Civilinė byla Nr. 2-624/2010 Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties, kuria netenkintas A. J. prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, o prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 3-3595-560/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Airana“, G. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo, o taip pat atsakovų A. J. ir G. J. priešieškinius ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė iš atsakovų UAB „Airana“, G. J. ir A. J. priteisti ieškovo naudai 257 472,98 Lt skolos, 65 825,05 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai A. J. ir G. J. pateikė priešieškinius ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Atsakovė A. J. pateikė įrodymą, jog sumokėjo 512 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį bei pateikė prašymą atleisti ją nuo kitos dalies – 5 637 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, o neatleidus – atidėti šios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiuos prašymus atsakovė grindė tuo, jog ji gauna 1 700 Lt dydžio, o jos sutuoktinis – 2 400 Lt dydžio atlyginimą (į rankas) kas mėnesį, su atsakove gyvena ir du jos išlaikomi nepilnamečiai vaikai iš pirmosios santuokos, šiuo metu atsakovė laukiasi, vienintelis jos turimas turtas – 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), jokio kito turto, tame tarpe ir indėlių bankuose, neturi.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovės A. J. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio netenkino, o prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo tenkino iš dalies ir nustatė atsakovei A. J. terminą iki 2010 m. vasario 8 d. sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio paduodant priešieškinį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Likusios žyminio mokesčio dalies - 4 637 Lt sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis negali būti vertinama kaip labai gera, nes nustatyta, kad atsakovės ir jos sutuoktinio pajamos per vieną mėnesį iš gaunamo darbo užmokesčio vidutiniškai sudaro 4 100 Lt, atsakovė turi išlaikyti dar 2 nepilnamečius savo vaikus, atsakovei priklauso 2 kambarių butas, o jos sutuoktiniui 1994 m. pagamintas automobilis Honda Accord CC7, kurie yra areštuoti, be to, nuo 2009 m. kovo mėn. taip pat yra areštuotos 12 atsakovės ir jos sutuoktinių banko sąskaitos 121 882,58 Lt sumai, atsakovė ir jos sutuoktinis yra sudarę 3 vartojimo kredito sutartis, pagal kurias kas mėnesį turi mokėti po 1 466,97 Lt. Tačiau kartu  teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaikymą jos 2 nepilnamečiams vaikams teikia jų tėvas A. M., taip pat atsakovė nepateikė įrodymų kokio dydžio piniginės lėšos yra sukauptos jos ir jos sutuoktinio sąskaitose, kurias areštavo antstolis. Be to, kaip matyti iš atsakovės pateiktos VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. pažymos apie atsakovės sutuoktinio G. J. mokamas socialinio draudimo įmokas, atsakovės sutuoktinis dirbo ne tik UAB „Ramundas“, bet ir UAB „Krovida“, UAB „Airana“ ir UAB „Verslo media“, tačiau pažymų iš šių įmonių apie atsakovės sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį ar kitokio pobūdžio pajamas, kurios nėra apmokestinamos mokesčiais, susijusiais su socialiniu draudimu, atsakovė taip pat nepateikė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šiuose atsakovės nepateiktuose rašytiniuose įrodymuose atvaizduotų faktų buvimas turi įtakos vertinant atsakovės realią turtinę padėtį bei vadovaudamasis contra spoliatorem prezumpcija, pagal kurią šaliai nepateikus įrodymų laikoma egzistuojant jai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005), nusprendė atsakovės prašymo nuo dalies žyminio mokesčio atleidimo netenkinti, laikant, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos tikrąją turtinę padėtį, tai yra aplinkybių, patvirtinančių jos blogos turtinės padėties egzistavimą, kuri sudarytų pagrindą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Tačiau iš atsakovės pateiktų įrodymų teismas sprendė, jog yra pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, nes atsakovės finansinė padėtis nėra labai gera. Todėl teismas atsakovės prašymą dėl 5 637 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkino iš dalies bei nustatė atsakovei terminą sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o kitos žyminio mokesčio dalies – 4 637 Lt sumokėjimą atidėjo.

Atskiruoju skundu atsakovė A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties dalį dėl atsakovės A. J. prašymo dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo tenkinimo iš dalies ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės A. J. prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ir atidėti likusios žyminio mokesčio dalies 5 637 Lt sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pats teismas konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis nėra labai gera, todėl vien teismo įvertintos aplinkybės yra pagrindas atidėti visos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

2. Atsakovė neturi lėšų, iš kurių galėtų sumokėti žyminį mokestį, bankai neskolina, nes šeima jau yra paėmusi dideles paskolas, o visas abiejų sutuoktinių registruotinas turtas yra areštuotas. Be to, atsakovė negali pasiskolinti pinigų ir iš savo giminaičių, nes dėl krizės jie taip pat yra atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje.

3. Jei teismas neatleistų nuo nesumokėto žyminio mokesčio, tai iš esmės reikštų, kad iš atsakovės yra atimamos teisės ginti savo teises teisme, nes tokio dydžio žyminio mokesčio atsakovai Jankevičiai yra nepajėgūs sumokėti, kadangi atskaičius bankui mokamas sumas, mokamus mokesčius, 4 asmenų šeimai lieka pragyvenimui apie 1650 Lt per mėnesį. Tokiu būdu abiems atsakovams (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovės sutuoktiniui G. J. taip pat nustatytas terminas 1000 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti) nustatytas mokėtinas žyminis mokestis (2000 Lt) viršija šeimos galimybes.

4. Atsakovės sutuoktinis A. M. abiejų atsakovės vaikų išlaikymui kas mėnesį moka 500 Lt, tačiau šie pinigai yra skirti vaikams ir negali būti prilyginami atsakovės pajamoms.

5. Atsakovės sutuoktinio G. J. darbo santykiai su UAB „Airana“ ir UAB „Verslo media“ yra pasibaigę, o G. J. atlyginimas UAB „Krovida“ buvo 100 Lt per mėnesį (2010 m. vasario 4 d. pažyma Nr. 4-8-1597).

6. Atsakovų sąskaitos, kuriose yra keli šimtai litų, yra areštuotos, todėl šių pinigų atsakovė negali panaudoti žyminiam mokesčiui sumokėti, o jokių kitokio pobūdžio pajamų, neapmokestinamų mokesčiais, atsakovai neturi. Tokiu būdu teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

7. Teismui neatleidus atsakovų nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies už priešieškinį, būtų paneigta atsakovų Jankevičių teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

8. Po ginčijamos teismo nutarties atsakovų turtinė padėtis dar labiau pablogėjo, nes atsakovo G. J. tėvui buvo patvirtinta sunki liga – vėžys.

Atsiliepimu į atsakovės A. J. atskirąjį skundą G. J. prašo atsakovės A. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Atsiliepimu į atsakovės A. J. atskirąjį skundą ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovų A. J. ir jos sutuoktinio G. J. turtinė padėtis nėra bloga, nes atsakovai dirba, turi nuosavą butą bei automobilį, dėl ko ženkliai sumažėja gyvenimo išlaidos. Be to, atsakovai nutylėjo dalį gaunamų pajamų, gaunamų iš A. M. vaikų išlaikymui. Tuo tarpu atidedant žyminį mokestį, būtina konstatuoti, kad žyminį mokestį atsakovai galės sumokėti ateityje.

 

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje LR CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, tačiau teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jei mano, kad įvertinant į teismą besikreipiančio asmens turtinę padėtį, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, pažymos iš darboviečių ir valstybinių institucijų, o taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus dokumentus, pagrįstai netenkino jos prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio. Nors atsakovė sunkią finansinę situaciją grindžia teismo pritaikytais areštais savo ir sutuoktinio turtui ir įsipareigojimais bankui, tačiau iš byloje esančių pažymų apie pajamas (T. 2, b. l. 57 – 58) aišku, kad pati atsakovė dirba ir vidutiniškai gauna apie 1700 litų darbo užmokesčio pajamų, o jos sutuoktinis taip pat dirbantis ir, kaip jis pats patvirtino, uždirba 2400 Lt (T. 2, b. l. 94) per mėnesį. Tokiu būdu, nors šeima turi mokėti apie 1400 Lt per mėnesį paskolos, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės finansinė padėtis nėra tokia bloga, kad kreipiantis į teismą ji negalėtų sumokėti 1000 Lt didesnės žyminio mokesčio dalies, negu realiai yra sumokėjusi. Be to, pažymėtina, kad, nors apeliantė nurodo, kad abiejų sutuoktinių pajamos, skiriamos pragyvenimui, yra tik 1650 litų, tačiau atskirajame skunde pati atsakovė pripažino, kad dar gauna 500 litų vaikų išlaikymui iš buvusio sutuoktinio (T. 2, b. l. 149 – 150). Tiesa, atsakovė nurodo, kad  šie pinigai yra skirti vaikams, tačiau pažymėtina, jog minėtos pajamos taip pat lengvina šeimos finansinę padėtį ir įgalina atsakovę skirti dalį savo pajamų sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (1000 Lt), nuo kurios ji neatleista.

Iš kitos pusės, pažymėtina, kad atskiruoju skundu atsakovė prašo ne atleisti ją nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o atidėti visos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi jau atidėjo 4 637 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Tuo tarpu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teigti, kad atsakovė A. J. neturi galimybės sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi neatidėtos 1000 Lt žyminio mokesčio dalies ir dėl to būtų suvaržytos atsakovės teisės kreiptis į teismą nėra pagrindo.

Atmetus atsakovės A. J. atskirąjį skundą, nustatytinas 14 dienų terminas 1000 Lt žyminio mokesčio dalies, nuo kurios sumokėjimo atsakovė neatleista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi, sumokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1  punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 29 d. sumokėti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui.

 

 

 

Teisėjai	Konstantinas Gurinas
	Audronė Jarackaitė
	Vigintas Višinskis