rangovas-statytojas, eksploatuojant pastatą jau atsako pastato naudotojas. Projektinėje dokumentacijoje tokie dalykai kaip dūmtraukio išlinkimai nebuvo pavaizduoti, tai turėtų padaryti projektuotojas su statybos techniniu vadovu, su statytojais, su užsakovais, jeigu kažkas neatitinka, tai jie turėtų tą klausimą spręsti. Projekto vadovas tik suprojektuoja ir turi kontroliuoti, kad būtų statoma pagal projektą, o jeigu yra kažkokie pakeitimai, tai projektuotojas turi pasakyti ar galima ar negalima taip daryti. Jeigu dūmtraukio įrengti be išlinkimų kaip buvo numatyta techniniame projekte nebuvo galima, tai projekto vadovas, techninis prižiūrėtojas, statybos vadovas, privalėjo patikrinti visas galimybes, turėjo būti projektiniai pasiūlymai pateikti kaip būtų galima įrengti, kad būtų saugu, nes kiekvienas dūmtraukio išlinkimas turi įtakos traukai. Kuo ilgesnis dūmtraukis tuo didesnė tikimybė, kad jame pradeda veikti atitinkami fizikos dėsniai. Kad dūmtraukis normaliai trauktų, jis per visą savo ilgį turi būti šiltas, tai yra tam tikros temperatūros. Jeigu dūmtraukis yra šaltas tai jo trauka mažėja, tame tarpe susidaro oro kamščiai, kurie neleidžia dūmams išeiti. Visus šiuos klausimus specialistai turėjo apsvarstyti ir, jeigu buvo priimti sprendimai dėl dūmtraukių montavimo su išlinkimais, tai tie sprendimai turėjo atsispindėti projektinėe dokumentacijoje, o būtent išlinkimų ilgis, jų pasukimo laipsnis ir kt. Taip pat priėmus sprendimą daryti pasukimus, projekte turėjo būti nurodomi privalomi atstumai nuo dūmtraukių iki degių konstrukcijų, taip pat turėjo būti nurodyta, ar pravalos durelės izoliuotos ar neizoliuotos. To nebuvo padaryta. Yra teigiama, kad montuojant dūmtraukių išlinkimus buvo vadovaujamasi dūmtraukių gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijomis, bet (duomenys neskelbtini) taisyklės yra tipinio pobūdžio ir galioja tada, kai jos neprieštarauja galiojančiam normatyviniam teisės aktui. Tuo metu galiojo Kieto kuro krosnių įrengimo taisyklės, nuoroda į šias taisykles buvo numatyta STR šildymas- vėdinimas bei STR visuomeniniai pastatai ir gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, todėl dūmtraukiai turėjo būti įrengti laikantis šių taisyklių reikalavimų. Be to, dūmtraukio kaip bet kurio kito statinio įrengimui turi būti parengtas projektas, dūmtraukis turi būti įrengiamas atsižvelgiant konkrečioje situacijoje į dūmtraukio galingumą, jo aukštį ir kitus parametrus, projektas reikalingas, nes dūmtraukis kiekvienam įrenginiui (katilui) turi būti paskaičiuotas ir turi būti parinktas pagal įrenginį. Todėl montuojant dūmtraukį ne vertikalų , o su palinkimu būtinas buvo projektas ir visi paskaičiavimai. Tuos visus atstumus, kurie numatyti Vilpros taisyklėse galima naudoti tik tada, jei nėra pažeisti reikalavimai galiojusio tuo metu normatyvinio teisės akto. Jeigu montuojant dūmtraukį su išlinkimu statytojai vadovavosi (duomenys neskelbtini) taisyklių punktu, kuris leidžia padaryti išlinkimą ir tą išlinkimą padarė 1 metro ir 30 laipsniu, tačiau dėl pravalos durelių ir dėl dūmtraukio vientiso izoliavimo, montuotojai jokių veiksmų neatliko. Pakeitimai, kurie atsirado jau statybos procese, projektinėje dokumentacijoje nebuvo atspindėti.

Tiesioginė pagrindinė gaisro priežastis yra ta, kad dūmtraukyje kilo sodžių gaisras. Jeigu dūmtraukis nebūtų buvęs eksploatuojamas tai nieko nebūtų buvę, bet dūmtraukis buvo eksploatuojamas su pažeidimais, t. y. nebuvo valomi sodžiai iš dūmtraukio, kūrenama netinkamo drėgnumo malkos ir kt. Antra, dėl to, kad neatitiko saugių atstumų. Sodžių gaisrai yra labai pavojingi, ypač kai dūmtraukis toks ilgas kaip įrengtas vienuolyne. Dūmtraukyje susidaro labai aukšta temperatūra, labai didelė trauka. Liepsna, lygiai taip pat kaip vanduo arba oras gali pralįsti pro bet kokį plyšį, kuris atsiranda dūmtraukyje, o esant tokiai aukštai temperatūrai prasideda dūmtraukio judėjimas, t. y. tos vietos kurios yra sujungtos, pradeda judėti. Galėjo prasiverti skylutės, plyšiai ir per juos liepsna galėjo išeiti į palėpę ir uždegti šalia esančias medines konstrukcijas - gegnes, grebėstus ir kt. Paėmus išlikusių medinių konstrukcijų mėginius ir juos ištyrus, buvo nustatyta, kad medinės konstrukcijos nebuvo dengtos antipirenais. Dėl to yra labai didelė tikimybė, jeigu liepsna prasiveržė per dūmtraukių sujungimus, kurie buvo sujungti savisriegiais, o ne metalo kniedėmis, ji galėjo uždegti šalia dūmtraukio esančias medines konstrukcijas. Yra užfiksuota, kad iki gaisro pastebėjimo, t. y. iki liepsnos prasiveržimo pro stogo konstrukcijas, pastate jau buvo suveikusi gaisrinė signalizacija. Taip pat yra užfiksuota, kad dar iki kylant gaisrui buvo dingęs vaizdo stebėjimas. Gaisrinės signalizacijos ir vaizdo stebėjimo laidai buvo pakloti palėpėje, tam, kad negadinti freskų, negadinti konstrukcijų. Jeigu dingsta vaizdo stebėjimas, tai reiškia, kad yra mechaninis vaizdo stebėjimo laido pažeidimas, todėl didelė tikimybė, kad palėpėje gaisras kilo žymiai anksčiau negu jis buvo pastebėtas, gaisras vyko pačiu pavojingiausiu smilkimo būdu, t. y. kai trūksta oro ir nėra atviros liepsnos, bet konstrukcijos arba degios medžiagos, jau yra įkaitusios iki tam tikros savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros ir jos pradeda smilkti, išsiskiria dūmai, vyksta degimas smilkimo būdu, patalpa prisipildo dūmų, tada suveikia gaisrinė signalizacija. Išsiskiriančių degimo produktų temperatūra yra labai aukšta, ji siekia iki 600 laipsnių, esant tokiai temperatūrai lydosi plastikai, todėl didelė tikimybė, kad laidai išsilydė, dėl to galėjo dingti stebėjimas ir gaisras buvo pastebėtas per vėlai, kai jis išlindo pro stogą. Kuriuo metu galėjo sodžių gaisras įvykti tiksliai atsakyti nėra galimybės, bet daroma prielaida, kad sodžių gaisras vyko ilgą laiko tarpą, kad dūmtraukis galėjo užsidegti 5, 6 valandą, sodžių gaisro pasėkoje liepsna prasiveržė pro pravalos dureles, užsiliepsnojo kažkokia šalia esanti degi konstrukcija, patalpa prisipildė dūmų, suveikė signalizacija, ją išjungė. Oro pratekėjimo šioje palėpėje nebuvo, gaisras užgeso, bet ta degi medžiaga degė, vyko smilkimas. Smilkimo metu prasidėjo papildomas dūmų išsiskyrimas, dūmų temperatūra kyla palaipsniui, prasidėjo liepsnos plitimas per šalia esančias degias konstrukcijas, taip gaisras plėtėsi, bet negalėjo būti aptiktas, nes buvo išjungta signalizacija ir niekas neužlipo į palėpę pasižiūrėti. Kai atsirado kažkur tai plyšys arba skylė, atsirado oro pratekėjimas, pliūpsnis ir atvira liepsna išėjo pro stogą. Pagal tuo metu galiojusius normatyvinius dokumentus nuo dūmtraukio iki pastato degių stogo konstrukcijų turėjo būti išlaikytas ne mažesnis kaip 380 mm atstumas, kuris turėjo būti užpildytas nedegia medžiaga, o iki stogo konstrukcijos ne mažesnis nei 14,5 cm atstumas. Yra užfiksuota, kad viena medinė konstrukcija kirto mūrinę dūmtraukio dalį ir ėjo tarp dviejų metalinių dūmtraukių. Atstumas buvo mažesnis negu 380 mm. Normatyviniame dokumente yra aiškiai parašyta, kad atstumai iki degių pastato konstrukcijų nuo dūmtraukio turi būti ne mažiau kaip 380 mm nuo vidinio dūmtraukio sienelės ir tas atstumas turi būti išmatuotas ne degioje medžiagoje, t.y. tai reiškia, kad gelžbetonis arba mūras turėjo apjuosti visus dūmtraukius 380 mm storio nedegia medžiaga- mūras ir betonas. Akmens vata gali būti naudojama, tačiau jos degumas turi būti nežemesnės nei A1 klasės ir tam tikras jos tankis turi būti, nes ne visa akmens vata atitinka priešgaisrinius reikalavimus. Oro tarpo ten neturėjo būti. Rekonstrukcijos projekte nebuvo nurodyti privalomai reikalaujami saugūs atstumai nuo kamino iki stogo degių konstrukcijų, todėl darbus atliekantys asmenys galėjo šių reikalavimų nežinoti.

Tai, kad dūmtraukiai buvo sujungti savisriegiais, o ne kniedėmis ir tai galėjo turėti įtakos sodžių gaisro metu „dūmtraukių vaikščiojimui“, nes sodžių gaisro metu dūmtraukis plečiasi, vidinė sienelė „vaikšto“ ir atsiranda plyšiai tarp sunertų dūmtraukio dalių, kas buvo po gaisro užfiksuota. Tarp dūmtraukio jungiamųjų dalių kur yra šiltinamoji medžiaga turi liestis viena su kita, kai dūmtraukis užsimauna vienas į kitą, ten neturėtų būti jokio plyšio. Po gaisro išardžius dūmtraukius buvo rasta, kad gan dideli tarpai ir šitie tarpai galėjo atsirasti būtent dėlto, kad dūmtraukis galėjo judėti dėl karščio poveikio. Savisriegis turi tokią savybę, kad jeigu pradeda judėti tai jis gali atsipalaiduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijose nurodo, kad turi būti sukniedyta, nes kniedės yra žymiai atsparesnės tirpimui. Kniedės yra gaminamos iš tam tikros markės nerūdijančio plieno.

Dėl pravalos durelių izoliacijos pažymėtina, kad palėpėje dūmtraukiuose įrengtų pravalos durelių buvo izoliuota tik durelių apvalioji dalis, bet pačios durelės, tas kvadračiukas su durelėmis, kurios atsidaro, izoliuotos nebuvo. Oro tarpas neatstoja izoliacinės medžiagos, kuri yra naudojama apsaugant visą dūmtraukį. Neizoliuota dalis galėjo perkaisti ir greičiausiai kaito visą laiką, ant pravalos durelių visada būna pavojingai pakilusi temperatūra. Tokios durelės, kurios buvo sumontuotos dūmtraukiuose palėpėje, pagal gamintojo instrukciją, įrengiamos dūmtraukio, kuris montuojamas tiesus ir tik dūmtraukio apatinėje dalyje, suodžiams ir pelenams išvalyti. Tačiau vienuolyne tokios pravalos durelės buvo įrengtos dūmtraukiuose palėpėje, kur pagal projektą jų neturėjo būti, be to, jos įrengtos be apšiltinimo, neizoliuotos. Galima manyti, kad įrengus dūmtraukius su palinkimais, buvo nuspręsta, kad bus labai sudėtinga dūmtraukį pravalyti, nes labai aukštas dūmtraukis, todėl padarė pravalos dureles ir palėpėje tam, kad galėtų dalį dūmtraukio iš viršaus pravalius, po to, nustumti dar žemyn, kad pravalyti jau apačioje, nes apačioje irgi buvo tokios pat durelės. Projektinėje dokumentacijoje palėpėje dūmtraukiuose pravalos durelių nėra, bet faktiškai jos buvo padarytos. Neizoliuotos pravalos durelės palėpėje neigiamai įtakojo dūmtraukio atsparumo ugniai vientisumą, kuris turėjo būti užtikrintas visame dūmtraukio ilgyje ir visame jo plotyje. Šitos neizoliuotos durelės žymiai sumažina atsparumą ugniai. Vienuolyne dabar pravalos durelės yra katilinėje, apatinėje dalyje ir viršuje palėpėje. Dabartiniuose normatyviniuose dokumentuose, kurie galioja nuo 2014m. balandžio 1 d. leidžiama įrengti pravalos dureles ir kitoje dūmtraukio dalyje, esmė, kad tokios durelės yra tinkamai izoliuotos.

        Gaisras kilo dėl užsiliepsnojusių šalia dūmtraukio esančių palėpėje degių medžiagų, kokios degios medžiagos galėjo būti nebuvo galimybės nustatyti, nes jos sudegė. Sprendžiant iš projektų ir iš išlikusių konstrukcijų, teigtina, kad tai galėjo būti medinė sija, nes ten buvo įrengtas stogo gegnynas, taigi ši sija galėjo laikyti gegnes. Tai, kad medinė sija egzistavo toje vietoje tarp metalinių dūmtraukių, nurodo šalutiniai dalykai, nes prie šitos sijos buvo priveržtas gaisrinio čiaupo vandentiekio vamzdis, yra išlikusi sriegė, kuri laikė tą vamzdį ir sriegė yra skirta medžiui. Tai yra užfiksuota nuotraukose, todėl daroma prielaida, kad sija buvo. Medinės sijos įmūrijimas į mūrinį kaminą tarp dviejų metalinių dūmtraukių, neatskiriant jokia izoliacine medžiaga nuo dūmtraukių, yra grubus pažeidimas. Sija buvo tarp abiejų dūmtraukių, tik šiek tiek žemiau nei pravalos durelės, todėl karštis nuo pravalos durelių galėjo būti gaisro priežastimi. Be to, ši medinė sija nebuvo apšiltinta iš visų pusių, tai yra neapšiltinta iš viršaus, tik užklota plėvele, kuri taip pat degi, toje vietoje kur buvo sija, po gaisro nebuvo rasta jokių akmens vatos liekanų, nors netoli dūmtraukio akmens vatos rasta, bet ne medines sijos buvimo vietoje. Priklausomai nuo to ar medinė sija buvo stogo ar perdengimo ar kokia kita konstrukcija, jai turėjo būti taikomi skirtingi gaisrinės saugos reikalavimai, tai turėjo būti apspręsta projekte. Ar tai buvo stogo ar perdengimo ar kita medinė konstrukcija, jos tarp dūmtraukių neturėjo būti. Taip pat degi medžiaga buvo ir šiaurinėje dūmtraukio pusėje, šalia dūmtraukio, įrengtas medinis praėjimo takelis. Pasakyti tiksliai, kuri konkrečiai medinė konstrukcija užsiliepsnojo nėra galimybės, išvadoje yra parašyta „degios medžiagos“.

Sumontuotose dūmtraukio palinkimuose – alkūnėse – galėjo kauptis suodžiai, nes toje vietoje kur yra palinkimas automatiškai mažėja skerspjūvis ir praeinančių šalinimo dūmų kiekis ir greitis. Palinkimas, alkūnė, pavojinga dar ir tuo, kad kai iš apačios pakyla degimo produktai - dūmai, jie kaip tik ir atsimuša į sulenktą dalį, kol randa krypti išeiti, tose kampuose kaupiasi sodžiai ir yra gaisro pavojus. Taisyklėse yra aiškiai parašyta, kad dūmtraukiai projektuojami dažniausiai tiesūs, be pakopų ir išlinkimų, bet jei taip įrengti dūmtraukio neįmanoma, galima įrengti su palinkimu, bet prieš statant turi būti viskas apskaičiuota ir suprojektuota ir numatyta iš anksto, nes krenta slėgis, atsiranda sodžių kaupimosi kišenės. Jeigu alkūnės būtų suprojektuotos iš karto, tai projekte turėjo būti numatyti visi saugūs atstumai, turėjo būti aprašyta tai, kaip turi būti įrengti ir ko negali būti ir t.t. Suprojektavimas negarantuoja, kad tokiame dūmtraukyje nekils sodžių gaisras, tačiau projektuojant alkūnes turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad alkūnėse gali kauptis sodžiai, todėl projektuojant jas būtina buvo skaičiuoti slėgį, kiek dūmų gali išeiti, įvertinti dūmtraukio skersmenį ir kt.

Dūmtraukio įrengimas ne sienoje, kaip numatyta projekte, ir su palinkimais „alkūnėmis“ laikytinas esminiu pakeitimu dėl to, kai reikia užtikrinti viso įrenginio- dūmtraukio ir pačios sienos prie kurios įrengtas dūmtraukis atsparumą ugniai. Gaisrinės saugos esminis reikalavimas yra statinio ir jo konstrukcijų atsparumas ugniai. Gaisrinės saugos esminių reikalavimų užtikrinimas yra projektuotojų ir statytojų pareiga. Dūmtraukių įrengimas su palinkimais alkūnėmis ir ne sienoje yra susijęs su esminiais saugos reikalavimais, todėl projekto pakeitimas arba įrašymas į statybos žurnalą buvo būtinas, neturėjo būti tik žodžiu apspręstas, sprendinius daryti projekto pakeitimus turėjo priimti komisija susidedanti iš projekto vadovo, techninio prižiūrėtojo ir statytojų, kurie turėjo pagrįsti pakeitimų būtinumą.

Dėl pateiktos teismui Kauno technologijos universiteto specialisto išvados, paaiškino, tokios mokslinės programos, kompiuterinės simuliacijos, kuomet suvedus atitinkamus duomenis programa duoda atsakymą ar tam tikromis sąlygomis galimas ar negalimas medienos savaiminis užsiliepsnojimas egzistuoja, programų turima ir Lietuvoje, tame tarpe ir tyrimo institutas turi tokią programą „Pyrosim“, ji yra specialiai sukurta projektuoti gaisrinės saugos dalį, bet šitos programos tiesiogiai taikyti gaisrų simuliacijai negalima, nes nei viena modeliavimo programa negali įvertinti visų sąlygų, kurios buvo gaisro metu.  Programa negali įvertinti kokios buvo sąlygos gaisro metu, kaip jos keitėsi laike ir kaip keitėsi medžiagų savybės gaisro metu. Projektavimui šitos programos yra tinkamos ir naudojamos, institutas naudoja šitas programas, kai atlieka projektų gaisrinės saugos dalies ekspertizes, bet simuliuoti jau įvykusių gaisrų negalima. Programa gali būti naudojama tik patikslinti, pažiūrėti ar bus saugu vienaip ar kitaip suprojektavus daiktą, naudoti programą gaisro ištyrimui negalima. Galima bandyti simuliuoti gaisrus, tai yra bandyti nustatyti medienos savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą, bet išlieka viena sąlyga, kad išbandoma ta mediena, kuri buvo pateikta bandymui, bet ne ta, kuri buvo gaisre. Todėl gaisrų tyrimo centas tos programos gaisrų tyrime nenaudoja, nors ją turi. Atkreiptinas dėmesys, kad susipažinus su brėžiniu, kuris buvo pateiktas mokslininkams atliekantiems kompiuterinę simuliaciją tikslu nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) vienuolyne galimas buvo medinių konstrukcijų savaiminis užsidegimas, buvo pateiktas metalinių dūmtraukių įrengimo apmūrytoje dalyje brėžinys, bet nebuvo pateikti duomenys, kad dūmtraukiai yra su alkūnėmis, kurios neapmūrytos ir kad yra įrengtos parvalos durelės, o dėl to gali keistis kai kurios medžiagų savybės.

R. D., valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, paaiškino, kad atliko tyrimą ir pateikė išvadą ar įrengiant dūmtraukį (duomenys neskelbtini) vienuolyne sudarant projektinę dokumentaciją buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų.

Nustatyta, kad kai statybos eigoje buvo pakeistas dūmtraukio sprendimas dėl jo konfigūracijos, projekto sprendinys projekte nebuvo pakoreguotas, atžyma statybos žurnale nepadaryta, nors pakeitimai turėjo atsispindėti darbo ir techniniame projektuose. Pagal reglamentą visi pakeitimai turi būti „užnešti“ į techninį projektą, tik nėra nustatyta per kiek laiko tai turi būti padaryta. Dabartiniame dokumentų reglamente numatyta, kad iki statybos užbaigimo procedūrų turi visi pakeitimai būti techniniame projekte atžymėti. Tuo metu nebuvo nuostatos per kiek laiko pakeitimai turi būti atžymėti, tik buvo nurodyta, kad visi pakeitimai yra atliekami išreiškus naują laidą. Surašant statybos užbaigimo aktą ir priduodant statinį turėjo atsispindėti pakeitimai projektinėje dokumentacijoje. Tuo metu galiojusiame statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas“ 46 punkte buvo nustatyta, kad visais kitais atvejais, nenurodytais reglamento 45 punkte, atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas. Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Statybos techninio reglamento 46,47 punkte buvo nustatyta, kad kai atlikti darbo projekto keitimai, papildymai ir taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, taip pat ir techninių specifikacijų, techninis projektas turi būti keičiamas. STR 48 punkte buvo nustatyta, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiančiam šiam dokumentui naują laidą. Jeigu projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. STR 49 punkte buvo nustatyta, kad projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašo, tuo patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų ir normatyvinių saugos, statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Praktikoje būna, kad tie pakeitimų sprendiniai aptariami žodžiu, kartais būna statybos žurnale pažymima, projektuotojas nubraižo schemą, priklauso kaip projektuotojai ir statytojai sutaria išspręsti problemą, bet galutiniame variante iki pritarimo turėtų būti visi pakeitimai užnešti į projektą ir tai turėtų atsispindėti projektinėje dokumentacijoje. Statybos vadovas arba techninis prižiūrėtojas, jeigu nustato, kad kažkokie projekto sprendiniai neatitinka realybės ir jų neįmanoma įgyvendinti, turi kreiptis į projektuotoją dėl sprendinių pakeitimo. Kokia forma kreiptis teisės aktai nenustato, tai gali būti susirinkimų protokolai, įrašai statybos darbų žurnale.

Rangovas montuoja gaminį vadovaudamasis darbo projektu, gaminio brėžinio gali ir nebūti jeigu gaminys yra standartizuotas. Darbo projektas yra detalesnis už brėžinį. Techninis projektas ir darbo projektas detalizuoja kaip įgyvendinti techninio projekto sprendinius. Jeigu yra poreikis montuoti kažkaip kitaip negu numatyta projekte, kaip šiuo atveju, kad reikia panaudoti alkūnes, turėtų būti suderinta su projekto priežiūros vadovu. Tokiu atveju, dažniausiai būna nubraižomas brėžinys statybos darbų žurnale, nubraižomas mazgas. Kaip tą dalyką išspręsti, pasirašo projekto priežiūros vadovas, tikrina ir techninis prižiūrėtojas, kad šitaip galima daryti. Jeigu nėra tokio brėžinio ir tokio suderinimo, tada viskas lieka rangovo atsakomybėje. Jis prisiima atsakomybę už savo supratimu išspręstą problemą, ir, jeigu dar pasirašo statybos techninis prižiūrėtojas, tai reiškia, kad ir techninis prižiūrėtojas prisiėmė atsakomybę, kad sprendiniai atitinka visus normatyvinius dokumentus, kad tinkamai įrengta.

2012 m. sausio 27 d. surašytame akte dėl kilusio gaisro užfiksuota, kad gaisras VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas 2012 m. sausio 26 d. 04 val. 04 min., gaisras lokalizuotas 2012 m. sausio 26 d. 10 val. 48 min, o užgesintas 2012 m. sausio 26 d. 12 val. 09 min., gaisro padariniai: nudegė (duomenys neskelbtini) piligrimų centro pastato stogas, išdegė perdanga virš muziejaus, išdegė muziejaus vidus, muziejuje buvę eksponatai, apdegė bažnyčios medinės stogo konstrukcijos (2 tomas, b. l. 46-47);

2012 m. sausio 26 d. įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad pirmas apžiūros objektas yra raudonų plytų, dviejų aukštų, „U“ formos, galais sujungtas su (duomenys neskelbtini) bažnyčios pietine dalimi (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas. Tarp bažnyčios ir vienuolyno pastato yra vidinis kiemelis. Ties vienuolyno pastatu, ant žemės matyti nukritusios vario spalvos lietaus nutekėjimo sistemos dalys, apdegusios medienos nuolaužos, stogo čerpių dalys. Vienuolyno stogas sudegęs. Stogo pietvakarinėje dalyje antrame aukšte matyti apdegę langai, patalpos, kurioje buvo įrengtas muziejus. Pastato pietinėje pusėje yra trejos durys į vienuolyno patalpas. Dešinėje pusėje esančios durys veda į rūsyje įrengtą katilinę. Šioje patalpoje yra katilai, įvairios metalinės talpos, kita katilinės įranga. Iš šios patalpos į rūsį išvesti du apskardinti dūmtraukiai. Kitas pastato pietinėje pusėje esantis įėjimas veda koridorių, kurio kairėje pusėje yra įrengta patalpa. Šioje patalpoje, puslankiu sudėtos kėdės, pasieniais suolai, lentynose su knygomis ir bukletais. Dešiniame kampe stovi krosnis be pakuros. Šalia krosnies yra įėjimas į kitą patalpą, kurios lubose viduryje yra gartraukis, o ant grindų ties juo matyti stiklo duženos ir suodžiai. Šios patalpos priekinėje dalyje yra įėjimas į rūsį ir į kitą patalpą. Dešinėje pusėje yra išėjimas į koridorių, kuriuo galima patekti į bažnyčią ar kitas vienuolyno pirmojo aukšto patalpas. Įėjimo į pastatą dešinėje pusėje yra laiptai į antrąjį pastato aukštą. Ties laiptais yra patalpa, kurios durys užrakinamos, laužimo pėdsakų ant jų nematyti. Šioje patalpoje yra įvairūs baldai, daiktai, o prie sienos pritvirtinta priešgaisrinės signalizacijos pultas ir apsaugos kamera, vaizdo fiksavimo įrenginys. Šie įrenginiai neapžiūrėti, nes elektra patalpoje išjungta. Laiptais patenkama į antrąjį pastato aukštą, kuriame yra koridorius, o iš jo - įėjimai į patalpas. Koridoriuje ir patalpose matyti nuo sienų ir lubų nubėgęs vanduo. Kairėje koridoriaus pusėje matyti įėjimo į muziejaus patalpą anga, kurioje likusi durų apdegę likučiai, matyti muziejaus patalpos viduje. Muziejaus patalpoje ant grindų yra apdegusios medinės konstrukcijos, nubyrėję tinkai, izoliacinė vata, čerpių dalys, apdegę daiktai. Ties įėjimu yra sutraukiamos metalinės kopėčios. Nuo patalpos sienų daugumoje vietų nubyrėjęs tinkas. Patalpos langai plastikiniai, apdegę iš vidinės pusės, langų pakraščiai aprūkę, po langais yra apdegę skardiniai radiatoriai. Ties įėjimu dešinėje pusėje sienoje yra elektros instaliacijos laidai, kurių izoliacija nudegusi, vedantys į pastogę. Patalpos viršuje yra likusios medinės perdengimo sijos, kurios labiau apdegusios iš viršutinės dalies; nuo jų sijų paimta apanglėjusias medienos mėginių. Ant 3-ios nuo įėjimo sijos yra pakibę laidai su nudegusia izoliacija, kurie paimti. Patalpos kairėje pusėje yra likęs sienos karkasas ir apatinė sienos dalis. Už jos yra du stačiakampiai ir du apvalūs ortakiai, kurie nuvesti į pastogę. Keliose vietose atkasus grindis užfiksuota, kad grindys apdegusios, tačiau nesudegusios. Per muziejaus patalpą užlipus į vienuolyno pastogę užfiksuota, kad visas vienuolyno stogas yra sudegęs, pastato medinės konstrukcijos labiausiai sudegusios pastato pietinėje dalyje ir pietrytiniame kampe, o vakarinėje ir rytinėje dalyje yra likusios apdegusių medinių sijų liekanos. Nuo pastato vakarinės pusės 12 sijų žiūrint nuo bažnyčios varpinės pusės paimta apanglėjusios medienos mėginių. Iš pastato medinių konstrukcijų vakarinėje, pietinėje ir rytinėje dalyse paimti didesni apanglėjusios medienos mėginiai. Pastato perdanga užgriuvusi tik ties muziejaus patalpa. Pastato pietinėje pusėje tarp dviejų dūmtraukių yra oro vėdinimo – šildymo įrenginys. Šis įrenginys sudarytas iš skardinių konstrukcijų, ortakių, siurblių ir kitų įrenginių. Šio įrengimo rytinėje dalyje ant skardinės konstrukcijos yra lovelis su laidais, kurie yra išsilydę, o jų izoliacija sudegusi; dalis laidų su loveliu paimti. Už poros metrų nuo šios vietos į šiaurę ant nuolaužų yra dvi elektros skydinės, kurių vidus yra išdegęs, matyti laidų likučiai. Nuo skydinės paimti laidų pavyzdžiai. Už oro vėdinimo – šildymo įrengimo yra molinių plytų dūmtraukis, į kurį iš pietinės pusės įvesti du skardiniai dūmtraukiai ir per vidines sienas - skardinis ortakis. Aplink kaminą apkasus nuolaužas aprūkimų ir apdegimų apatinėje dalyje nerasta. Kaminas nėra iš išorės aprūkęs. Ant viso vienuolyno stogo matyti likę skardiniai ortakiai. Ties dviem kaminais rytinėje ir vakarinėje pusėje yra dvi priešgaisrinės spintos. Daugiau reikšmingų pėdsakų neužfiksuota. Antrasis apžiūros objektas  yra (duomenys neskelbtini) bažnyčia, kurios stogą apžiūrint išoriškai užfiksuota, kad stogo šiauriniame kampe ir pietinėje pusėje yra atplėšta skardinė stogo danga ir po ja yra apdegusios medinės stogo konstrukcijos. Pastato pietinė pusėje pastato dalis aprūkusi, ten ji jungiasi su vienuolyno stogu. Bažnyčios viduje ant grindų yra vandens, suodžių ir medienos apdegusios nuolaužų likučių. Pastato sienos ir lubos aplietos vandeniu. Dalis paveikslų nukabinami, kad nebūtų sulieti vandeniu. Bažnyčios vargonai apdegti plėvele, virš jų yra vandeniu aplietos lubos. Patalpoje esančioje už pagrindinio altoriaus lubos ir sienos aplietos vandeniu.

         Apžiūros metu buvo užkurti katilinėje esantys kieto kuro katilai. Užfiksuota, kad pro dūmtraukį, esanti į vakarus, buvo matyti į kamino viršuje įrengtą skardinį stogelį atsimušiančias ir ant pastato perdangos krintančias bei į orą kylančias tamsoje gerai matomas žiežirbas. Apžiūrint kamino išvalos dureles, jautėsi nuo jų sklindantis karštis. Apžiūrėjus dureles nustatyta, kad iš vidaus jos yra be jokios izoliacinės medžiagos ir rankenėlių. Atlikus apžiūrą paimta laidai nuo muziejaus medinės sijos, lovelis su laidais nuo oro vėdinimo – šildymo įrenginio, nuo medinių sijų, 40 apanglėjusios medienos mėginių nuo stogo medinių konstrukcijų ( 2 tomas, b. l. 48-54);

              2012 m. sausio 27 d. papildomame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad tęsiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastato apžiūrą apžiūrėtas ant pastato antrojo aukšto perdangos pietinėje pusėje esantis oro vėdinimo – šildymo įrenginys ir kaminas, į kurį įvesti apskardinti dūmtraukiai. Oro vėdinimo – šildymo įrenginys sudarytas iš skardinių ir metalinių konstrukcijų, ortakių kitų dalių. Šis įrenginys pajungtas į elektros įtampą, kurios laidai yra apdegę. Ties oro vėdinimo – šildymo įrengimo vakarine dalimi yra plytinis dūmtraukis, kurio pietinėje dalyje matyti apvali erdvė, ortakiai pajungti. Kitas dūmtraukis, kuris yra ties rytine šio įrenginio dalimi yra iš molinių plytų. Į jį yra pajungti du 30 cm. skersmens skardiniai dūmtraukiai su suodžių valymo durelėmis, kurios yra uždarytos. Tarp šių dūmtraukių per vidurį yra skardinis 20 cm. skersmens ortakis, kuris įvestas į pietinį dūmtraukį. Apatinėje pietinėje dūmtraukio dalyje yra izoliacinės vatos dalys, paimtas šios vatos pavyzdys. Kamino dūmtraukio tinkas daugumoje vietų nubyrėjęs. Atlikus apžiūrą paimta izoliacinė vata nuo dūmtraukio apatinės dalies ( 2 tomas, b. l. 55-59).

2012 m. vasario 1 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota daiktų - kultūros paveldo objektų, apžiūra: relikvijorius (geltonos spalvos metalo dėžutė, kuri deformuota, apanglėjusi); monstrancija (geltonos metalo spalvos, padas - apanglėjęs, glorija yra gelsvos spalvos metalo, apanglėjusi ir deformuota); atskiros, neidentifikuotos detalės (du ovalo formos rutuliai, gelsvos spalvos metalo, apanglėję; taip pat ovalios formos, deformuoti metaliniai metalo lydiniai, 3 vienetai ir kiti išsilydžiusio metalo, nenustatytos formos 2 deformuotos formos strypai, vienas iš jų ovaliai sulinkęs); Šeduvos šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios relikvijorius (pado dalis yra gelsvos spalvos metalo, prie pado yra prisilydęs metalo lydinys); Šiaulėnų šv. Onos bažnyčios relikvijorius (gelsvos spalvos metalo, apanglėjusi dalis. Glorijos centre yra relikvijų talpykla su įstiklintu langeliu, viršuje stiklas įskilęs); taurė (deformuota viršutinė dalis yra gelsvos spalvos, apanglijusi); padas (gali būti Šeduvos bažnyčios relikvijoriaus. Padas deformuotas, susideda iš trijų paaukštinimų, viršuje yra nulinkęs, deformuotas strypas); gelsvos ir baltos spalvos metalo lydinys (yra susilydęs iš kelių dirbinių. Kairėje lydinio pusėje yra prisilydžiusi kojelės dalis. Dešinėje pusėje prie lydinio yra prisilydžiusi kojelė, yra angelo skulptūrėlė, virš kurios yra plačiagalis kryžius); Kelmės bažnyčios monstrancijos dalys (pagrindas (vadinamas glorija ) ovalios formos, centre yra langelis su stikliuku, kuris sudužęs Apžiūrėtos detalė su pritvirtintu strypu ir detalė – metalinės plokštelės pusė); Klovainių šv. Trejybės bažnyčios monstrancijos dalys (padas gelsvo metalo spalvos, apanglėjęs, kryžius su Jėzaus figūrėle); metalinė dirbinio detalė; Linkuvos bažnyčios petena (gelsvo metalo spalvos, deformuota); angelo skulptūrėlė su sparnais; viena išsilydžiusi detalė ir 15 vienetų smulkių neidentifikuotų detalių (neaiškios formos, išsilydžiusios); pado dalis ir iš pado einantis strypas (galimai Šiaulėnų  šv. Onos bažnyčios monstrancijos dalis, ji yra tamsios spalvos metalo, deformuota, iš pado einantis strypas nulinkęs); metalinė dalis (kurios apačioje yra kryžiaus ovaliais kraštais šaka); kryžiaus dalys( du vienetai, ovaliais kraštais, trys strypai, tarp kurių yra kiauraraštis, 9 vienetai smulkių metalinių dalių, kurios nėra identifikuotos); gelsvo metalo spalvos taurės (galimai Užvenčio bažnyčios) dalis su užrašu „momento pro anima”; Šiaulių katedros monstrancijos dalis glorija (centre yra stiklinis suskilęs langelis, metalinis apvadas išsilydęs, ant glorijos yra suskilusio stiklo); gelsvos spalvos metalo mergelės Marijos skulptūrėlė, kojelės dalis, metalo plokštelė, metalo lydinys su ovalios formos įdubimu ir užrašu "1803 JLK 27 Do OliVza S Sane Aniolon stvoz gni wda Qavic", prie stypo pritvirtinta metalinė detalė, varpo formos metalinė detalė, 13 smulkių neidentifikuotų detalių, stiklo gabaliukų ir 3 vienetai detaliu su reljefe esančiais rutuliuku fragmentais ir lenktos formos brūkšneliais, juodos spalvos detalė, Šiaulių monstrancijos dalys, kurios kojelė deformuota, Marijos skulptūrėlė, neidentifikuotas metalo lydinys, Šeduvos bažnyčios komuninės dalys (prie pado yra įsilydžiusi kojelė), neidentifikuoti, išsilydę, neaiškios formos metalo lydiniai, kartoninė dėžutė, kurioje yra pelenai, nuodėguliai ir smulkios dalys; pado dalis su kojele (galimai priklausanti Užvenčio bažnyčiai), kojelė, metalo plokštelė su ornamentiniu reljefu, metalinė išsilydžiusi plokštelė, prisilydžiusi prie kito metalo, 5 stiklo gabalėliai, 3 išsilydžiusio metalo detalės, galimai taurės viršutinė dalis – metalinė, deformuota, tamsios spalvos, suspausta, Klovainių bažnyčios taurės dalis, gelsvo metalo spalvos patena, šviesios spalvos metalo taurės dalis, metalinė konstrukcija, dekoruota ornamentų fragmentais, 6 vienetai neidentifikuotų smulkių dalių ir 2 stiklo gabalėliai. Apžiūrėta kartoninė dėžė, kurioje yra sudegusio popieriaus pelenai, ant kurių matosi teksto fragmentai. Apžiūrėti Mišiolai (yra apanglėjusios popierinės medžiagos stačiakampio formos knygos, lapai apangliję ), 3 vienetai brevijorių, kurie apangliję, lapai apangliję ir apdegę; lotyniškas kryžius, rudos spalvos, metalinis (2 tomas, b. l. 99-108).

2012 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad tęsiant įvykio vietos apžiūrą apžiūrėta (duomenys neskelbtini) vienuolyno rūsyje esanti katilinė. Patekimas į katilinę yra iš pietinės pastato pusės, į jos patalpas yra laiptai. Kairėje katilinės patalpos pusėje ant sienos yra pakabinta katilinės eksploatacijos instrukcija ir katilinės schema. Kampe stovi priešgaisrinis hidrantas, kurio viduje yra žarna. Dešiniau nuo šio hidranto yra katilų valdymo automatizacijos skydas „UAS – h“, kurio išorinėje dalyje matyti programavimo įrenginys. Šalia skydo yra užrakinta elektros instaliacijos spinta. Į dešinę nuo šios vietos palei sieną yra išsidėstyti siurbliai ir matavimo prietaisai. Link patalpos lubų matyti vedantys du vamzdžiai: „Į GRINDINIO ŠILDYMO SISTEMA“ ir kitas „IŠ GRINDINIO ŠILDYMO SISTEMOS“. Toliau matyti du vamzdžiai „Į RADIATORINIO ŠILDYMO SISTEMA“ ir „IŠ RADIATORINIO ŠILDYMO SISTEMOS“. Toliau dešinėje pusėje yra dvi akumuliacinės talpos 800 l. talpos, Nr. 1 ir Nr. 2. Nuo šių talpų į dešinę stovi du kieto kuro katilai „ATMOS DC JOS“ pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2. Apžiūros metu abu katilai buvo kūrenami. Iš katilų išvesti 18 cm. skersmens dūmtraukiai, kurie suvesti į vieną horizontalų palei sieną esantį 20 cm. skersmens dūmtraukį, kuris baigiasi 90? kampo dalimi, vedančia į viršų. Iki lubų dūmtraukis yra su apsauginiu metaliniu tinkleliu. Po to ties lubomis dūmtraukis įeina į vientisą metalinį 30 cm. skersmens vamzdį, ant kurio yra lipdukas su užrašu „VILPRA ALKONĖ NPZN d 200/300 30? Nr. 2112202020030 2010-03-09“. Vamzdis, į kurį įeina dūmtraukis, yra iš apatinės dalies uždengtas kraštuose skarda. Dūmtraukio apatinėje dalyje yra skardinė aklė, kurios apatinėje dalyje yra 3 cm. ilgio 3 cm. skersmens vamzdis; vamzdelis yra su sriegiu. Apžiūros metu užfiksuotos pro jį krentančios žiežirbos, ties dūmtraukiu ant grindų rasta įvairių smulkių degimo produktų. Katilinėje esančio dūmtraukio metalas yra pakeitęs spalvą. Ant grindų yra du plėtimosi indai su davikliais. Nuo dūmtraukio už 40 cm. į lubas yra įvestas kitas dūmtraukis / atstumas tarp dūmtraukių matuotas nuo išorinės dalies - apsaugų /. Nuo katilo Nr. 2 už 200 cm. į dešinę yra katilas Nr. 3 “LING 75 75 Kw”, kuris apžiūros metu nekūrentas. Ant katilo aprūkimo pėdsakų nerasta. Katilo dešinėje pusėje yra metalinė talpykla, kurios viduje yra granuliuoto kieto kuro. Iš katilo yra išeinantis 20 cm. skersmens dūmtraukis, kuris veda iki dūmtraukio, įvesto į lubas. Ant dūmtraukio uždėtos metalinės grotelės. Ant dūmtraukio metalo spalvos pakitimų neužfiksuota. Ant dūmtraukio yra užklijuotas lipdukas su užrašais „IDEKLAS NP d 200 Nr. 1111001020000 2009.07.30“ Kairėje yra vandens nugeležinimo įrenginys. Prie lubų yra pritvirtinti 4 šviestuvai ir du priešgaisriniai davikliai. Lubose tarp katilų Nr. 2 ir Nr. 3 yra ventiliacinės sistemos vamzdžiai. Katilinės gale yra įėjimas į patalpą, kurioje laikomos sudėtos prie sienų malkos. Malkos yra spygliuočių ir lapuočių; dalis malkų paveikta puviniu, dalis padengta ledu ir sniegu. Patalpoje matyti sudėti medinių plokščių ir lentų dalys. Apžiūrint medieną jaučiama drėgmė. Patalpos gale matyti anga su atidarytu langu, ties kuriuo yra medinis lovys, skirtas iš lauko į patalpą sumesti malkas. Patalpoje aprūkimo ar apdegimo pėdsakų neužfiksuota. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą apžiūrėta pirmame aukšte koridoriuje sienoje įjungta elektros skydinė, kuri yra pagrindinė šio pastato. Vidinėje skydinės dalyje yra elektros automatiniai jungikliai. Skydinės viduje yra lentelė „ARMETA ESS-4 6-6-12 vardinė įtampa 400 v, vardinė srovė 100 A pagaminta 2009-11 mėn.” Skydinė neaprūkusi. Pastato pirmajame aukšte tualeto patalpoje sienoje yra iškilimas einantis iki lubų, matyti iškilimo atsikišimas. Toliau apžiūrint įvykio vietą laiptais užlipus į antrąjį pastato aukštą, ten trečios nuo laiptų patalpos kampe ir ketvirtos patalpos kampe yra kampinė konstrukcija, po kurią yra dūmtraukiai , einantys iš katilinės į pastogę. Po to apžiūrimas antrajame pastato aukšte esantis tualetas, jo lubose yra virš durų esantis ventiliacijos oro ištraukimo kanalas, o arčiau lango - oro padavimo kanalas. Kitas apžiūros objektas - dūmtraukis, yra iš molinių plytų, jo matmenys 0.75 m x 1.53 m. iki 2.1 m., po to kamino matmenys 0.75 m. x 1.2 m. Į kaminą įeina du dūmtraukiai. Ryčiau esančio dūmtraukio apimtis 96 cm, dūmtraukyje yra kvadrato formos pravalos durelės. Išvalos anga 20x20 cm. Dūmtraukio vidinis matmuo 20 cm. Vidinėje dalyje dūmtraukis mažai aprūkęs. Į vakarus esančio dūmtraukio matmenys: apimtis 96 cm., išvalos anga 20x20 cm. Dūmtraukio vidinė anga - 20 cm., jis veikiantis, pro dureles veržiasi dūmai su garais. Dūmtraukio viršuje nebėra stogelio, kuris buvo pirminės apžiūros metu. Ties šiuo dūmtraukiu yra iš apatinės dalies ateinantys du laidai, kurių izoliacija nudegusi; laidas veda į rytus. Prie laido yra prisvilusi plėvelė, medienos dalys,. Laidas pažymėtas Nr. 1. Kamino apatinėje dalyje matyti priekinėje ir šiaurinėje pusėje angos, kurių aukštis 36 cm., plotis 26 cm. Į vakarus nuo kamino yra ventiliacinis kaminas (oro vėdinimo – šildymo) įrenginio rytinė siena, kuri sudaryta iš profiliuoto karkaso ir gipso kartonų plokščių, aukštis 3 m. Į šiaurę nuo ventiliacinės kameros yra 95x205 cm. dydžio metalinės durys. Labiau apdegusi apatinė durų dalis. Ties pastato vieta, kur buvo muziejus, pastogėje ties perdanga yra paimti laidų fragmentai Nr. 2 ir Nr. 3. Apžiūrima teritorija aplink dūmtraukį, į kurį įvesti metaliniai dūmtraukiai, šiaurinėje pusėje perdangos rasti medinių konstrukcijų apdegę fragmentai. Nuo kamino į rytų pusę už 80cm. yra medinės konstrukcijos dalis. Žiūrint iš rytų į vakarus yra keturios medinės konstrukcijos dalys. Matuojant tarp jų atstumai į vakarus yra 1.4 m., 1.2 m., 2.8 m. Ties kamino apatinėje dalyje esančia ertme, kamino pietinėje ir šiaurinėje pusėse yra medinių konstrukcijų likučiai. Ventiliacinės kameros apžiūros metu nustatyta, kad šios sistemos ortakiai nėra aprūkę. Šios kameros dalis durų užšalę ir neatsidaro. Ventiliacijos kameros vakarinėje dalyje apačioje yra elektros variklis aprūkęs, izoliacija aptirpusi, tačiau neišdegusi. Ventiliacijos kameros rytinėje pusėje yra ortakis, kurio viduje uždarytas ugnies vožtuvas. Iš muziejaus patalpos išeinančios ventiliacijos angos ugnies vožtuvas uždarytas (2 tomas, b. l. 60-68).

2012 m. vasario 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole (fotolentelėse) užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblis - rausvos spalvos plytų pastatas. Aplink langus yra gelsvai baltos spalvos apvadai. Iš pietų pusės yra metalinės kopėčios, kuriomis užlipama ant vienuolyno stogo. Užlipus ant stogo už 13 m. atstumu iš vakarų pusės rasta apdegusios vatos likučiai ir folija, nuo kurios paimtas mėginys Nr. 1. Iš vakarų pusės 24 m. atstumu paimtas analogiškas mėginys Nr. 2. Ant žemės iš vakarų pusės 12 m. atstumu yra sudėti apdegę vėdinimo įrenginiai (2 tomas, b. l. 69-77).

2012 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpės ties muziejaus patalpa apžiūra. Nuo muziejaus patalpos pietinės sienos už 1.1 m. pastogėje yra medinė sija, kurios viršutinė dalis labai apdegusi; sija eina lygiagrečiai muziejaus patalpos rytinei sienai. Į rytų pusę už 2.8 m. yra medinės sijos apdegusi dalis, iš kurios paimtas apdegusios medienos mėginys Nr. 1. Po to iš medinės sijos, esančios lygiagrečiai muziejaus patalpos rytinei sienai, šoninės rytinės pusės paimtas apanglėjusios medienos mėginys Nr. 2. Iš tos pačios sijos rytinio šono paimtas apanglėjusios medienos mėginys Nr. 3. Ties vienuolyno pastato vidinės pusės šiaurės vakariniu kampu yra apanglėjusios medinės sijos dalis. Nuo jos paimti apanglėjusios medienos mėginys iš viršutinės dalies Nr. 4, iš pietinės Nr. 5, ir iš šiaurinės Nr. 6. Iš medinės sijos, esančios pietinėje pastato palėpėje, pietinėje pusėje 1.5 m. atstumu nuo kitos medinės sijos, paimtas apanglėjusios medienos mėginys Nr. 7. Šios sijos rytinė dalis beveik nesudegusi, labai apdegusi vakarinė ir šiaurinė dalys. Toliau apžiūrėta metalinio dūmtraukio, kuris įvestas į plytinį dūmtraukį, aukščiau durelių esanti dalis. Atsukus dūmtraukio viršutinę skardą, po ja esanti izoliacinė vata rasta trapi, vietomis susilydžiusi, o vidinis dūmtraukio vamzdis dėl temperatūros pakeitęs spalvą. Apžiūrint į rytus esantį metalinį dūmtraukį užfiksuota, kad po skarda esanti izoliacinė vata apsilydžiusi iš išorės, o vidinis vamzdis spalva nuo karščio nepakitęs. Po to apžiūrėti ties vienuolyno pastatu padėti nuo stogo nukelti oro vėdinimo – šildymo ventiliaciniai įrenginiai. Vienas jų yra “RIRS 2000", kurio šone yra durelės, viršutinėje dalyje yra elektros variklis mėlynos spalvos kampais, kuris beveik neapdegęs, tik apsilydę laidai. Apačioje dar vienas elektros variklis kuris aprūkęs, tačiau nesudegęs, iš išorės plastikinės dalys apsilydžiusios, durelių guminė dalis neištirpusi. Viršutinėje dalyje yra lovelis su elektros instaliacijos laidais. Dalyje virš variklių laidų yra išdegęs. Likusioje dalyje laidų izoliacija apsilydžiusi. Atidarius dangčius nustatyta, kad vidinė įrengimo dalis matavimo šilumokaičio sekcijos vidus gaisro metu nenukentėjo. Oro maišymo sekcijoje ant sienelių rasti suodžiai. Apatinėje dalyje yra ortakių medžiaginė jungtis, kuri gaisro metu nenukentėjo. Po to apžiūrimas įrenginys “RIRS 3000”, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse yra varikliai, jų elektros laidų pajungimo izoliacija sudegusi. Variklio ir ventiliatoriais pajungimo dirželiai sudegę, liekanos yra ties varikliais. Apatinis variklis ir ventiliatorius iš išorės apdegę, o viršutinis elektros variklis ir ventiliatorius aprūkę. Prie viršutinio elektros variklio esantis radiatorius yra aprūkęs, bet aliumininės grotelės neaprūkusios. Pamaišymo sekcija neapdegusi ir neaprūkusi. Radiatorius ir korpusas neapdegęs ir neaprūkęs. Rotacinis rekuperatorius viršutinėje dalyje aprūkęs. Kitoje rekuperatroriaus pusėje esantis variklis susilydęs, šiaurinėje pusėje plastikinės ir guminės dalys sudegusios, durelės aprūkusios ir vietomis apdegusios iš išorės. Viršutinėje įrengimo dalyje yra metalinis lovelis, kuris apdegęs ir deformuotas. Apatiniame variklyje laidai dėžutėje apsilydę, o iš variklio išeinantys aprūkę (2 tomas, b. l. 77-81).

2012 m. vasario 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) vienuolyne esanti muziejaus patalpa, esanti pastato antrame aukšte: įėjimo anga į patalpą yra uždengta plėvele ir kilimu, bei užkalta medinėmis lentelėmis, užantspauduota spaudu, kuris nepažeistas. Patalpoje ant grindų yra apdegę daiktai ir statybinių medžiagų liekanos. Nieko nepaimta (2 tomas, b. l. 82-86).

Pagal Kultūros departamento direktoriaus 2012-03-01 įsakymu patvirtintą kultūros ir meno vertybių liekanų (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpoje Nr. 204 paieškos metodiką ir darbų vykdymo protokolą buvo atliktos detalios daiktų apžiūros nurodomoje muziejaus patalpoje, apžiūrų protokolai yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-471/2015:

  -2013-03-13 apžiūros protokole užfiksuota, jog radinys Nr. 1 yra balto metalo, ornamentuotas, dalinio apskritimo formos, apdegusi ir apsilydžiusi, galimai taurės pėdos dalis / g. b. Telšių vyskupijos Eigirdžių parapijos /, prie šios dalies prilipę variniai laidai. Radinys Nr. 2 yra metalinis baltos spalvos ornamentuotas daiktas / galimai Šiaulėnų parapijai priklausiusios kryžiaus formos monstrancijos dalis (2 -2012-03-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vienuolyno ekspozicijos patalpos Nr. 204 apžiūra, iš ekspozicijos kvadrato Nr. F2 paimta radinys Nr. 1 (galimai bažnytinė relikvija) ir iš kvadrato Nr. D 1 paimtas radinys Nr.2;

-2012-03-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma patalpos Nr. 204 apžiūra, iš ekspozicijos kvadratų Nr. B1 ir A2 paimti susilydžiusio metalo fragmentai (1 tomas, b. l. 90-92);

- 2012-03-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma patalpos 204 apžiūra, iš ekspozicijos kvadratų Nr. A2 ir B2 paimti radinys Nr.3, iš kvadratų C1, C2, B1, B2 - radinys Nr. 4, iš kvadrato D1 - radinys Nr. 5, išsilydžiusio metalo fragmentai iš kvadrato Nr. D1 (1 tomas, b. l. 94-95);

 - 2012-03-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma patalpos Nr. 204 apžiūra, iš ekspozicijos kvadrato Nr. C2 paimtas radinys Nr. 6, iš D1- Nr. 7, A5 – Nr. 8, iš D2 - Nr. 9, iš E1 – Nr. 10-12, išsilydžiusio metalo fragmentai iš kvadrato Nr. D2 ir E1 (1 tomas, b. l. 95-96);

- 2012-03-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos kvadrato Nr. E2 paimti radiniai Nr. 13, 14, išsilydžiusio metalo fragmentai iš kvadrato Nr. E2 (1 tomas, b. l. 97-98);

- 2012-03-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 15-18, maišeliai su vinimi iš kvadrato B3, atsitiktiniai radiniai iš kvadratų Nr. B3, B4, B5, A3-5 (1 tomas, b. l. 99-100);

-2012-03-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 19-24 iš kvadrato Nr. A6-7, iš B 6-8 paimti išsilydžiusio metalo radiniai (1 tomas, b. l. 101-102);

-2012-03-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 25-38, atsitiktiniai radiniai iš kvadratų Nr. C5-8, D3, E3 (1 tomas, b. l. 103-104 l.);

-2012-03-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 39-41, atsitiktiniai radiniai iš kvadratų B5-7 (1 tomas, b. l. 105-106);

-2012-03-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 42-44, atsitiktiniai radiniai iš kvadratų E 5-7, F1, F3-4, H1 (1 tomas, b. l. 107-108 );

-2012-03-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 45-56, atsitiktiniai radiniai iš kvadratų, radinys Nr. 62 (1 tomas, b. l. 109-110);

-2012-03-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 57-59 (1 tomas, b. l. 111-112);

          -2012-03-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 60-61, 63-64, atsitiktiniai radiniai iš kvadrato J7 (1 tomas, b. l. 113-114);

  2012 m. kovo 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota daiktų apžiūra: objektas Nr. 3 sudarytas iš baltos spalvos išsilydžiusio metalo fragmentų, metalinių tvirtinimo elementų, metalinio strypo. Objektas Nr. 4 - grindų paimto sudegusio paveikslo dalys. Objektas Nr. 5 - metalinė apdegusi ornamentuota detalė, galimai bažnytinės monstrancijos dalis. Objektas Nr. 6 - išsilydžiusio metalo dalis, prie kurios prisilydę suanglėjusios medienos gabalai. Objektas Nr. 7 - balto metalo detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis. Objektas Nr. 8 - ornamentuota plono metalo lydinio detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis. Objektas Nr. 9 - balto ir tamsaus metalo išsilydę fragmentai. Objektas Nr. 10 - geltono metalo plonas ornamentuotas lydinys, galimai bažnytinės relikvijos dalis. Objektas Nr. 11 - balto metalo ornamentuota kiauravidurė detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis. Objektas Nr. 12 - geltono metalo plonas ornamentuotas lydinys, galimai bažnytinės relikvijos dalis. Objektas Nr.13 - balto metalo išsilydę fragmentai. Objektas Nr. 14 - balto metalo išsilydę fragmentai prie kurių prisilydęs stiklas ir vinis (2 tomas, b. l. 111-112).

2012 m. kovo 30 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota daiktų apžiūra: 1) objektas Nr. 15 - plono metalo lydinio ornamentuotos plokštelės viso 16 vienetų; 2) objektas Nr. 16 - antepedijus, metalinis plokščias įvairiais ornamentais iškaltas paveikslas yra apdegęs, dalis jo atitrūkę į smulkesnes dalis; 3) objektas Nr. 17 - balto išsilydžiusio metalo fragmentai, galimai žvakidės dalis; 4) objektas Nr. 18 - balto išsilydžiusio metalo fragmentai, galimai žvakidės dalis; 5) objektas Nr. 19 - metalinis spindulys, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 6) objektas Nr. 20 - metalinio siaurėjančio spindulio fragmentai, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 7) objektas Nr. 21 - metalinio siaurėjančio spindulio sujungti fragmentai, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 8) objektas Nr. 22 - metalinė pusapvalė detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 9) objektas Nr. 23 - trys metaliniai siaurėjantys spinduliai ir dvi metalinės detalės, galimai bažnytinių relikvijų dalys; 10) objektas Nr. 24 - metalinė pusapvalė detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 11) objektas Nr. 25, 26, 27 - išsilydžiusio metalo fragmentai, prie kurių yra prikibusios čerpių ir įvairios kitos dalys; 12) objektas Nr. 28 - išsilydžiusio balto metalo fragmentas: 13) objektas Nr. 29 - metalinė ornamentuota detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 14) objektas Nr. 30 - pusapvalė metalinė detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 15) objektas Nr.31 - plona metalinė ornamentuota detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 16) objektas Nr. 32 - apvali metalinė detalė su rievėmis, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 17) objektas Nr. 33 - apvali metalinė detalė su rievėmis, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 18) objektas Nr. 34 - metalinė ornamentuota detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 19) objektas Nr. 35 - metalinė apsilydžiusi detalė; 20) objektas Nr. 36 - smailaus kampo formos geltono metalo detalė, kurioje pritvirtinti viso likę 8 aptrupėję akmenukai; 21) objektas Nr. 37 - metalinė žvaigždės formos detalė su 11 spindulių ir kilpele; 22) objektas Nr. 38 - geltono metalo dalių fragmentai; 23) objektas Nr. 39 - apsilydžiusios bažnytinės relikvijos dalys, tarp kurių matyti kryžius, kojelė; 24) objektas Nr. 40 - lankelio formos tuščiavidurė detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 25) objektas Nr. 41 - gipsinės ornamentuotos detalės; 26) objektas Nr. 42 - metalinė detalė, kurioje pavaizduota lapelis ir varpa; 27) objektas Nr. 43 - įvairios metalinės detalės, nuolaužos, akutės, galimai bažnytinių relikvijų dalys; 28) objektas Nr. 44 - paveikslo medinio rėmo apdegusi dalis ir smulkūs apdegę paveikslo fragmentai; 29) objektas Nr. 45 - apvali išgaubta metalinė detalė; 30) objektas Nr. 46 - dvi metalinės detalės; 31) objektas Nr. 47 - spindulio formos, lapelio ir varpos formos metalinės detalės ir dvi akutės įtvirtintos į metalinį apvalkalą; 32) objektas Nr. 48 - trys geltono metalo spindulio formos metalinės detalės apie 6,5 cm ilgio; 33) objektas Nr. 49 - bažnytinio žibinto viršutinės dalies metalinės detalės, kurios yra apsilydžiusios; 34) objektas Nr. 50 - bažnytinio žibinto apatinės dalies metalinės detalės, kurios yra apsilydžiusios; 35) objektas Nr. 51 - metalinė juostelė apie 10 cm ilgio apie 0,5 cm pločio ant juostelės pavaizduoti apvalūs ornamentai; 36) objektas Nr. 52 - metalinės detalės, bažnytinių relikvijų dalys, ant dviejų iš jų pavaizduoti šventieji; 37) objektas Nr. 53 - metalinė ornamentuota detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis; 38) objektas Nr. 54 - metalinė detalė apie 11 cm ilgio, šios detalės vienas galas baigiasi dviem spinduliais, o kitas galas nulūžęs; 39) objektas Nr. 55 - metalinės detalės ir jų apsilydžiusios nuolaužos; 40) objektas Nr. 56 - apsilydžiusi ornamentuota metalinė detalė, ir dvi akutės; 41) objektas Nr. 57 - du metaliniai strypeliai nusmailintai galais; 42) objektas Nr. 58 - trys apdegę metaliniai varpeliai; 43) objektas Nr. 59 - liturginių rūbų apdegę likučiai; 44) objektas Nr. 60 - keturi apdegę metaliniai varpeliai su metaline rankenėle; 45) objektas Nr. 61 - liturginių rūbų apdegę likučiai; 46) objektas Nr. 62 - bažnytinės knygos odinio apdegusio viršelio fragmentas, ant kurio pavaizduotas kryžius; 47) objektas Nr.63 - bažnytinės knygos apdegę likučiai; 48) objektas Nr. 64 - bažnytinės knygos apdegusių lapų fragmentai (2 tomas, b. l. 113-150).

2012 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma Nr. 204 apžiūra, kuri rasta užrakinta ir užantspauduota. Patalpoje yra viso 39 konteineriai su nuodėguliais bei antepedijus (radinys Nr. 16). Šio eksponato tvirtinimo pagrindas - medinės lentos - yra apdegusios. Viršutinės dalies apanglėjusios viršutinėje dalyje nuo 0 iki 6 mm. Apatinėje dalyje apanglėjusios nuo 0 iki 10 mm. Ties patalpos rytine siena yra įrengtas įėjimas, durų stakta apdegė iš patalpos pusės, didžiausias išdegimas matosi staktos viršutinėje dalyje, apanglėjimo lygis 12 mm. Virš durų esantis tinkas dėl aukštos temperatūros poveikio suskilo ir atšoko nuo mūro, vietomis nukrito. Rytinės sienos apdailos (rožinės spalvos gipso – kartono plokštės ant metalinio karkaso) viršutinė dalis nugriuvusi ar nuardyta gaisro gesinimo metu. Nuo grindų apdaila išliko iki 2 metrų aukštyje, tačiau yra deformuota dėl karščio ir vandens poveikio. Gipso kartono laikantysis karkasas dėl aukštos temperatūros poveikio deformavosi ir pakeitė spalvą viršutinėje dalyje. Rytinės sienos viršutinėje dalyje ant mūro ir tinko vietomis matyti aprūkimo žymės. Rytinės sienos gipsinėje apatinėje dalyje matyti pradegusi anga, kuri yra 2,7 m. nuo šiaurinės sienos; angos plotis 55 cm., aukštis 48 cm. Šioje sienoje apatinėje dalyje matyti vietomis apdegusi gipso kartono plokštės popierinė dalis. Pietinės sienos tinkas nubyrėjęs, tik likusi tinko dalis tarp dviejų langų viršutinėje dalyje. Trijų langų rėmai apdegę iš patalpos pusės, palangės apdegusios labiau iš apatinės dalies. Angokraščių apatinėje dalyje tinkas vietomis išlikęs. Po langais įrengti skardiniai centrinio šildymo radiatoriai apdegę ir dėl aukštos temperatūros poveikio pakeitę spalvą. Sienos mūras neaprūkęs, neapdegęs. Vakarinės sienos tinkas nubyrėjęs, tinkas išliko tik kampuose ir angokrasčiuose. Dviejų langų rėmai apdegę iš patalpos pusės, palangės apdegę. Po kairiau esančių langu išliko centrinio šildymo sistemos skardinis radiatorius, kuris apdegęs ir dėl aukštos temperatūros poveikio pakeitęs spalvą. Po dešinėje pusėje esančiu langu radiatoriaus nėra, bet yra jo tvirtinimo elementai. Sienos kampuose apatinėje dalyje ant tinko matyti degimo požymiai. Ant mūro aprūkimo apdegimo požymių nesimato. Vakarinės sienos pietiniame kampe yra 5 elektros lizdai ir vieno internetinio lizdo apdegusios liekanos. Lizdų tvirtinimo plastikinės dėžutės apsilydę iš patalpos pusės. Vakarinės sienos šiaurinėje dalyje įrengtas vienas el. kištuko lizdas, kuriame apžiūros metu rastas įkištas apsilydęs kištukas su laidų liekanomis. Kištuko lizdo plastikinė dėžutė apsilydžiusi iš patalpos pusės. Apžiūrėjus el. lizdo instaliacijos liekanas avarinio darbo rėžimo požymių (apsilydimų) nerasta. Šiaurinės sienos rytinėje dalyje tinkas nubyrėjęs, o vakarinėje - šalia lango. Tinkas išliko po langu ir vidurinėje dalyje apie 2,5 m. aukštyje. Ant mūro matyti degimo požymiai viršutinėje dalyje, vietomis. Sienos vidurinėje dalyje įrengtas vienas kištuko el. lizdas, kurio plastikinė dėžutė apsilydžiusi iš patalpos pusės. Apžiūrėjus el. kištuko lizdą avarinio darbo rėžimo požymių (apsilydimų) nerasta. Lango rėmas ir palangė apdegę iš patalpos pusės. Po langu matosi radiatoriaus laikikliai ir šalia stovi 2 vnt. apdegusių centrinio šildymo skardinių radiatorių, kurie paveikti aukštos temperatūros deformavosi ir pakeitė spalvą. Šiaurinėje sienoje rytinėje dalyje 1,15 m. atstumu nuo įėjimo durų staktos yra el. instaliacija padarytas griovelis, kurio apatinėje ir viršutinėje dalyje yra el. laidų liekanos. Laidų galas su tirpimo žymėmis. Patalpos grindų dangai panaudotos 2,2 cm. storio medinės lentos, kurios įrengtos ant pagrindo iš OSB plokštės / orientuotų drožlių plokštės /. Patalpos ŠR kampe, prie patalpos rytinės sienos, palei patalpos šiaurinę sieną, patalpos ŠV kampe, PV kampe ir palei priekinę sieną yra išlikusi neapdegusi medinių grindų danga. Patalpos viduryje yra 4 kvadratinės apie 60 x 60 cm. dydžio neapdegusios grindų vietos. Likusioje / viduryje / grindų dalyje lentos apdegusios iš viršaus. Apanglėjusio sluoksnio storis pietinėje patalpos dalyje nuo 0 iki 5 mm., vakarinėje dalyje - nuo 0 iki 6 mm., šiaurinėje - nuo 0 iki 7 mm., rytinėje - nuo 0 iki 18 mm. ŠR patalpos dalyje vietomis grindų dangos medinės lentos valymo darbų metu nuvalytos iki OSB plokštės. Grindų apdegimo pėdsakai išmatuoti ir pažymėti plane schemoje. Virš patalpos yra įrengtos laikinos lentinės lubos (2 tomas, b. l.87-91).

2012 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūros objektas yra priešgaisrinės signalizacijos valdymo pultas (centralė) yra VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centre“ direktoriaus kabinete. Tiesiai prie sienos yra primontuota pilkos spalvos metalinė keturkampio formos dėžutė, jos išorinis dangtis praviras. Ant dangtelio yra užrašai: “SECURITY SYSTEM PC 1832 H, Made in Canada”. Viduje yra melsvos spalvos monitorius su užrašais: Prealiarmas 01/01 Zona 03 < Zona 03 >. Taip pat yra nedegančios signalinės lemputės su šalia jų degančiais paaiškinimais. Nedegančios yra - „Gesinimo režimas išjungtas“, „Automatinis režimas išjungtas“, „Rankinis režimas išjungtas“. Dešiniau iš viršaus į apačią, taip pat nedegantys : „Gesinimo režimas“, „Parengimas gesinimui“, „Gedimas“, „Stabdyti gesinimo režimą“, „CPU gedimas“. Dešiniau viršuje po ekranu yra nedeganti „Aliarmas“, žemiau dega raudonas indikatorius „Priešgaisrinė būsena“, žemiau nedegantis „Komunikatorius įjungtas“ . Dešiniau indikatorius „Gedimas“ dega geltona šviesa, „CPU gedimas“ nedega, apačioje „Įjungta“ dega žalia šviesa. Dešiniau yra indikatoriai: „Dalinis atjungimas“, „Testas“, „Naktinis režimas“, „Komunikatoriaus gedimas išjungtas“, „Sistemos gedimas atjungimas“. Toliau yra nedegantys indikatoriai „Evakuoti“, „Patvirtinimas“, „Nutildyti“, „Nutildyta“. Indikatorius „Perkrovimas negalimas“ dega geltona šviesa. Šalia yra baltos spalvos raktas su užrašais „Lygis vienas“, „Lygis 2“. Raktas pasuktas taip, kad jo sukamoji dalis yra horizontalioje padėtyje. Žemiau viso valdymo mygtukų skyriaus yra kitas skyrius, kuriame yra įvairūs laidai. Ant raudono ir juodo laido galų yra primontuoti jungiamieji gnybtai, kurie prie nieko neprijungti. Rezervinio maitinimo šaltinio nėra. Atkurti priešgaisrinės signalizacijos „ININ SMART LINE 020-4“ atmintyje užfiksuotą informaciją (suveikimus, įjungimą ir išjungimą) pagal ikiteisminio tyrimo institucijos paklausimą (1 t. 176 l.) nei Policijos kriminalistinių tyrimų centras (1 t. 177 l.), nei teismo ekspertizės centras (1 t. 178 l.) negalėjo, nes po visiško maitinimo šaltinių atjungimo visi operatyviojoje atmintyje saugomi signalizacijos įvykiai yra sunaikinami (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 172-174 l).

2012 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint vienuolyno laikiną stogą jo dangoje rastos nuo 0,5 cm iki 2 cm kiaurymės su apdegimo pėdsakais pakraščiuose; didžiausia kiaurymių koncentracija yra ties dūmtraukiu. Ar yra kibirkščių gaudytuvas, nepatikrinta nesant galimybės pakilti prie dūmtraukių viršaus (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 1 tomas, b.l. 146-147 l.).

2013 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate esantis metalinis dūmtraukis, kuris yra išvestas iš katilinės patalpos pro pirmąjį ir antrąjį pastato aukštą į palėpę ir virš stogo. Dūmtraukių apžiūra pradėta nuo pastato palėpės. Kietojo kuro katilų ir granulinio kuro katilo dūmtraukiai iki alkūnių yra sudaryti iš 7-8 dalių (kiekviena po 7 dalis apie 1 m. ilgio). Abu dūmtraukiai išoriškai aprūkę ir padengti degimo produktais. Tarp dūmtraukių esantis ortakis yra su izoliacine medžiaga, kuri yra aprūkusi, o vietomis pažeista. Metalinių dūmtraukių dalys yra tarpusavyje sutvirtintos savisriegiais. Kieto kuro katilų dalys dūmtraukio yra žymimos skaitmeninio nuo „10“ didėjančia tvarka žemyn. Kietojo kuro katilų alkūnės nuo pravalos  matmenys yra: alkūnės ilgis 116,5 cm, lygiagretė 97 cm, statmuo 65,7 cm. Granulinio dūmtraukio alkūnės matmenys yra : alkūnės ilgis 1,55 m, lugiagretė 1,32 m, statmuo 81,7 cm. Abu metaliniai dūmtraukiai išmontuojami iki antrojo aukšto perdangos, o jų dalys pažymėtos Nr. 20-28 ir Nr. 10-17 yra išneštos į lauką detalesniai apžiūrai. Dūmtraukio dalys Nr. 17 ir 28 perpjautos išilgai. Dalyje Nr. 17 rasta apsilydžiusi šiltinamoji medžiaga ties sujungimu, ji apgaubta metaliniu tinkleliu, apdegusi tik iš išorinės pusės. Dūmtraukio dalies Nr. 17 dalį su pravala perpjovus išilgai ir nuėmus izoliacinę medžiagą matyti pakeitęs spalvą metalas su perkaitimo požymiais. Izoliacinė medžiaga iš išorės sukietėjusi, o jos vidinė dalis biri. Priešingoje dūmtraukio pusėje metalas pageltęs. Pravalos durelės be apšiltinimo medžiagos, jų skarda apie 0,5 mm storio. Nuo vidinio dūmtraukio vamzdžio ploniausioje vietoje iki pravalos angos yra 7 cm. Dūmtraukio dalis Nr. 28 prapjauta išilgai. Jos izoliacinė medžiaga iš viršaus apdegusi ir sukietėjusi, o vidinė dalis trapi. Po izoliacine medžiaga dūmtraukio vieta virš pravalos yra perkaitusi, metalas pakeitęs spalvą. Priešingoje pusėje metalas likęs nepakitęs, tik apatinėje dalyje matyti aprūkęs metalas. Pravalos durelių skardos storis apie 0,5 mm. Nuo vidinio dūmtraukio vamzdžio ploniausioje vietoje iki pravalos 7 cm. Granulinio katilo dūmtraukis iš vidinės dalies yra padengtas tolygiai apie 5 mm storio suodžių sluoksniu. Pjaunant išilgai dūmtraukio detalę Nr. 28 nuo pjovimo disko žiežirbų užsidegė suodžiai. Kieto kuro katilų dūmtraukis padengtas iš vidaus plonu dulkių ir suodžių sluoksniu. Dūmtraukių pravalos yra padengtos suodžiais. Kieto kuro katilų dūmtraukio pravala yra iš vidaus padengta suodžių sluoksniu, dalis kurio sukietėję. Granulinio katilo dūmtraukio pravala iš vidaus padengta 5 mm. storio suodžių sluoksniu. Dūmtraukio vidinis skersmuo 200 mm., išorinis 300 mm. Dalies Nr. 28 vieta, esanti priešingoje pravalos pusėje, pamėlynavęs metalas, jo forma trikampio formos su viršūne į viršų.

Apžiūroje dalyvavusio specialisto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direkttoriaus D. O. išvada tokia, kad apžiūros metu pastebėtas vidinio dūmtraukio vamzdžio paviršiaus spalvos pasikeitimas (geltona, violetinė, ruda spalvos), leidžia teigti, kad dūmtraukio viduje galėjo įvykti suodžių gaisras, nes spalviniai paviršiaus pokyčiai atsiranda virš 400 C 0 , suodžių gaisro metu (prie 1000-1200 C 0) nerūdijančio plieno paviršius tampa rudas arba violetinis. Taip pat apžiūroje dalyvavęs GTC specialistas A. Č. pateikė išvadą, jog pagal apžiūros rezultatus nustatyta, kad metalinių dūmtraukių dalių vietose yra pakitusi spalva, kas byloja apie aukštos temperatūros poveikį, kuris buvo dūmtraukyje susidariusių suodžių degimo metu (2 tomas, b.l. 116-121).

Specialistų išvados

2012 m. kovo 30 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-392(12) nurodyta, jog nuo vienuolyno pastogėje buvusio oro šildymo-vėdinimo įrenginio paimtame metalinio lovelio Nr. 1 fragmente esančiuose laiduose yra avarinio darbo režimo / trumpojo jungimo ir elektroterminio kaitimo / požymių. Visi lovelyje Nr. 1 pateikti laidai yra lokaliai paveikti aukštos temperatūros. Kitose tirti pateiktose laidų atkarpose avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra, jos yra paveiktos gaisro šilumos. Tikėtina, kad trumpasis jungimas lovelyje Nr. 1 esančiame trigysliame daugiavieliame laide įvyko iki gaisro (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015).

2012 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 35-2(SI) užfiksuota, jog medinės konstrukcijos, iš kurių buvo paimti ir tyrimui pateikti medienos mėginiai, nebuvo padengtos atsparumą ugniai didinančiomis medžiagomis (antipireniniais tirpalais). Medienos mėginiai paimti 2012-01-26 įvykio vietos apžiūros metu nuo vienuolyne , pastogėje esančių medinių konstrukcijų (baudž.byla  Nr. 1-3-471/2015, 7 tomas, b.l. 14-18) 

2012 m. birželio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 35-7(SI)  dėl gaisro tyrimo nurodyta jog gaisro židinio zona yra vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminis užsiliepsnojimas dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio. Privalomi priešgaisrinės saugos reikalavimai prieš leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti buvo numatyti vienuolyno rekonstravimo projektinėje dokumentacijoje. Ne visi privalomi priešgaisrinės saugos reikalavimai prieš leidžiant naudotis vienuolyno pastatais buvo įvykdyti. Nurodyti, kas yra atsakingas už privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų įvykdymą prieš leidžiant naudotis pastatais, specialistai negali, kadangi tai nėra jų kompetencijoje. Naudojantis vienuolyno ansamblio pastatais buvo užtikrinti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai. Vykdant vienuolyno ansamblio pastatų priešgaisrinius techninius patikrinimus buvo laikomasi norminių aktų reikalavimų (1 tomas, b.l.120-200, baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 46-127);

2013 m. balandžio 26 d. valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakė į specialistui suformuotą užduoti ir pateikė išvadą:

1. Ar projekto vadovas, projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vado ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas pažeidė įstatymus ar poįstatyminius aktus, vykdant statybos darbus pagal projektą „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).? Jei pažeidė, tai kokius įstatymus ar poįstatyminius aktus?

Pagal projektą „Bendrabučio rekonstravimas (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ statybos darbus objekte jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. R. individuali firma „(duomenys neskelbtini)“. Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą. Visuose statybos žurnaluose neužpildyta forma F-6 „Statybos darbų žurnalų registravimas“ - (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-21500; 2008, Nr. 125-4772) 4 priedo 8, 9, J§ 17.6 punktai). Statybos žurnalai nenumeruoti (STR 1.08.02:2002 4 priedo 2 punktas). P. R. individualios firmos „(duomenys neskelbtini)“ pildytame statybos žurnale paslėptų darbų patikrinimo aktuose nėra statytojo atstovo - statybos techninio prižiūrėtojo parašų (paslėptų darbu patikrinimo aktai Nr. 15, 17,18,19, 20). 2010-10-18 atliktas šildymo sistemos hidraulinis bandymas nebuvo užfiksuotas šildymo sistemos šiluminio bandymu akte.

Statybos vadovas pažeidė STR 1.0,8.02:2002 59.12, 59.13, 59.20, 59.21 punktus.

VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2009-08-20 įsakymu Nr. Į-46 V. L. buvo paskirtas objekte atlikti techninę priežiūrą. Statinio techninis prižiūrėtojas pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.16, 33.17 punktus.

Statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas“ STR 1.05.06:2005 (Žin., 2005,Nr. 4-80, 2006, Nr. 63-2352) 57 punkte nustatyta, kad darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto techninėms specifikacijoms statybai statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), projektas yra ekspertuotas (kai tai privaloma), pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento VII skyriuje nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus. Inspekcijai pateiktuose Projekto dalyse nėra statinio techninio prižiūrėtojo žymos „Pritariu, statyti“. Neaišku kiek buvo praengta Projekto kopijų ir ar statybos darbai buvo vykdomi pagal su 2013-03-21 raštu pateiktus Projekto dokumentus (išskyrus DP „Šildymas - vėdinimas“ ir DP „Elektrotechninė“).

         Įrengiant dūmtraukį statinio techninis prižiūrėtojas pažeidė STR 1.09.05:2002 33.9 ir 33.10 punktus.

AB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“ direktoriaus 2009-04-29 įsakymu Nr. V-32A R. T. buvo paskirta Projekto ir Projekto vykdymo priežiūros vadove.

Projekto vykdymo priežiūros vadovė pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ (Žin., 2007, Nr. 112-4588; 2010, Nr. 114- 5853) 24.4, 24.5, 24.6 punktus.

2. Ar atliekant dūmtraukio įrengimą, stogo įrengimą pagal išduotą statybos leidimą ir projektinę dokumentaciją (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblyje, statybos vadovas pažeidė privalomus Statybų įstatymu ir kitais teisės aktais reglamentuojančias specialias elgesio saugumo taisykles?

STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.11 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo išnagrinėti statinio projektą; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovą) (ar su jo žinia - tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą.

Darytina išvada, kad statybos vadovas nepažeidė STR 1.08.02:2002 59.11 punkto.

STR 1.08.02:2002 59.12 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą (kai jo reikia), statybos leidimą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (atliekant nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus, - pagal tos srities normatyvinių dokumentų reikalavimus).

Darytina išvada, kad statybos vadovas pažeidė STR 1.08.02:2002 59.12 punktą.

3. Ar atliekant kieto kuro katilų dūmtraukio įrengimą, stogo įrengimą pagal išduotą statybos leidimą ir projektinę dokumentaciją (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblyje, statybos techninės priežiūros vadovas pažeidė privalomus Statybų įstatymu ir kitais teisės aktais reglamentuojančias specialias elgesio saugumo taisykles?

Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638; 2010, Nr. 114-5853) 33.9 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai.

STR 1.09.05:2002 33.10 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, - į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo.

Darytina išvada, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas pažeidė STR 1.09.05:2002 33.9 ir 33.10 punktus.

4. Ar projekto vykdymo priežiūros vadovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas statybos metu pastebėję neatitikimą projektui, (šiuo atveju, tai kad pagal darbo bei techninio projekto dalies „Šildymas - vėdinimas“ brėžinius numatyta, kad metaliniai dūmtraukiai nuo antro aukšto perdangos virš stogo išvedami vertikaliai be išlinkimų, nors buvo pastatyti metalinius dūmtraukis palėpėje kampu įvedant į mūrinį dūmtraukį), privalo pažymėti šį pažeidimą statybos dokumentacijoje? Jei privalo, tai kokius LR įstatymus ir kitus teisės aktus reglamentuojančius statybą jie pažeidė nepažymėdami šių pažeidimų?

Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638; 2010, Nr. 114-5853) 33.9 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai.

STR 1.09.05:2002 14 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus ir pan.).

Vadovaujantis STR 1.09.05:2002 33.9 ir 14 punktais statinio statybos techninis prižiūrėtojas statybos žurnale turėjo nurodyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių.        STR 1.09.05:2002 33.10 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, - į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo.

STR 1.09.05:2002 33.12 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtoje kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka, o, jei keičiami projektiniai sprendiniai, kurie buvo ekspertuoti, informuoja statytoją (užsakovą), kad būtina atlikti statinio projekto papildomą ekspertizę.        

STR 1.09.05:2002 33.13 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka.

Galiojantys teisės aktai nenustato, kokia forma statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi informuoti statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo.

Statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ (Žin., 2007, Nr.112-4588; 2010, Nr. 114-5853); 24 punkte nustatyta, kad statinio 3 projekto vykdymo priežiūros vadovas privalo: 24.4 tikrinti, ar statinys statomas ir/ar griaunamą laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos žurnalą; 24.5 organizuoti pastebėtų statinio projekto sprendinių klaidų taisymą; 24.6 į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams ištaisyti“.

Statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ (Žin., 2007, Nr. 112-4588; 2010, Nr. 114-5853), 15 punkte nustatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros metu atliekami statinio projekto (statinio projekto dalių) keitimai įregistruojami statybos darbų žurnale.

Vadovaujantis nurodytais teisės aktais darytina išvada, kad projekto priežiūros vadovas privalėjo statybos žurnale nurodyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių.

5. Kokie turi būti rangovo veiksmai ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja jei rangovas atlikdamas statybos darbus pastebi, kad negali atlikti tolimesnių darbų pagal turimą darbo ir techninį projektą, nepadarydamas nukrypimų nuo projektų (šiuo atveju išvedus metalinius dūmtraukis į palėpę juos buvo nuspręsta kampu įvesti į mūrinį dūmtraukį, nors darbo bei techninio projekto dalies „Šildymas - vėdinimas“ brėžinyje numatyta, kad metaliniai dūmtraukiai nuo antrojo aukšto perdangos virš stogo išvedami vertikaliai be išlinkimų)?

STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.11 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo išnagrinėti statinio projektą; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės- priežiūros vadovą) (ar su jo žinia - tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą

6. Kurioje statybinės dokumentacijos dalyje turi būti nurodytos statomo metalinio jūmtraukio sudedamosios dalys? Ar šių dalių kiekis bei rūšys (įvairios alkūnės, pervalos ir et.) statybos eigoje gali keistis? Jei taip kokiu būdu ir kur statybinėje dokumentacijoje tai turi lūti užfiksuota? Ar šiuos pakitimus rangovui privalu derinti su projekto vadovu (ar projekto vykdymo priežiūros vadovu)?

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4- 80, 2006, Nr. 63-2352) galiojusio nuo 2009-04-03 iki 2009-12-31 8 priedo „Techninio projekto dalių sudėtis“ 21 punkte nustatyta, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalį sudaro:,,21.3. Techninės specifikacijos. Jose nustatomi techniniai ir kokybės reikalavimai, nurodymai kiekvienai sistemai atskirai (šildymui, vėdinimui, oro kondicionavimui ir kt.): 21.3.2. statybos (montavimo) darbams (įrenginių, ortakių, šildymo prietaisų, vamzdynų, apsauginės ir uždaromosios armatūros montavimui, triukšmo slopinimo, šiluminio izoliavimo, hermetizavimo, dažymo, išbandymo, kitiems darbams), jų kokybės kontrolei (taip pat leistini nuokrypiai ir jų įvertinimo metodai ir rodikliai); 21.3.3. statybos produktams (medžiagoms, gaminiams), įrenginiams: filtrams, triukšmo slopintuvams, uždaromajai ir apsauginei armatūrai, vamzdynams, izoliavimo, hermetizavimo, dažymo medžiagoms ir kt.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2010, Nr. 115-5902, Nr. 133) galiojusio nuo 2010-10-01 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad darbo projektas susideda iš: „1.1. Projekto dalių sprendinių (žr. Reglamento 8 ir šį priedą), kurių dokumentai yra: 1.1.1. bendrųjų sprendinių duomenų ir dokumentų sudėties žiniaraščiai; 1.1.2. sprendinių detalių skaičiavimai; 1.1.3. sprendinių brėžiniai statybos, montavimo ir inžinerinių sistemų įrengimo darbams vykdyti (darbo brėžiniai), išskyrus detalius montažinius brėžinius; 1.1.4. sprendinių brėžiniai statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementams pagaminti (išskyrus detalius gamyklinius brėžinius); 1.2. nauji ir specifiniai statinio elementai, inžinerinių sistemų naudojimo instrukcijos (nurodymai, taisyklės); 1.3. sąnaudų kiekių žiniaraščiai (rengiami Statytojui pageidaujant).

STR 1.05.06:2010 46 punkte nustatyta, kad visais kitais atvejais, nenurodytais reglamento 45 punkte, atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas. Projekto sprendiniai ir pakeitimai privalo atitikti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos paskirties dokumentų reikalavimus.

STR 1.05.06:2010 47 punkte nustatyta, kad kai atlikti darbo projekto keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, taip pat ir techninių specifikacijų, techninis projektas turi būti keičiamas.

STR 1.05.06:2010 48 punkte nustatyta, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Jei projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasirašomi Reglamento 38-41 p. nustatyta tvarka.

STR 1.05.06:2010 49 punkte nustatyta, kad projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

Darytina išvada, kad visi pakeitimai turi būti nurodyti projekte, už projekto pakeitimus atsako projekto vadovas.

2013 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje Nr. 35-10(SI) nurodyta, kad Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje įrengti kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo dūmtraukiai buvo netinkamai eksploatuojami ir dūmtraukis Nr. 1 turėjo tiesioginės įtakos gaisro kilimui. 2013 m. gegužės 7 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyti dūmtraukio Nr. 1 pakitimai, kurie galėjo turėti įtakos gaisro kilimui: dūmtraukio Nr. 1 dalyje Nr. 17 (žr. Priedą Nr. 2) įrengtos pravalos durelės be izoliacinės medžiagos, kurios dėl aukštos temperatūros poveikio deformavosi ir pakito jo spalva; ant pravalos durelių ir vidinio dūmtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 vidinių paviršių yra suodžių sluoksnis, kuris vietomis sukietėjęs; dūmtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 izoliacinė medžiaga (mineralinė vata) vietomis apdegė ir prarado savo izoliacines savybes; dūmtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 vidinis metalinis vamzdis dėl aukštos temperatūros poveikio pakeitė savo spalvą (geltona, ruda, violetinė), t. y. su perkaitimo požymiais. Nustatyti pakitimai rodo, kad dūmtraukyje Nr. 1 buvo kilę suodžių gaisrai, kurių metu šio dūmtraukio metalinės konstrukcijos perkaito, izoliacinės medžiagos prarado savo izoliacines savybes, o išsiskiriantis šilumos kiekis konvekcijos būdu netrukdomai galėjo būti perduodamas į šalia esančias neapsaugotas degias medžiagas (pastato stogo konstrukcijos, palėpėje esančios kitos medinės konstrukcijos bei kitos degios medžiagos ir pan.) ir įkaitinti jas iki savaiminės užsiliepsnojimo temperatūros. 

Įvertinus tyrimui pateiktą medžiagą, joje 2013-05-07 papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotus dūmtraukio Nr. 1 pakitimus bei šio tyrimo rezultatus, anksčiau pateikta išvada dėl galimos gaisro kilimo priežasties gali būti patikslinta. Gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo dėl degių medžiagų (pastato stogo konstrukcijos, palėpėje esančios kitos medinės konstrukcijos, bei kitos degios medžiagos ir pan.) savaiminio užsiliepsnojimo dėl netinkamai eksploatuojamo pastato palėpėje įrengto kieto kuro katilų dūmtraukio Nr. 1 ( žr. priedą Nr. 2) šilumos poveikio ( 2 tomas, b.l. 2-22 arba baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 203-223).

Kompleksinės gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinės saugos 2015 m. gegužės 8 d. ekspertizės išvadoje Nr.65-3(AE) yra nurodyta, kad privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinė saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, prieš leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti, turėjo būti numatyti vienuolyno ansamblio rekonstravimo projektinėje dokumentacijoje, tačiau ne visi reikalavimai buvo nustatyti teisingai arba nebuvo nustatyti visai. Techniniuose ir darbo projektuose nebuvo tinkamai įgyvendintas esminis statinio reikalavimas „Gaisrinė sauga“, nebuvo atlikti reikalingi įrašai statybos darbų žurnaluose. Ne visi privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, prieš leidžiant naudotis vienuolyno ansamblio pastatais, buvo įvykdyti. Už privalomų gaisrinės saugos reikalavimų neįvykdymą prieš leidžiant naudotis pastatais yra atsakingi statinio techninis prižiūrėtojas, statybos vadovas, projekto vykdymo priežiūros vadovas ir projekto vadovas.

Ekspertizė nustatė, kad:

- gaisro židinio zona buvo vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio. Gaisras kilo dėl degių medžiagų (pastato medinės palėpės ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio;

- kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas įrengti nesilaikant vienuolyno ansamblio eksploatavimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų bei privalomų, nustatytų teisės aktuose gaisrinės saugos reikalavimų. Įrengiant kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 ir kaminą buvo nesilaikoma Taisyklių [2] 4.12, 4.13, 4.15, 4.16, 4.22 punktuose numatytų reikalavimų. Statybos darbų registracijos žurnaluose nebuvo padarytos žymos apie projekto pakeitimus;

- dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimai, neatitinkantys vienuolyno ansamblio rekonstravimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų reikalavimų, turėjo būti pažymėti atitinkamuose projektiniuose ir statybos darbų eigos fiksavimo dokumentuose (techninio projekto keitime, statybos darbų žurnale). Visi šie pakeitimai turėjo būti pateikti surašant 2011m. lapkričio 28d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-2403-(19,34);

- kieto kuro katilų dūmtraukio Nr. 1 ir kamino konstrukcijos pakeitimai (išlinkimai, metalinių dūmtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) ir eksploatacijos pažeidimai (periodinis susikaupusių suodžių nevalymas, netinkamo kuro naudojimas) turėjo įtakos gaisro kilimui;

- už gaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų laikymąsi eksploatuojamose vienuolyno ansamblio pastatų patalpose 2012 m. sausio 25 d. – 26 d. laikotarpiu turėjo būti atsakingas įstaigos vadovas;

- P. J. veiksmai 2012 m. sausio 25 d. apie 18 val. suveikus priešgaisrinei signalizacijai vienuolyno patalpose neatitiko gaisrinę saugą ir priešgaisrinės signalizacijos eksploatavimą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų (Priešgaisrinės saugos įstatymo [6] 10 str. 2 d., 11 str. 3 d., BGST [5] 4, 405, 406, 407 p). Šių reikalavimų nevykdymas turėjo tiesioginę įtaką gaisro išplitimui patalpose dėl pavėluoto kilusio gaisro pastebėjimo ir laiku nepradėtų gaisro gesinimo veiksmų;

- nors ir atlikus kieto kuro katilų dūmtraukio Nr. 1 ir kamino montavimo darbus pagal statinio projekto „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas - vėdinimas“ reikalavimus, bet nevalius susikaupusių suodžių dūmtraukyje gaisrai dėl susikaupusių ir užsidegusių suodžių dūmtraukyje galėtų kilti;

- metalinis kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 buvo eksploatuojamas ir po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro, todėl jame galėjo susikaupti suodžiai. Šiame dūmtraukyje susikaupę suodžiai po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro neturi įtakos 2013 m. liepos 8 d. specialisto išvados Nr. 35-10 (SI) pagrįstumui;

- už gaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi vienuolyno patalpose statybos metu iki 2011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo akto pasirašymo buvo atsakingas statinio statybos vadovas. Statinio perdavimo užsakovui metu dūmtraukiai turėjo būti tinkamai parengti eksploatavimui (patikrinti ir išvalyti laikantis numatyto valymo periodiškumo);

- padengus vienuolyno pastatų medines stogo ir kitas konstrukcijas atsparumą ugniai didinančiomis medžiagomis (antipireniniais tirpalais) išvengti gaisro kilimo nebūtų buvę galima, tačiau tinkamai padengus medines stogo ir kitas konstrukcijas šiomis medžiagomis galima padidinti medienos užsidegimo laiką, sulėtinti medienos degimo ir liepsnos plitimo greitį, laiku pastebėti pirmus gaisro kilimo požymius ir organizuoti gaisro gesinimą bei sumažinti gaisro metu padarytus nuostolius (1 tomas, b.l. 26-56).

Rašytiniai įrodymai iš baudžiamosios bylos Nr.1-3-471/2015

- 2008 m. rugpjūčio 22 d. turto panaudos sutartimi ir turto perdavimo – priėmimo aktu (duomenys neskelbtini) A. K. parapija perdavė VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“ laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis parapijai priklausančiu turtu – pastatais (2 sandėliai, bendrabutis, kiemo rūsys) , esančiais (duomenys neskelbtini) (5 tomas, b.l. 184-187).

- 2009 m. balandžio 28 d. tarp VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ (Užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“( Rangovas, veikia pagal Jungtinės veiklos sutartį ) sudaryta „ (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms techninio projekto ... (tvarkybos darbų...) parengimo paslaugų, tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų atlikimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis dėl projekto (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ įgyvendinimo (projekto parengimas, tvarkomieji, statybos darbai ir kt.) (9 tomas, b.l. 157-166).

- 2009 m. balandžio 29 d. AB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu objekto „ (duomenys neskelbtini) vienuolyno.... turizmo reikmėms“ kultūros paveldo objekto techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros vadove paskirta R. T. (9 tomas, b.l. 156).

 2009 m. birželio 29 d. atlikta Bendrabučio rekonstravimo (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms((duomenys neskelbtini)) techninio projekto bendroji ekspertizė, jos išvadoje nurodyta, kad techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus, projektas rekomenduotinas tvirtinti (4 tomas, b.l. 177-179).

- 2009 m. rugpjūčio 11 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas) ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Vykdytojas) sudarė „(duomenys neskelbtini)vienuolyno pritaikymo turizmo reikmėms ... statybos darbų techninės priežiūros paslaugų sutartį, pagal kurią VĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)  vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų techninės priežiūros paslaugas, vadovaujantis statinio techniniu projektu ir kita technine dokumentacija, STR 1.09.05:2002 „ Statinio statybos techninė priežiūra“ ir kitais LR galiojančiais teisės aktais bei technine užduotimi. Šia sutartimi Vykdytojas įsipareigojo garantuoti, kad Paslaugų priėmimo metu darbai atitiks techniniame projekte nustatytas savybes, normatyvinių dokumentų reikalavimus ( 6.1.5), nedelsiant informuoti Užsakovą apie projekto klaidas, paaiškėjusius nenumatytus projekte darbus (6.1.9 p.). Pagal sutarties priedo – techninės specifikacijos nuostatas statybos darbų techninės priežiūros vykdytojas tikrina ar darbai atliekami pagal statinio projektinę dokumentaciją (9 tomas, b.l. 22-30) 

- 2009 m. rugpjūčio 20 d. VĮ „ Lietuvos paminklai“ direktoriaus įsakymu atlikti projekto „(duomenys neskelbtini)vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms“ projekto techninę priežiūrą paskirtas V. L. ( 9 tomas, b.l. 62 ).

- 2009 m. gruodžio 9 d. UAB „Gamaka“ direktoriaus įsakymu pagal su P. R. individualia firma „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį dėl darbų pagal projektą „(duomenys neskelbtini) ....turizmo reikmėms“ įmonės atliekamiems katilinės, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemų montavimo darbams vadovauti ir būti atsakingu už darbų saugą ir priešgaisrinę saugą darbų vadovu paskirtas V. M. (9 tomas, b.l. 91)

 - 2009 m. birželio 29 d. projekto bendrosios ekspertizės akte konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracijos techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus (2 tomas, b.l. 78-80).

- 2009 m. rugsėjo 17 d. Kelmės rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą, statybos objektas - bendrabučio rekonstravimas (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio rekonstrukcija ir pritaikymas turizmo reikmėms, statinio adresas: (duomenys neskelbtini); projekto vadovas - R. T., statybos techninis prižiūrėtojas V. L.. Leidime nurodyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (2 tomas, b.l. 81-82).

- 2010 m. lapkričio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. LGD Šiaulių apskrities gaisrininkų draugijos atstovo (rangovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) atstovo surašytuose Medinių konstrukcijų impregnavimo antipireniniu  tirpalu BAK-1 atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vienuolyno stogų tvarkybos darbai (medinės stogo konstrukcijos) padengtos purškiant medžiagą BAK-1, pagal gamintojo nurodytą technologiją (2 tomas, b.l. 8-10, 13-15).

- 2011 m. lapkričio 15 d. „Užbaigtų statybos darbų perdavimo aktu“ Rangovas,  P. R. individuali firma „(duomenys neskelbtini)“ ,atstovaujama statybos darbų vadovo A. D. perdavė, o Užsakovo  „VšĮ (duomenys neskelbtini)“  direktorius P. J. priėmė objekto „ Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio Restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ pilnai atliktus sutartyje numatytus rekonstrukcijos darbus (2 tomas, b.l. 48).

- 2011 m. lapkričio 15 d pažymą, jog statinys yra pastatytas pagal komisijai pateikto projekto sprendinius, pažymą pasirašė statybos vadovas A. S., techninis  prižiūrėtojas V. L. ir P. J. (2 tomas)

- 2011 m. lapkričio 23 d. Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poskyrio viršininko surašytame statinio patikrinimo akte atsakant į patikrinimo akto keliamus klausimus dėl statinio atitikties esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimui grafoje neatitikčių projektui aprašymas jokių atžymų nėra padaryta, tai yra jokie neatitikimai neužfiksuoti (2 tomas, b.l. 55-57).

-2 011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo komisija atliko statinių - bendrabučio 1C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo procedūras, susipažino su pateiktais dokumentais (statybos leidimu, rangovo užbaigtu statybos darbų perdavimo aktu, statybos darbų žurnalais ir kt.) ir patikrinusi statinių atitiktį statinio projektui nustatė, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte atitinka faktinius bei nusprendė, kad statinių statyba baigta. Komisijai reikalingus paaiškinimus teikė statinio projekto vadovas - R. T., statinio statybos techninis prižiūrėtojas V. L. ir kt. Statybos užbaigimo akte atliktų darbų trūkumai ar faktinių rodiklių neatitikimai nurodytiems statinio projekte, neužfiksuota (2 tomas, b.l. 50-54).

- 2012 m. vasario 8 d. Kelmės r. savivaldybės darbo grupės patikrinimo akte nurodytas kultūros paveldo ir bažnytinio meno vertybių, buvusių vienuolyno ekspozicijos salėje, sąrašas, jų pirminis identifikavimas po gaisro ir gaisro poveikio joms įvertinimas ( 2 tomas, b.l. 105-132 ).

- 2012 m. vasario 9 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento išvadose „Dėl 2012 m. sausio 26 d. aisro aplinkybių ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros vykdymo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 23 d. Šiaulių APGV Kelmės PGT valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas S. K. dalyvavo statinio statybos užbaigimo komisijos darbe ir įvertino rekonstruoto objekto atitiktį projektui. Pareigūnas komisijos darbe patikrinęs statinį surašė statinio patikrinimo aktą Nr. SPA-23, patikrinimo metu neatitinkančių projektui ir esminiam gaisrinės saugos reikalavimui, nenustatė. 2011 m. lapkričio 28 d. statinio statybos užbaigimo komisija surašė statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-2403( 19.34), kuriuo nustatė, kad patikrinusi rekonstruoto objekto atitiktį projektui ir pateiktiems dokumentams, jis atitinka projekto sprendinius, pateikti visi privalomi dokumentai atitinkantys nustatytus reikalavimus( 2 tomas, b.l. 2-5).

         - 2012 m. birželio 18 d. Kultūros paveldo departamento akte nurodyta, kad gaisro metu (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pastatams padaryti nuostoliai ir tvarkybos (restauravimo) kapitalinio remonto darbai vertinami: vienuolyno pastatui – 1 577 941 Lt, bažnyčiai – 572 045 Lt , taip pat įskaičiuota 1 815 400 Lt.suma, panaudota stogo restauravimui, bei 1 569 Lt sąmatų sudarymo išlaidos. Bendra gaisro metu bažnyčios ir vienuolyno pastatams padaryta nuostolių suma 3 966 955 Lt (2 tomas, b.l. 134-138 ).

           -2013 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktoje informacijoje dėl dūmtraukių montavimo nurodyta, kad 2013 m. gegužės 7 d. dalyvaujant įvykio vietos apžiūroje (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpose buvo pastebėta „ Dūmtraukių sistemos elementų ir įdėklų į kaminus montavimo ir eksploatavimo instrukcijos rekomendacijų nesilaikymo faktų, o būtent: 1) kad dvisienių dūmtraukių sistemos elementai tarpusavyje sujungti panaudojant savisriegius, o Instrukcijoje nurodyta, kad tarpusavyje elementai jungiami sukniedijant „ne mažesnio kaip 4 m. nominalaus skersmens nerūdyjančio plieno kniedėmis“ ir 2) Instrukcijos informacijoje ir 8 bei 9 paveiksluose nurodyta, kad pravalos turi būti montuojamos po trišakiu. Galimybės montuoti pravalas kitose dūmtraukio vietose, tame tarpe pastogėje, Instrukcija nenumato. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vienuolyne sumontuota dvisienių dūmtraukių sistema buvo sertifikuota 2007-11-30 VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ išduoto gamybos kontrolės sistemos sertifikato Nr. 1397-CPD-0184. Gamybos kontrolės sistemos sertifikatas išduodamas dūmtraukių sistemai, atskiri gamybos kontrolės sistemos sertifikatai dūmtraukių sistemą komplektuojantiems elementams nėra išduodami (7 tomas, b.l.197-198). Be to, informacijoje pažymėta, kad atliekant dūmtraukių sistemos pradinius tipo bandymus pagal metalinių dūmtraukių standartą LST EN 1856-1 ir metalinių dūmtraukių metodiką, pateiktą LST EN 1859, bandomais dūmtraukis bandymo stende montuojamas pagal gamintojo montavimo instrukciją, tai yra pravalą įrengus po trišaliu. Įvertinus pradinių tipo bandymų rezultatus, gamykloje įdiegtą gamybos kontrolės sistemą bei lydinčią dokumentaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamintiems dvisieniams dūmtraukiams buvo išduotas gamybos kontrolės sistemos sertifikatas (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l.197-198).

 -UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011m. paruoštame Tytuvėnų vienuolyno (bendrabučio) rekonstrukcijos šildymo – vėdinimo darbo projekte buvo numatyta, kad du kieto kuro katilai sujungiami į 200 mm. apšiltintą dūmtraukį (analogiškai ir granulinio kuro katilas), kaminų pravalymui įrengiamos pravalos durelės (jų vieta nepažymėta), kurios yra pastogėje (projekto 37 l.). Dūmtraukiai nuo katilinės per visą pastato aukštį iki stogo išvedami tiesiai į viršų be jokių kampų (projekto 37 l.), ant brėžinio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas ir darbų vadovo V. M. pažymėta „Taip pastatyta“. Projekte duomenų apie kamino ir stogo medinių konstrukcijų tarpusavio padėtis (atstumus ir t.t.) nėra. Analogiška kamino konstrukcija yra nurodyta AB „(duomenys neskelbtini) 2009 m. projekte (70 l.) ir „A“ laidoje (49 l.). Visi apklausti asmenys neginčija, kad nei prie bylos prijungtuose statybos darbų žurnaluose, nei jokiuose kituose išimtuose dokumentuose įrašų apie dūmtraukių įvedimo į kaminą palėpėje atliktų darbų neatitikimą projektui nėra.

Nagrinėjant bylą teisme 2017 m. lapkričio 27 d. išvažiuojamojo posėdžio metu buvo apžiūrima įvykio vieta tai yra (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Katilinės apžiūra: katilinė yra pastato rūsyje, katilinės patalpoje yra trys kuro katilai - du kieto kuro ir vienas granulinis. Iš kuro katilų dūmtraukiai kyla į viršų (iki gaisro buvo naudojami du malkomis kūrenami katilai ir veikė vienas dūmtraukis).

 Kuro sandėliavimo patalpos apžiūra: maišai su kuro granulėmis, susandėliuotos malkos, jaučiamas stiprus pelėsio kvapas.

Pirmame aukšte, virš katilinės esančių   patalpų - moterų tualeto, kuriame sumontuoti gipskartonio plokštėmis uždengti dūmtraukiai, apžiūra. Pačių dūmtraukių nesimato, Eksperto Artūr Raskov teigimu, po apsauginiu karkasu yra du metaliniai vamzdžiai, tai yra dūmtraukiai, vienas dūmtraukis išeina iš kieto kuro katilų ir vienas iš granulinio kuro katilo. Ar apžiūrint gaisravietę apsauginio karkaso viduje buvo rasta apsauginės vatos nėra žinoma.

Antrame aukšte virš moterų tualeto esančios patalpos apžiūra: dvi patalpos-buvusios vienuolių celės, per jas aukštyn į viršų kyla tie patys metaliniai dūmtraukiai, kurių nesimato, jie paslėpti po gispkartonio karkasu.

Pastato palėpės apžiūra, palėpėje yra svarbiausi apžiūrimi objektai - kaminas ir dūmtraukiai jame. Patalpa fotografuojama (ekspertas Artūr Raskov). Fotonuotraukose (5 tomas, b.l.3) užfiksuotas dabartinis vienuolyno pastato palėpės vaizdas, proceso dalyvių pastabos, kad stogo konstrukcijos visiškai kitokios nei iki gaisro, kad įrengta gelžbetoninė perdanga, o palietus ranka metalinis dūmtraukis vos šiltas, nors yra kūrenama ir patalpos šildomos. Atidarius dūmtraukio pravalos dureles dūmtraukyje matosi šiek tiek pelenų, kas reiškia, kad degimo metu, kai yra kūrenama susidaro tam tikras pelenų kiekis, o metalinis kaištis, kuris uždaro pravalos  dureles yra pakeitęs spalvą dėl aukštos temperatūros poveikio, kas reiškia, kad dūmtraukyje temperatūrinis režimas kartas nuo karto kyla, keičiasi, tai priklauso nuo to, kaip kūrenami kieto kuro katilai. Pravalos durelės yra apšiltintos, tai yra specialios pravalos durelės ((duomenys neskelbtini) gaminys, pradėtas gaminti 2012 m. pabaigoje), o iki gaisro buvo sumontuotos neapšiltintos pravalos durelės, paprastos, pagamintos iš 0,6 mm storio skardos. Dūmtraukių alkūnės, kurios įvestos į pagrindinį dūmtraukį, kuris išeina virš stogo yra apmūrytos, iki gaisro to nebuvo. Gaisro metu alkūnių konstrukcija buvo visiškai kita (Artūr Raskov pastabos).

Kaltinamosios R. T. pateikta fotonuotrauka (5 tomas, b.l. 54), kuri kaltinamosios teigimu, daryta statybų metu, nufotografuota palėpė, teismo nevertintina kaip įrodymas, nes nėra informatyvi, svarbių ir reikšmingų objektų – dūmtraukio nei medinės sijos patalpoje nesimato, nes patalpa uždengta plėvele.

Dėl teismui pateiktos Kauno technologijos universiteto direktoriaus dr. E. I. išvados, kad atlikus kompiuterinę simuliaciją, suvedus duomenis gauta išvada , kad degant suodžiams kamino viduje medinės konstrukcijos dalis savaime negalėjo užsidegti, pažymėtina, kad kaip nurodė teismo ekspertizę atlikęs ekspertas Artūr Raskov šitos programos tiesiogiai taikyti gaisrų simuliacijai negalima, nes nei viena modeliavimo programa negali įvertinti visų sąlygų, kurios buvo gaisro metu. Apklausus liudytoju išvadą pateikusį E. I. jis nurodė, kad atliekant tyrimą rėmėsi projektu, brėžiniais, kuriuose pateikiamos naudotos statybinės medžiagos, jų storiai, atstumai, įrengiant kaminą (duomenis pateikė R. T.). Tačiau kokie tiksliai duomenys buvo pateikti tyrimui nėra žinoma, pastebtina ir tai, kad brėžinys tyrimui pateiktas kaip projekte, be dūmtraukių alkūnių, nors yra užfiksuota ir neginčijama, kad dūmtaukiai buvo įvesti kampu. Atsižvelgiama ir į tai, kad tyrimą atlikusiam E. I. nebuvo pateikta užduotis kaip specialistui ir jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už galimai melagingos išvados davimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 20 straipsnį įrodymais laikomi teisėtais būdais gauti duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylos išsprendimui.

V. L., R. T. ir V. M. kaltinami dėl savo veiksmų (neveikimo), susijusių su 2012 m. sausio mėn. iš 25 d. į 26 d. naktį vykusio gaisro (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilimu ir gaisro sukeltomis pasekmėmis, todėl svarbu tiksliai nustatyti gaisro kilimo priežastis, eigą ir pasekmes.

Gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne ir (duomenys neskelbtini) bažnyčioje adresu (duomenys neskelbtini) kilo 2012 m. sausio 26 d., priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apie gaisrą pranešta 04 val. 06 min., gaisras užgesintas 2012 m. sausio 26 d. 12 val. 09 min. gaisro metu nudegė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pastato stogas, išdegė perdanga virš muziejaus, išdegė muziejaus vidus, sudegė muziejuje buvę eksponatai, apdegė bažnyčios stogo medinės konstrukcijos.

Siekiant išsiaiškinti gaisro kilimo priežastis buvo skirtos užduotys specialistams, gaisrinių tyrimo centras atliko kompleksinę gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinės saugos ekspertizę.

2012 m. birželio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 35-7(SI) dėl gaisro tyrimo nurodyta, jog gaisro židinio zona yra vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminis užsiliepsnojimas dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio (1 tomas, b.l.120 -200, baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 46-127).

Vėlesnėje 2013 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje Nr. 35-10(SI) nurodyta, kad vienuolyno palėpėje įrengti kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo dūmtraukiai buvo netinkamai eksploatuojami, o dūmtraukis Nr. 1 turėjo tiesioginės įtakos gaisro kilimui: įrengtos pravalos durelės be izoliacinės medžiagos, kurios dėl aukštos temperatūros poveikio deformavosi ir pakito jų spalva; ant pravalos durelių ir vidinio dūmtraukio Nr. 1 vidinių paviršių yra suodžių sluoksnis, kuris vietomis sukietėjęs; dūmtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 izoliacinė medžiaga (mineralinė vata) vietomis apdegė ir prarado savo izoliacines savybes; dūmtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 vidinis metalinis vamzdis dėl aukštos temperatūros poveikio pakeitė savo spalvą (geltona, ruda, violetinė), t. y. su perkaitimo požymiais. Šie pakitimai rodo, kad dūmtraukyje Nr. 1 buvo kilę suodžių gaisrai, kurių metu šio dūmtraukio metalinės konstrukcijos perkaito, izoliacinės medžiagos prarado savo izoliacines savybes, o išsiskiriantis šilumos kiekis konvekcijos būdu netrukdomai galėjo būti perduodamas į šalia esančias neapsaugotas degias medžiagas (pastato stogo konstrukcijos, palėpėje esančios kitos medinės konstrukcijos bei kitos degios medžiagos ir pan.) ir įkaitinti jas iki savaiminės užsiliepsnojimo temperatūros. Išvada: gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo dėl degių medžiagų (pastato stogo konstrukcijos, palėpėje esančios kitos medinės konstrukcijos, bei kitos degios medžiagos ir pan.) savaiminio užsiliepsnojimo dėl netinkamai eksploatuojamo pastato palėpėje įrengto kieto kuro katilų dūmtraukio Nr. 1 šilumos poveikio ( 2 tomas, b.l. 2-22 arba baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l.203-223).

Apibendrinanti ankstesnius tyrimus yra kompleksinė gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinės saugos ekspertizė. 2015 m. gegužės 8 d. ekspertizės išvadoje Nr.65-3(AE) konstatuota, kad:

-gaisro židinio zona buvo vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio. Gaisras kilo dėl degių medžiagų (pastato medinės palėpės ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio;

- kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas įrengti nesilaikant vienuolyno ansamblio eksploatavimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų bei privalomų, nustatytų teisės aktuose gaisrinės saugos reikalavimų. Įrengiant kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 ir kaminą buvo nesilaikoma Taisyklių [2] 4.12, 4.13, 4.15, 4.16, 4.22 punktuose numatytų reikalavimų. Statybos darbų registracijos žurnaluose nebuvo padarytos žymos apie projekto pakeitimus;

- dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimai, neatitinkantys vienuolyno ansamblio rekonstravimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų reikalavimų, turėjo būti pažymėti atitinkamuose projektiniuose ir statybos darbų eigos fiksavimo dokumentuose (techninio projekto keitime, statybos darbų žurnale). Visi šie pakeitimai turėjo būti pateikti surašant 2011m. lapkričio 28d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-2403-(19,34);

- kieto kuro katilų dūmtraukio Nr. 1 ir kamino konstrukcijos pakeitimai (išlinkimai, metalinių dūmtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) ir eksploatacijos pažeidimai (periodinis susikaupusių suodžių nevalymas, netinkamo kuro naudojimas) turėjo įtakos gaisro kilimui;

- už gaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų laikymąsi eksploatuojamose vienuolyno ansamblio pastatų patalpose 2012m. sausio 25 d. – 26 d. laikotarpiu turėjo būti atsakingas įstaigos vadovas; P. J. veiksmai 2012m. sausio 25d. apie 18val. suveikus priešgaisrinei signalizacijai vienuolyno patalpose neatitiko gaisrinę saugą ir priešgaisrinės signalizacijos eksploatavimą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų (Priešgaisrinės saugos įstatymo [6] 10str. 2d., 11str. 3d., BGST [5] 4, 405, 406, 407 p..). Šių reikalavimų nevykdymas turėjo tiesioginę įtaką gaisro išplitimui patalpose dėl pavėluoto kilusio gaisro pastebėjimo ir laiku nepradėtų gaisro gesinimo veiksmų;

- nors ir atlikus kieto kuro katilų dūmtraukio Nr. 1 ir kamino montavimo darbus pagal statinio projekto „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas - vėdinimas“ reikalavimus, bet nevalius susikaupusių suodžių dūmtraukyje gaisrai dėl susikaupusių ir užsidegusių suodžių dūmtraukyje galėtų kilti;

- metalinis kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 buvo eksploatuojamas ir po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro, todėl jame galėjo susikaupti suodžiai. Šiame dūmtraukyje susikaupę suodžiai po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro neturi įtakos 2013 m. liepos 8 d. specialisto išvados Nr. 35-10 (SI) pagrįstumui;

- už gaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi vienuolyno patalpose statybos metu iki 2011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo akto pasirašymo buvo atsakingas statinio statybos vadovas. Statinio perdavimo užsakovui metu dūmtraukiai turėjo būti tinkamai parengti eksploatavimui (patikrinti ir išvalyti laikantis numatyto valymo periodiškumo);

- padengus vienuolyno pastatų medines stogo ir kitas konstrukcijas atsparumą ugniai didinančiomis medžiagomis (antipireniniais tirpalais) išvengti gaisro kilimo nebūtų buvę galima, tačiau tinkamai padengus medines stogo ir kitas konstrukcijas šiomis medžiagomis galima padidinti medienos užsidegimo laiką, sulėtinti medienos degimo ir liepsnos plitimo greitį, laiku pastebėti pirmus gaisro kilimo požymius ir organizuoti gaisro gesinimą bei sumažinti gaisro metu padarytus nuostolius (1 tomas, b.l. 26-56).

Taigi ekspertų ir specialistų išvadose konstatuota, kad gaisras kilo dėl sekančių priežasčių:

1) kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas buvo įrengti nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, tai yra buvo padaryti konstrukcijos išlinkimai (alkūnės), metalinės dūmtraukių dalys sujungtos savisriegiais, palėpėje dūmtraukyje įrengtos neapšiltintos pravalymo durelės  ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, be to, medinės stogo konstrukcijos dalys nepadengtos antipireninėmis medžiagomis (2012-04-09 specialisto išvada Nr. 35-2(SI) užfiksuota, jog medinės konstrukcijos, iš kurių buvo paimti ir tyrimui pateikti medienos mėginiai, nebuvo padengtos atsparumą ugniai didinančiomis medžiagomis - antipireniniais tirpalais (baudž.byla  Nr. 1-3-471/2015, 7 tomas, b.l. 14-18);

2) padaryti eksploatacijos pažeidimai - periodinis susikaupusių suodžių nevalymas ir netinkamo kuro - drėgnų malkų - naudojimas sukėlė suodžių gaisrus dūmtraukyje, kurių metu paveikta itin aukštos temperatūros dūmtraukio izoliacinė medžiaga prarado izoliacines savybes;

3) gaisras kilo dėl degių medžiagų (pastato medinės palėpės ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio;

 4) priešgaisrinės signalizacijos išjungimas nepatikrinus jos suveikimo zonos turėjo tiesioginę įtaką gaisro išplitimui dėl pavėluoto kilusio gaisro pastebėjimo ir laiku nepradėtų gesinimo veiksmų.

Specialistų išvadose konstatuota, kad kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas įrengti nesilaikant vienuolyno ansamblio eksploatavimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų bei privalomų, nustatytų teisės aktuose gaisrinės saugos reikalavimų. Įrengiant kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 ir kaminą buvo nesilaikoma 1998-08-31 LR aplinkos ministerijos įsakymu patvirtintų „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių „ ST 8860237.02:1998 punktų 4.12, 4.13, 4.15, 4.16, 4.22 reikalavimų4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto  (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga);

Vadovaujantis gaisro vietos apžiūros rezultatais, bylos duomenimis, daiktinių įrodymų tyrimų rezultatais, priešgaisrinių techninių ir kitų ekspertizių išvadomis, tikslu atskleisti gaisro priežastį, buvo iškeltos ir patikrintos kelios versijos (dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo, dėl degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl vienuolyno palėpėje įrengto ir eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio šilumos poveikio, dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio, dėl venkameros patalpoje esančių oro tiekimo ir vėdinimo įrenginių elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Apibendrinus visų iškeltų versijų tyrimo rezultatus padaryta išvada, kad gaisras kilo dėl degių medžiagų ( astato medinių stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto ir eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio šilumos poveikio, buvo iškeltos ir patikrintos kelios versijos. Kitos versijos atmestos.

 Specialistų ir ekspertų išvados patvirtina, tai nustatyta ir kitais įrodymais (kaltinamųjų, liudytojų A. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais), kad atliekant vienuolyno pastato rekonstrukciją rūsyje įrengtų dviejų kieto kuro katilų vienas bendras dūmtraukis Nr.1 ir nenaudojamo granulinio kuro katilo dūmtraukis per perdangą iš antro aukšto į palėpėje naujai sumūryto plytinio kamino vidų buvo įvestas ne tiesiai, kaip buvo numatyta projekte, o panaudojant metalinę alkūnę, kurioje dar papildomai buvo įrengtos neapšiltintos (neizoliuotos) pravalos durelės (pažymėtina, kad metalinė alkūnė taip pat neapšiltinta, palikta atvira, nors pagal projektą metalinis dūmtraukis turėjo būti mūre (tai patvirtino projekto dalies „Vėdinimas – Šildymas) vadovas G. A.. Šalia niekaip neizoliuotų metalinių dūmtraukių buvo įrengtos pastato stogą laikančios medinės konstrukcijos. Kūrenant katilą reikalavimų drėgnumui neatitinkančiomis malkomis dūmtraukyje kaupėsi suodžiai (nustatyta, kad metalinių dūmtraukių vidinės sienelės yra apsinešusios suodžiais, kieto kuro dūmtraukis, esantis palėpės patalpoje, yra pakeitęs spalvą - tamsiai raudona, tai reiškia, kad metalinis paviršius šioje vietoje buvo veikiamas apie 680-700 temperatūra, kuri galėjo būti pasiekta kai metalinio dūmtraukio viduje degė susikaupę suodžiai). Suodžių gaisro metu temperatūra dūmtraukyje gali būti aukštesnė nei 1000 -1200 C 0), dėl temperatūros poveikio dažnai deformuojais  ir trūkinėja dūmtraukių konstrukcijos, izoliacinės medžiagos praranda savo savybes, dūmtraukio konstrukcijos perkaista, o šalia dūmtraukių esančios degios statinio konstrukcijos įkaista iki jų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros. Nors apžiūrint dūmtraukį po gaisro, jo atsiros dalys „nebuvo išsinėrusios“, bet atsižvelgiant, kad dūmtraukio atskiros dalys buvo nesukniedytos metalinėmis kniedėmis, o sujungtos savisriegiais, vykstant suodžių gaisrui dūmtraukyje galėjo atsirasti plyšiai per sujungimus ir liepsna ar žiežirbos per plyšius galėjo patekti ant medinių konstrukcijų (eksperto Artūr Raskov paaiškinimas).  Kad dūmtraukyje dar iki gaisro vienuolyne buvo kilę suodžių gaisrai patvirtinta liudytojų parodymais, kad matė iš kamino lekiančias žiežirbas, 2012-01-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad užkūrus katilinėje esančius kieto kuro katilus pro dūmtraukį, esanti į vakarus, buvo matyti ... į orą kylančias tamsoje gerai matomas žiežirbas. Taip pat 2012-04-27 apžiūrint vienuolyno laikiną stogą jo dangoje rastos nuo kiaurymės su apdegimo pėdsakais pakraščiuose; didžiausia kiaurymių koncentracija yra ties dūmtraukiu (apžiūros protokolas, baudž. Byla Nr. 1-3-471/2015, 1 tomas, b.l.146-147). Laikiną stogo dangą uždėjusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, kad suodžių gaisrai kamine buvo kilę net po gaisro užgesinimo. Dėl suodžių gaisrų dūmtraukyje, jo izoliacinė medžiaga prarado izoliacines savybes ir nebeapsaugojo dūmtraukio išorėje esančių degių stogo konstrukcijų nuo iš metalinio dūmtraukio viduje vykstančio suodžių gaisro metu kylančios aukštos temperatūros, kurios paveiktos stogo degios konstrukcijos, pasiekusios savaiminio užsiliepsnojimo ribą, pradėjo smilkti. Suveikusi priešgaisrinė signalizacija buvo išjungta 9 nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu), todėl veikiamos aukštos temperatūros degios konstrukcijos po ilgesnio laiko smilkimo užsidegė, o liepsnai nudeginus stogo dalį aplink kaminą ir papildomai patekus oro srautui liepsna greitai apėmė visą stogą, persimetė į muziejaus patalpą virš kurios buvo medinis, o ne betoninis perdengimas, ir į bažnyčios pastatą.

Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus teismas neturi pagrindo abejoti tokios išvados pagrįstumu. Nustatyta, kad projektinėje dokumentacijoje, kurią išnagrinėjo specialistai ir ekspertai, kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas buvo įrengti nesilaikant statinio projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų “Bendrabučio ... pritaikymo turizmo reikmėms“ darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ dalies brėžinyje Nr. 09/T/M2A-DP-ŠV.Br.2-5) kieto kuro metaliniai dūmtraukiai nuo katilinės rūsyje iki stogo viršaus suprojektuoti vertikalūs( be išlenkimų) ir pastato palėpėje į mūrinį kaminą įvedami tiesiai iš apačios. Tačiau po gaisro apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad į mūrinis dūmtraukį, kuris yra stačiakampio formos iš pietinės pusės įeina metalinis 200 mm skersmens ortakis ir 2 metaliniai 300 mm skersmens dūmtraukiai, ant kurių įrengtos kvadrato formos pravalymo durelės, į kairėje esantį metalinį dūmtraukį pajungti abiejų kieto kuro katilų dūmų šalinimo kanalai, o granulinio kuro katilas pajungtas į metalinį dūmtraukį, esantį dešinėje pusėje, metaliniai dūmtraukiai pastato palėpėje yra su išlenkimu, kieto kuro katilų dūmtraukyje Nr. 1, įrengtos pravalos durelės yra neapšiltintos bei įrengtos ne tam skirtoje vietoje, tai yra ne pastato rūsyje įrengtoje katilinėje po dūmtraukių ir katilų jungimo trišakiais, kaip reikalauja dūmtraukio gamintojo taisyklės, o pastato palėpėje dūmtraukių išlenkimo vietoje (įvykio vietos apžiūros protokolas, 2 tomas, b.l. 116-121, specialisto išvada 2 tomas, b.l. 2-22 arba baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 203-223). Taigi faktiškai dūmtraukiai į mūrinį butaforinį kaminą buvo pajungti iš šono, panaudojant neapmūrytas metalines alkūnes su jose įrengtomis neizoliuotomis pravalos durelėmis (fotonuotraukos baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 11 tomas, b.l. 217, 2011-01-26 apžiūros protokolas, baudž. byla Nr.1-3-471/2015, 1 tomas, b.l. 5-8). Specialistų išvadose teigiama, kad metaliniai dūmtraukiai statinio palėpės patalpoje įrengti nesilaikant saugių atstumų iki degių statinio konstrukcijų, apžiūros metu išmatavus atstumus nuo eksploatuojamo kieto kuro katilų metalinio dūmtraukio nustatyta, kad vietomis šie atstumai yra mažesni nei reglamentuoja „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės. Nors jokiuose dokumentuose nėra duomenų apie tikslią stogo konstrukcijų ir kamino dalių padėtį tarpusavio atžvilgiu (išsidėstymą, atstumus ir pan.) yra įrodyta, kad per mūrinį butaforinį kaminą (jo viduje), nors ir žemiau nei įvestos alkūnės, ant perdengimo tarp abiejų metalinių dūmtraukių buvo medinė sija ( liudytojo A. D. paaiškinimai). 2012-02-02 apžiūros protokole užfiksuota, kad ties kamino apatinėje dalyje esančia ertme kamino pietinėje ir šiaurinėje pusėje yra matomi medinių konstrukcijų likučiai, kas taip pat nors ir netiesiogiai, bet patvirtina, kad per mūriniame dūmtraukyje (kamine) esančią angą galėjo būti pratiesta medinė sija. Tos pačios apžiūros metu nustatyta, kad atstumas nuo kairiojo metalinio dūmtraukio išorinės pusės iki mūriniame dūmtraukyje esančios angos krašto yra apie 200 mm, prie dūmtraukio šonų esantis metalinis vandentiekio vamzdis yra deformuotas ir pakeitęs savo spalvą. Mūrinio dūmtraukio šiaurinėje pusėje, ties apatinėje dalyje esančia anga, ant metalinio gaisrinio vandentiekio vamzdžio yra pritvirtintas metalinis vamzdžio laikiklis, skirtas vamzdžių tvirtinimui prie medinių konstrukcijų. Medinės konstrukcijos esančios šalia metalinio dūmtraukio yra pilnai sudegusios (2012-06-11 specialisto išvada Nr. 35-7( SI) (1 tomas, b.l.120 -200, baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 46-127). Kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas rengti nesilaikant projekto dalies „Šildymas - vėdinimas“ numatytų bei privalomų gaisrinės saugos reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad iki pat kamino buvo įrengtas medinis takelis vaikščiojimui, kas taip pat yra degi medinė konstrukcija.

2013 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole ( 2 tomas, b.l. 116-121) užfiksuota metalinio dūmtraukio apžiūra: dūmtraukis yra išvestas iš katilinės patalpos pro pirmąjį ir antrąjį pastato aukštą į palėpę ir virš stogo. Pastato palėpėje kieto kuro katilų dūmtraukis (2 jų katilų bendras dūmtraukis) ir granulinio kuro katilo dūmtraukis iki alkūnių yra sudaryti iš 7-8 dalių, dūmtraukiai išoriškai aprūkę ir padengti degimo produktais. Tarp dūmtraukių esantis ortakis yra su izoliacine medžiaga, kuri yra aprūkusi ir vietomis pažeista. Metalinių dūmtraukių dalys yra tarpusavyje sutvirtintos savisriegiais, atskirose dūmtraukio dalyse jas prapjovus išilgai rasta apsilydžiusi šiltinamoji medžiaga ties sujungimu, ji apgaubta metaliniu tinkleliu, apdegusi tik iš išorinės pusės. Dūmtraukio dalyje, kuri yra su pravalos durelėmis, perpjovus ją išilgai ir nuėmus izoliacinę medžiagą matyti pakeitęs spalvą metalas su perkaitimo požymiais, izoliacinė medžiaga iš išorės sukietėjusi, o jos vidinė dalis biri, priešingoje dūmtraukio pusėje metalas pageltęs, pačios pravalos durelės be apšiltinimo medžiagos, jų skarda apie 0,5 mm storio. Dūmtraukio dalyje Nr. 28 prapjovus j išilgai matosi, kad vidinė dalis trapi, o išorinės dalies izoliacinė medžiaga apdegusi ir sukietėjusi, po izoliacine medžiaga dūmtraukio vieta virš pravalos durelių yra perkaitusi, metalas pakeitęs spalvą. Užfiksuota, kad kieto kuro katilų dūmtraukis padengtas iš vidaus plonu dulkių ir suodžių sluoksniu (pjaunant išilgai dūmtraukio detalę Nr. 28 nuo pjovimo disko žiežirbų užsidegė suodžiai), dūmtraukių pravalos yra padengtos suodžiais. Tokie požymiai akivaizdžiai pagrindžia įvykio vietos apžiūroje dalyvavusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. O. ir GTC specialisto A. Č. teiginius, kuriuos patvirtino ir ekspertas Artūr Raskov, kad apžiūros metu pastebėtas vidinio dūmtraukio vamzdžio paviršiaus spalvos pasikeitimas (geltona, violetinė, ruda spalvos), leidžia teigti, kad dūmtraukio viduje galėjo įvykti suodžių gaisras, nes spalviniai paviršiaus pokyčiai atsiranda virš 400 C 0 , suodžių gaisro metu (prie 1000-1200 C 0) nerūdijančio plieno paviršius tampa rudas arba violetinis, metalinių dūmtraukių dalių spalvos pakitimai byloja apie aukštos temperatūros poveikį, kuris buvo dūmtraukyje susidariusių suodžių degimo metu. Kieto kuro metaliniame dūmtraukyje rasta sudegusi izoliacinė medžiaga buvo paveikta aukštos temperatūros iš vidinės pusės, tai yra paveikta anksčiau kilusių suodžių gaisrų metu, nes kitame, granulinio kuro dūmtraukyje, buvusi tokia pat izoliacinė medžiaga dėl gaisro vienuolyne, paveikta (apdegė) tik iš išorinės pusės. 2013-02-05 temperatūrų matavimo metu nustatyta, kad esant normalioms katilų ir dūmtraukio eksploatavimo sąlygoms matuotose taškuose (pagal matavimo vietų eskizą matavimo zona Nr. 2) temperatūros, artimos medienos savaiminio užsidegimo temperatūrai (apie 300 C 0 ) matuojant neužfiksuota( baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 9 tomas, b.l.112-114). Darytina išvada, kad dūmtraukio izoliacinė medžiaga be suodžių gaisrų nebūtų galėjusi sudegti, kas aiškiai užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole.

Taip pat nėra pagrindo abejoti specialistų ir ekspertų išvadomis dėl gaisro židinio zonos (vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio). Specialistai nustatydami gaisro židinio zoną rėmėsi liudytojų parodymais ir įvykio vietoje užfiksuotais terminiais pažeidimais. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2012 m. sausio 25-26 d. naktį kamine buvo kilęs suodžių gaisras ir kad aplink šį kaminą buvo visa eilė degių konstrukcijų. Pagal liudytojų parodymus, kad gaisro pastebėjimo metu buvo matoma liepsna virš vienuolyno stogo pietinėje dalyje prievidurinio eksploatuojamo kieto kuro katilų mūrinio dūmtraukio, o vienuolyno pastato vidaus patalpose, muziejaus vidaus patalpose ir bažnyčios pastate degimo požymių nebuvo, taip pat apibendrinus apanglėjusios medienos tyrimo rezultatus (2012-01-26 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad visas vienuolyno stogas yra sudegęs, pastato medinės konstrukcijos labiausiai sudegusios pastato pietinėje dalyje ir pietrytiniame kampe, o vakarinėje ir rytinėje dalyje yra likusios apdegusių medinių sijų liekanos, iš pastato medinių konstrukcijų vakarinėje, pietinėje ir rytinėje dalyse paimti apanglėjusios medienos mėginiai), įvykio vietos apžiūrų tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus degimo požymius ir konstrukcijų pažeidimus, nustatyta, kad gaisro zona yra vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio, nuo šios vietos gaisras degiomis pastato palėpės konstrukcijomis plito nuo vienuolyno pastato palėpės pietinės dalies vidurio , vakarų ir rytų kryptimis. Didžiausi degimo požymiai yra ties pastato palėpėje įrengtu kieto kuro dūmtraukiu, tolstant nuo jo degimo požymiai silpnėja (2012-06-11 specialisto išvada Nr. 35-7(SI), 2015-05-08 teismo ekspertizės išvada Nr.65-3-(EA). Šias išvadas paneigiančių įrodymų teismas nenustatė.

Teismo posėdyje ekspertas taip pat nurodė sekančią gaisro eigą – galimai apie 18 val. paveiktos suodžių gaisro metu dūmtraukyje išsiskiriančios temperatūros šalia esančios stogo medinės konstrukcijos, turinčios savybę sukaupti tam tikrą kiekį šilumos, pasiekusios savaiminio užsidegimo ribą, ėmė smilkti, dėl ko suveikė palėpėje buvę priešgaisrinės signalizacijos davikliai. Nepatikrinus suveikimo priežasties konstrukcijos toliau santykinai ilgą laiką smilko, tačiau ugnis negalėjo įsiliepsnoti dėl stogo konstrukcijos ypatumų (palėpė - tai uždara, naujai užsandarinta patalpa, į kurią negalėjo laisvai patekti oras, dėl ko liepsnai trūko deguonies). Tik vėliau, kai liepsna įsidegė ir pradegė stogas, gavusi deguonies liepsna staigiai apėmė visą palėpę su stogu ir pagal vėjo kryptį nuslinko link bažnyčios pastato. Teismo vertinimu, šiai išvadai prieštaraujančių įrodymų nėra, todėl su ja nesutikti taip pat nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad vienuolyno kieto kuro šildymo katilų dūmtraukis Nr.1 ir kaminas buvo faktiškai įrengti nesilaikant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio rekonstravimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas“ (vienuolynas). (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio rekonstravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų bei privalomų gaisrinės saugos reikalavimų: dūmtraukis įrengtas panaudojant metalines neapšiltintas alkūnes, palėpės patalpoje dūmtraukyje įrengtos neapšiltintos pravalos durelės, per arti degios medinės stogo konstrukcijos, kurios nepadengtos antipirenine medžiaga, viena tokia konstrukcija – sija – išvesta per kamino vidinę ertmę, o duomenys apie faktinį įrengimą jokiuose statybos dokumentuose nei projektinėje dokumentacijoje neužfiksuoti.

2015 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-471/2015 teismas padarė išvadą, kad be aukščiau nurodytų pažeidimų (kieto kuro katilų dūmtraukio įrengimas nesilaikant privalomų gaisrinės saugos reikalavimų ir kt.) iki gaisro katilai buvo kūrenami gamintojo nustatytų reikalavimų drėgnumui visiškai neatitinkančiomis malkomis ir neatliekami dūmtraukių valymai, dėl ko iki 2012 m. sausio 25 d. nenustatytu laiku kilusių suodžių gaisrų dūmtraukyje metu buvo pažeistos izoliacinės medžiagos savybės, ko pasėkoje 2012 m. sausio 25 d. vakare dūmtraukyje kilus suodžių gaisrui paveiktos aukštos temperatūros šalia buvusios stogo medinės konstrukcijos pradėjo degti (smilkti). Suveikus priešgaisrinei signalizacijai P. J., laikinai einantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, nepatikrinęs suveikimo zonos (tai neginčijamai nustatyta jo prisipažinimu, apsauginės signalizacijos duomenimis, jog ji patalpoje Nr. 204, tik per kurią įmanoma pateikti į palėpę, nebuvo išjungta ir t.t.) ir nenustatęs suveikimo priežasties, signalizaciją išjungė, dėl ko gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Santykinai ilgą laiką degimo procesas vyko lėtai dėl deguonies trūkumo ir tik apie 04val. liepsnai prasimušus per stogo dangą gaisras greitai apėmė visą stogą bei išplito į 2-me aukšte esančią neizoliuotą (su medine lubų perdanga) muziejaus patalpą Nr. 204, taip pat apgadino stogais sujungtą bažnyčios pastatą.

2017 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas ir iš kaltinimo išjungta aplinkybė, kad P. J. neužtikrino, kad kieto kuro katilai būtų kūrenami ne daugiau kaip 20 procentų drėgnumo malkomis, kitoje dalyje nuosprendžio nepakeitė, todėl kitos, išskyrus, nurodytąją aplinkybę 2015 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuotos išvados yra galiojančios ir turi prejudicinę galią.

 

Veikų kvalifikavimas

 

Kaip jau minėta 2015 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-471/2015 (pakeistu 2017 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi P. J. nuteistas pagal BK 188 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį dėl to, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – laikinai eidamas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, dėl ko turėdamas teisę veikti šios įstaigos vardu bei administracinius įgalinimus, pagal Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį būdamas atsakingas už objekto - vienuolyno pastato - priešgaisrinę būklę, pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą privalėdamas užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą objekte (11 str. 3 d. 1 p.), nedelsdamas šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus (11 str. 3 d. 4 p.) ir nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti (11 str. 3 d. 15 p.), dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) parapija patyrė didelės žalos, t.y. pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles 2012 m. sausio 25 d. apie 18 val. suveikus priešgaisrinei signalizacijai (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate, pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą privalėdamas nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui išsiplėsti, pagal 2011 m. gegužės 05 d. gaisrinės signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktą būdamas supažindintas ir apmokytas naudoti gaisrinę signalizaciją vienuolyno pastate, privalėdamas suveikus signalizacijai patikrinti jos suveikimo zoną, nepatikrino suveikimo priežasties ir išjungė priešgaisrinę signalizaciją suveikimo zonoje, ko pasėkoje vienuolyno pastato palėpėje kilęs gaisras nebuvo laiku pastebėtas ir išplito, dėl ko buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, viso gaisro metu padaryta didelė žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

Tokiu būdu P. J. faktiškai nuteistas dėl signalizacijos atjungimo jai suveikus prasidėjus gaisrui.

Teismas paskelbęs nuosprendį P. J. atžvilgiu, dėl kitų pažeidimų, tiesiogiai susijusių su kilusiu gaisru ir jo padarytomis pasekmėmis, atsakingų asmenų atžvilgiu 2015 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį. Šia nutartimi teismas pranešė prokurorui apie galimai padarytas kitų atsakingų asmenų nusikalstamas veikas, susijusias su gaisro (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate kilimu, kadangi ekspertizės išvadoje buvo nurodyta, jog ne visi privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, prieš leidžiant naudotis Tytuvėnų vienuolyno ansamblio pastatais po rekonstrukcijos , buvo įvykdyti ir už jų neįvykdymą yra atsakingi statinio techninis prižiūrėtojas, statybos vadovas, projekto vadovas, kurie pagal savo kompetenciją galimai netinkamai atliko savo pareigas.

Anksčiau minėtoje 2015 m. gegužės 8 d. teismo ekspertizės Nr.65-3(AE) išvadoje be to, kad buvo nustatinėjamos gaisro kilimo priežastys, zona, taip pat buvo nustatinėjama ar rekonstruojamo statinio projektas bei jo atitinkamos dalys atitinka norminių teisės aktų reikalavimus. Tyrimo metu vertinant pateiktus „Bendrabučio rekonstrukcijos (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracijos ir pritaikymo turizmo reikmėms (duomenys neskelbtini)“ techninio projekto „Šildymas – vėdinimas“ 0 ir A laidos dalis bei „Bendrabučio ...pritaikymas turizmo reikmėms“ darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ dalį, nustatyta, kad projektuose pateikti gaisrinės saugos sprendiniai netenkina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakyme Nr. 704 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ pateiktų reikalavimų (nenurodyti saugūs atstumai nuo kieto kuro įrenginių dūmtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo tvarka ir pan; darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ aprašomojoje dalyje nėra gaisrinės saugos reikalavimų ir kt.).  Išvadoje nurodyta,  kad privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinė saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, prieš leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti, turėjo būti numatyti vienuolyno ansamblio rekonstravimo projektinėje dokumentacijoje, tačiau ne visi reikalavimai buvo nustatyti teisingai arba nebuvo nustatyti visai. Techniniuose ir darbo projektuose nebuvo tinkamai įgyvendintas esminis statinio reikalavimas „Gaisrinė sauga“, nebuvo atlikti reikalingi įrašai statybos darbų žurnaluose. Ne visi privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, prieš leidžiant naudotis vienuolyno ansamblio pastatais, buvo įvykdyti. Už privalomų gaisrinės saugos reikalavimų neįvykdymą prieš leidžiant naudotis pastatais yra atsakingi statinio techninis prižiūrėtojas, statybos vadovas, projekto vykdymo priežiūros vadovas ir projekto vadovas.

V. L. kaltinamas pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tai yra būdamas paskirtas statybos techniniu prižiūrėtoju ir turėdamas administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas dėl ko 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelės vertės turtas ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) parapija.

 R. T. kaltinama pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį tuo būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būdama paskirta objekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiūros vadove ir turėdama administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelės vertės turtas ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) parapija.

V. M. kaltinamas pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būdamas paskirtas statybos vadovu dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelės vertės turtas ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapija.

Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008).

Pagal BK 188 straipsnio 2 dalį atsako tas kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Baudžiamosios teisės doktrinoje laikoma, kad teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo subjektais gali būti: a) įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai, jeigu jie nevykdo ar neužtikrina specialių elgesio saugumo taisyklių laikymąsi (pvz., įmonių savininkai, jų vadovai, pavaduotojai, jeigu statutuose, nuostatuose, įstatuose, pareigybinėse instrukcijose jiems nustatyta pareiga užtikrinti šių taisyklių laikymąsi); b) asmenys, kurie pagal specialų pavedimą turi pareigą vykdyti ar užtikrinti specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimų laikymąsi (pvz., specialistai, padalinių vadovai, kuriems pavesta vadovauti struktūriniams padaliniams ir kartu jie yra įgalioti užtikrinti specialių elgesio saugumo taisyklių laikymąsi); c) asmenys, atsakingi už specialių elgesio saugumo taisyklių vykdymą, atliekant jiems priskirtą darbą (pvz., specialūs subjektai, kurie įdarbinti įmonėse, įstaigose, organizacijose atlieka savo darbą, arba asmenys dirbantys tą darbą savo iniciatyva); d) juridinis asmuo, jeigu minėtuose a ir b punktuose nurodyti fiziniai asmenys, veikdami individualiai arba jo vardu, nusikalstamą veiką padarė to juridinio asmens naudai arba interesais. 

Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį , taip pat pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta jo kaltės forma - neatsargumas. BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismų praktikoje dėl BK 229 straipsnio taikymo aiškinant nusikalstamo nerūpestingumo turinį yra nurodoma, kad nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis ir valinis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien turėjimas ir galėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-115-489/2015).

Baudžiamojoje byloje anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kieto kuro katilų dūmtraukis, dėl kurio kilo gaisras buvo įrengtas ne pagal projektą, pažeidžiant gaisrinės saugos reikalavimus ir taisykles, reglamentuojančias dūmtraukių įrengimą, projektinėje dokumentacijoje nukrypimai nuo projekto nepažymėti, todėl būtina patikrinti ar kaltinamieji pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus atliekant dūmtraukio projektavimą, projekto priežiūrą, vykdant techninę priežiūrą ir įrengiant minėtą dūmtraukį ir ar šie pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su gaisro kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

V. L. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniui - VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirtas projekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms“ statinio statybos techniniu prižiūrėtoju ir turėdamas administracinius įgalinimus, vykdydamas statinio statybos techninę priežiūrą, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas,

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą ir pagal Statybos reglamento STR 1.09.05:2002 Statinio statybos techninė priežiūra 7 skyriaus 33.9 punktą, privalėdamas tikrinti per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų bei pagal 33.10 punktą, sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, privalėdamas kreiptis į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projektą „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ darbo projekto dalies „Šildymas- vėdinimas“ reikalavimus, tai yra

nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių,

nenustatė, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos darbų sąlygų ir negali būti realizuojami ir nesikreipė į statytoją arba, jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektų sprendinių koregavimo, o būtent statybos rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)” įrengus kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 pažeidžiant „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12,  4.15 , 4.16 ir 4.22 punktų reikalavimus ir pakeitus kamino konstrukcijas  vienuolyno pastato palėpėje, dėl ko dūmtraukio eksploatavimo metu, veikiant aukštai temperatūrai metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

V. L. 2009 m. rugpjūčio 20 d. VĮ „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirtas objekte atkikti techninę priežiūrą  ( 3 tomas, b.l. 42 ).

Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai.

Pagal statybos techninio regalameto STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33 p. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), vykdydamas IV skyriuje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis šio reglamento VIII skyriuje suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka:

 33.9. p. tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, statinio projektavimo sąlygų ], statybos leidimo reikalavimų, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai;

33.10.p. sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai [4.12] neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo.

V. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad montuojant dūmtraukį Rangovas pastebėjo, kad dūmtraukio įrengimo sprendiniai, numatyti projekto “ Šildymas- Vėdinimas” laidoje A brėžinyje 09/T/M2A-TP-ŠV.Br.-12 gali būti netinkami, nes mūrinis kaminas suprojektuotas tiesiai ant antro aukšto perdangos skliausto ir šį sprendinį įgyvendinus gali kilti pavojus, kad skliautas nuo didelės mūrinio kamino apkrovos gali įlūžti, bet dėl to jis kaip statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo informuotas, o Rangovo atstovai A. D. ir V. M. kreipėsi į į projekto vadovę R. T., nes po savaitės atvykęs į objektą jis pamatė iš katilinės išmuštas skyles per perdangą, sužinojo, kad kartu su projekto vadove R. T. statybos vadovai V. M. ir A. D. tarėsi dėl projekto sprendinių ir su jos pritarimu buvo nuspręsta metalinius dūmtraukius į mūrinį kaminą pastato palėpėje, neesant galimybės įvesti tiesiai, nes reikėjo apsaugoti architektūrinius elementus sienose, įvesti juos kampu (su alkūnėmis). Projekto vadovė R. T. žadėjo projektinėje dokumentacijoje šiuos pakeitimus dėl dūmtraukio tinkamai įforminti, tačiau kuomet pamatė projektą komisijos dieną, tai dūmtraukių pakeitimai jame nebuvo užfiksuoti, bet, jo nuomone tai nėra pažeidimas, nes išlinkimas (alkūnės) leidžiamas pagal gamintojo instrukciją ir tai nėra esminis projekto pakeitimas, o tik montažinis sprendimas. Kadangi dūmtraukiai buvo montuojami pagal gamintojo UAB „Vilpra” instrukciją, tai saugūs atstumai iki medinių palėpės konstrukcijų buvo išlaikyti( techniniame projekte atstumai nebuvo nurodyti, buvo nuoroda į gamintojo instrukciją).

Taigi pagal statybos techninio reglamento anksčiau nurodytus punktus V. L. kaip statybos techninis prižiūrėtojas sužinojęs, kad dūmtraukis statomas ne pagal projekto sprendinius ( t.y. ne vertikalus, o su pasukimu (alkūnėmis) it ky.) turėjo kreiptis į statytoją ir jam pavedus į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, juo labiau, kad pasukus dūmtraukį ir taip nuo projekto nukrypus, kiti su tuo susiję projekto sprendiniai galimai turėjo būti pakeisti. Jeigu rangovo nuomone rėžinio 09/T/M2A-TP-ŠV.Br.-12 sprendinių nebuvo galima įgyvendinti, statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo kreiptis dėl jo kooregavimo. V. L. nurodė, kad atvykęs į objektą pamatė perdangoje išmuštas skyles, sužinojo, kad rangovo atstovai – V. M. ir A. D. su projekto vadove R. T. aptarė situaciją dėl dūmtraukių montavimo ir projekto vadovė leido į mūrinį butaforinį kaminą metalinius dūmtraukius įvesti su pasukimu ( alkūnėmis), vienok tai nešalina statybos techninio prižiūrėtojo pareigos laikytis STR reikalavimų, nes jis privalėjo statybos žurnale nurodyti atliktus darbus, kur yra atskira grafa techninio prižiūrėtojo pastaboms. Pažymėtina, kad ir vėliau sumontavus dūmtraukį, žinodamas, kad statinis pastatytas ne pagal projektą jokių atžymų niekur nedarė. Įrodyta, to neginčijo ir pats kaltinamasis, kad jokiuose dokumentuose jis jokių atžymų apie tai, kad pastatyta ne pagal projektą nepadarė, nors visi natitikimai projektui projektinėje dokumentacijoje turėjo būti fiksuoti iki surašant 2011-11-28 darbų užbaigimo aktą.

Tokiu būdu Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.9 ir 33.10 punktų reikalavimų nevykdymas inkriminuotas pagrįstai.

R. T. kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB ,, (duomenys neskelbtini)” direktoriaus įsakymu paskirta objekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiūros vadove ir turėdama administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengiant projektą privalėdama pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ įgyvendinti esminį statinio reikalavimą „Gairinė sauga“ ir vykdydama (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio ir statinio projekto vykdymo priežiūrą pagal STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašo“ VII skyriaus 24.4 ir 24.6 punktų reikalavimus, privalėdama tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą, į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimams ištaisyti, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengdama techninius ir darbo projektus bei vykdydama jų priežiūrą projekto dalyje „Šildymas-vėdinimas" netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimą „Gaisrinė sauga“, nes rengdama projektus nepateikė reikalavimų kieto kuro įrenginių dūmtraukiams kaip numato „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės" ST 8860237.02:1998,  o būtent:

  nenurodė saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dūmtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo tvarkos ir pan., darbo projekto „Šildymas - vėdinimas" aprašomojoje dalyje nenurodė gaisrinės saugos reikalavimų, t. y. taip pat nepateikė saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dūmtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dūmtraukio įrengimo reikalavimų, projekto vykdymo priežiūros metu nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. neužtikrino, kad statyba būtų atliekama pagal darbo projektą „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas" reikalavimus ir, statybos rangovui UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu  įrengus dūmtraukį pažeidžiant „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12, 4.15 ir 4.22 punktų reikalavimus ir tokiu būdu pakeitus kamino konstrukcijas vienuolyno pastato palėpėje, R. T.

nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dūmtraukių, kurie buvo įrengti vienuolyno pastato palėpėje ir sumontuoti su išlinkimu, metalinius dūmtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles išlinkimo vietoje, neišlaikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų ir neįrašė į statybos darbų žurnalą šių atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendiniams,

 nepateikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams ištaisyti,

 nepažymėjo dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikė šių pakeitimų surašant 2011 m. lapkričio 28 d. surašant statybos užbaigimo aktą dėl ko eksploatavimo metu, veikiant aukštai temperatūrai metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iš viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1 862 296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

 R. T. 2009 m. balandžio 29 d. AB „(duomenys neskelbtini)  direktoriaus įsakymu paskirta objekto „ (duomenys neskelbtini) vienuolyno.... turizmo reikmėms“ kultūros paveldo objekto techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros vadove   3 tomas, b.l. 70).

Statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas – architektas, statybos inžinierius vadovaujantis statinio projekto dalių vykdymo priežiūros vadovams ir prižiūrintis statinio projekto sprendinių įgyvendinimą statybos metu;

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas privalo:

24.4. p. tikrina, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašo į statybos darbų žurnalą;

24.6. p. į statybos darbų žurnalą [4.8] surašo atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams ištaisyti;

R. T. kalta nepsisipažino, ji aiškino, kad statybų vadovas V. M. ją informavo žodžiu, kad kilo problemų dėl dūmtraukių montavimo, kad planuoja dūmtraukius pastato palėpėje į plytinį dūmtraukį įvesti kampu, nes kitaip nėra galimybės, nes mūrinis kaminas architektūrinėje projekto dalyje yra ant kapitalinės sienos, o šildymo-vėdinimo dalyje A laidoje techniniame projekte parodytas šalia. Kadangi pagrindinis reikalavimas vykdant projekto vykdymo priežiūrą, yra įgyvendinti pastato architektūrą, todėl ji sutiko, kad metaliniai dūmtaukiai pelėpėje į plytinį kaminą būtų įvesti kampu (su alkūnėmis). V. M. aiškino, kad visos metalinio dūmtraukio dalys yra sertifikuotos ir jos bus montuojamos pagal „Vilpros“ gaminių instrukciją. Ji pritarė tokiam statybų vadovo sprendimui, tik nurodė, kad palėpėje metaliniai dūmtraukiai turi būti mūre. Jos nuomone, dūmtraukių sumontavimas su alkūnėmis yra tik montažinis sprendimas, o ne esminis projekto pakeitimas, todėl ji nieko neprivalėjo fiksuoti statybos darbų žurnale, juo labiau, kad rangovo atstovai - A. D. ir V. M. nereikalavo detalaus brėžinio šio dūmtraukio įvedimui, o vadovavosi gamintojo UAB „Vilpra” išleistomis dūmtraukio montavimo taisyklėmis. Nebuvo būtinybės rengti projekto su smulkiais matavimais iki medinių konstrukcijų ar kitų elementų, nes montuojant metalinius dūmtraukius gamintojo taisyklėse buvo nurodyti visi privalomi saugūs atstumai. Nuoroda į gamintojo instrukcijas yra techniniame projekte, todėl jame jokių detalių atstumų iki degių konstrukcijų nurodyti nereikėjo. Mano, kad projektai buvo rengiami tinkamai ir tinkamai vykdoma jų priežiūra. Žinojo, kad dūmtraukis įrengtas šiek tiek ne taip kaip numatyta projekte, o su „ alkūnėmis“. Statybos žurnalas yra pildomas statybos rangovų, jie turi aprašyti darbus, kuriuos padaro, jeigu yra užfiksuotas įrengtas metalinis kaminas su alkūnėmis, tai turėjo būti parašyta žurnale. Tai nebuvo jos pareiga. Be to, ji neruošė projekto dalies “Šildymas – vėdinimas” , nes tam neturi kompetencijos, o dūmtraukis buvo projektuojamas būten šioje dalyje.

Pažymėtina, kad projekto vadovas atsako už visą projektą, o kiekvienas projekto dalies vadovas atsako už savo dalį. Projekto priežiūros vadovas, kuris atsako formaliai už visą projektą, bet neturi kompetencijos visuose projekto dalių srityse, gali kreiptis į po projekto dalies vadovą, kuris tą projekto dalį darė ir su juo konsultuotis, aiškintis. Projekto vykdymo priežiūrą vykdantis specialistas neturi kompetencijos visų projekto dalių srityse, bet jis yra priskirtas būti projekto priežiūros vadovu, tai jis privalo vykdyti priežiūrą visoje projekto apimtyje. Projekto prižiūrėtojas žiūri ar darbai vykdomi pagal projektą, todėl jis gali bet kurioje stadijoje žiūrėti ar darbai yra vykdomi taip kaip yra suprojektuota. Neginčytinai nustatyta, kad R. T. buvo žodžiu V. M. informuota, kad kilo problemos dėl metalinių dūmtraukių montavimo, kad su V. M. ir kitu rangovo atstovu A. D. sprendė šį klausimą (beje nedalyvaujant techniniam prižiūrėtojui V. L.) ir nusprendė metalinius dūmtraukius pastato palėpėje įvesti į plytinį kaminą su pasukimu (alkūnėmis). Akivaizdu, kad buvo apsiribota žodiniu klausimo svarstymu, tačiau apie priimtą sprendimą montuoti dūmtraukius su pasukimu, kai tuo tarpu projekte jie parodyti montuojami vertikalūs, nebuvo atžymėta jokioje projektinėje dokumentacijoje, nors anksčiau nurodytas statybos reglamentas įsakmiai įpareigoja projekto vykdymo priežiūros vadovą į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams ištaisyti. Netgi po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo metalinius dūmtraukius R. T. nepatikrino, kad - dūmtraukiai sumontuoti su išlinkimu (alkūnėmis), kurios niekaip neizoliuotos, nors turėjo „būti mūre“ (R. T. teigimu), įrengiant pravalos dureles netinkamoje vietoje, atskiros dūmtraukių dalys sujungtos savisriegiais, neišlaikyti saugūs atstumai nuo metalinių dūmtraukių iki degių pastato konstrukcijų - ir šių ne pagal projektą atliktų darbų neįrašė į statybos darbų žurnalą, nepateikė nurodymų ir reikalavimų neatitikimams ištaisyti, nepažymėjo dūmtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų pakeitimo techniniame projekto keitime ir nepateikė šių pakeitimų surašant 2011m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktą.

Taip pat R. T. projekto dalyje „Šildymas – vėdinimas“ netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimą „Gaisrinė sauga“, nes rengdama projektus nenurodė, saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių - dūmtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kaip to reikalauja „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ ST 8860237.02:1998.

2015-05-08 ekspertizės išvadoje (1 tomas, b.l.26-56) konstatuota, kad ne privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, prieš leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti, turėjo būti numatyti (duomenys neskelbtini)  vienuolyno ansamblio projektinėje dokumentacijoje. Techninio projekto „Bendrabučio rekonstrukcijos ...“ 0 ir A laidos „Šildymas – vėdinimas“ bei darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ dalyje nėra pateikti reikalavimai kieto kuro įrenginių dūmtraukiams, kaip numato „ Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose taisyklės“, tai yra nenurodyti saugūs atstumai nuo kieto kuro įrenginių dūmtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, tai reiškia, jog pagal teisės aktų reikalavimus saugūs atstumai nuo dūmtraukių iki statinio medinių konstrukcijų privalo būti nurodyti ir nepakanka projekte daryti nuorodą į gamintojo instrukcijas. Pripažintina, kad projekto vadovė nenurodydama konkrečių atstumų, o darydama nuorodą į gamintojo taisykles (šią aplinkybę ji pati pripažino) pažeidė nustatytus privalomus reikalavimus.

V. M. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdamas privačioje įmonėje statybų vadovu ir turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu bei administracinius įgalinimus, bendrovės vadovo įsakymu būdamas paskirtas statybų rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio statybos vadovu ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ XIV skyriaus 59.12 punktą privalėdamas nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą, pagal 59.11 punktą privalėdamas išnagrinėti statinio projektą, o pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją nesikreipė į statinio projektuotoją ir nereikalavo pataisyti projektą, taip dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., rangovui privalant vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimo, statybos metu nesilaikė darbo projekto Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) dalies šildymas-vėdinimas reikalavimų, o būtent 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu įrengė kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1 ne pagal projektą, taip pažeisdamas 1998 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo" patvirtintų „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 C0. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 700 C0, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą. Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto  (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto  ( Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų);250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų);130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitė kamino konstrukcijas ( išlinkimai, metalinių dūmtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų ) vienuolyno pastato palėpėje, dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukštai temperatūrai metalinius dūmtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1 862 296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

V. M. 2009 m. gruodžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu, pagal su P. R. individualia firma „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, dėl darbų pagal projektą „(duomenys neskelbtini) ....turizmo reikmėms“ paskirtas vadovauti įmonės atliekamiems katilinės, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemų montavimo darbams ir būti atsakingu už darbų saugą ir priešgaisrinę saugą (3 tomas, b.l. 59).

 Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

 Statybos techninio reglamento „Statybos darbai“ 59.11 punkte yra nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo išnagrinėti statinio projektą ir pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą. 

Statybos techninio reglamento „Statybos darbai“ 59.12 punkte nurodyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai būtų atliekami kokybiškai pagal statinio projektą kai jo reikia, statybos leidimą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

V. M. kaltu nepripažino, aiškino, kad tik dūmtraukių montavimo metu paaiškėjo, kad į pastato palėpę metaliniai dūmtraukiai per perdangą buvo įvesti tiesiai, tačiau mūrinis kaminas, kuriuo dūmtaukiai turėjo iškilti virš stogo, yra kiek toliau, todėl buvo būtina dūmtraukius į šį kaminą įvesti 30 laipsnių kampu ir kamine dar pasukti 30 laipsnių kampu, kad jie vėl eitų tiesiai. Apie šią situaciją jis žodžiu informavo projekto vadovę R. T.. Aptariant metalinių dūmtraukių įvedimą į mūrinį kaminą dalyvavo projekto vadovė R. T., statybos darbų vadovas A. D.. Projekto vadovė R. T. leido metalinius dūmtraukius kampu įvesti į mūrinį kaminą. Montuojant metalinius dūmtraukius palėpėje, projekto, nei brėžinio kur būtų numatytas dūmtraukių išlinkimas, neturėjo, bet su projekto vadove R. T. buvo sutarta, kad ji statybos darbų žurnale pažymės, kad dūmtaukiai sumontuoti kitaip nei projekte, tačiau tik po gaisro sužinojo, kad R. T. jokių atžymų statybų žurnale nepadarė. Darbo projekte baigus darbus jis dėjo žymą „TAIP PASTATYTA“ ir pasirašė, nes manė, kad apie pakeitimus įrašus yra padariusi R. T.. Jo nuomone dūmtraukio įrengimas su palinkimu nėra esminis projekto sprendinio pakeitimas, o tik montažinis sprendimas, nes dūmtraukis buvo sumontuotas iš atskirų sertifikuotų “ (duomenys neskelbtini)” pagamintų dalių ir pagal gamintojo instrukciją. Montuojant dūmtraukį vadovavosi gamintojo instrukcija, kurioje buvo nurodyti būtini išlaikyti saugūs atstumai nuo medinių konstrukcijų. Po kaminu apatinėje dalyje virš antrojo aukšto perdangos buvo medinė sija einanti tarp abiejų metalinių dūmtraukių. Nuo kietojo kuro katilų dūmtraukio sija buvo apie 20 cm atstumu, o nuo granulinio katilo dūmtraukio apie 15 cm. Pagal techninį projektą metaliniai dūmtraukiai turėjo būti įrengti vertikalūs be pravalos durelių palėpėje. Žinojo, kad dūmtraukius reikia įrengti su alkūnėmis, bet kad būtų pataisytas darbo projektas nesikreipė, nes tai ne esminis pakeitimas ir nebūtina. Dūmtraukių alkūnės nebuvo apmūrytos. Projekte atstumai nuo metalinių dūmtraukių iki medinių stogo konstrukcijų nebuvo nurodyti, tiktai buvo nuoroda laikytis gamintojo instrukcijų. Pravalos durelės buvo neapšiltintos, „(duomenys neskelbtini)“ sertifikuotos. Dūmtraukių metalinės dalis sujungė savisriegiais, nemano, kad tai pažeidimas.

  V. M., kuris Rangovo paskirtas staybos darbų vadovu, radęs projekto sprendinį, kurio negalima praktiškai įgyvendinti, turėjo kreiptis per statinio statybos techninį prižiūrėtoją į statinio projektuotoją ir reikalauti, kad būtų pataisytas projektas. Įrodyta, kad V. M. vadovaudamas dūmtraukių montavimo darbams pamatęs, kad iš katilinės į pastato palėpę atvesti du metalinai dūmtraukiai (į vieną kurių buvo pajungti du kietojo kuro katilai (dūmtraukis Nr. 1), o į kitą - granulinio kuro katilas, kurie turėjo mūriniu kaminu iškilti virš stogo, per perdangą buvo išvesti šalia mūrinio kamino) nors ne per techninį prižiūrėtoją V. L., bet vistik  informavo prpjekto vadovę R. T., kad nėra galimybės vertikaliai pagal projektą sumontuoti dūmtraukių, buvo priimtas sprendimas, projekto vadovei pritarus, montuoti dūmtraukius su palinkimu, ką leidžia dūmtraukių gamintojo instrukcija. Vienok, akivaizdu, kad V. M. nereikalavo pataisyti, pakoreguoti projektą, o tiesiog pagal gamintojo instrukciją montavo dūmtraukį (vadovavo tiems darbams), nors turėjo montuoti vadovaudamasis projektu. Kaip turėjo būti kooreguojamas projektas( darant žymas brėžinius, atžymas ar kitaip), turėjo spresti statybos specialistai pagal kompetenciją, projekto priežiūros vadovas, techninis prižiūrėtojas). Šiuo atveju, neesant jokių projekto sprendinių keitimo (pagal projektinę dokumentaciją dūmtaukiai vertikalūs, be pravalos durelių palėpėje ir t.t.), o faktiškai sumontuoti kitaip), todėl atsakomybė tenka rangovui, tiksliau statybos darbų vadovui, kuris atsakingas darbų saugą ir priešgaisrinę saugą.

Kaip matyti iš kaltinamojo V. M. parodymų, tas patvirtinta ir kitais įrodymais- kaltinamosios R. T., liudytojo A. D. parodymais dėl to, kad metalinių dūmtraukių sumontuoti vertikaliai, kaip nurodyta projekte, nėra galimybės, jis, nors ir ne per statybos techninį prižūrėtoją, kaip numatyta STR-e, bet tiesiogiai žodžiu informavo projekto vadovę R. T., kartu su projekto vadove priėmė speandimą montuoti dūmtaukius su palinkimu, vienok, V. M. nevykdė pareigos ir nereikalavo pataisyti projekto sprendinį (tikėjosi, kad projekto vadovė padarys atitinkamas žymas statybų darbų žurnale) ir ne pagal projektą, o pagal gamintojo instrukciją, be to, pažeidžiant Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose taisyklių reikalavimus, sumontavo dūmtaukius, kas vėliau turėjo įtakos gaisro kilimui vienuolyno pastate. Tokiu būdu laikytina, kad V. M. pažeidė 59.11 punkto reikalavimus.Kad metaliniai dūmtraukiai vienuolyno palėpėje sumontuoti ne pagal projektą (su palinkimais (alkūnėmis), su pravalos durelėmis, sujungti savisriegiais ir kt.) yra patvirtinta byloje surinktais įrodymais - paties kaltinamojo parodymais, apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis (šie įrodymai buvo išsamiai aptarti aprašant gaisro kilimo priežastis ir aplinkybes), todėl pagrįstai inkriminuotas ir 59.12 p. pažeidimas.

Kaltinime taip pat yra nurodyta, kad V. M. dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo elgesio taisykles, netinkamai atliko savo pareigas statybos darbus vykdė ne pagal projektą ir kieto kuro katilų dūmtraukį Nr. 1, įrengė pažeisdamas Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimų 4.12, 4.15, 4.16 ir 4.22 punktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad specialistų ir ekspertų išvados (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 7 tomas, b.l. 14-18), kurios pateiktos atlikus išsamius tyrimus, konstatavo, kad kieto kuro dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas buvo įrengti ne pagal projektą, nesilaikant pastato projekte numatytų reikalavimų buvo padaryti konstrukcijos išlinkimai (alkūnės), metalinės dūmtraukių dalys sujungtos savisriegiais, palėpėje dūmtraukyje įrengtos neapšiltintos pravalymo durelės  ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, be to, medinės stogo konstrukcijos dalys nepadengtos antipireninėmis medžiagomis. Specialistų išvados šiuo dėl dūmtraukio Nr. 1 įrengimo buvo aptartos nuosprendyje anksčiau, todėl plačiau nebeanalizuojamos, išvados nepaneigtos, įrodymų, išskyrus kaltinamųjų paaiškinimus, kurie šiuo klausimu nėra nuoseklūs, paneigiančių išvadas nėra. Pripažintina, kad minėtų saugumo taisyklių pažeidimas V. M. inkriminuotas pagrįstai.

Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo samprata pagal Viešojo administravimo įstatymą ir administracinių įgaliojimų samprata pagal BK 230 straipsnio 3dalis neprieštarauja viena kitai. Tačiau sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio 3 dalies prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalį įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą.

Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Sprendžiant klausimą, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą viešieji interesai - tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Viešuosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus, t.y. valstybės tarnautojui prilyginti asmenys, darytų tai nešališkai, teisingai ir įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2014-03-13 nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

Vertinant, ar asmens teisinis statusas atitinka BK 230 straipsnio 3dalies numatytus požymius, svarbūsdu požymiai: 1) darbas ar pareigos kitais įstatyme numatytais pagrindais bet kokiame viešajame ar privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys / turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas(LAT 2012-11-27 nutartis Nr. 2K-567/2012).

Vertindamas kaltinamųjų R. T., V. L. ir V. M. statusą atsižvelgiant į jiems suteiktus įgaliojimus ir jų atliekamas funkcijas (projekto vadovė, statybos techninis prižiūrėtojas, statybos vadovas) teismas daro išvadą, kad R. T., V. L. ir V. M. BK 230 straipsnio 3 dalies prasme prilygintini valstybės tarnautojui.

Tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas BK 229 str., yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas dėl neatsargumo, sukėlęs padarinius didelę žalą valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Jeigu įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio BK 229 straipsnis netaikomas. Neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t.y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas pripažįstamas savo pareigų neatlikimu, o valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų, laikomas netinkamu pareigų atlikimu.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl kiekvienu atveju bylose yra nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai.

Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (LAT nutartys Nr. 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.). Šio nusikaltimo valstybės tarnybai sudėtyje pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis, rodantis padidintą tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą.

Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį, taip pat pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta jo kaltės forma - neatsargumas. BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismų praktikoje dėl BK 229 straipsnio taikymo aiškinant nusikalstamo nerūpestingumo turinį yra nurodoma, kad nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis ir valinis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien turėjimas ir galėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-115-489/2015).

Tarnybos pareigų neatlikimo, numatyto BK 229 str., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga valstybės tarnybai veika neatlikimu savo pareigų ar jų netinkamu atlikimu; 2) pavojingais padariniais didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (LAT 2007-01-04 teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos išvados, LAT nutartis Nr. 2K-7-228/2008 ).

Dėl statybos vadovo veiksmų. Statybos techninio reglamento „Statybos darbai“ 59.12 punktą pažeidė, nes statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai būtų atliekami kokybiškai pagal statinio projektą kai jo reikia, statybos leidimą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, šiuo atveju statybos vadovas įrengė dūmtraukį ne pagal statinio projektą ir nukrypimas nuo projekto niekur nebuvo atžymėtas, dabar nėra galimybės nustatyti ar statybos vadovas savo iniciatyva sugalvojo tą mazgą, ar projektuotojas nubraižė kaip tai turėtų būti, ar tik aptarta žodžiu, kad taip išvesti dūmtraukį, bet kaip tas sprendinys bus įgyvendintas, tokios dokumentacijos nėra. Dabar nėra dokumentacijos, iš kurios galėtume pasakyti ar tas statytojas padarė taip kaip sakė projektuotojas, ar projektuotojas pasakė taip kaip padarė statytojas. Tiek iš projektuotojo pusės, tiek iš statybos vadovo pusės pažeidimai padaryti, kurie neatsispindėjo dokumentacijoje.

Dėl statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų. Statinio techninis prižiūrėtojas tikrina, kad per visą statinio statybos laiką statinys būtų statomas pagal statinio projektą laikantis kitų teisės aktų ir normatyvinių dokumentų. Taip pat statinio statybos techninis prižiūrėtojas sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, turi kreiptis į statytoją ir jam pavedus į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, tai numato „Statinio statybos techninės priežiūros STR 1.09.05:2002 33.9 ir 33.10 punktai. Neaišku, ar šiuo atveju statybos techninis prižiūrėtojas šiuos veiksmus atliko, nes sprendiniai dėl dūmtraukio įrengimo pakoreguoti nebuvo. Statybos techninis prižiūrėtojas nustatęs, kad negalima įrengti taip kaip numatyta pagal projektą, turėjo nepasirašyti sprendinio įrengimo. Jeigu buvo iškilusi tokia problema jis turėjo kreiptis į projekto vykdymo priežiūros vadovą, kaip išspręsti šitą pakeitimą, kad būtų pakeistas projektas. Kaip jis turėjo kreiptis žodžiu ar raštu nėra reglamentuota. Galimi įrašai statybos žurnale, yra atskira grafa, kur yra techninio prižiūrėtojo pastabos, kur techninis prižiūrėtojas įformina kažkokias pastabas, jis parašo ką reikia ištaisyti arba ką padaryti į kažkokius neatitikimus, tai yra atitinkama statybos žurnale forma kur pildo techninis prižiūrėtojas. Jis įrašo kažkokius neatitikimus ar ištaisymus ir tada rangovas turi tuos ištaisymus padaryti ir atžymėti toje žurnalo grafoje, kad yra įvykdyta ir turi pasirašyti statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas, kad ta pastaba yra įgyvendinta. Šiuo atveju, patikrinus statybos dokumentus, statybos techninio prižiūrėtojo pastabų nei įrašų ką reikia ištaisyti, nebuvo. Statybos techninis prižiūrėtojas, žinodamas, kad projektas nepakoreguotas ir nėra jokių brėžinių, negalėjo pasirašyti už tuos sprendinius.

Dėl projekto vadovės veiksmų. Projekto vadovė, būdama informuota apie pakeitimus, privalėjo pažymėti projekte pakeitimus. Kas yra esminiai projekto sprendinių nukrypimai yra aiškiai parašyta Statybos įstatyme ir apibrėžta, kad tai yra sprendiniai, jeigu keičiamas konstrukcijų išdėstymas ir keičiasi statinio matmenys, vieta sklype ar paskirtis, tai tie yra esminiai nukrypimai nuo projekto, o visi kiti sprendimai nėra esminiai nukrypimai nuo projekto. Reglamente yra parašyta, tais atvejais, kada daromi esminiai projekto sprendinių keitimai, kurie yra apibrėžti statybos įstatyme, tada reikia gauti naują leidimą, projekto sprendinių keitimui, bet yra kiti visi, kurie nėra esminiai, tai galima projektą pakeisti, naujo leidimo nereikia, bet tam keitimui turi pritarti statytojas ir turi būti įforminta nauja laida. Šiuo atveju alkūnės padarymas nėra esminis projekto sprendinio pakeitimas, tačiau šis pakeitimas, taip pat kaip pravalos durelių įrengimas palėpėje, kurios nebuvo numatytos techniniame projekte ir sužinojus, kad jos ten taip yra įrengtos, turėjo atsispindėti techniniame arba bent jau darbo projekte. Visi pakeitimai, kurie buvo atliekami darbo projekto rengimo metu, turėtų būti galutiniame variante „pernešti“ į techninį projektą. Gali būti paskirtas vienas projekto priežiūros vadovas, gali būti ir projekto dalių vadovai. Projekto priežiūros vadovas atsako už visą projektą, o kiekvienas projekto dalies vadovas atsako už savo dalį. Projekto priežiūros vadovas, kuris atsako formaliai už visą projektą, neturi kompetencijos visuose projekto dalių srityse, tačiau gali kreiptis į to projekto dalies vadovą, kuris tą projekto dalį darė ir su juo konsultuotis, aiškintis. Projekto vykdymo priežiūrą vykdantis specialistas neturi kompetencijos visų projekto dalių srityse, bet jis yra pristirtas būti projekto priežiūros vadovu, tai jis turi vykdyti priežiūrą visoje projekto apimtyje. Projekto prižiūrėtojo pareiga stebėti ar darbai yra vykdomi taip kaip yra suprojektuota.

Kaltinamieji kėlė savo versijas dėl gaisro kilimo vienuolyno pastate priežasčių ( pvz. kad dėl netinkamos dūmtraukio eksploatacijos dūmtraukiai buvo sugadinti ir dėl to kilo gaisras ir kt.). Teismas, nustatinėdamas gaisro kilimo priežastis rėmėsi specialistų, ekspertų išvadomis. Teismas neturi pareigos analizuoti ir atskirai pasisakyti dėl kaltinamųjų iškeltų versijų, nes teismas vertina byloje surinktus įrodymus, juo labiau, kad tokio įvykio( gaisro ir jo priežasčių) tyrimas reikalavo ypatingų specialių žinių, tam buvo pasitelkti specialistai ir ekspertai, kurie išsamiai išyrė visus reikšmingus duomenis ir padarė išvadas, abejoti specialistų kompetencija teismas neturi jokio pagrindo. Išvados nėra kategoriškos, tačiau teismas savo ruožtu betarpiškai ištyrė liudytojų parodymus, bylos medžiagą ir nenustatė jokių aplinkybių ar faktų dėl kurių reikėtų išvadomis abejoti. Pažymėtina, kad specialistas atsakė ir į klausimus kokias pareigas atliekantys asmenys yra atsakingi kad privalomi saugos reikalavimai nebuvo vykdomi, kokių teisės aktų reikalavimai pažeisti.

 Dėl kaltinamųjų teiginio, kad dūmtraukio Nr. 1 sumontavimas su pasukimais alkūnėmis) nebuvo esminis projekto sprendinio keitimas, o tik montažinis sprendimas, kuris buvo vykdomas ir dūmtraukis montuojamas iš atskirų sertifikuotų dalių, atsižvelgiant į gamintojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijas, pažymėtina, kad kaip nurodė ekspertas Artūr Raskov, visi pakeitimai esminiai ar neesminiai, liečiantys gaisrinės saugos reikalavimus turi būti įvykdyti ir vykdomi viso projekto eigoje, tai reiškia, kad iškilus problemoms dėl dūmtraukio montavimo pagal projekto reikalavimus, privalu buvo pirmiausia daryti projektinių sprendinių keitimus. Kaip anksčiau įrodymais patvirtinta, to neginčijo nei vienas iš kaltinamųjų, jokių atžymų nei statybos darbų žurnaluose nei statybos baigimo akte nebuvo padaryta, kas reiškia, kad pastatyta pagal projektą, nors faktiškai statinys ( dūmtraukis) pastatytas nesilaikant projekto gaisrinės saugos reikalavimų.

Dėl medinės konstrukcijos( sijos), kuri buvo tarp dviejų metalinių dūmtraukių pažymėtina, kad nepriklausomai ar tai buvo stogo konstrukcija( ką įrodinėjo gynyba), ar pastato konstrukcija, bet kokiu atveju tai buvo degi konstrukcija, kuri buvo tarp metalinių dūmtraukių ir nėra labai svarbu koks galiausiai atstumas buvo nuo dūmtraukių iki šios konstrukcijos( to niekas tiksliai negalėjo pasakyti, liudytojas A. D. nurodė vienokius, V. M. kitokius atstumus), bet kokiu atveju tie atstumai buvo nedideli, ar 380 mm ar mažiau to šiandien negalime nustatyti, bet rasti nesudegę konstrukcijos galai neginčijamai byloja apie medinės konstrukcijos buvimą gaisro metu pavojingoje gaisrinės saugos atžvilgiu, zonoje, tai yra kamino viduje. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas A. D. nurodė, jog ši medinė konstrukcija buvo izoliuota akmens vata ne iš visų pusių, tai yra , neapšiltinta iš viršaus ir uždengta difuzine plėvele. Po gaisro nebuvo rasta jokių akmens vatos liekanų, nors netoli dūmtraukio akmens vatos rasta, bet ne medinės sijos buvimo vietoje.

Niekas neginčijo aplinkybės, kad dūmtraukis  buvo suprojektuotas tiesus be išlinkimo nuo pat rūsio, kur įrengta katilinė, iki viršaus, bet dūmtraukis pastatytas su išlinkimais ir ne pastato sienoje, palėpėje metaliniai dūmtraukiai sumontuoti kampu( su alkūnėmis), kurios visiškai neapšiltintos, tai yra neizoliuotos, be to, dūmtraukiuose buvo įrengtos pravalos durelės, kurios taip pat nebuvo izoliuotos, tokiu būdu buvo pažeistas dūmtraukio vientisumas, dūmtraukių detalės sujungtos savisriegiais, o ne su kniedėmis nors gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėse aiškiai nurodyta, kad visi dūmtraukiai turi būti sujungti kniedėmis ir kniedės turi turėti tam tikrą atsparumą ugniai, teigti, kad visi šie nukrypimai nuo projekto buvo neesminiai ir negalėjo įtakoti sodžių gaisrų dūmtraukyje, nėra jokio pagrindo. Teismas laiko tai gynybine kaltinamųjų pozicija

Kaip nurodė ekspertas Artūr Raskov ir tuo abejoti nėra pagrindo, dūmtraukio įrengimas ne sienoje, kaip numatyta projekte, ir su palinkimais „alkūnėmis“ laikytinas esminiu pakeitimu dėl to, kai reikia užtikrinti viso įrenginio - dūmtraukio ir pačios sienos prie kurios įrengtas dūmtraukis atsparumą ugniai. Gaisrinės saugos esminis reikalavimas yra statinio ir jo konstrukcijų atsparumas ugniai. Gaisrinės saugos esminių reikalavimų užtikrinimas yra projektuotojų ir statytojų pareiga. Dūmtraukių įrengimas su palinkimais alkūnėmis ir ne sienoje yra susijęs su esminiais saugos reikalavimais, todėl projekto pakeitimas arba įrašymas į statybos žurnalą buvo būtinas, neturėjo būti tik žodžiu apspręstas, sprendinius daryti projekto pakeitimus turėjo priimti komisija susidedanti iš projekto vadovo, techninio prižiūrėtojo ir statytojų, kurie turėjo pagrįsti pakeitimų būtinumą.

Dar kartą pastebėtina, kad kompiuterinė simuliacija, kuria kaltinamieji bandė įrodyti, kad suodžių gaisras dūmtraukyje negalėjo kilti negali būti tiesiogiai taikoma gaisrų simuliacijai, nes nei viena modeliavimo programa negali įvertinti visų sąlygų, kurios buvo gaisro metu.  Be to, matosi, kad specialistui, kuris beje, nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už galimai melagingos išvados davimą, pateiktas buvo brėžinys, kuriame dūmtraukis pavaizduotas vertikalus ir be pasukimo.

 Neabejotinai nei vienas iš kaltinamųjų kuomet netinkamai atliko savo pareigas (V. L., statybos techninis prižiūrėtojas, sužinojęs, kad statinio (dūmtaukio Nr. 1) projekto sprendiniai dėl atitinkamų priežasčių negali būti realizuojami, teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl sprendinių koregavimo, neužtikrino, kad statyba būtų vykdoma pagal projektą, R. T., projekto vadovė, neužtikrino, kad statinys būtų statomas pagal projektą, V. M., statybų vadovas, privalėjo nuolat kontroliuoti, kad statyba vyktų pagal projektą, o pastebėjęs, kad dėl atitinkamų priežasčių nėra galimybės statyti pagal projektą, nereikalavo, kad projektas būtų pataisytas, nenumatė ir nesitikėjo, jog dėl to gali kilti gaisras ir kad gali atsirasti tokie padariniai - didelė turtinė žala ir bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl kaltinimas, jog jie tarnybos pareigas netinkamai atliko dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra pagrįstas (BK 16 straipsnio 3dalis).

Gaisro metu Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai buvo padaryta, kaip nurodoma kaltinime, ne mažesnė nei 1 862 296 Eur žala ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės vertybės. Nekyla abejonių, kad tokio dydžio žala vertintina kaip didelė tiek BK 188 straipsnio, tiek BK 229 straipsnio prasme ir nereikalauja platesnio įvertinimo.

Byloje išnagrinėtais ir pasitvirtintais įrodymais nustatyta, kad viena iš gaisro priežasčių buvo ta, kad kieto kuro katilų dūmtraukis Nr.1 ir kaminas buvo įrengti nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, tai yra buvo padaryti konstrukcijos išlinkimai (alkūnės), metalinės dūmtraukių dalys sujungtos savisriegiais, palėpėje dūmtraukyje įrengtos neapšiltintos pravalymo durelės  ir neišlaikyti saugūs atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, be to, medinės stogo konstrukcijos dalys nepadengtos antipireninėmis medžiagomis (2012-04-09 specialisto išvada Nr. 35-2(SI) užfiksuota, jog medinės konstrukcijos, iš kurių buvo paimti ir tyrimui pateikti medienos mėginiai, nebuvo padengtos atsparumą ugniai didinančiomis medžiagomis - antipireniniais tirpalais. Ekspertizės išvadoje aiškiai pasakyta, kad dūmtraukis Nr. 1 buvo įrengtas nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo skirta ne viena užduotis specialistui, atlikta kompleksinė ekspertizė. Tai nėra vienintelis įrodymas, pastebėtina, kad skirtingų specialistų atlikti tyrimai ir pateiktos išvados viena kitai neprieštarauja, kaip neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pažymėtina, kad kaltinamieji pripažino patys, kad žinojo, jog dūmtraukis sumontuotas ne pagal projektą, vienok  nei iki dūmtraukio pradėjimo montuoti nei po jo sumontavimo projektinėje dokumentacijoje nei vienas jokių pakeitimų neatliko, nors kiekvienas jų pagal savo įgaliojimus ir kompetenciją tokią pareigą turėjo. Dūmtraukio įrengimas nesilaikant projekto reikalavimų turėjo reikšmės gaisro kilimui, darytina išvada, kad kaltinamųjų netinkamas pareigų atlikimas, t. y. dūmtraukio statymas nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, tai yra gaisro kilimu.

Pagal suformuotą teismų praktiką jei asmuo, netinkamai atlikdamas tarnybines pareigas, padaro ir kitą nusikaltimą ne valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis (BK 228 str. Komentaro 24 p., LAT 2007-01-30 nutartis Nr. 2K-70/2007, 2014-03-13 nutartis Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.).

 Kaltinamieji V. L., R. T. ir V. M. netinkamai atlikdami tarnybos pareigas ne tik padarė didelę žalą valstybei ir juridiniam asmeniui, bet kartu ir pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sugadino ir sunaikino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiems asmenims didelę turtinę žalą bei sunaikino ir sugadino didelės kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, todėl jų veiksmai kvalifikuotini kaip pagal BK 188 straipsnio 2dalyje ir 229 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

 

Dėl senaties.

 

Kaltinamųjų gynėjai prašo taikyti apkaltinamojo nuosprendžio senatį, motyvuoja tuo, kad šiuo metu galiojanti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcija numato 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kai buvo padarytas neatsargus nusikaltimas. Iki 2010 m. birželio 29 d. įsigaliojusių BK 95 straipsnio pakeitimų šis terminas buvo 5 metai, tačiau nauja straipsnio redakcija nelengvina nusikalstam veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl atgal negalioja, todėl turėtų būti taikomas 5 metų senaties terminas, kuris turi būti siejamas su projektavimo darbų užbaigimu. Nuo projektavimo darbų užbaigimo yra praėję daugiau nei 5 metai, todėl bet kokioms veikoms, susijusioms su „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms“ projekto rengimu taikytinas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kaltinamosios R. T. gynėjo nuomone, nuo projektavimo darbų pabaigos yra praėję netgi daugiau nei aštuoneri metai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dūmtraukį įrengė 2010 m. kovo 29-30 d. , taigi visi projektavimo darbai ir visi brėžiniai rangovui pateikti iki užbaigiant šiuos darbus. Darbo projektas buvo rengiamas eigoje , taigi nuo to, kai buvo užbaigti darbai dūmtraukio įrengimo yra praėję daugiau negu 8 metai.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo. Senaties termino trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. V. L., R. T. ir V. M. padarė neatsargias nusikalstamas veikas, numatytas BK 188 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, abiejų straipsnių dispozicijoje yra numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis didelė turtinė žala, tai yra veikos padarymas siejamas su veikos pasekmėmis. Nustatyta, kad gaisras, dėl kurio Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) parapija patyrė didelę žalą ir kurio metu buvo sunaikintos ir sugadintos didelės kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo 2012 m. sausio 25-26 d. Tuo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies  1) punkto  b papunktyje buvo numatyta, kad  asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29), taigi šioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis turi būti skaičiuojama nuo nusikalstamos veikos padarinių atsiradimo  (nuo gaisro kilimo), o ne nuo kaltinamųjų veiksmų atlikimo ar neatlikim o projektinių darbų užbaigimo ir kt.), todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nėra pasibaigusi.

 

Bausmių skyrimas.

 

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

        Kaltinamųjų V. L., R. T. ir V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

        V. L. neteistas, baustas administracine tvarka vieną kartą (nuobauda nebegaliojanti), dirba (vykdo individualią veiką).

        R. T. neteista, nebausta, dirbanti.

        V. M. neteistas, galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus neturi, yra neįgalus.

         Parinkdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad visi kaltinamieji padarė neatsargias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą numatyta bauda arba areštas arba laisvės atėmimas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vienok padaryta didelė žala ir sugadintos bei sunaikintos didelės kultūrinės reikšmės vertybės. Įvertinus šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamų veikų numatytų BK 188 straipsnio 2 dalyje ir BK 299 straipsnyje pavojingumą, anksčiau aptartas kiekvieno kaltinamojo asmenį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai visų kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 188 straipsnio 2 dalies ir BK 229 straipsnio sankcijoje nustatytas tokios bausmės vidurkis ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

        V. L. pripažinti kaltu:

– padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje  ir nuteisti laisvės atėmimu  1 (vieneriems)  metams;

– padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu  bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti  1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams  įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miestto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdanios  institucijos leidimo.

R. T. pripažinti kalta:

– padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti  1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams  įpareigojant nuteistąją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdanios  institucijos leidimo

           V. M. pripažinti kaltu:

 – padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti  1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams  įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdanios  institucijos leidimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

 

 

Teisėja       Laima Borkovskienė