Civilinė byla Nr. e2A-718-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00004-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-868-924/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“ ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „L.“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, grįžti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė vykdo supaprastintą atvirą viešąjį pirkimą Nr. 479335 – „Raseinių rajono kultūros centro Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 10, rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimas“. Ieškovė pateikė pasiūlymą, kuris vėliau pagal atsakovės prašymą buvo tikslinamas. Patikslinus pasiūlymą dėl darbų kiekių žiniaraštyje nurodytų sudedamųjų įkainio dalių, atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą. Ieškovė nesutiko su atsakovės sprendimu ir pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-547-372/2020). Šiaulių apygardos teismas tenkino ieškovės ieškinį – panaikino atsakovės sprendimą ir grąžino ieškovę į pirkimo procedūras. Šiaulių apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 26 d., tačiau atsakovė, grįžusi į pirkimo procedūras, 2020 m. gruodžio 12 d. priėmė analogišką sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo tais pačiais pagrindais ir remiantis tais pačiais motyvais, kurie įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtais. Ieškovės teigimu, tiek pirminis, tiek patikslintas ieškovės pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, pakeitus vieno darbo įkainio sudedamąsias dalis pats darbo įkainis keičiamas nebuvo, todėl nebuvo keičiama pasiūlymo esmė ir atsakovė nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovės teigimu, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020 priėmė sprendimą, įpareigojantį perkančiąją organizaciją grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją ir sudaryti pasiūlymų eilę, tačiau teismas minėtoje byloje nesprendė klausimo dėl ieškovės pasiūlyme pateiktų žiniaraščių ir / ar jų pakeitimų. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo užpildyti ir pateikti prie pirkimo dokumentų atsakovės pridėtus preliminarius darbų kiekių žiniaraščius, kuriuose buvo nurodyti ir minusiniai įkainiai, tačiau ieškovė nepasiūlė atitinkamo darbo įkainio, kurį siekė įsigyti atsakovė. Ieškovė pateikė paaiškinimą dėl pasiūlymo, kartu pateikė pataisytus žiniaraščius, įkainius pakeitė į minusinius, pakeisdama pasiūlyme nurodytus darbų kiekius, fiksuotus įkainius ir darbų kainas. Mano, kad priėmė pagrįstą sprendimą – atmesti ieškovės pasiūlymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 19 d. ieškovė priėmė atsakovės kvietimą dalyvauti atviro supaprastinto pirkimo konkurse Nr. 479335 „Raseinių rajono kultūros centro Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 10, rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimas“ ir 2020 m. birželio 23 d. pateikė pasiūlymą. 2020 m. liepos 8 d. CVP IS priemonėmis gautas atsakovės pranešimas dėl aritmetinės klaidos pasiūlyme taisymo ir pasiūlymo tikslinimo. 2020 m. liepos 13 d. ieškovė raštu pateikė patikslinimą dėl 1 ct aritmetinės klaidos ir patikslintus žiniaraščius. Perkančioji organizacija 2020 m. liepos 24 d. raštu informavo ieškovę, kad nutarta jos pateiktą pasiūlymo patikslinimą, papildymą vertinti kaip netinkamą ir pasiūlymą atmesti.
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020, kuriuo pripažinta, kad 1 ct aritmetinė klaida neturi esminės reikšmės ieškovės pasiūlymui. Pasiūlyme padaryta aritmetinė mokesčio apvalinimo klaida yra nereikšminga ir galutinės pasiūlytos kainos nekeičia. Minėtu sprendimu teismas pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės 2020 m. liepos 24 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir įpareigojo atsakovę grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją ir sudaryti pasiūlymų eilę.
4. 2020 m. gruodžio 7 d. CVP IS priemonėmis ieškovė informavo atsakovę, kad ieškovė pratęsia 2020 m. birželio 23 d. pateikto pasiūlymo galiojimą iki 2021 m. kovo 1 d. 2020 m. gruodžio 11 d. CVP IS priemonėmis ieškovė gavo atsakovės sprendimą, kad atsakovė pakartotinai išnagrinėjo ieškovės pasiūlymą ir jį atmetė kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų. 2020 m. gruodžio 17 d. CVP IS priemonėmis ieškovė pateikė pretenziją atsakovei ir nurodė, kad atsakovė pažeidžia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, o ieškovės pasiūlymas (tiek pirminis, tiek patikslintas) atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį atmesti. 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovė atmetė ieškovės pretenziją.
5. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškove, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020 sprendė dėl ieškovės 2020 m. birželio 23 d. pateikto pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams. Minėtoje byloje ieškovės UAB „A.“ ir UAB „L.“ prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2020 m. liepos 24 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovių pasiūlymas pirkime, ir įpareigoti atsakovę grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją bei sudaryti pasiūlymų eilę.
6. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendime nepasisakė ir nevertino ieškovės argumentų dėl patikslintų įkainių žiniaraščiuose, neatliko faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nesprendė klausimo dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams, tiesiog padarė išvadą, kad abi ieškovės (UAB „A.“ ir UAB „L.“) gali toliau tęsti pirkimo procedūras. Teismas grąžino šalis į pasiūlymų vertinimo stadiją, tai reiškia, kad ieškovės pasiūlymas turėjo būti vertinamas iš naujo.
7. Tiekėjai turėjo užpildyti ir pateikti prie pirkimo dokumentų perkančiosios organizacijos pridėtus preliminarius darbų kiekių žiniaraščius, kuriuose buvo nurodyti ir minusiniai įkainiai. Toks darbų kainos apskaičiavimo principas buvo taikomas siekiant pasiūlyti reikiamus darbų kiekius. Pavyzdžiui, pagal techninį projektą buvo numatyta įrengti 100 mm juodžemio sluoksnį atsėjamai vejai, tačiau pagal sąmatinę programą tokio įkainio nėra, todėl pirkime pateiktame žiniaraštyje „Ž 5-022“ darbų įkainis numatytas dviejose eilutėse: pirmoje eilutėje turėjo būti vertinamas 15 cm dirvožemio sluoksnio įrengimo darbų įkainis, o antroje eilutėje – minusinis 5 cm sluoksnio įrengimo darbų įkainis; bendras 10 cm sluoksnio įrengimo darbų įkainis gaunamas iš pirmoje eilutėje nurodyto darbų įkainio atimant antroje eilutėje nurodytą darbų įkainį.
8. Teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlyme žiniaraščiai „Ž 5-022“ darbo kodas N-48-266 (S10=1,15); „Ž 5-021“ darbo kodas N21P-0103-5 (S10=1,15); „Ž 5-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 4-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 3-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 2-008“ darbo kodas D3-94; „Ž 2-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 2-001“ darbo kodas N11P-0103-6 buvo užpildyti antrose eilutėse nurodant pliusinius įkainius.
9. Ieškovė teigė, kad pirminis pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus, o pliusinio įkainio dalies nurodymas negali būti vertinamas kaip pasiūlymo neatitikimas ar trūkumas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad su tokiu ieškovės argumentu galima būtų sutikti, nes antroje eilutėje nurodyta, kad darbų kainų reikšmes reikia atimti, tačiau ieškovė, pildydama žiniaraštį „Ž 2-001“, grindų šiltinamųjų (garso) izoliacijų įrengimo darbų įkainius taip pat nurodė dviejose eilutėse, antroje eilutėje nurodydama minusinį įkainį. Tai reiškia, kad ieškovei darbų įkainių pateikimo dviejose eilutėse principas (antroje eilutėje nurodant įkainį su minuso ženklu) buvo suprantamas.
10. Bendras konkretaus žiniaraštyje nurodyto darbo įkainis gaunamas iš pirmoje eilutėje nurodyto darbų įkainio atimant antroje eilutėje nurodytą darbų įkainį. Pavyzdžiui, 10 cm dirvožemio sluoksnio paruošimo įkainis gaunamas iš 15 cm sluoksnio įkainio atimant 5 cm sluoksnio įkainį. Tačiau, ieškovės teigimu, pirminiame pasiūlyme dviejose eilutėse nurodyti darbų įkainiai turi būti ne atimami, o sumuojami. Ieškovė nurodyto 10 cm dirvožemio sluoksnio užpylimo darbus įvertina 723,96 Eur (552,26 + 171,70) įkainiu, nors pagal žiniaraštyje nurodytus duomenis, įvertinus antroje eilutėje nuorodą „atimti 5cm“, 10 cm dirvožemio sluoksnio įrengimo darbų įkainis sudarytų 380,56 Eur (552,26 - 171,70). Skaičiuojant ieškovės nurodomu būdu (sudedant abiejose eilutėse nurodytas darbų kainas) gautųsi, kad 10 cm sluoksnio įrengimo darbai yra brangesni (723,96 Eur) negu 15 cm sluoksnio įrengimo darbai (552,26 Eur). Analogiškai ieškovė nurodė ir kituose ginčo žiniaraščiuose.
11. Pirkimo sąlygų 11.4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, paprašys dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis.
12. Atsakovė sprendė, kad akivaizdus pasiūlymo trūkumo pobūdis (minuso ženklo nenurodymas) leidžia šią pasiūlymo klaidą ištaisyti. Teismas nustatė, kad ieškovė, vykdydama atsakovės nurodymą paaiškinti šį neatitikimą (2020 m. liepos 8 d. raštas), pateikė pataisytus žiniaraščius (2020 m. liepos 13 d. raštas). Ieškovė nurodė, kad jos atliktos žiniaraščių korekcijos apsiribojo aritmetinių ženklų ir skaičių pakoregavimu, kad įkainis žiniaraščių eilutėse nesikeistų, o toks veiksmas leistinas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 9 dalį.
13. Atsakovė išnagrinėjo ieškovės pateiktus patikslintus žiniaraščius ir nustatė, kad ieškovė pateikė patikslintus žiniaraščius, kuriuose pliusinius įkainius pakeitė į minusinius, tuo pakeisdama pasiūlyme nurodytus darbų kiekius, fiksuotus įkainius (kainos sudedamąsias dalis) ir darbų kainas. Atsakovė sprendė, kad tokio pobūdžio taisymai, kai yra taikoma fiksuoto įkainio kainodara, negalimi, nes tai yra esminiai pasiūlymo keitimai, apimantys ir fiksuotų darbų įkainių (kainos sudedamųjų dalių) keitimą.
14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tiekėjai varžėsi siūlydami įkainius konkretiems atskiru kodu nurodytiems darbams. Iš ieškovės pateiktų patikslintų žiniaraščių matyti, kad ginčijamuose žiniaraščiuose pliusiniai darbų įkainiai yra ištaisyti į minusinius, o tam, kad nesikeistų bendra žiniaraščio kaina, pakeisti darbų įkainiai, juos padidinant. Teismas sprendė, kad pliusinių darbų įkainių ištaisymas į minusinius tuo pačiu padidinant darbų įkainius negali būti vertinamas kaip aritmetinės klaidos taisymas. Kiekvienas darbas yra pažymėtas atskiru kodu ir turi konkretų įkainį, todėl ieškovė, taisydama galimus rašymo apsirikimus, turėjo apsiriboti tik aritmetinių ženklų pakoregavimu iš pliusinių į minusinius, tačiau neturėjo pagrindo keisti jau pasiūlytų konkrečių darbų, turinčių atskirą darbo kodą, įkainių. Tokio pobūdžio pasiūlymo pataisymai, kai pagal pirkimo sąlygas yra taikoma fiksuoto įkainio kainodara, negalimi, nes tai yra pasiūlymo esminis keitimas, apimantis ir fiksuotų darbų įkainių (kainos sudedamųjų dalių) keitimą, o ne aritmetinio pobūdžio klaidų taisymas, todėl teismas sprendė, kad ieškovės pasiūlymas pagrįstai atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „L.“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020 nagrinėjo klausimą dėl 2020 m. liepos 24 d. atsakovės sprendimo teisėtumo atmesti ieškovės pasiūlymą ir pripažino šį sprendimą neteisėtu, o šioje byloje tas pats teismas, iš esmės tuo pačiu klausimu (dėl analogiško, tik 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo) padarė jau priešingas išvadas. Pagal 2020 m. liepos 4 d. ir 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovės sprendimų turinį matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020 ir šioje byloje ginčas kilęs dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovės sprendime tiesiogiai nurodyta, kad pasiūlymas vėl atmetamas dėl dar 2020 m. liepos 13 d. patikslintų žiniaraščių, kuriuose pliusinės įkainio dalys buvo pakeistos į minusines, tuo pakeičiant pasiūlyme nurodytus darbų kiekius, fiksuotus įkainius (kainos sudedamąsias dalis) ir darbų kainas. Tačiau dėl to buvo priimtas 2020 m. liepos 24 d. atsakovės sprendimas, kuris jau pripažintas neteisėtu civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020. Atsakovei 2020 m. gruodžio 11 d. priėmus ginčijamą sprendimą dėl tų pačių priežasčių ir tuo pačiu pagrindu, toks sprendimas taip pat turėtų būti panaikintas.
17.2. Teismo išvada, kad civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020 dėl 2020 m. liepos 4 d. atsakovės sprendimo teisėtumo buvo sprendžiamas klausimas tik dėl 1 ct paklaidos, neatitinka realios situacijos. Tokia neteisinga išvada šioje situacijoje galėjo kilti dėl to, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020 nėra išsamiai motyvuotas. Teismas priimtą sprendimą dėl 2020 m. liepos 24 d. atsakovės sprendimo atmesti pasiūlymą motyvavo turinio viršenybės prieš formą principu bei pasisakė dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo neteisėtumo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo sprendžiama dėl ieškovės patikslintų žiniaraščių yra neteisinga. 2020 m. liepos 24 d. atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą priimtas dviem pagrindais: 1) dėl 1 ct paklaidos; 2) dėl 2020 m. liepos 13 d. žiniaraščio eilučių tikslinimo. Teismas, pripažindamas tokį sprendimą neteisėtu, konstatavo, kad abu pagrindai, dėl kurių pasiūlymas atmestas, yra nepagrįsti. Nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad pripažinus neteisėtu tik vieną (dėl 1 ct paklaidos) iš dviejų 2020 m. liepos 24 d. atsakovės nurodytų atmetimo pagrindų neteisėtu, ieškovės pasiūlymas negalėjo būti pripažintas tinkamu. Šiuo atveju teismas padarė neteisingas išvadas.
17.3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė, 2020 m. liepos 13 d. tikslindama pasiūlymą, jį pakeitė iš esmės, kadangi nurodyti tokie patys darbų įkainiai. Ieškovė, tikslindama pasiūlymą, nepakeitė darbo įkainio, o tikslino tik įkainio sudedamąsias dalis, tai pagal pirkimo sąlygų 11.4. papunktį leidžiama. Nei darbo įkainis, nei jų kiekiai pakeisti nebuvo.
17.4. Teismas, konstatavęs, kad darbo įkainis susideda iš dviejų žiniaraščio eilučių, vis tiek nurodė, kad tikslinant pasiūlymą buvo pakeisti darbų įkainiai, nors akivaizdu, kad tai nebuvo padaryta. Kainos sudedamųjų dalių papildymas nebuvo atliktas, žiniaraščiuose eilučių nepadaugėjo ir nesumažėjo, o galutinė pasiūlymo kaina nebuvo pakeista, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės veiksmai vertintini kaip pažeidimas pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį.
17.5. Sprendime nurodyta, kad darbo įkainis išdėstytas per dvi eilutes, taip pat nurodyta, kad bendras darbo įkainis gaunamas iš pirmos eilutės atėmus antroje nurodytą įkainio sudedamąją dalį, tačiau iš tikrųjų reikia eilutėse nurodytus skaičius ne atimti, o sudėti, nes darbo įkainį sudaro abiejose eilutėse nurodytų sudedamųjų įkainio dalių visuma. Įkainio sudedamąją dalį nurodžius su minuso ženklu reikštų, kad sudedant abi sudedamąsias įkainio dalis gaunasi atimtis.
17.6. Atsakovė, prašydama patikslinti pasiūlymą (nors ir pirminis pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus), prašė nurodyti įkainio sudedamąsias dalis su minuso ženklu, kad būtų galima atlikti atimties veiksmą, kadangi bendras įkainis susideda iš dviejų eilučių. Teismas neįvertino matematinio veiksmo reikšmės, kai sudėjus teigiamą ir neigiamą skaičių matematiškai gaunama atimtis. Teismas neteisingai sprendime nurodė, kad norint gauti darbo įkainį reikia atimti įkainio sudedamąsias dalis, tačiau ne įkainio dalis reikia atimti, o darbų kiekius reikia atimti, norint gauti reikiamą atlikti darbą. Įkainio sudedamosios dalys sudedamos (tik jeigu viena įkainio dalis nurodyta su minusu), o matematiškai jas sudedant gausis minusas.
17.7. Teismas taip pat nurodė, kad skaičiuojant ieškovės nurodomu būdu (sudedant abiejose eilutėse nurodytas darbų kainas) gautųsi, kad 10 cm sluoksnio įrengimo darbai yra brangesni (723,96 Eur) negu 15 cm sluoksnio įrengimo darbai (552,26 Eur) ir tuo motyvuoja sprendimo išvadą, kad įkainiai buvo pakeisti. Tačiau gali būti, kad 10 cm sluoksnio įrengimo darbai yra brangesni negu 15 cm, ir tai nereiškia, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų. Tiekėjas yra laisvas formuoti savo kainos pasiūlymą. Nesutiktina su sprendime nurodytu teiginiu, kad 10 cm darbai yra brangesni už 15 cm darbo, todėl pateikti įkainiai yra neteisingi. Toks argumentas negali būti teisėtas pagrindas pasiūlymui atmesti. Tiekėjas gali pasiūlyti ir nurodyti tokius įkainius, kokiais jis įsipareigoja atlikti darbus. Nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentai nedraudė tiekėjams savo nuožiūra į sąmatose nurodytą darbų / paslaugų kainą įskaičiuoti pliusines kainas, todėl toks tiekėjo kainos (įkainio) įvertinimas ir apskaičiavimas yra galimas.
17.8. Darbų kiekio stulpelis žiniaraščiuose buvo techniškai užrakintas, fiksuotas ir jo keisti ar redaguoti nebuvo techniškai įmanoma. Ieškovė siūlė nurodytus darbų įkainius pagal atsakovės supildytus žiniaraščius dėl darbų pobūdžio bei kiekio. Atsakovė daro loginę klaidą, kai tik iš pateikto įkainio dalies sumos sprendžia apie galimą kitokį siūlomų darbų kiekį nei aiškiai nurodytas žiniaraštyje pačios atsakovės. Nėra pagrindo teigti, kad buvo keičiami darbų kiekiai.
17.9. Šiuo atveju VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo neteisėtumas pirmiausia kyla dėl vertinimo, kad ieškovės pirminiame pasiūlyme nurodytos darbo įkainio sudedamosios dalys be minuso yra esminė klaida, kurios teisėtai ieškovė negalėtų paaiškinti ar pataisyti. Atsakovės pozicija, pagal kurią ji dar 2020 m. liepą paprašė patikslinti pasiūlymą, o priimant 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą iš karto (neprašant patikslinti, paaiškinti) nusprendė, kad aptariama klaida netaisytina, o ją ištaisius pasiūlymas buvo pakeistas iš esmės, reiškia neteisingą ir pernelyg formalų VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymą.
2. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
18.1. Šiaulių apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2-547-372/2020) nesprendė klausimo dėl ieškovės pasiūlyme pateiktų žiniaraščių (jų pakeitimų) ir minėtame sprendime nėra motyvų žiniaraščių eilučių tikslinimo klausimu.
18.2. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo užpildyti ir pateikti prie pirkimo dokumentų atsakovės pridėtus preliminarius darbų kiekių žiniaraščius, kuriuose buvo nurodyti ir minusiniai įkainiai. Tokį įkainio nustatymo (įvertinimo) būdą naudoja (formuoja) sąmatų skaičiavimo programos (pvz., „Sistela“ ir kt.). Ieškovės pasiūlyme ginčo žiniaraščiai užpildyti nurodant pliusinius įkainius. Pavyzdžiui, ieškovė pasiūlė atsakovės siekiamo įsigyti darbo – dirvos paruošimo gazonams mech. būdu II gr. užpilant 10 cm sluoksnio dirvožemiu – 15 cm sluoksnio įkainį ir 5 cm sluoksnio įkainį arba 20 cm sluoksnio įkainį (15 cm sluoksnio įkainio ir 5 cm sluoksnio įkainio suma – 723,96 Eur), tačiau ne atsakovės siekiamą įsigyti dirvos paruošimo gazonams mech. būdu II gr. užpilant 10 cm sluoksnio dirvožemiu darbo įkainį. Taigi, ieškovė nepasiūlė atitinkamo darbo įkainio, kurį siekė įsigyti atsakovė pagal pirkimo sąlygų reikalavimus. Identiška situacija ir su kitų darbų kiekiais, įkainiais ir kainomis.
18.3. Pataisytuose žiniaraščiuose ieškovė minusinius įkainius pakeitė į pliusinius, tuo pakeisdama pasiūlyme nurodytus darbų kiekius, fiksuotus įkainius ir darbų kainas. Akivaizdu, kad darbų kiekių žiniaraščių įkainiai buvo pakeisti. Pavyzdžiui, žiniaraščio „Ž 5-022“ 15 cm sluoksnio įkainis pakeistas iš 552,26 Eur pirminiame pasiūlyme į 723,96 Eur (835,66 – 111,70) pakeistame žiniaraštyje. Identiškai buvo pakeisti ir kiti žiniaraščiai. Žiniaraščiuose abiejose eilutėse yra nurodyti įkainiai (o ne įkainio sudedamosios dalys). Įkainio sudedamosios dalys yra mechanizmai, medžiagos, darbo užmokestis ir kt.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal ieškovės apeliacinio skundo ribas.
4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
5. 2020 m. gegužės 19 d. ieškovė priėmė atsakovės kvietimą dalyvauti atviro supaprastinto pirkimo konkurse Nr. 479335 „Raseinių rajono kultūros centro Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 10, rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimas“ ir 2020 m. birželio 23 d. pateikė pasiūlymą. 2020 m. liepos 8 d. CVP IS priemonėmis ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl aritmetinės klaidos pasiūlyme taisymo ir pasiūlymo tikslinimo. 2020 m. liepos 13 d. ieškovės raštu pateikė patikslinimą dėl 1 ct aritmetinės klaidos ir patikslintus žiniaraščius. Atsakovė 2020 m. liepos 24 d. raštu informavo ieškovę, kad nutarta ieškovės pateiktą pasiūlymo patikslinimą, papildymą vertinti kaip netinkamą ir pasiūlymą atmesti.
6. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020, kuriuo pripažino, kad 1 ct aritmetinė klaida neturi esminės reikšmės ieškovės pasiūlymui, aritmetinė mokesčio apvalinimo klaida yra nereikšminga ir galutinės pasiūlytos kainos nekeičia. Minėtu sprendimu teismas pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės 2020 m. liepos 24 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir įpareigojo atsakovę grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją ir sudaryti pasiūlymų eilę.
7. 2020 m. gruodžio 7 d. CVP IS priemonėmis ieškovė informavo atsakovę, kad ieškovė pratęsia 2020 m. birželio 23 d. pateikto pasiūlymo galiojimą iki 2021 m. kovo 1 d. 2020 m. gruodžio 11 d. CVP IS priemonėmis ieškovė gavo atsakovės sprendimą, kad atsakovė pakartotinai išnagrinėjo ieškovės pasiūlymą ir nutarė jį atmesti kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų.
8. 2020 m. gruodžio 17 d. CVP IS priemonėmis ieškovė pateikė pretenziją atsakovei ir nurodė, kad atsakovė pažeidžia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą; ieškovės pasiūlymas (tiek pirminis, tiek patikslintas) atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį atmesti. 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovė atmetė ieškovės pretenziją. Ieškovė 2021 m. sausio 7 d. pateikė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį.
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo reikšmės
9. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020 nagrinėjo klausimą dėl 2020 m. liepos 24 d. atsakovės sprendimo teisėtumo atmesti ieškovės pasiūlymą ir pripažino šį sprendimą neteisėtu, o šioje byloje tas pats teismas, iš esmės tuo pačiu klausimu (dėl analogiško 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo) padarė jau priešingas išvadas. Teigia, kad, atsakovei 2020 m. gruodžio 11 d. priėmus ginčijamą sprendimą dėl tų pačių priežasčių ir tuo pačiu pagrindu, toks sprendimas taip pat turėtų būti panaikintas. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020 dėl 2020 m. liepos 4 d. atsakovės sprendimo teisėtumo buvo sprendžiamas klausimas tik dėl 1 ct paklaidos, bet nebuvo sprendžiama dėl ieškovės patikslintų žiniaraščių, yra neteisinga.
10. Šiuo atveju vertintina, ar Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020 panaikinus atsakovės 2020 m. liepos 24 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, atsakovė galėjo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu, kuris grindžiamus vienu iš motyvų, kuriais remiantis priimtas ir atsakovės 2020 m. liepos 24 d. sprendimas, pakartotinai atmesti ieškovės pasiūlymą.
11. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).
12. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).
13. Kaip matyti iš šios ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-547-372/2020 duomenų, 2020 m. liepos 24 d. atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą priimtas dviem pagrindais: 1) dėl 1 ct paklaidos; 2) dėl žiniaraščio eilučių tikslinimo. Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad 1 ct aritmetinė klaida neturi esminės reikšmės ieškovės pasiūlymui, yra nereikšminga ir galutinės pasiūlytos kainos nekeičia. Todėl Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu panaikino atsakovės 2020 m. liepos 8 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir grąžino šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį.
14. Nors atsakovės 2020 m. liepos 24 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą priimtas dviem pagrindais ir šalys minėtoje Šiaulių apygardos teismo byloje savo procesiniuose dokumentuose pateikė argumentus ir dėl žiniaraščių tikslinimo, tačiau iš 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimo motyvų aišku, kad teismas, nagrinėdamas minėto atsakovės sprendimo teisėtumo klausimą, pasisakė tik dėl vieno iš pagrindų – dėl 1 ct paklaidos – neteisėtumo. Šiaulių apygardos teismas, 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nustatęs vieno iš atsakovės sprendimo pagrindų neteisėtumą, panaikino visą atsakovės 2020 m. liepos 8 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir grąžino šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teismas sprendime nepasisakė dėl 2020 m. liepos 24 d. atsakovės sprendime atmesti ieškovės pasiūlymą kito nurodyto pagrindo – žiniaraščio eilučių tikslinimo.
15. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020 panaikino visą 2020 m. liepos 24 d. atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, tačiau teismui pasisakius tik dėl vieno (1 ct paklaidos) iš dviejų atsakovės sprendimo pagrindų, kito atsakovės sprendimo pagrindo (žiniaraščio eilučių tikslinimo) neteisėtumas sprendimu nebuvo konstatuotas. Teismo sprendimo motyvai neturėtų būti aiškinami plečiamai. Minėtoje byloje teismas nepasisakė ir nevertino ieškovės argumentų dėl patikslintų įkainių žiniaraščiuose, neatliko šių faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. nesprendė klausimo dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams. Minėtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas nebuvo kliūtis atsakovei 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu dėl žiniaraščių eilučių tikslinimo pakartotinai atmesti ieškovės pasiūlymą, kadangi šis pagrindas teismo nebuvo įvertintas kaip neteisėtas, teismo sprendimu nenustatyta prejudicinių faktų ginčo žiniaraščių pildymo klausimu, nors šis motyvas ir buvo nurodytas panaikintame atsakovės 2020 m. liepos 24 d. sprendime.
16. Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ankstesnėje civilinėje byloje nebuvo sprendžiama dėl ieškovės patikslintų žiniaraščių, yra teisinga, o atsakovės 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą galėjo būti priimtas vienu iš panaikinto atsakovės 2020 m. liepos 24 d. sprendimo pagrindu – žiniaraščio eilučių tikslinimo. Kadangi šalių ginčas dėl žiniaraščių pildymo nebuvo išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-547-372/2020, šis šalių ginčas, atsakovei priėmus sprendimą pakartotinai atmesti ieškovės pasiūlymą dėl žiniaraščių pildymo, spręstinas šioje byloje.
Dėl žiniaraščių tikslinimo
17. VPĮ 2 straipsnio 45 dalyje pateikiama bendra viešojo pirkimo pasiūlymo sąvokos apibrėžtis, pagal kurią pasiūlymas – tai tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime ,,pasiūlymo“ terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.; antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).
18. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad reikalavimas tiekėjams pateikti pagal viešojo pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus užpildytus darbų kiekių žiniaraščius susijęs su pasiūlymu siaurąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019). Taigi, pasiūlymo dalis, kurioje ieškovė pateikė pagal pirkimo sąlygų reikalavimus užpildytus darbų kiekių žiniaraščius, yra pasiūlymas siaurąja prasme, nes yra susijęs su viešojo pirkimo sutarties vykdymu ir ieškovės prisiimamais įsipareigojimais. Pasiūlymui siaurąja prasme vertinti taikytinos VPĮ 55 straipsnio taisyklės.
19. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi.
20. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.
21. Ginčo pirkimo sąlygų 2.4. papunktyje nustatyta, kad pirkime taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara. Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri rengia rekomendacijas ir gaires VPĮ taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais (VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punktas), yra nurodžiusi (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360003610299-Ar-radus-aritmetinių-klaidų-pasiūlyme-jas-taisant-gali-būti-tikslinama-bendra-pasiūlymo-kaina-), kad, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, taisant aritmetines klaidas pasiūlyme, gali būti tikslinama bendra pasiūlymo kaina, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, kuomet vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir pirkimo vykdytojas pirks skirtingus prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar apytiksliai numatomų įsigyti kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma. Svarbiausias yra pasiūlytas įkainis, todėl šiuo atveju, taisant klaidas neturėtų būti keičiamas pradinis pasiūlytas įkainis, tačiau gali būti patikslinta bendra pasiūlymo palyginamoji kaina.
22. VPĮ 55 straipsnio komentare (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016398880-55-straipsnis-Pasiūlymų-vertinimas-ir-palyginimas) nurodyta, kad tuo atveju, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas ir pirkime nėra aiškūs bei apibrėžti konkretūs perkančiosios organizacijos poreikiai (įsigyjami preliminarūs kiekiai, kurie gali kisti), fiksuota kaina VPĮ 55 straipsnio 9 dalies kontekste reiškia ne galutinę pasiūlymo kainą, o tiekėjo siūlomus įkainius, kadangi būtent įkainiai šiuo atveju turi esminę reikšmę, vertinant pasiūlymus. Taigi, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, taisant aritmetines klaidas pasiūlyme, gali būti tikslinama bendra pasiūlymo kaina. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkančioji organizacija pirks skirtingus prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar apytiksliai numatomų įsigyti kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma. Atsižvelgiant į kainodaros nuostatas, svarbiausias yra pasiūlytas įkainis, todėl tokiu atveju, taisant klaidas, neturėtų būti keičiamas pradinis pasiūlytas įkainis, tačiau gali būti patikslinta bendra pasiūlymo palyginamoji kaina. Taigi, jei pirkime būtų taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimą tiekėjas, taisydamas pasiūlymo kainos aritmetines klaidas, negalėtų keisti pasiūlyme nurodytų įkainių, tačiau pagal pasiūlyme nurodytus įkainius aritmetiškai teisingai apskaičiuota bendra pasiūlymo kaina neabejotinai galėtų ir netgi turėtų pasikeisti.
23. Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus ir Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, darytina išvada, kad viešajame pirkime taikant fiksuoto įkainio kainodarą, perkančiajai organizacijai sudarius galimybę tiekėjui patikslinti, paaiškinti savo pasiūlymą, tiekėjo pirminiame pasiūlyme nurodytas konkretaus darbo įkainis negali būti keičiamas, nors bendra pasiūlymo suma gali kisti. Todėl laikytini nepagrįstais ieškovės argumentai, kad ieškovės patikslintas pasiūlymas laikytinas tinkamu, kadangi po ieškovės atliktų pakeitimų nepasikeitė galutinė pasiūlymo kaina.
24. Iš esmės analogiška nuostata jau minėtoms įtvirtina ir atsakovės vykdyto pirkimo sąlygose. Viešojo pirkimo sąlygų 11.4 papunktyje nurodyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, paprašys dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis.
25. Kaip jau minėta, atsakovė ieškovės ginčijamu 2020 m. liepos 24 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą dėl to, kad ieškovė 2020 m. liepos 13 d. po atsakovės prašymo patikslinti pasiūlymą pateikė žiniaraščius, kuriuose, atsakovės vertinimu, nurodė kitus įkainius nei buvo nurodžiusi pirminiame 2020 m. birželio 23 d. pasiūlyme. Ieškovė laikosi pozicijos, kad tikslindama pasiūlymą nepakeitė darbų įkainių, o tikslino tik įkainių sudedamąsias dalis, tai pagal pirkimo sąlygų 11.4. papunktį leidžiama. Teigia, kad galutinė pasiūlymo kaina nebuvo pakeista, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės veiksmai vertintini kaip pažeidimas pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį.
26. Atsakovės vykdyto supaprastinto atviro viešojo pirkimo sąlygų 6.12 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo pasiūlymą sudaro CVP IS priemonėmis pateiktos informacijos ir dokumentų visuma, be kita ko – užpildyta pasiūlymo forma, parengta pagal pirkimo dokumentų 2 priedą bei užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai pagal pirkimo dokumentų 3 priedą (teikiami perkančiosios organizacijos pateikti darbų kiekių žiniaraščiai excel formatu, nurodant visus įkainius dviejų skaičių po kablelio tikslumu). Kaip matyti iš atsakovės vykdyto pirkimo Nr. 479335 viešai skelbiamų dokumentų (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=505655), tiekėjai, be kita ko, turėjo užpildyti preliminarius darbų kiekių žiniaraščius (pirkimo sąlygų 3 priedas). Šie žiniaraščiai tiekėjams pateikti jau didžiąja dalimi užpildyti perkančiosios organizacijos, juose nurodyti konkretūs atliktini darbai bei preliminarūs jų kiekiai, kurių tiekėjai pildydami žiniaraščius negalėjo pakeisti. Tiekėjai žiniaraščiuose galėjo įvesti tik siūlomą nurodytų darbų įkainį.
27. Kaip matyti iš techninio projekto sprendinių (pirkimo sąlygų priedas Nr. 5), pavyzdžiui, skyriuje „Veja“ nurodyta, kad planuojama įrengti 100 mm juodžemio sluoksnį atsėjamajai vejai. Žiniaraštyje „Ž 5-022“ nebuvo eilutės, kurioje tiekėjai turėjo įvesti siūlomo 100 mm juodžemio sluoksnio atsėjamai vejai įkainį. Tiekėjų siūlomas 100 mm juodžemio sluoksnio atsėjamai vejai įrengimo įkainis turėjo būti apskaičiuojamas tiekėjams užpildant dvi žiniaraščio „Ž 5-022“ eilutes: 1) darbo kodas N48-261 (S10-1,15) „Dirvos paruošimas gazonams mech. būdu II gr. grunte, užpilant iki 15 cm sluoksnį augalinio dirvožemio“; 2) darbo kodas N48-266 (S10-1,15) „Užpilamo augalinio dirvožemio sluoksnio storio 5 cm pokyčiui pridėti arba atimti (atimti 5 cm)“. Atsakovės teigimu, pirmoje eilutėje turėjo būti įvedamas tiekėjo siūlomas įkainis užpilti 15 cm sluoksnį augalinio dirvožemio nurodytam plotui (pliusinis įkainis), o antroje eilutėje nurodomas įkainis, kuris turėjo būti atimamas iš pirmoje eilutėje nurodyto įkainio (minusinis įkainis), tokiu būdu gaunant tiekėjo siūlomą 10 cm juodžemio sluoksnio atsėjamajai vejai įkainį (pavyzdžiui, pirmoje eilutėje nurodant „150 Eur“ įkainį, o antroje „-50 Eur“ įkainį, tiekėjo siūlomas 10 cm juodžemio sluoksnio atsėjamajai vejai įkainis – 100 Eur (150 - 50)).
28. Taigi, nagrinėjamu atveju, konkretaus ginčo žiniaraščio pirmoje ir antroje eilutėse turėjo būti nurodomos ne tiekėjo siūlomo įkainio sudedamosios dalys, kaip teigia ieškovė, tačiau eilutėse tiekėjų nurodomi konkrečių darbų įkainiai, kuriuos sudedant arba atimant, gaunamas perkančiosios organizacijos perkamo darbo įkainis. Kaip jau minėta, tiekėjo pirminiame pasiūlyme nurodytas konkretaus darbo įkainis negali būti keičiamas aiškinant ar tikslinant pirminį pasiūlymą.
29. Ieškovė savo pirminiame pasiūlyme, pildydama minėto žiniaraščio „Ž 5-022“ pirmą eilutę, nurodė „552,26“ įkainį, o antroje nurodė „171,70“ įkainį. Ieškovė pretenzijose atsakovei ir šios bylos procesiniuose dokumentuose teigia, kad jos siūlomas minėto darbo įkainis yra 723,96 Eur (552,26 + 171,70). Analogiškai (siūlomo darbo įkainį iškleisdama per dvi eilutes, kuriose nurodytus įkainius sudėjus gaunamas ieškovės realiai siūlomas darbo įkainis) ieškovė užpildė ir kitus ginčo žiniaraščius („Ž 5-021“ darbo kodas N21P-0103-5 (S10=1,15); „Ž 5-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 4-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 3-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 2-008“ darbo kodas D3-94; „Ž 2-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 2-001“ darbo kodas N11P-0103-6). Taigi, ieškovės vertinimu, pirmoje ir antroje žiniaraščio eilutėse nurodyti įkainiai turi būti sudedami ir tokiu būdu gaunamas ieškovės siūlomo konkretaus darbo įkainis.
30. Atsakovei 2020 m. liepos 8 d. raštu informavus ieškovę apie nustatytus ieškovės pasiūlymo trūkumus, atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ieškovė ginčo žiniaraščiuose („Ž 5-022“ darbo kodas N-48-266 (S10=1,15); „Ž 5-021“ darbo kodas N21P-0103-5 (S10=1,15); „Ž 5-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 4-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 3-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 2-008“ darbo kodas D3-94; „Ž 2-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 2-001“ darbo kodas N11P-0103-6) antrose eilutėse nurodė pliusinius įkainius, nors turėjo būti nurodyti minusiniai įkainiai (su minuso ženklu).
31. Ieškovė 2020 m. liepos 13 d. raštu, be kita ko, pateikė patikslintus ginčo žiniaraščius, kurių antrose eilutėse ne tik pridėjo minuso ženklą, tačiau nurodė kitą įkainį, be to, pakeitė ir pirmoje eilutėje nurodytą įkainį (pavyzdžiui, ginčo žiniaraščio „Ž 5-022“ darbo kodas N48-261 (S10-1,15) (pirmoje eilutėje) ieškovė buvo nurodžiusi „552,26“ įkainį, o po patikslinimo nurodė „835,66“ įkainį; darbo kodas N48-266 (S10-1,15) (antroje eilutėje) ieškovė buvo nurodžiusi „171,70“ įkainį, o po patikslinimo nurodė „-111,70“ įkainį). Analogiškus pakeitimus (pirmos eilutės dydžio ir antrosios eilutės dydžio bei minuso ženklo) ieškovė atliko ir kituose ginčo žiniaraščiuose („Ž 5-021“ darbo kodas N21P-0103-5 (S10=1,15); „Ž 5-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 4-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 3-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 2-008“ darbo kodas D3-94; „Ž 2-001“ darbo kodas N26P-1201-4; „Ž 2-001“ darbo kodas N11P-0103-6).
32. Kaip jau minėta, ieškovė pretenzijose atsakovei ir šios bylos procesiniuose dokumentuose teigia, kad jos siūlomas konkretaus darbo įkainis (tiek prieš žiniaraščių patikslinimą, tiek ir po) nepasikeitė ir yra gaunamas sudedant pirmoje ir antroje žiniaraščio eilutėse nurodytus įkainius. Kaip minėta, prieš patikslinimą ginčo žiniaraščio „Ž 5-022“ darbo kodas N48-261 (S10-1,15) (pirmoje eilutėje) ieškovė buvo nurodžiusi „552,26“ įkainį, o žiniaraščio „Ž 5-022“ darbo kodas N48-266 (S10-1,15) (antroje eilutėje) ieškovė buvo nurodžiusi „171,70“ įkainį, ir, ieškovės teigimu, jos pasiūlytas atsakovės perkamo darbo įkainis sudarė 723,96 Eur (552,26 + 171,70). Po patikslinimo ginčo žiniaraščio „Ž 5-022“ darbo kodas N48-261 (S10-1,15) (pirmoje eilutėje) ieškovė jau buvo nurodžiusi „835,66“ įkainį, o žiniaraščio „Ž 5-022“ darbo kodas N48-266 (S10-1,15) (antroje eilutėje) ieškovė buvo nurodžiusi „-111,70“ įkainį, ir, ieškovės teigimu, jos pasiūlytas atsakovės perkamo darbo įkainis po patikslinimo nepasikeitė ir sudarė 723,96 Eur (835,66 + (-111,70)).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė klaidingai supranta tiekėjo įkainio nustatymo būdą pagal ginčo žiniaraščius. Kaip jau minėta šios nutarties 43 punkte, pirmoje siūlomo darbo žiniaraščio eilutėje turi būti nurodytas pliusinis įkainis, o antroje – minusinis (su minuso ženklu). Šiuo būdu užpildžius ginčo žiniaraščius tiekėjo siūlomas konkretaus darbo įkainis nustatomas iš pirmoje eilutėje nurodyto įkainio atimant antroje nurodytą įkainį (pavyzdžiui, pirmoje eilutėje nurodant „150 Eur“ įkainį, o antroje „-50 Eur“ įkainį, tiekėjo siūlomas 10 cm juodžemio sluoksnio atsėjamajai vejai įkainis – 100 Eur (150 - 50)). Ieškovė teigia, kad šiuo atveju minuso ženklo nurodymas ar nenurodymas nekeičia ieškovės pasiūlymo tinkamumo, nes ieškovei patikslinus ginčo žiniaraščius, atliekant atimties veiksmą, gaunamas tas pats įkainis, koks nurodytas ir ieškovės pirminiame pasiūlyme pateiktuose žiniaraščiuose. Su šiuo ieškovės skaičiavimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
34. Ieškovei teigiant, kad jos siūlomas darbo „Dirvos paruošimas gazonams mech. būdu II gr. grunte, užpilant iki 10 cm sluoksnį augalinio dirvožemio“ įkainis yra 723,96 Eur, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos nustatytą tiekėjo siūlomo įkainio apskaičiavimo būdą, pirmoje šio darbo įkainio apskaičiavimo eilutėje ieškovė turėjo įvesti „835,66“, o antroje „-111,70“ įkainį, kaip ir padarė 2020 m. liepos 13 d. patikslinusi žiniaraščius, tokiu būdu jau pirminio pasiūlymo pateikimo metu būtų buvę aišku, kad ieškovės siūlomas minėto darbo įkainis yra 723,96 Eur. Tačiau, ieškovei pradiniame pasiūlyme, pirmoje minėto darbo įkainio eilutėje nurodžius „552,26“ įkainį, o antroje „171,70“, net ir ieškovei po atsakovės prašymo patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymą, antrose ginčo žiniaraščių eilutėse nurodžius minuso ženklą ir atliekant atimtį, gaunamas ieškovės siūlomas įkainis – 380,56 Eur (552,26 - 171,70). Taigi, net ir ieškovei atlikus leistino pobūdžio pakeitimus (nurodžius minuso ženklą) ieškovės žiniaraščiuose nurodytas įkainis (380,56 Eur (552,26 - 171,70)) skirtųsi nuo ieškovės realiai siūlomo šio darbo įkainio (723,96 Eur (835,66 - 111,70)). Ieškovė taip pat teigia, kad jos pirminis pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygas, tačiau su tokiu vertinimu sutikti kolegija negali, kadangi ginčo žiniaraščių eilutėse yra aiškiai nurodyta, kokiu atveju turi būti įvedamas pliusinis, o kada minusinis (su minuso ženklu) įkainis. Ieškovei antrose ginčo žiniaraščių eilutėse, kuriose buvo aiškiai prašoma įvesti minusinius kiekius, įvedus pliusinius kiekius, ieškovės siūlomas ginčo žiniaraščiuose nurodytų darbų įkainis negali būti nustatytas.
35. Nors ieškovė jos pradinio pasiūlymo sumas, nurodytas, pavyzdžiui, abiejose darbo „Dirvos paruošimas gazonams mech. būdu II gr. grunte, užpilant iki 10 cm sluoksnį augalinio dirvožemio“ eilutėse sudeda (552,26 + 171,70), o patikslinto žiniaraščio sumas atima (835,66 + (-111,70)), ir teigia gaunantį tą patį įkainį, tačiau toks ieškovės skaičiavimas klaidingas. Kaip jau minėta, ginčo žiniaraščio pirmoje ir antroje eilutėse turėjo būti nurodomos ne tiekėjo siūlomo įkainio sudedamosios dalys, tačiau eilutėse nurodytų darbų įkainiai, kuriuos sudedant arba atimant, gaunamas perkančiosios organizacijos perkamo darbo įkainis. Taigi, ieškovė pildydama tiek pirmą, tiek antrą ginčo žiniaraščių eilutes nurodė ne įkainio sudedamąsias dalis, tačiau siūlė konkrečius įkainius.
36. Minėto darbo siūlomas įkainis nustatomas atliekant atimtį, kadangi ginčo žiniaraščių antrose eilutėse buvo aiškiai nurodyta, kad reikia atimti (pavyzdžiui atimti 5 cm dirvožemio, 1 kabelį ir t.t.). Konkretaus darbo, kai jo įkainis apskaičiuojamas iš kelių įkainių, kuriuos tiekėjai turi nurodyti skirtingose žiniaraščių eilutėse, pirmos ir antros žiniaraščių eilučių reikšmės sudedamos arba atimamos. Atliktinas aritmetinis veiksmas tokiu atveju nurodomas antroje žiniaraščio darbo kodo eilutėje (nurodoma pridėti ar atimti). Visuose ginčo žiniaraščiuose buvo aiškiai nurodyta, kad reikia atimti, t. y. antroje eilutėje turėjo būti nurodomas minusinis (su minuso ženklu) įkainis.
37. Net ir vertinant ieškovės nurodomą hipotetinę situaciją, kad gali būti, jog, pavyzdžiui, 10 cm dirvožemio sluoksnio įrengimo darbai yra brangesni negu 15 cm (pirmoje eilutėje nurodžius 15 cm dirvožemio sluoksnio įrengimo „552,26“ įkainį, o antroje nurodžius 5 cm dirvožemio sluoksnio įrengimo įkainį „171,70“ bei vietoje atimties juos sudedant ir gaunant 10 cm dirvožemio sluoksnio įrengimo įkainį – 723,96 Eur) ir tai nereiškia, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neginčijo atsakovės prašymo patikslinti, paaiškinti pasiūlymą, o pateikė patikslintus žiniaraščius, kuriuose jau teisingai (pateikdama kitokio dydžio ir minusinius įkainius) nurodė siūlomus įkainius, ir kurie realiai skiriasi nuo ieškovės pirminiame pasiūlyme nurodytų. Kadangi ieškovė savo pasiūlymą visgi tikslino, vertintinas ne tik patikslinto pasiūlymo atitikimas pirkimo sąlygoms, tačiau ir tai, ar tokie pakeitimai, kokius atliko ieškovė, apskritai galėjo būti atliekami.
38. Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai, kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės, yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Ieškovė patikslintuose darbų kiekių žiniaraščiuose, skirtingai nei su pirminiu pasiūlymu pateiktuose žiniaraščiuose, pateikė kitus darbų įkainius, taigi, toks pasiūlymas laikytinas nauju pasiūlymu, pasiūlymo siaurąja prasme pakeitimu, kuris nei pagal kasacinio teismo praktiką, nei pagal VPĮ negali būti atliekamas. Ieškovė, pildydama darbų kiekių žiniaraščius, padarė ne aritmetines klaidas (minuso ženklo nenurodymą, kaip manė atsakovė, prašydama ieškovės žiniaraščius patikslinti), o neatidumo klaidas (netinkamai nurodė savo realiai siūlomus įkainius), kurių ištaisyti, nekeičiant kainos, negalima, nes VPĮ 55 straipsnio 9 dalis tai daryti draudžia.
40. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieš tiekėjams, dalyvavusiems atsakovės vykdytame viešajame pirkime, teikiant pasiūlymus atsakovei, tiekėjai dėl pirkimo sąlygų, techninio projekto ar kitų pirkimo dokumentų neaiškumų teikdavo perkančiajai organizacijai klausimus. Buvo organizuotas susitikimas su tiekėjais, raštu atsakinėjama į tiekėjų klausimus ir ieškovė, nesuprasdama, kaip pildyti ginčo žiniaraščius, turėjo galimybę šį klausimą užduoti perkančiajai organizacijai, tačiau ieškovė klausimų neuždavė, todėl negali remtis aplinkybe, kad nebuvo pakankamai aišku, kaip pildyti ginčo žiniaraščius. Byloje nėra duomenų, ar ginčo žiniaraščius neteisingai užpildė tik ieškovė ar ir kiti tiekėjai, tačiau tokių duomenų nesant, preziumuotina, kad kiti tiekėjai ginčo žiniaraščius užpildė tinkamai, o tai leidžia teigti, kad atsakovės pateiktų žiniaraščių pildymo būdas buvo aiškus.
41. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, pildydama žiniaraštį „Ž 2-001“, darbo kodas N11P-0302-2 „Grindų šiltinamųjų (garso) izoliacijų įrengimas, naudojant izoliacines plokštes (100 mm storio pagrindo mineralinės vatos plokštės)“ (pirma eilutė); darbo kodas N11P-0302-5 „Grindų šiltinamųjų (garso) izoliacijų įrengimas, naudojant izoliacines plokštes. Pagrindo mineralinės vatos sluoksnio storio pokyčio 10 mm pridėti arba atimti. (Atimti 50 mm)“ (antra eilutė), įkainius taip pat nurodė dviejose eilutėse, antroje eilutėje nurodydama minusinį įkainį (-122,21). Tai reiškia, kad ieškovei darbų įkainių pateikimo dviejose eilutėse principas (antroje eilutėje nurodant įkainį su minuso ženklu) buvo žinomas ir suprantamas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės patikslintą pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti ieškovės ieškinį. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, kad patyrė 1 690 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288740810, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 690 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Vigintas Višinskis