Administracinė byla Nr. TA-39-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00383-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 10 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių tardymo izoliatoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas, toliau – ir Šiaulių kalėjimas) laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. vasario 27 d., atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis – kamerose buvo įvairūs parazitai (tarakonai, blakės), nuolatinė drėgmė, pelėsis, nuo sienų nutrupėjęs tinkas. Sanitariniai mazgai supuvę. Kameros įrengtos netinkamai. Tualetuose nebuvo unitazo, o tik skylė grindyse. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas maždaug 1,5 metro aukščio sienele. Dėl atviros tualeto skylės nuolat tvyrojo dvokas, kamera vėdinama tik per langą. Kamerų langai buvo uždengti keliomis eilėmis grotų, o daugiau jokia ventiliacija neįrengta. Žiemą kamerose buvo šalta. Visose kamerose trūko apšvietimo lempų, buvo tamsu, per sienas tekėjo vanduo iš viršutinio aukšto sanitarinio mazgo.
3. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kamerose Nr. 19, 59, 33, 58, 18, 62, 61. Atsakovo teigimu sanitariniai mazgai buvo įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V- 176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkto nuostatų.
5. Tarnyba paaiškino, kad visose Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Nuotraukos patvirtina, kad kamerose Nr. 19, 59, 18, 62, 61, sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 33, 58 sanitarinių mazgų įėjimai – ilga, tvarkinga užuolaida. Užuolaidomis atskirta ne visa sanitarinio mazgo dalis, o tik įėjimo į jį dalis. Likusi dalis atskirta mūrine sienele arba OSB plokšte. Nepermatoma užuolaida yra iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą.
6. Tarnybos teigimu, kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu (angos įrengtos būtent toje pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai).
7. Atsakovo atstovo tvirtinimu, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 punkto nuostatas. Kadangi jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatą, kurie lemtų negalėjimą naudotis tupimu sanitariniu mazgu nėra, vien pareiškėjo pageidavimas dėl kitokio sanitarinio mazgo įrengimo, nėra pagrindas konstatuoti pažeidimą.
8. Taryba pažymėjo, kad kamerų atitikimą Higienos normų reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Bylos duomenys patvirtina, kad kameros, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo nuolat prižiūrimos ir, esant poreikiui, atnaujinamos. Pareiškėjas jokių skundų ar prašymų, susijusių su patiriamais nepatogumais galimai esant higienos reikalavimų ar kamerų įrengimo pažeidimams neteikė.
9. Iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad nariuotakojų planiniai kenkėjų stebėjimai vykdomi, o esant poreikiui vykdomas ir kenkėjų naikinimas. Profilaktiniai kenkėjų naikinimai aktualiu laikotarpiu atlikti 2021 m. lapkritį, 2022 m. vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį, taip pat 2023 m. vasarį. Tai įrodo, kad įstaiga imasi aktyvių veiksmų įgyvendinant higienos-dezinfekcijos planus.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,80 m (kamera Nr. 18) iki 2,25 m (kamera Nr. 61). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas durimis arba užuolaida. Teismas pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo vertino kaip abstrakčius, prieštaringus. Nors pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 19 sanitarinio mazgo atitvėrimas buvo 1,5 metro aukščio, tačiau iš fotonuotraukų, darytų 2021 m. rugsėjo mėn., t. y. dar iki pareiškėjo apsigyvenimo šioje kameroje, matyti, jog sanitarinio mazgo sienelės aukštis yra iki viršutinės durų staktos. Tai atitinka teisės aktuose nurodytą atitvarinės konstrukcijos aukštį – 1,90 m. Atsižvelgdamas į visumą nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.
12. Teismas iš byloje esančių įrodymų nenustatė pareiškėjo skunde nurodytų higienos reikalavimų pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų (kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams) bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių kalėjimo administraciją nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas konstatavo, kad teisės aktai neįpareigoja Šiaulių kalėjimo administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
13. Teismas taip pat vertino, kad tupimų klozetų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė prašymų ar skundų Šiaulių kalėjimo administracijai dėl galimybės naudotis sėdimu tualetu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl klozeto įrengimo sanitariniame mazge nenustatyti.
14. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius dėl parazitų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija.
III.
15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaida neužtikrina pakankamo privatumo. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo izoliavimo nuolat buvo juntamas blogas kvapas, todėl pareiškėjas patyrė nepatogumus.
17. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto. Tarnybos teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui R. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. vasario 27 d.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl laisvę atliekančių asmenų privatumo pažeidimo netinkamai įrengus sanitarinius mazgus ir nepagrįstai sprendė, kad sanitarinių mazgų įrengimas Šiaulių kalėjime atitiko teisės aktų reikalavimus.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl teismo atlikto pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teisinio vertinimo, išskyrus nesutikimą su argumentais dėl sanitarinių mazgų įrengimo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kurie nurodomi apeliaciniame skunde.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sanitariniai mazgai Šiaulių kalėjime yra įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra galimybė kameras vėdinti per langus, todėl šiuo aspektu pažeidimų nenustatė.
25. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos buvo mūrinės arba pagamintos iš OSB ar PDF plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,78 iki 2,40 m. Be to, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis.
26. Teisėjų kolegija, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių neginčija, nenurodo jokių bylos įrodymų, patvirtinančių, kad jam naudojantis tualetu jį matė kiti kameroje buvę asmenys ir / ar pareigūnai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais mazgais. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ar pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu ir žemina asmens orumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-452-662/2022).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis ar užuolaidomis), kamerose gyveno nuo 3 iki 5 asmenų, daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).
30. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
31. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę (apie 14 mėnesių), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl aptartų kalinimo sąlygų netinkamumo į Šiaulių TI nesikreipė), tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T3; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Šiaulių TI teisių ir pareigų perėmėja), 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis