Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-75-788/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07749-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (pirmininkas), Armano Abramavičiaus, Rimos Ažubalytės, Sigitos Jokimaitės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Audronės Kartanienės, Prano Kuconio, Vytauto Masioko, Artūro Pažarskio, Alvydo Pikelio, Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Kančauskienei,

nuteistojo D. Š. gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

nuteistojo I. U. gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovams advokatams Mindaugui Zalepūgai ir Donatai Lapėnienei,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Valdo Vyšniausko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu: 

D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams; BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams; BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams; BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams; BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams; BK 25 straipsnio 3 dalį ir 198(1) straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

V. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir V. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. 

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, V. R. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. birželio 19 d. (dvi dienos). 

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5 ir 8 punktus, V. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. R. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės atlikimo laiką dirbti pagal darbo sutartį.

I. U. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, I. U. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. kovo 27 d. 

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5 punktą ir 3 dalį, I. U. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jo priežiūrą vykdančios institucijos nustatyta tvarka nuotoliniu būdu bendrauti su šia institucija, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius atvykti į jo priežiūrą vykdančią instituciją ir atsiskaityti dėl vykdomų įpareigojimų.

Iš D. Š., V. R. ir S. R. solidariai priteista civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) 7530,12 Eur turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš I. U. priteista civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) 20 273,40 Eur turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš D. Š., V. R., S. R. ir I. U. lygiomis dalimis priteista civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) 1312,85 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš I. U. priteista atlyginti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1561,78 Eur ekstradicijos išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendis pakeistas:

– panaikinta nuosprendžio dalis, kuria I. U. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir I. U. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, I. U. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. kovo 27 d. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5 punktą ir 3 dalį, I. U. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jo priežiūrą vykdančios institucijos nustatyta tvarka nuotoliniu būdu bendrauti su šia institucija, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius atvykti į jo priežiūrą vykdančią instituciją ir atsiskaityti apie vykdomus įpareigojimus;

– iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad I. U. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, veikdamas organizuota grupe, ir pripažinta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis; 

– panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš I. U. priteista atlyginti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1561,78 Eur ekstradicijos išlaidų;

– panaikina nuosprendžio dalis, kuria solidariai iš D. Š., V. R. ir S. R. bei iš I. U. priteista civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų turtinių žalų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteista V. M., tačiau dėl jos kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinio ieškovo atstovų, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje: 

1.1. D. Š., V. R. ir S. R. nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas netesėtai perimant Lietuvoje veikiančių bankų klientų elektroninės bankininkystės paskyrų vartotojų nuolatinius slaptažodžius, naudotojų autentifikavimo kodus bei sesijos kintamus slaptažodžius, neteisėtai prisijungiant prie bankų informacinių sistemų ir jų klientų banko sąskaitų, pervedant pinigus iš minėtų banko sąskaitų į savo bendrininkų banko sąskaitas, po to šias svetimas lėšas išgryninant per bankomatus, taip apgaule įgyjant svetimą turtą. D. Š., V. R. ir S. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis įgijo O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. R. bankų sąskaitose esančias lėšas – 28 000 Lt (8109,36 Eur), iš kurių bankomatuose išgryninta 25 880 Lt (7495,37 Eur). D. Š. ir V. R. taip pat pasikėsino apgaule įgyti Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose esančias lėšas – 138 000 Lt (39 967,56 Eur), tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės sistemoje bandytos atlikti finansinės operacijos nebuvo patvirtintos ir neteisėtai inicijuoti pavedimai neįvykdyti.

1.2. D. Š. taip pat nuteistas už tai, kad jis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo V. R., S. R., V. M., R. Š., L. V., L. N. ir I. L. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis.

1.3. I. U. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas su nenustatytais asmenimis, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis savo bei kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 70 000 Lt (20 273,40 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų, iš kurių bankomatuose buvo išgryninta iš viso 5423,40 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (atitinka 22 032,56 Lt, arba 6381,07 Eur).

II. Skundžiamų teismų sprendimų esmė

2. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš D. Š., V. R. ir S. R., taip pat iš I. U. civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamajame procese yra atlyginama tik ta turtinė (neturtinė) žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, t. y. padaryta žala turi būti priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstama veika. Tuo tarpu procesinėmis palūkanomis yra kompensuojami nuostoliai, padaryti ne tiesiogiai nusikalstamais veiksmais, o laiku neatlyginus nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos penkių procentų palūkanos civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) nepatenka į padarytos turtinės žalos sampratą. 

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas V. Vyšniauskas kasaciniu skundu prašo pakeisti

3.1. Teismai, išspręsdami procesinių palūkanų priteisimo civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) klausimą, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų baudžiamajame procese priteisimo ir skaičiavimo pradžios klausimus, taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo iš nuteistųjų civiliniam ieškovui, rėmėsi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010 ir 2K-99-648/2016. Kita vertus, pirmojoje kasacinėje nutartyje nepasisakyta, kad procesinių palūkanų priteisimas patenkinus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nėra galimas, priešingai, padaryta išvada, kad šios palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokią poziciją patvirtina ir atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014. Tai, kad procesinės palūkanos baudžiamajame procese yra priteisiamos tenkinus civilinį ieškinį, atitinka ir vėlesnę nuoseklią kasacinio teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Kita kasacine nutartimi Nr. 2K-99-648/2016, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, negali būti vadovaujamasi šioje byloje, nes abiejų bylų faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. šia kasacine nutartimi procesinės palūkanos nebuvo priteistos, nes žala buvo padaryta mokesčių sistemai, kuri reguliuojama viešosios teisės normomis (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymai ir kt.).

3.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad procesinėmis palūkanomis yra kompensuojami nuostoliai, padaryti ne tiesiogiai nusikalstamais veiksmais, o laiku neatlyginus nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, nes toks aiškinimas neatitinka procesinių palūkanų tikslo ir paskirties, taip pat teismų praktikos išaiškinimų. Kasatorius cituoja kasacinių nutarčių civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014 ir 3K-3-235-1075/2018 turinį ir pabrėžia, kad skatinimas greičiau įvykdyti teismo nuosprendį yra antraeilė procesinių palūkanų paskirtis, o pagrindinė jų paskirtis yra minimalių žalą patyrusio subjekto nuostolių, patirtų teisminio ir vykdymo proceso metu, atlyginimo užtikrinimas, kol nusikalstamais veiksmais padaryta žala bus visiškai atlyginta. Dėl šios priežasties procesinių palūkanų nepriteisimas reikštų šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimą, nes suponuotų dalies patirtos žalos atlyginimo nepriteisimą ir kartu kaltininko išvengimą atlyginant padarytos žalos dalį. Kasaciniame skunde, remiantis kasacinėmis nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-98/2014, 3K-3-144-915/2018 ir e3K-3-147-690/2018, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 ir 6.261 straipsniuose nustatytoms palūkanoms priteisti yra keliamos skirtingos sąlygos, skiriasi ir jų skaičiavimo tvarka, pagrindas ir tikslai. CK 6.261 straipsnyje įtvirtintų palūkanų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus nuostolius, atsiradusius dėl laiku neįvykdytos prievolės, be to, jos skaičiuojamos tik kai ginčas kilęs iš sutartinių santykių. Tuo tarpu pareiga mokėti procesines palūkanas kyla nepriklausomai nuo atsakomybės (sutartinės ar deliktinės) atsiradimo pagrindo. Kasatorius daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje turėjo pasisakyti dėl galimybės priteisti procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnį, o ne dėl palūkanų, mokamų už prievolės neįvykdymą laiku pagal CK 6.261 straipsnį.

3.4. Civilinio ieškovo atstovo kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento. Pasak kasatoriaus, sistemiškai aiškinant CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio nuostatas, taip pat remiantis teismų praktika civilinėse bylose (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), priteistos procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Nagrinėjamoje byloje civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) prašomos priteisti penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato V. Vyšniausko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo išnagrinėjus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje

5. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

6. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. 

7. Nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, teismai procesinių palūkanų priteisimo klausimą sprendžia nevienodai. Kasacinės instancijos teismo praktika šiuo klausimu taip pat nepasižymi vienodumu. Kai kuriose šios instancijos teismo nutartyse pasisakyta dėl tokių palūkanų priteisimo negalimumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010, 2K-234/2010, 2K-99-648/2016); kitose nutartyse pasisakyta, kad tokios palūkanos priteistinos, tačiau nevienodai sprendžiamas klausimas dėl momento, nuo kurio skaičiuojamos palūkanos, – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018) ar nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Šis praktikos nevienodumas nulemtas civilinio ir baudžiamojo procesų principų ir taisyklių skirtumų.

8. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškina, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. 

9. Kartu plenarinė sesija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija konstatuoja, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tokią išvadą pagrindžia šie argumentai:

9.1. Pirma, procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme taisyklė (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) negali būti visa apimtimi įgyvendinta baudžiamojoje byloje vien dėl to, kad toks veiksmas baudžiamajame procese nenustatytas. Bylos iškėlimo teisme analogais galima būtų laikyti kaltinamojo akto kartu su visa bylos medžiaga perdavimą teismui (BPK 220 straipsnis) arba bylos perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis), tačiau šie procesiniai etapai nėra susiję su civilinio ieškinio pareiškimu baudžiamojoje byloje. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pareikštas ieškinys gali būti tikslinamas ir jau pradėjus įrodymų tyrimą. Taigi akivaizdu, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje procesinių palūkanų skaičiavimo momentą nuo bylos iškėlimo teisme, neketino įtvirtinti, kad ši nuostata būtų vienodai taikoma ir sprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. 

9.2. Antra, civiliniame procese yra įtvirtintas dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Remiantis šiuo principu, atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį, be to, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovui suteikiama reali galimybė išvengti arba sumažinti turtinę naštą, susijusią su gresiančiomis procesinėmis palūkanomis. Baudžiamajame procese kaltinamasis, ypač kai jam paskirtos įvairios griežtos kardomosios priemonės (pvz., suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir prie jo nesiartinti), turi ribotas galimybes susitarti su nukentėjusiuoju ir (ar) civiliniu ieškovu, lemti greitesnę baudžiamojo proceso pabaigą ir taip išvengti papildomos turtinės naštos mokėti palūkanas.

9.3. Trečia, remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, skolininko kaltė, kaip civilinės atsakomybės būtina sąlyga, preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tai lemia tokį įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis) pasiskirstymą tarp šalių, kai ieškovas privalo įrodyti atsakovo padarytus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, o atsakovui tenka našta paneigti savo kaltę, t. y. kad jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kad žala nekiltų (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Be to, civilinėje teisėje yra įtvirtintas atsakomybės be kaltės institutas (griežta atsakomybė), kai įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais atsakovo kaltė iš viso neįrodinėjama (pvz., CK 6.266, 6.267, 6.270 ir kiti straipsniai). Galiojant tokioms nuostatoms, teismui pripažinus ieškinį įrodytu ir teisiškai pagrįstu, jau nuo bylos iškėlimo teisme momento skolininkas laikomas atsakingu už tai, kad laiku neįvykdė prievolės, ir dėl to, esant reikalavimui, nuo šio momento jam skaičiuojamos procesinės palūkanos. Taikant baudžiamąją atsakomybę kaltės principas įgyvendinamas be jokių išimčių ir ribojimų (BK 2 straipsnio 3 dalis), be to, baudžiamajame procese galioja konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje taip pat garantuojama kiekvieno nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisė būti laikomam nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesinė garantija, kuri reiškia ir tai, kad įrodinėjimo našta priklauso kaltinimui, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK normas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Remiantis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimo klausimus, būtina civilinio ieškinio patenkinimo sąlyga yra asmens kaltumo nustatymas priimant teismo nuosprendį. Nenustačius asmens kaltumo dėl nusikalstamos veikos padarymo, net ir neturint jokių abejonių dėl visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas (BPK 115 straipsnis). Būtina teismo nuosprendžio privalomumo ir perdavimo vykdyti sąlyga – jo įsiteisėjimas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese.

9.4. Ketvirta, su nekaltumo prezumpcijos principu baudžiamajame procese yra glaudžiai susijęs ir konstitucinis teisės į gynybą principas. Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, BPK 10 straipsnį kiekvienas asmuo, įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę į gynybą. Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nedelsdamas užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikštų kaltinimų. Plenarinės sesijos vertinimu, situacija, kai dar iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo civiliniame ieškinyje nurodytos žalos skaičiuojamos procesinės palūkanos, gali riboti kaltinamojo galimybes rinktis gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdus, nes siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo kaltinamasis turėtų sutikti su ieškovo reikalavimu ir sumokėti ieškinyje nurodytą sumą iš anksto, nepaisydamas savo gynybinės pozicijos byloje.

10. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino.

11. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas šiuo klausimu ir priteisdamas iš nuteistųjų civiliniam ieškovui penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų turtinių žalų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, teisės taikymo klaidos nepadarė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas BPK 109 straipsnio, CK 6.37 straipsnio nuostatas aiškino netinkamai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad procesinės palūkanos šioje byloje iš nuteistųjų civiliniam ieškovui nepriteistinos. Konstatuotas BPK pažeidimas pripažintinas esminiu, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl šios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo naikinama paliekant galioti atitinkamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. 

Dėl proceso išlaidų

12. Kasatorius prašo iš nuteistųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U. priteisti civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) patirtas proceso išlaidas kasacinės instancijos teisme. Tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nei kartu su skundu, nei teismo posėdžio metu kasacinės instancijos teismui nepateikta. Nepateikus patirtų proceso išlaidų įrodymų, kasaciniame skunde esantis prašymas priteisti tokias išlaidas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 13 d. nuosprendį.

Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria buvo keičiamas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendis dėl priteisimo iš nuteistųjų D. Š., V. R. ir S. R. bei iš I. U. civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų turtinių žalų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendį.

        Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Aurelijus Gutauskas

Armanas Abramavičius

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Audronė Kartanienė

Pranas Kuconis

Vytautas Masiokas

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas

Olegas Fedosiukas