Civilinė byla Nr. e2S-14-894/2026
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01272-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3.; 3.3.2.5.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Akelita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Akelita“ ieškinį atsakovui T. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. R..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Akelita“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui T. J. (toliau – atsakovas) dėl 29 419 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Atsakovas pateikė prašymą sustabdyti bylą iki Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-3525-637/2025 išnagrinėjimo, kurioje atsakovas yra pareiškęs ieškinį trečiajam asmeniui šioje byloje E. R. dėl 60 399,88 Eur žalos atlyginimo.
3. Prašyme atsakovas nurodė, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-3525-637/2025 bus nustatyti faktai, kurie yra svarbūs ir šios bylos teisingam išnagrinėjimui. Civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025 į prašomą atlyginti žalą įeina ir žalos suma dėl neperduotų kasos pinigų, yra keliami kiti svarbūs klausimai, turintys reikšmę nustatant, kas disponavo kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, todėl iš pradžių turi būti išspręstas išvestinis ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025.
4. Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo nurodytas aplinkybes teismas gali nustatyti ir nagrinėjamoje byloje. Atsakovui nėra užkirstas kelias šioje byloje įrodinėti savo poziciją dėl piniginių lėšų neperdavimo priežasčių, tam nereikia ir nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą. Atsakovas naujai inicijuotoje byloje taip pat siekia įrodinėti savo poziciją, kad neva jis kaip įmonės vadovas neturi pareigos/galimybės perduoti nemokumo administratoriui piniginių lėšų, bet ir nagrinėjamoje byloje atsakovas tas pačias faktines aplinkybes gali įrodinėti ir įrodinėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovui, buvusiam ieškovės vadovui, yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos dėl ieškovės turto neperdavimo ieškovės bankroto administratoriui, atlyginimo. Civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025 ieškovas T. J. (atsakovas šioje byloje) remiasi kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta teisės aiškinimo taisykle, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure (teisiškai) vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui, faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Kadangi atsakovo teigimu, trečiasis asmuo E. R., būdamas faktinis ieškovės vadovas, eikvojo ieškovės turtą ir padarė ieškovei 72 199,88 Eur žalą, į kurios sumą įeina ir žala dėl neperduotų administratoriui kasos pinigų, todėl trečiasis asmuo turėtų atsakyti už bendrovei padarytą žalą bendraisiais civilinei atsakomybei taikomais pagrindais.
7. Teismas aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025, kurioje yra pareikštas ieškinys E. R. dėl žalos atlyginimo, nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje nagrinėjamoje byloje, todėl yra pagrindas (CPK 163 straipsnio 3 punktas) sustabdyti civilinę bylą iki kol bus priimtas procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Byloje yra nagrinėjamas klausimas, ar atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nemokumo administratoriui perdavė įmonės turtą (kasoje buvusias pinigines lėšas). Atsakovas nurodo, kad nedisponavo ieškinyje nurodyta pinigų suma, negalėjo jos pasisavinti ar perduoti nemokumo administratoriui, nes trečiasis asmuo E. R. negrąžino kasoje esančių pinigų bei padarė žalą ieškovei. Visas šias aplinkybes teismas gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, tam nekliudo kita atsakovo inicijuota byla dėl žalos atlyginimo, kurią atsakovas inicijavo siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas turi teisę byloje įrodinėti, kad yra nepadaręs žalos ieškovei, t. y. neva nebuvo atsakingas asmuo už pinigų neperdavimą nemokumo administratoriui.
1.2. Įmonės vadovu prieš bankroto bylos iškėlimą buvo atsakovas, todėl jis turi pareigą perduoti įmonės pinigines lėšas. Jeigu atsakovas nenori įvykdyti šių savo pareigų arba negali to padaryti dėl to, kad lėšos yra iššvaistytos, jis privalo atlyginti įmonei padarytą žalą. Atsakovas (įmonės vadovas) negali pasiteisinti aplinkybe, kad jo samdyti darbuotojai galimai prarado šį turtą, kadangi atsakovas yra specialus subjektas (įmonės vadovas) organizuojantis įmonės veiklą ir jai vadovaujantis bei atsakantis už įmonės turto neišsaugojimą.
1.3. Atsakovui nėra užkirstas kelias šioje byloje įrodinėti savo poziciją dėl piniginių lėšų neperdavimo priežasčių, tam nereikia ir nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą. Atsakovas naujai inicijuotoje byloje taip pat siekia įrodinėti savo poziciją, kad neva jis kaip įmonės vadovas neturi pareigos/galimybės perduoti nemokumo administratoriui piniginių lėšų, bet ir nagrinėjamoje byloje atsakovas tas pačias faktines aplinkybes gali įrodinėti ir įrodinėja. Dėl to bylos sustabdymas yra nepagrįstas ir netikslingas.
1.4. Vienas iš viešojo intereso aspektų yra greitas ir operatyvus bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynimas. Sustabdžius bylą jos nagrinėjimas gali užsitęsti neproporcingai ilgą laiką.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Priešingai nei nurodo ieškovė, šioje byloje turi būti nustatytas ne tik faktas, ar atsakovas būdamas įmonės vadovu, nemokumo administratoriui perdavė įmonės turtą (kasoje buvusias pinigines lėšas), tačiau ir kitos aplinkybės, kurios yra reikšmingos vertinant atsakovo civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu, t. y. ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo padaryta žala ieškovei, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp tų veiksmų ir žalos padarymo, jo kaltę ir žalos dydį. Ieškovė šioje byloje neprašo ištirti, ar E. R. neteisėtai ir sąmoningai pervedinėjo pinigus į su juo susijusios įmonės BUAB „Ambusta“ banko sąskaitą.
2.2. Nesustabdžius bylos, atsirastų tikimybė, kad teismas skirtingose bylose priimtų sprendimus, kurie pagal savo turinį ir nustatytas faktines aplinkybes prieštarautų vienas kitam. Egzistuoja tikimybė, kad teismas skirtingai vertintų, kas faktiškai vadovavo bendrovei bei kokiomis aplinkybėmis kasoje atsirado pinigai. Civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025 atsakovas įrodinėja, kad ne jis, bet E. R., kuris buvo faktinis BUAB „Akelita“ vadovas, iššvaistė kasoje buvusius pinigus.
2.3. Abi bylos negali būti nagrinėjamos vienu metu, dėl to kad būtų galima išvengti prieštaringų teismų vertinimų dėl tų pačių faktinių aplinkybių.
2.4. Atsižvelgiant į ekonomiškumo ir koncentruotumo principą bei į tai, kad išvestinis ieškinys yra didesnės apimties, juo yra prašoma atlyginti 60 399,88 Eur žalą, į kurią įeina ir žalos suma dėl neperduotų kasos pinigų, taip pat į tai, kad keliami ir kiti svarbūs klausimai, kurie turi reikšmę nustatymui, kas disponavo kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, iš pradžių turi būti išspręstas išvestinis ieškinys dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3525-637/2025 (Nr. e2-189-637/2026), kurioje ieškovas T. J. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. R. BUAB „Akelita“ naudai 60 399,88 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
14. Pirmosios instancijos teismas nutartį stabdyti bylą motyvavo tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025 (Nr. e2-189-637/2026) nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą šioje nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su atsakovo T. J. argumentais, kad E. R., kaip faktinio BUAB „Akelita“ vadovo, galimai padaryta žala bendrovei (dėl bendrovės turto iššvaistymo) apima ir žalą dėl neperduotų kasos pinigų, kurios atlyginimo reikalaujama priteisti iš atsakovo T. J. šioje byloje. Atsakovas T. J. nurodė, kad nedisponavo ieškinyje nurodyta pinigų suma, negalėjo jos pasisavinti ar perduoti BUAB „Akelita“ nemokumo administratoriui, nes trečiasis asmuo E. R. negrąžino kasoje esančių pinigų, padarydamas žalą ieškovei.
15. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovui nėra užkirstas kelias šioje byloje įrodinėti savo poziciją dėl piniginių lėšų neperdavimo priežasčių, nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, nes teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl tarp abiejų bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio.
16. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017; kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų bylų ginčų ribas bei įrodinėjimo dalyką, daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos yra susijusios. Abiejose bylose yra sprendžiama dėl žalos atlyginimo BUAB „Akelita“. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025 (Nr. e2-189-637/2026) nustatinėjamos aplinkybės gali turėti tiesioginės reikšmės vertinant ne tik atsakovo T. J. žalos dydį, bet ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (nebuvimą) nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamos bylos sustabdymas yra pateisinamas siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo bei tų pačių faktų nustatinėjimo kelis kartus, taupant tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai reiškia, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3525-637/2025 (Nr. e2-189-637/2026) nustatytos aplinkybės susiaurintų ir palengvintų įrodymų tyrimą bei vertinimą nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju civilinių bylų paraleliniai procesai nėra tikslingi ir pateisinami, nes prioritetas teiktinas ne proceso operatyvumui, bet tinkamam teisingumo įgyvendinimui.
19. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Urbanavičiūtė