Civilinė byla Nr. 2A– 19/2005

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 39.6.2.2. (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2005 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

             

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėjas),

kolegijos teisėjų: Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei,

dalyvaujant ieškovui G.L.,

ieškovo atstovui adv. D.Mecelicai,

atsakovo atstovui adv. E.Jautakiui,

ekspertui K.Gaigaliui,  

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrovės „Vyčia“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 9 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53/2004 pagal ieškovo G.L. ieškinį atsakovui žemės ūkio  bendrovei „Vyčia“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas G.L. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė: priteisti 107 057,65 Lt žalai atlyginti; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad valdo 2 ha ploto tvenkinį ir jį įžuvino. Tam išleido 14 970,27 Lt,  natūralų žuvies prieaugį įvertino 18 800 Lt. Atsakovas 2003 m. gegužės 9-10 dienomis neteisėtai išleistomis srutomis užteršė tvenkinį, dėl ko nugaišo augintos žuvys ir būtina tvenkinį valyti nuo teršalų. AB „Kauno žemkasys“ pateikė sąmatą, kad gali išvalyti tvenkinį už 46976,98 Lt. Ieškovas patyrė žalą dėl įžuvinimui išleistų lėšų, dėl žuvų šėrimo, dėl valymo darbų ir sužlugdyto verslo. Jis daug investavo, bandė naujas žuvų veisles, atliko kitų verslo plėtotės darbų, todėl už sužlugdytą verslą žala yra ne mažesnė kaip 20 000 Lt. Ieškovas prašė priteisti visas minėtas išlaidas, kurios patirtos dėl atsakovo kaltės.

Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 9 d. daliniu sprendimu patenkino ieškinio reikalavimus dėl tvenkinio valdymo ir negautų pajamų. Teismas sprendime nurodė, kad dėl tvenkinio užteršimo ir tuo padarytos žalos kaltas yra atsakovas ŽŪB „Vyčia“, kuris srutomis užteršė tvenkinį. Tvenkinio užteršimu išnuodijant žuvis, užteršiant tvenkinio dumblą ir sužlugdant ieškovo verslą, ieškovui buvo padaryta žala. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas nebuvo teisėtas tvenkinio naudotojas, nurodydamas, kad ieškovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, turi projektą tvenkiniui įrengti, yra gavęs Vandens išteklių departamento leidimą naudoti vandens telkinį hidrotechnikos statinių reikmėms. Kauno apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neprieštaravo tvenkinio įžuvinimui. Teismas priteisė 46 976,98 Lt išlaidas būtinas tvenkinio išvalymui pagal pateiktą sąmatą (CK 6.249 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pastangas ir turėtas išlaidas, taip pat priteisė 20 000 Lt ieškovui už sužlugdytą verslą (CK 6.249 str. 1d.). Negalėdamas nustatyti žalos išnuodijant žuvis dydžio teismas pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus žalai paskaičiuoti (CPK 179 str. 1 d.). Dėl šios ieškinio dalies sprendimo nepriėmė ir šią bylos dalį paliko nagrinėti toliau (CPK 261 str.). Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 9 d. dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad ieškinys nepagrįstas dėl šių argumentų:

1. Dėl teisės į žalos atlyginimą

 Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas tvenkiniu naudojosi teisėtai ir kad jo turtui bei interesams padaryta žala. Vandens įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kurie vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai. Iš registro duomenų matyti, kad ieškovo G.L. vardu nėra įregistruota nuosavybė į Sėmenos upelio tvenkinį, t.y. tvenkinys jam nepriklauso nuosavybės teise. Ieškovas neįrodė, kad valdo tvenkinį nuosavybės, nuomos ar kitos sutarties arba įstatymų nustatytu pagrindu. Įstatymas leidžia asmenims valstybinius vidaus telkinius naudoti nuomos sutarčių ir leidimų pagrindų, kurių ieškovas neturi. Aplinkos ministerijos  Vandens išteklių departamento 2001 m. gegužės 16 d. leidimas ieškovui naudoti vandens telkinį hidrotechnikos statinių reikmėms nesuteikia teisės naudoti vandens telkinį žuvininkystei. Be to pats leidimo turėjimas, nepastačius jokių hidrotechnikos įrenginių, nepradėjus tvenkinio įrengimo darbų, neleidžia teigti, kad ieškovas naudoja vandens telkinį Vandens įstatyme nustatytais tikslais, todėl paties leidimo turėjimas nesuteikia teisės į žalos atlyginimą. Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos pažyma nėra teisinis pagrindas, leidžiantis valdyti ir/ ar naudotis tvenkiniu.

2. Dėl žalos nustatymo

 Teismas nepagrįstai sprendimą grindžia 2003 m. rugpjūčio mėnesį atliktais Kauno visuomenės sveikatos centro tyrimų duomenimis bei išvadomis. Šios išvados nepagrįstos, nes iš bylos duomenų matyti, kad nuo 1999 m. iki 2003 m. foninis Sėmenos upės užterštumas aukščiau ŽŪB „Vyčia“ komplekso viršijo nustatytas normas. Be to byloje nėra duomenų, kad užterštą tvenkinio dumblą būtina išvalyti, nėra nustatyta kad tvenkinio dumblą užteršė iš atsakovo srutomis laistomų laukų atitekėjusi tarša, nes nėra duomenų apie buvusį dumblo užteršimą iki taršos patekimo. Teismas neįvertino, kad Lietuvoje galiojančios higienos normos nenormuoja tvenkinių dumblo ir tvenkinių taršos, todėl negalima nustatyti, ar tokiame tvenkinyje išaugintos žuvys tiktų maistui. Teismas turėjo nustatyti ne tik žalos faktą bei aplinkybę, kad žala padaryta ieškovo turtui, bet ir nustatyti, ar aplinkos objekto (tvenkinio) būklė pakito taip, kad ją reikia atstatyti, konkrečiu atveju dirbtinai išvalant dumblą. Ieškovui neįrodžius šių aplinkybių, priteisti žalos atlyginimą nėra pagrindo.

3. Dėl žalos dydžio

 Teismas nepagrįstai, nustatydamas žalos dydį,  rėmėsi tik sąmata, nes pagal Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1623  3 dalį nuostolių dydis turėjo būti paskaičiuotas pagal Turto ir verslo pagrindų įstatymą. Tokių įrodymų nepateikta, todėl žalos dydis nepagrįstas. Be to teismas nepagrįstai, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priteisė 20 000 Lt dėl sužlugdyto verslo negautų pajamų, nes ši teisės norma taikytina tuomet, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, o ne tuomet, kai ieškovas nepateikia jokių įrodymų. Ieškovui neįrodžius, kad jis patyrė  netiesioginius nuostolius, ieškinys šioje dalyje atmestinas, o teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas kaip neatitinkantis 1997 m. birželio 13 d. LAT Senato nutarimo Nr. 5  2 ir 3 punkto reikalavimų.

4. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

Apeliantas mano, kad teismas be pagrindo priėmė dalinį sprendimą. Pripažinęs, kad ieškovas pateikė nepakankamai įrodymų dėl 25110,40 Lt žalos atlyginimo, teismas privalėjo atmesti šią ieškinio dalį, o ne įpareigoti ieškovą pateikti papildomus įrodymus.

Atsiliepimu ieškovas G.L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas dėl šių motyvų:

1. Dėl teisės naudoti vandens telkinį ieškovas neteisus, nes teisę naudoti vandens telkinį iki 2050 m. įrodo turimas leidimas, duotas naudoti vandens telkinį hidrotechnikos statinių reikmėms. Ieškovui priklauso prie tvenkinio esantys žemės sklypai ir įžuvindamas tvenkinį jis niekieno teisių nepažeidė, bet tikėjosi gauti naudą iš naudojamo tvenkinio.

2. Tvenkinio užteršimo fakto atsakovas neginčijo. Iki avarijos žuvys augo normaliai, o po avarijos nugaišo. 

3. Teismas pagrįstai tvenkinio išvalymui priteisė 46 976,98 Lt, nes atsakovas nepasiūlė pigesnio valymo būdo, t.y. nenuginčijo rašytiniame įrodyme pateiktų išlaidų tvenkinio išvalymui.

4. Atsakovas, teigdamas apie negalimumą priimti dalinį sprendimą, neišskyrė, kuo skiriasi CPK 260 ir 261 straipsniai.

           

            Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

            Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G.L. 1999 m. gegužės 24 d. įregistravo ūkininko ūkį (1 t. b.l. 9) ir 2000 m. kovo 25 d. gavo Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sutikimą įžuvinti Sėmenos upės tvenkinį (1 t. b.l. 10). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno skyrius 2001 m. balandžio 2 d. išdavė leidimą pagal 2000 m. lapkričio 8 d. suderintą projektą vykdyti 0,65 ha Rokelių tvenkinio ant Sėmenos upės statybos darbus (1 t. b.l. 119, 123, 126). Vandens išteklių departamentas išdavė leidimą nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2005 m. gegužės 16 d. naudoti Sėmenos upę 0,65 ha tvenkinio įrengimui (1 t. b.l. 122). G.L. tvenkinį ant Sėmenos upės įžuvinto 2000 metais ir vėlesniais metais (1 t. b.l. 11, 12, 13).

           Ieškovas G.L. nurodė, kad atsakovas ŽŪB ,,Vyčia“ 2003 m. gegužės mėn. 10 d. laistomomis srutomis užteršė tvenkinį ir išnuodijo tvenkinyje augintą žuvį. To pasėkoje jis dėl negautų pajamų (sužlugdyto verslo) patyrė 20000 Lt nuostolių. Be to dėl pateikimo į tvenkinį didelio srutų kiekio, tvenkinys uždumblėjo (užpelkėjo) ir yra būtinas jo išvalymas, kuris kainuos ne mažiau 46 976,98 Lt. Pirmosios instancijos teismas daliniu sprendimu šiuos ieškovo reikalavimus patenkino.

            Apeliantas ŽŪB ,,Vyčia“ nurodo, kad tvenkinys ieškovo vardu neregistruotas ir pagal Vandens įstatymo 7 straipsnio nuostatas ieškovas nėra teisėtas tvenkinio valdytojas, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą. Tačiau, kaip minėta, ieškovas G.L. paruošė tvenkinio projektą ir gavo reikiamus leidimus jį įrengti, taip pat gavo sutikimą tvenkinį įžuvinti ir jį įžuvino, todėl, nesant byloje kitokių duomenų, nėra pagrindo pripažinti, jog G.L. Rokelių tvenkinį valdo neteisėtai ir pažeidžia Vandens įstatymo reikalavimus.

             Apeliantas taip pat nurodo, kas Sėmenos upės foninis užterštumas aukščiau ŽŪB ,,Vyčia“ komplekso viršijo nustatytas normas ir iš drenažo išleistuvų ištekėję atsakovo viršnorminiai teršalai neturėjo tiesioginės įtakos žuvų kritimui, todėl atsakovas nėra kaltas dėl ieškovui padarytos žalos.

             Ieškovas paaiškino ir tai patvirtina bylos dokumentai, kad G.L. priklausančiame tvenkinyje 2003 m. gegužės 9, 10 dienomis nugaišo žuvys, kurias ieškovas surinko ir atidavė utilizacijai (1 t. b.l. 21-23). Iš Sėmenos upės vandens tyrimų matyti, kad jos vanduo aukščiau atsakovo srutomis laistomų laukų iki žuvų kritimo ir po žuvų kritimo viršijo nustatytas taršos normas, tačiau žemiau drenažo išleistuvų (Rokelių tvenkinyje) 2003 m. gegužės mėnesį tarša buvo ženkliai padidėjusi (1 t. b.l. 29-37 ir kt.). Aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra 2003 m. gegužės 10 d. nustatė, kad iš atsakovo srutomis laistomų laukų drenažo išleistuvių buvo teršiamas Sėmenos upės tvenkinys (1 t. b.l. 67, 68). Šios agentūros atstovas V.R., apklaustas teismo posėdyje liudytoju, parodė, kad atsakovas 2003 m. gegužės mėnesį srutomis iš drenažo išleistuvų užteršė tvenkinį. Pirmą dieną, kada krito žuvys, kartu su ieškovu ir atsakovo atstovu buvo prie tvenkinio ir matė kritusias žuvis. Vėliau skaičiavo padidintos taršos kiekį, atsakovas sumokėjo mokesčius už padidintą taršą (2 t. b.l. 58). Byloje atlikta Vandens ūkio instituto ekspertizė patvirtino, kad 2003 m. gegužės mėnesį atsakovas ŽŪB ,,Vyčia“ iš drenažo išleistuvų srutomis teršė ieškovo valdomą tvenkinį ir pablogino vandens kokybę, tačiau nenustatė, kad šis faktas lėmė žuvų žūtį. Nurodė, kad Sėmenos upės vandens užterštumas ir aukščiau drenažo išleistuvų ženkliai viršijo nustatytas normas (2 t. b.l. 65, 107). Šias išvados ekspertas K.Gaigalis patvirtino teismo posėdžio metu (2 t. b.l. 113-114).

                Kolegija, įvertinusi ekspertizės išvadas, kitus aptartus įrodymus bei liudytojo A.B.M., kurio nuomone žuvys krito dėl atsakovo padarytos taršos, parodymus (2t. b.l. 111), priėjo išvados, kad atsakovo išleistomis srutomis padaryta tarša turėjo tiesioginės įtakos žuvų kritimui, tai yra žuvys krito atsakovo neteisėtos taršos pasėkoje. Šią išvadą patvirtina faktinė aplinkybė, kad, nors Sėmenos upės aukščiau drenažo išleistuvų ir tuo pačiu tvenkinio vanduo buvo užterštas ir ženkliai viršijo nustatytas taršos normas, tačiau žuvys krito trumpalaikės (pagal bylos duomenis tęsėsi kelias dienas) atsakovo padarytos papildomos taršos metu, tai yra atsakovo tarša padidino buvusią vandens taršą tiek, kad žuvys negebėjo išlikti gyvos. Tai po žuvų kritimo atsakovas faktiškai pripažino, nes sutiko atlyginti 2000 Lt žalą dėl žuvų sunaikinimo (1 t. b.l. 51). Dėl to atsakovas privalo atlyginti ieškovui dėl žuvų kritimo patirtą netiesioginę žalą – negautas pajamas (CK 6.245 str., 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).

              Ieškovas nurodė, kad dėl žuvų kritimo negavo 20000 Lt pajamų, tačiau tokia žala įrodymais nepagrįsta. G.L. ieškinyje teigia, kad buvo sužlugdyta daugiau kaip keturis metus vykdyta žuvininkystės veikla. Tokį teiginį patvirtina tik tvenkinio įžuvinimo aktai. Pats ieškovas pripažįsta, kad nuo 1999 m., kai įregistravo ūkininko ūkį, iki žuvų išnuodijimo, parduodamas žuvį ar kitokiu būdu, iš žuvininkystės pajamų negavo, todėl nesant duomenų, ar tvenkinys buvo tinkamai paruoštas žuvininkystei ir kaip buvo auginamos žuvys, dėl ko nebuvo žuvų prieauglio ar nebuvo gaudomas žuvų prieaugis, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo žuvininkystės verslas buvo pelningas ir žlugo bei galimybių nustatyti, kokią realią netiesioginę žalą dėl žuvų kritimo ieškovas patyrė.                   

             Iš Žuvininkystės departamento pažymos matyti, kad Lietuvos žuvininkystės bendrovės 2003 metais tvenkinio 1 hektaro  plote vidutiniškai pagamino produkcijos už 2593 Lt (2 t. b.l. 29). Kolegija, neturėdama kitokių duomenų, priėjo išvados, kad ieškovo negautos pajamos skaičiuotinos pagal šiuos duomenis. Kaip minėta, ieškovas gavo leidimus ir teisėtai valdė 0,65 ha ploto tvenkinį, todėl, remiantis Žuvininkystės departamento pažyma, jo negautos pajamos sudaro 1685,45 Lt (1 ha = 2593 Lt - 0,65 ha = 1685,45 Lt). Tokio dydžio netiesioginę žalą ieškovui privalo atlyginti atsakovas.

           Kitu ieškinio reikalavimu G.L. prašė priteisti 46 976,98 Lt tvenkinio išvalymui. Ieškinyje nurodė, kad jo valdomas 2 ha ploto tvenkinys dėl atsakovo iš drenažo išleistuvų ištekėjusių srutų užsiteršė ir uždumblėjo, tapo netinkamas žuvininkystei ir jį būtina valyti.

           Kolegijos nuomone, ieškovo pozicija dėl tvenkinio valymo pagrįsta iš dalies. Byloje yra duomenų, kad ieškovas gavo leidimus įrengti tvenkinį, tačiau ieškovas nepateikė dokumentų, kitokių įrodymų, kad tvenkinį įrengė ir jis atitiko patvirtinto projekto reikalavimus. Ekspertas tvenkinio apžiūros metu ir pagal aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų duomenis nustatė, kad vandens lygis tvenkinyje buvo gerokai aukštesnis už suprojektuotą, todėl tvenkinio vanduo užliejo neparuoštus tvenkiniui plotus, atsirado daug seklių vietų, užlietų pievų, krūmų ir medžių. Vanduo tokiu tvenkiniu bėga ne visu plotu, o sudarydamas savotiškas tėkmes. Tokiame tvenkinyje augalijos irimo procesai paspartėja ir sukelia antrinę taršą. Be to, kaip minėta, byloje nustatyta, kad Sėmenos upės, tuo pačiu tvenkinio, foninis užterštumas ir prieš atsakovo padarytą teršimą viršijo nustatytas normas. Iš drenažo išleistuvų 2003 m. gegužės mėnesį trumpalaikis tvenkinio teršimas srutomis tik padidino tvenkinio vandens taršą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tvenkinys uždumblėjo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tačiau tvenkinio užteršimas srutomis, nors ir trumpalaikis, paskatino žolių augimą ir turėjo reikšmės tvenkinio dumblėtumo padidėjimui. Kolegija, įvertinusi bylos įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes, priėjo išvados, kad atsakovo kaltė dėl tvenkinio uždumblėjimo neviršija 20 procentų, todėl tokią tvenkinio valymo išlaidų dalį jis privalo ieškovui atlyginti (CK 6.263 str.).

           Nutartyje aptarta, kad ieškovas gavo leidimus įrengti ir teisėtai valdė 0,65 ha ploto tvenkinį, tačiau nėra duomenų apie tvenkinio įrengimą pagal projekto reikalavimus. Ekspertas nurodė, kad tvenkinio plotas didesnis negu 0,65 ha dėl to, kad tvenkinio vandens lygis pakeltas aukščiau projektuoto ir vanduo užliejo priekrantės pievas. Kadangi ieškovas teisėtai valdo 0,65 ha dydžio tvenkinį, tai atsakovas privalo atlyginti 20 proc. ne 2 ha, kaip ieškinyje nurodo G.L., o  0,65 ha dydžio tvenkinio valymo išlaidų. Dėl to iš atsakovo ieškovui priteistina 3 053,50 Lt tvenkinio valymo išlaidų (2 ha valymo išlaidos = 46 976,98 Lt; 0,65 ha valymo išlaidos = 15 267,50 LT; 20 proc. šios sumos = 3 053,50 Lt). Viso ieškovui iš atsakovo priteistina 4738,95 Lt (1685,45 + 3053,500) suma ir įstatymo numatytos 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (CK 6.210 str.).

                Pirmosios instancijos teismas, priimdamas dalinį sprendimą, išdėstytų aplinkybių neišaiškino ir neįvertino, todėl teismo sprendimas keistinas, priteista suma mažintina iki 4738,95 Lt.

              Pareikštu ieškiniu G.L. prašo priteisti ir tiesioginę žalą, kurią patyrė dėl žuvų kritimo. Šio ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas, priimdamas dalinį sprendimą, neišsprendė, todėl kolegija dėl jo nepasisako.

                 Svarstydama bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kolegija pastebi, kad ieškovas, paduodamas ieškinį sumokėjo 400 Lt žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies buvo atleistas. Tenkinant ieškinį iš dalies, proporcingai nuo priteistos sumos atsakovas privalo sumokėti ieškovui 142,16 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 2010 Lt žyminį mokestį. Tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, ieškovas proporcingai privalo sumokėti atsakovui 1867,14 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Iš šios sumos minusavus atsakovo ieškovui privalomą mokėti 142,16 Lt žyminio mokesčio sumą, iš ieškovo atsakovui priteistina 1724,98 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovas kaip užstatą ekspertizės atlikimui į teismo specialiąją sąskaitą sumokėjo 1000 Lt, kurie turi būti sumokėti ekspertizę atlikusiai įstaigai. Kadangi ekspertizė didžiąja jos dalimi patvirtino atsakovo pozicijos pagrįstumą, ieškovas privalo atlyginti atsakovui 70 proc. ekspertizės išlaidų, todėl iš ieškovo priteistina 700 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų. Be to ieškovas prašė priteisti jam advokato teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į patenkintos ieškinio dalies dydį bei bylos apimtį, iš atsakovo ieškovui priteisina 300 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 93, 98 str.).

             Pagal pateiktą sąskaitą Vandens ūkio institutui už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje iš teismo specialiosios sąskaitos turi būti sumokėta ŽŪB ,,Vyčia“ įmokėti 1000 Lt (CPK 90, 91 str.).

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

             Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 9 d. dalinį sprendimą pakeisti ir jo redakciją išdėstyti taip. Išnagrinėtus ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies. Priteisti iš žemės ūkio bendrovės ,,Vyčia“ (duomenys neskelbtini) G.L. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis (1685) litus 45 centus negautų pajamų ir tris tūkstančius penkiasdešimt tris (3053) litus 50 centų tvenkinio valymo išlaidų, viso keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt aštuonis (4738) litus 95 centus žalos atlyginimui ir nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo 2003 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat tris šimtus (300) litų advokato pagalbos išlaidų.

             Priteisti iš G.L. žemės ūkio bendrovei ,,Vyčia“ vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt keturis (1724) litus 98 centus žyminio mokesčio ir septynis šimtus (700) litų ekspertizės atlikimo išlaidų.

              Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutui (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos apeliacinio teismo specialiosios sąskaitos sumokėti vieną tūkstantį (1000) litų už ekspertizės atlikimą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                           Vincas Verseckas

 

Teisėjai                                                                                                Marytė Mitkuvienė

 

                                                                                                            Donatas Šernas