Administracinė byla Nr. I-2397-422/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00227-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 29.;74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

dalyvaujant pareiškėjui S. P. , pareiškėjo atstovei advokatei A. R. , atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas S. P. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015-02-13 sprendimą Nr. 15-1L-20-00491-e „ Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti paimtus ginklus: pistoletą Glock 19, kal. 9 mm, Nr. GTH00, graižtvinį šautuvą Weatherby Vanguard, kal. 7,62 Nr. VS250003; graižtvinį šautuvą CZ527, kal. 5,6 Nr. 53477, lygiavamzdį šautuvą IZH 27 EM, kal. 12x70/12x/70, Nr.9244134, šaudmenis, leidimą bei ginklų pažymėjimus (t. I., b.l.7-12).

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu jis ir jo  įgaliota atstovė nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015-02-13 sprendimu Nr. 15-IL-20-00491-e (toliau – ir skundžiamas sprendimas) buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0002166. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Divizijos generolo S. R. Lietuvos kariuomenės mokykloje atlikto tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas 2014-10-31 tarnybos metu, vykdydamas budėtojo pareigas, savo nuosavame automobilyje laikė jam priklausančius ginklus: du medžioklinius šautuvus, kurie buvo dėkluose ir pistoletą, taip pat vykdė neplaninį, savavališką nuosavų ginklų prišaudymą, kuris galėjo sukelti pavojų K. V. poligone besilankančių civilių sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjui išduoto leidimo panaikinimo pagrindu skundžiamame sprendime nurodyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. (toliau – ir Įstatymas ) ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2003-06-23 Nr. V-362, 92.4 p., pagal kuriuos panaikinant leidimą ginklui turi būti nustatytos privalomos dvi sąlygos: pirma, privalo būti nustatyta, kad asmuo naudojosi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, o antra toks pažeidimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Taisykles, kadangi ginklai buvo laikomi pareiškėjo automobilyje dėkluose, tokiu būdu sukeliant grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Šių Taisyklių nuostatų pareiškėjas nepažeidė, nes jose reglamentuoti reikalavimai nuolatiniam ginklų laikymui. Pareiškėjas nuolatiniam ginklų laikymui turi seifą, atitinkantį Taisyklėse keliamus reikalavimus. Tačiau minėtą dieną pareiškėjas medžiojo savo darbo vietoje - poligono teritorijoje, kurioje yra šaudykla ir medžioklės plotai, todėl pagal medžioklės veiklą reglamentuojančius įstatymus turėjo teisę laikyti ginklus automobilyje. Nurodė, kad ginklai buvo dėkluose, automobilio bagažinėje, automobilyje įrengta signalizacijos sistema, automobilis buvo saugomoje poligono teritorijoje, į kurią patekti galima tik per postą, visą laiką pareiškėjo stebimas, todėl ginklai buvo saugomi ir visuomenei grėsmės nekėlė. Pagal medžioklės tvarką reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus  prieš medžioklę buvo vykdomas ginklų prišaudymas tam skirtoje vietoje – šaudykloje, kuri apjuosta aukštais pylimais, kanalais bei pelkėmis, be to, jis  yra kvalifikuotas šaulys, turintis 20 metų stažą, kitus asmenis mokantis šaudymo technikos, todėl įsitikino savo šaudymo saugumu ir pavojaus aplinkiniams nesukėlė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014-10-31 organizuodamas medžioklę bei medžiodamas, pareiškėjas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pareiškėjas nepažeidė. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, nes jis nemotyvuotas, nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė, kokiu būdu minėti pažeidimai buvo padaryti, nenurodyta sprendimo  apskundimo tvarka, be to jis priimtas nekompetentingo asmens,  pažeidžiant Įstatymo 40 str. 6 d. nuostatas.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. II, b.l. 62-63) bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ginklai ir šaudmenys turi būti saugomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys, todėl pareiškėjas laikydamas ginklus automobilyje pažeidė ginklų laikymo reikalavimus. Be to, pareiškėjas vykdydamas neplaninį, savavališką nuosavų ginklų prišaudymą elgėsi neatsakingai ir savo veiksmais galėjo sukelti pavojų besilankančių civilių sveikatai ir gyvybei, nes jei nėra pateiktos informacijos apie suplanuotas šaudymo pratybas pavojingoje teritorijoje (šaudykloje ir šaudyklos pavojaus zonoje) civilių lankymasis yra nedraudžiamas. Nurodė, kad 2015-02-13 pareiškėjui išsiųstas raštas „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo Nr. 20-28696. Minėtu raštu S. P. buvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka bei pareiškėjui pateikta skundžiamo sprendimo kopija. Taisyklių 20 p. nustatyta, kad sprendimą pasirašo jį surašęs pareigūnas, jį suderina su viešosios policijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu ir pateikia tvirtinti teritorinės policijos įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Skundžiamą sprendimą patvirtino Kauno apskr. VPK VTV viršininkas R. S. , kuris vadovaujantis 2013-01-02 Kauno apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-8, yra  įgaliotas tvirtinti sprendimus. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra  pagrindo jo panaikinimui.

Pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015-02-13 sprendimu Nr. 15-IL-20-00491-e (toliau – ir skundžiamas sprendimas) panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0002166  ( toliau -ir Leidimas) (t. I., b.l. 65-66).

Minėtu sprendimu Leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau- ir GŠKĮ) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo"' patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių ( toliau –ir Taisyklių)  92.4 punktu.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2014-10-31 ( inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu) S. P. turėjo galiojantį Leidimą medžioklei ir savigynai išduotiems B ir C kategorijos 4 ginklams: pistoletui  Glock 19, kal. 9 mm, Nr. GTH00, graižtviniams šautuvams : Weatherby Vanguard, kal. 7,62 Nr. VS250003 ir CZ527, kal. 5,6 Nr. 53477, lygiavamzdžiam šautuvui  IZH 27 EM, kal. 12x70/12x/70, Nr.9244134 ( I t., b.l. 14, II t. b.l. 96).

Pareiškėjas pripažįsta padaręs tarnybinį nusižengimą, kuris buvo nustatytas 2015-01-05 Divizijos generolo S. R. Lietuvos kariuomenės mokykloje atlikto tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TP-2 (toliau- ir Išvada) ( I t., b.l. 68-85), neginčija tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, tačiau tvirtina, jog teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių ginklų naudojimosi tvarką, nepažeidė, grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai nesukėlė.

GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta,  jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami,  kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 92.4punkte. Minėtos taisyklės nustato Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų ir užsieniečių, nurodytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas)14 straipsnio 1 dalyje  turimų B, C kategorijų šaunamųjų ginklų, skirtų medžioklei, savigynai, sportui, jų dalių, šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės tvarką. Šios taisyklės fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinę apyvartą ir jos kontrolę reguliuoja tiek, kiek atskirų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos veiksmų ir jų kontrolės nereguliuoja kiti ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojantys teisės aktai (Taisyklių 1punktas). Taigi, teismo nuomone, leidimo panaikinimui yra reikalinga nustatyti 2 sąlygas – naudojimosi ginklu teisės aktų pažeidimą ir sąlygą, kad tas pažeidimas sukėlė  grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Taisyklių 93 punkte nurodyta, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015-02-13 sprendimas Nr. 15-IL-20-00491-e yra administracinis aktas, todėl privalo atitikti ne tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus,  bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14).

Administracinėje byloje nustatyta, jog skundžiamas sprendimas priimtas Divizijos generolo S. R. Lietuvos kariuomenės mokyklos saugumo karininko M. B. tarnybinio patikrinimo 2015-01-05 išvados pagrindu ( I t., b.l. 65-66; 68-86). Iš sprendimo turinio ir minėtos išvados spręstina, jog skundžiamo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas- ginklų laikymo teisės aktų reikalavimų pažeidimas, pareiškėjui ginklus laikant jam priklausančio automobilio bagažinėje 2014-10-31 tarnybos metu, vykdant budėtojo pareigas bei neplaninis, savavališkas nuosavų ginklų prišaudymas, kuris galėjo sukelti pavojų K. V. poligone besilankančių civilių sveikatai ir gyvybei.

Iš ginčijamo sprendimo spręstina, jog pareiškėjui inkriminuotas ginklų saugojimo ir laikymo reikalavimų pažeidimas, įtvirtintas  GŠKĮ 32 straipsnio  1 dalies 2 punkte,   kuris  nurodo,  kad A,B,C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų ir įtvirtintas GŠKĮ 32 straipsnio 3 dalies  1 punkte, kuris numato,  jog ginklų ir šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Taip pat sprendime  pacituotos Lietuvos poliucijos generalinio komisaro 2011-03-03 įsakymu Nr. 5-V-180 “Dėl reikalavimų, keliamų patalpoms, kurios vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtinimo“, 35.1. punkto nuostatos, reglamentuojančios B ir C kategorijos ginklų laikymo sąlygas, kurios numato, jog ginklai turi būti laikomi gyvenamojoje vietoje, seife ( 35.1.1p., 35.1.2).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas įprastai ginklus laiko savo gyvenamojoje vietoje, metalinėje spintoje (seife), tai patvirtina 2013-11-08 Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK VPS Vilijampolės PN pažyma ( I t., b.l. 14), taigi ginklų laikymas atitinka nurodytuose teisės aktuose  laikymo  sąlygas.

Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2014-10-31 vykdydamas tarnybinę veiklą tam tikru metu nuo 18.00 val. iki 21.30 val. organizavo medžioklę ir medžiojo medžioklės plotuose, kurių teritorija iš dalies sutampa su tarnybinės veiklos teritorija. Pareiškėjas turėjo išduotą medžioklės lapą, medžioklės reikalavimų pažeidimų nenustatyta ( I t., b.l.15, 130, 132,133-135,137,184, 185,196-200, II t., b.l. 100). Medžioklės tikslu jis į automobilį buvo pasiėmęs iš namų ginklus, kurie buvo naudojami medžioklėje. Ne medžioklės laiku 2014-10-31 ginklai buvo laikomi pareiškėjui priklausančio automobilio bagažinėje tarnybos teritorijoje ir tam tikru laiku ginklai prašaudomi Karinio poligono šaudykloje.

Teismo nuomone, konkrečiu atveju priimant sprendimą, privalėjo būti aiškiai ir konkrečiai įvardintas ir  išdėstytas naudojimosi ginklu teisės aktais reglamentuotų reikalavimų pažeidimas ( pažeidimai), kokiais veiksmais ( neveikimu)  jis ( jie) pasireiškė, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomasi, juos siejant su faktinėmis aplinkybėmis, kokiu būdu minėtas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pažymėtina, jog Tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog S. P. , vykdydamas neplaninį kovinį šaudymą BG KVP Ginklų įšaudymo ir pataikymų sklaidos dydžio nustatymo šaudykloje Nr. 1 iš asmeninio savigynai išduoto pistoleto GLOCK 19 bei medžioklinio šautuvo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sukėlė pavojų vietos gyventojams bei saugiai orlaivių navigacijai, pažeisdamas Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vado įsakymus, taip pat tyrimo metu nustatytas faktas, kad pareiškėjas teisėtai išduotus ginklus laikė mašinoje tuo metu, kai vykdė KVP budėtojo pareigas skirtoje patalpoje, todėl manytina, kad jis galimai pažeidė LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Savigynos ginklų apyvartos ir laikymo taisykles ( I t., b.l. 83-84).

Tačiau pažymėtina, jog tarnybinis ir naudojimo ginklu pažeidimai yra skirtingo pobūdžio, reglamentuojami skirtingo pobūdžio teisės aktais, sukeliantys skirtingas teisines pasekmes, todėl Sprendime turėjo būti  konkrečiai įvardinta ir atskleista pareiškėjo veika, dėl kurios buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės bei išdėstytas realios grėsmės vietos gyventojams,  visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai buvimas. Jų tinkamai neišdėsčius, buvo pažeistos  VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl sprendimo priėmimo procedūros. Konkrečiai neišdėsčius pažeidimo esmės ir sąlygos dėl grėsmės visuomenei, buvo suvaržytos pareiškėjo teisės gintis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą jį panaikinti,  nes dėl pažeistų procedūrų nebuvo užtikrintas visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Kadangi sprendimas panaikinamas dėl procedūrinių pažeidimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl  sprendimo pagrįstumo nesvarstytini.

Pareiškėjas akcentavo ir apskundimo tvarkos neišaiškinimą ginčijamame sprendime. Bylos duomenimis nustatyta, jog Sprendime nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau 2015-02-13  rašte Nr. 20-28696,  kuriuo pareiškėjui išsiųsta sprendimo kopija, pareiškėjui ji buvo nurodyta ( II t., 67). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas į teismą dėl skundžiamo atsakovo sprendimo panaikinimo kreipėsi laiku, savo procesines teises įgyvendino tinkamai, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo nurodytas VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje  nustatyto reikalavimo pažeidimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra esminis ir juo pareiškėjo teisės ir saugomi interesai nebuvo pažeisti.

Pagal VAĮ 8 str. 3 d. individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.

Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo (Taisyklių 93 p.)

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamas sprendimas parengtas Licencijavimo skyriaus specialistės D. U. , patvirtintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko R. S. . Atsakovas nurodė, jog  R. S. įgaliotas tvirtinti tokio pobūdžio sprendimus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-01-02 įsakymu Nr. 20-V-8. Minėto įsakymo turinys patvirtina, jog Kauno apskrities VPK viršininkas  įsakymo 1-uoju  punktu yra įgaliojęs Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotoją D. Ž. ir Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininką R. S. atlikti veiksmus, susijusius su leidimų ginklų įsigijimui, laikymui išdavimu, perregistravimu, tame tarpe ir pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus. Tačiau  minėto įsakymo 1.1. punktu  R. S. nėra įgaliotas tvirtinti sprendimus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo (t. II., b.l. 64), jame nurodyta  leidimų perregistravimo ( neperregistravimo ) panaikinimo teisė. Teismo nuomone, ši teisė turėjo  būti aptarta įgaliojime, tačiau jos nėra,  todėl  darytina išvada, kad sprendimas patvirtintas neįgalioto asmens, todėl ir šiuo pagrindu panaikintinas ( ABTĮ 89 str. 1d. 2p.).

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti paimtus ginklus: pistoletą Glock 19, kal. 9 mm, Nr. GTH00, graižtvinį šautuvą Weatherby Vanguard, kal. 7,62 Nr. VS250003; graižtvinį šautuvą CZ527, kal. 5,6 Nr. 53477, lygiavamzdį šautuvą IZH 27 EM, kal. 12x70/12x/70, Nr.9244134, šaudmenis, leidimą bei ginklų pažymėjimus yra išvestinio pobūdžio, priskiriamas išimtinai atsakovo kompetencijai, todėl panaikinus sprendimą nebėra pagrindo išvestinio reikalavimo tenkinimui.

Sprendimo panaikinimas netrukdo atsakovui išnagrinėti šį  klausimą iš naujo, sprendimą priimant laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, tinkamai jį motyvuojant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2p.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo S. P. skundą iš dalies  tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015-02-13 sprendimą Nr. 15-1L-20-00491-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Dėl kitos reikalavimų dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.