Civilinė byla Nr. 2S-932-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02934-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11.; 3.5.1.;

(S)                                                                     

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. I. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-77-188/2017 pagal pareiškėjo P. I. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo L. V.,

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. I. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas įpareigoti antstolį A. Š. dėl skolininkės L. V. neteisėtų veiksmų, kuriais ji P. I. neleidžia bendrauti su nepilnamečiu vaiku L. I., surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka. Taip pat prašo įpareigoti antstolį A. Š. pateikti raštišką atsakymą dėl raštu užklaustos skolininkės L. V., kodėl ji visiškai nesilaiko Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime Nr. 2-113-188/2014 nurodytos tvarkos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 21 d. elektroninės vykdomosios bylos portale pateiktu prašymu jis prašė antstolio A. Š. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis nepagrįstai atsisakė vykdyti jo skunde nurodytą prašymą, tuo pagrindu, kad nėra pateikta pakankamai duomenų, jog L. V. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir trukdo vaiko tėvui bendrauti su sūnumi, neleidžia susitikti ir praleisti laiką tėvo namuose. Pareiškėjas įrodinėjo, kad tai negali būti teisėtas antstolio argumentas atsisakyti tenkinti jo prašymą ir kreiptis į teismą dėl sankcijų L. V. taikymo. Pareiškėjas visomis turimomis priemonėmis bandė susiekti su skolininke dėl sūnaus L. I., tačiau skolininkė nereagavo nei į skambučius, nei į gautas dvi registruotas pašto siuntas. Tuo tarpu, antstolis A. Š. nepagrįstai laikė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-19/16/18 (surašytas antstolio G. P.) nurodytos aplinkybės, skolininkės neatsakymas raštu ir pačiam antstoliui A. Š. į užklausą, yra nepakankami duomenys, jog L. V. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir trukdo jam bendrauti su sūnumi.
3. Antstolis A. Š. 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkymu SK-3143 atsisakė tenkinti P. I. 2016 m. lapkričio 7 d. skundą ir perdavė jį Kėdainių rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo P. I. skundo dėl antstolio A. Š. veiksmų netenkino.
5. Teismas sprendė, kad antstolis, remdamasis tik pareiškėjo P. I. prašymais, nesant jokių kitų teismo patvirtintos taikos sutarties dalies dėl bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos (ar antstolio patvarkymo) nevykdymo faktą pagrindžiančių įrodymų, pagrįstai nesurašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktų ir nesikreipė į teismą CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka.
6. Taikos sutartimi nebuvo sutarta, kad L. V. privalo atsakyti į P. I. skambučius – šalys tik susitarė, kad jos viena kitai geranoriškai pateikinėja informaciją turimomis ryšio priemonėmis, tačiau kokiomis konkrečiai, nėra aptarta. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta aplinkybė neįrodo, kad buvo skambinta būtent L. V. jos telefono numeriu +370 67992461, nes antstolis G. P., neatlikdamas vykdymo veiksmų šioje byloje, neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie šio telefono numerio priklausomybę.
7. P. I. laiškus L. V. siuntė adresu (duomenys neskelbtini) nors šiuo adresu skolininkė negyvena nuo 2016 gegužės mėnesio. Pareiškėjui buvo žinoma apie L. V. pakeistą gyvenamąją vietą. Teismas laikė, kad laiškų siuntimas adresu (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas tinkamu skolininkės informavimu.
8. Teismas nurodė, kad P. I. ir L. V. santykiai yra konfliktiški, tarp jų yra kilęs ginčas dėl bendravimo su sūnumi L., kuris gyvena su L. V., tvarkos, o P. I. jau ne kartą kreipėsi į antstolį su prašymais, kad būtų surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas ir būtų kreiptasi į teismą.
9. Vien tik tai, kad L. V. neva neatsiliepė į pareiškėjo skambučius ir neperskambino, negali būti vertinama kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, negalėjo daryti išvados, kad L. I. būtų pasirengęs bendrauti su tėvu P. I., priešingai, nurodė, kad šiuo metu vaiko bendravimas su tėvu gali sukelti nepilnamečiui neigiamus psichologinius išgyvenimus bei pažeisti jo teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką. Byloje nėra įrodymų, kad vaiko motina aktyviais veiksmais trukdytų vaikui bendrauti su tėvu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. I. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skolininkė A. Š., atliekančiam vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0110/16/00029/1, yra nurodžiusi savo telefono numerį ir elektroninį paštą, t. y. antstolis yra nustatęs jos numerio ir elektroninio pašto priklausomybę skolininkei.
2. Vykdomojoje byloje nėra gautas skolininkės prašymas apie jos gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą.
3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jo bendravimas su vaiku gali jam sukelti neigiamus psichologinius išgyvenimus bei pažeisti jo teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką.
4. Skolininkė nevykdo 2016 m. spalio 4 d. antstolio reikalavimo raštu pateikti atsakymą, kodėl ji visiškai nesilaiko Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
5. Pateiktas antstoliui prašymas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais – antstolio G. P. 2016 m. rugsėjo 5 d. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-19/16/18.
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su atsisakymu surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, atmestas, teismui padarius išvadą, kad skundas yra nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Vykdymo veiksmus reglamentuojančias CPK nuostatas įgyvendinantis LR Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 25 punktas numato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi tarp P. I. ir L. V. patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl P. I. bendravimo su sūnumi L. I. tvarkos, kuria numatyta: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. L. I. praleidžia su tėvu P. I. jo namuose; Šv. Kalėdas, N-jųjų metus, Šv. Velykas lyginiais metais L. I. praleidžia su motina, o nelyginiais metais su tėvu; tėvų gimimo dienas, Motinos bei Tėvo dienas L. I. praleidžia su tuo tėvu, kurio yra gimtadienis (šalių susitarimu gali būti nukeltą į artimiausią savaitgalį) ar kita šventė; tėvo kasmetinių atostogų metu šalims sutarus konkrečius laikotarpius, L. I. praleidžia su juo ne mažiau kaip dvi savaites; L. I. motina bei tėvas įsipareigoja geranoriškai pateikinėti turimomis ryšio priemonėmis visą informaciją apie jų vaiko sveikatos būklę, susitarimus apie susitikimus, bet kokiomis priemonėmis ir būdais netrukdyti vienas kitam. Šios nutarties pagrindu 2015 m. liepos 14 d. išduotas vykdomasis raštas.
16. Nagrinėjamos civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0110/16/00029/1 duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje 2016 m. sausio 13 d. patvarkymu, pagal skolininko gyvenamąją vietą, užvesta vykdomoji byla. 2016 m. vasario 2 d. antstolis, atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 26 d. L. V. paaiškinimus, 2016 m. vasario 2 d. priėmė patvarkymą Nr. SK-922 dėl bendravimo su vaiku grafiko nustatymo. 2016 m. spalio 21 d. antstolio A. Š. kontoroje gautas pareiškėjo P. I. prašymas surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašyme nurodytas aplinkybes grindė antstolio G. P. nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-16/16/18, pateiktais laiškais, siųstais registruotąją pašto siunta 2016 m. rugsėjo 8 d. ir 2016 m. spalio 3 d. L. V. adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 24 d. antstolis A. Š. priėmė patvarkymą Nr. SK-3080, kuriuo atsisakė surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nurodė, kad antstolis 2016 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. spalio 7 d. nedalyvavo bylos vykdyme, t. y. susitikime su sūnumi, o pats P. I. nepateikė pakankamai duomenų, kad L. V. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir trukdo tėvui bendrauti su sūnumi, neleido susitikti ir praleisti laiką tėvo namuose, todėl neturėjo galimybės konstatuoti patį sprendimo nevykdymo faktą. 2016 m. lapkričio 8 d. antstolio A. Š. kontoroje gautas skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su atsisakymu surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kurio tiek antstolis A. Š. 2016 m. lapkričio 8 d. patvarkymu „Dėl P. I. skundo“ Nr. SK-31436 tiek ir Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, tuo tarpu antstoliui 2016 m. spalio 21 d. pateiktas prašymas surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad skolininkė nesilaiko įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nevykdo antstolio įpareigojimų bei pareigos teikti informaciją apie pasikeitusius kontaktinius duomenis. 
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-102-986/2017 pagal pareiškėjo P. I. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo L. V.. Šioje byloje teismas išnagrinėjęs klausimą dėl antstolio A. Š. veiksmų teisėtumo atsisakius surašyti sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, 2017 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-852-260/2017, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad sprendimas yra nevykdomas, o vaiko motina L. V. aktyviais veiksmais trukdo P. I. bendrauti su sūnumi.
18. Įvertinus šios nutarties 17 punkte nurodytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-102-986/2017 buvo nagrinėjamas pareiškėjo pateiktas 2016 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų, susijusiu su atsisakymu surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuris kaip matyti tiek iš bylos medžiagos, tiek ir iš vykdomosios bylos medžiagos, buvo pateiktas to paties pareiškėjo 2016 m. spalio 21 d. antstolio kontoroje pateikto prašymo pagrindu (grindžiamu tuo pačiu 2016 m. rugsėjo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu) ir dėl tų pačių antstolio veiksmų – 2016 m. spalio 24 d. patvarkymo Nr. SK-3080, kuriuo antstolis pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti. Pareiškėjas, kaip ir nagrinėjamu atveju, 2016 m. lapkričio 16 d. skundu prašė įpareigoti antstolį A. Š. dėl skolininkės L. V. neteisėtų veiksmų, surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors šioje byloje nagrinėjamu 2016 m. lapkričio 7 d. skundu pareiškėjas papildomai prašo įpareigoti antstolį A. Š. pateikti raštišką atsakymą dėl raštu užklaustos skolininkės L. V., kodėl ji visiškai nesilaiko Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime Nr. 2-113-188/2014 nurodytos tvarkos, tačiau, kaip matyti iš paties skundo turinio, jame nurodytos aplinkybės ir pateikti argumentai dėl antstolio neva neteisėtų veiksmų (atsisakymo juos atlikti) yra analogiški pareiškėjo 2016 m. lapkričio 16 d. skundui.
19. Pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).
20. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-102-986/2017 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-852-260/2017, dalyvavo tos pačios šalys, t. y. pareiškėjas P. I. bei suinteresuoti asmenys antstolis A. Š. ir skolininkė L. V., kurioje buvo išspręstas pareiškėjo pateiktas 2016 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų – 2016 m. spalio 24 d. patvarkymo Nr. SK-3080, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo P. I. 2016 m. spalio 21 d. antstolio kontoroje pateiktas prašymas, kas yra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, yra pagrindas išvadai, kad nurodytoje civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią ir nagrinėjamoje byloje.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šios nutarties 17-20 punktuose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. skundo dėl antstolio veiksmų, kuris yra grindžiamas analogiškomis aplinkybės nurodytomis pareiškėjo 2016 m. lapkričio 16 d. skunde dėl antstolio veiksmų, kadangi tiek Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-102-986/2017, tiek ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-852-260/2017, konstatuota, jog antstolis pagrįstai nesiėmė priemonių surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
22. Pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. skundu taip pat prašoma įpareigoti antstolį pateikti raštišką atsakymą dėl raštu užklaustos skolininkės L. V., kodėl ji visiškai nesilaiko Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime Nr. 2-113-188/2014 nurodytos tvarkos, tačiau kaip matyti iš kartu su paties pareiškėjo atskiruoju skundu pateikto 2016 m. lapkričio 7 d. rašto „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. SK-3137, pastarasis pareiškėjo prašymas yra įvykdytas – antstolis A. Š. 2016 m. spalio 4 d. siuntė užklausimą L. V. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-113-188/2014 vykdymo, kartu pridėtas ir paties pareiškėjo užklausimas. Antstolis minėtame rašte nurodė, kad iki šiol atsakymas nėra gautas iš L. V.. Pareiškėjo vertinimu ši aplinkybė patvirtina, kad L. V. nevykdo antstolio įpareigojimų pateikti atsakymą, kodėl nėra laikomasi Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad L. V. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir (ar) trukdo vaiko tėvui bendrauti su sūnumi.
23. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip neturinčių įtakos apeliacijos rezultatui.
24. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas