Civilinė byla Nr. 2-242/2013

              Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmesti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-2957-104/2012 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui UAB „Litagros prekyba“ dėl vekselio 250 000 Lt sumai pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo UAB „Litagros prekyba“ priešieškinį ieškovei V. R. dėl 250 000 Lt priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 29 d. išduotą vekselį 250 000 Lt sumai bei priteisti visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui UAB „Litagros prekyba“ pateikti vykdymui (išieškojimui) vykdomąjį įrašą šioje byloje ginčijamame 250 000 Lt vekselyje.

Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės V. R. priteisti 250 000 Lt baudos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto areštą 250 000 Lt sumai.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. ir 2011 m. liepos 25 d. nutartimis atmetė ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taip pat atmetė atsakovo UAB „Litagros prekyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo minėtą nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – areštavo ieškovės V. R. nuosavybės teise priklausantį turtą 250 000 Lt sumai.

Ieškovė 2012 m. liepos 23 d. pateikė teismui prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir prašė panaikinti jos turtui areštą arba įpareigoti atsakovą UAB „Litagros prekyba“ per teismo nustatytą laikotarpį į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ne mažesnę kaip 690 560 Lt sumą arba pateikti Lietuvoje veikiančio banko išduotą garantiją ar laidavimą ne mažesnei 690 560 Lt sumai, siekiant užtikrinti ieškovės galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių jos turtui taikymo.

          Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai sukuria nelygiateisišką padėtį tarp ieškovės ir atsakovo, nes ieškovės teisės yra suvaržytos, o atsakovas siekia, kad šie suvaržymai truktų kuo ilgiau. Vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo principų nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nesuteiktų viena kitai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos šalies teisių daugiau nei to reikalauja minėti principai.

          Ieškovė nurodė, kad jos finansinės padėtis yra stabili ir ji pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais. Ji yra ūkininkė, savo ūkyje augina galvijus, vieno jų vertė – 8 000 Lt, jos ūkis sėkmingai vykdo veiklą. Be to, pažymėjo, kad yra sudariusi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ antrosios veiklos srities paramos sutartį Europos Sąjungos paramai gauti, minėtą paramą sutikta suteikti. Tai, kad suteikiant paskolą yra atidžiai vertinama asmens finansinė padėtis ir tai, kad ieškove buvo pasitikėta, jai suteikta paskola, patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis buvo vertinama kaip gera. Šiuo metu jau yra grąžinta viena paskola, kita paskola bus grąžinta po poros mėnesių. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, ieškovė turi 47 vienetus nekilnojamojo turto.

Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos nuo 2012 m. kovo 1 d.. Per šį laikotarpį yra apribotos ieškovės V. R. galimybės naudotis jai priklausančiu turtu, taip pat vykdyti ir plėsti jai priklausančio ūkio veiklą ir plėtrą, sėkmingai konkuruoti rinkoje, nes negali vykdyti veiklos visu pajėgumu. Dėl minėtų priežasčių, ji vertinama kaip nepatikimas asmuo, atsisakoma su ja bendradarbiauti, teikti kreditus.

Ieškovė yra sudariusi sutartį Europos Sąjungos skiriamai paramai gauti. Pagal minėtą sutartį, nustatytomis sąlygomis ir tvarka kompensuojama iki 690 560 Lt žemės ūkio technikos įsigijimui. Dėl ieškovės turtui taikyto arešto V. R. negali gauti kredito ir įsigyti žemės ūkio technikos, nes kreditą suteikiančios bendrovės nepasitiki ieškove manydamos, kad jos turtui yra taikytas areštas. Dėl tokios situacijos, ieškovė gali netekti paramos, todėl jai būtų padaryti 690 560 Lt nuostoliai. Kadangi atsakovo finansinė padėtis, atsižvelgiant į jos balansą, yra sudėtinga,  tai ieškovė prašo atsisakius panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu, įpareigoti atsakovą UAB „Litagros prekyba“ per teismo nustatytą laikotarpį į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ne mažesnę kaip 690 560 Lt sumą arba pateikti Lietuvoje veikiančio banko išduotą garantiją ar laidavimą ne mažesnei 690 560 Lt sumai, siekiant užtikrinti ieškovės galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių jos turtui taikymo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Nurodė, kad ieškovės turimo turto vertė viršija jai pareikštą ieškinio reikalavimą, tačiau remdamasis Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro duomenimis nustatė, kad ieškovės turtas yra įkeistas hipotekos kreditorių bei kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, todėl padarė išvadą, kad išieškojimas iš šio turto gali būti apsunkintas, todėl gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas nurodė, kad ieškovės teiginiai, kad dėl teismo taikyto arešto ji kitų galimų civilinių teisinių santykių dalyvių laikoma nepatikima ir dėl to negali gauti kredito ir įsigyti žemės ūkio technikos, gali netekti Europos Sąjungos skirtos paramos, nepagrįsti jokiais įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės, kaip verslininkės, sumenkusią reputaciją. Ieškovei nepateikus prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą pagrindžiančių įrodymų, teismas taip pat nesvarstė jos argumentų dėl atsakovo finansinės padėties.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti, tenkinti ieškovės prašymą panaikinti 2012 m. kovo mėn. 1 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovės prašymo netenkinus ir nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigoti atsakovą UAB „Litagros prekyba“ per teismo nustatytą laikotarpį įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą ne mažesnę kaip 690 560,00 Lt sumą arba pateikti Lietuvoje veikiančio banko išduotą garantiją ar laidavimą ne mažesnei nei 690 560,00 Lt sumai, kaip ieškovės V. R. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas vertino tik ieškovės turimus įsipareigojimus, jų skaičių, tačiau nevertino ieškovės nuosavybės teise valdomo turto, šio turto vertės, vykdomos veiklos, iš ūkio gaunamo pelno. Vien tai, jog turtas yra įkeistas hipotekos nustatyta tvarka, nepatvirtina, kad teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas. Hipoteka įkeisto turto vertė yra žymiai didesnė nei ieškovės turimi įsipareigojimai, turto pakaktų ne tik visiems kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, bet ir atsiskaityti su atsakovu. Šiuo metu įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo, o hipoteka įkeisto turto vertė ženkliai viršija turimų įsipareigojimų sumą, nei vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Teismas turėjo atsižvelgti į likusių įsipareigojimų dydį bei ieškovei priklausančio turto vertę. Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dydžio, teismas turėjo vertinti, ar ši suma yra didelė konkrečiam asmeniui. Ieškovė turi daug turto, jos atsakomybė pagal prievoles yra neribota, todėl teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės.

2. Apeliantė, nesutikdama su teismo argumentais dėl prašymo užtikrinti galinčius atsirasti nuostolius nepagrindimo, nurodė, kad įstatymai neįpareigoja banką, atsisakiusi suteikti kreditą, nurodyti atsisakymo priežastis, todėl ieškovė negali pateikti teismui atsisakymą pagrindžiančius įrodymus. V. R. negavusi kredito neišgalės vien tik savo lėšomis nusipirkti žemės ūkio technikos ir neteks teisės į Europos Sąjungos paramą. Tokiu būdu reikalaujant įrodymo, kurio pateikti ieškovė nėra pajėgi, V. R. užkertamas kelias apsisaugoti tuo nuostolių atsiradimo, ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Litagros prekyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė, prašydama panaikinti 2012 m. kovo 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė ir kad ginčo situacija pasikeitė iš esmės. Ieškovė savo turtinę padėtį grindžia įrodymais, kurie buvo įvertinti priimant 2012 m. kovo 12 d. nutartį. Atsakovas pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktą balansą jos ilgalaikio turto vertė sudaro 3 601 229 Lt, trumpalaikio – 1 567 885 Lt, o įsipareigojimai – 2 119 903 Lt, todėl galimybė įvykdyti teismo sprendimą dėl 250 000 Lt priteisimo yra apsunkinta. Ieškovės pelnas 2011 metais sudarė tik 29 195 Lt, jos turtas yra areštuotas ne tik atsakovo, bet ir kitų kreditorių naudai, turtas yra apsunkintas hipoteka arba įkeistas. Nors ieškovė teigia, kad jos įsipareigojimai sumažėjo, tačiau šių aplinkybių ji nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra areštuotas konkretus ieškovės turtas, todėl ji gali disponuoti savo lėšomis ir vykdyti veiklą. Atsakovas taip pat sutiko su teismo motyvais, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių, kad ji kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo, tačiau paskolą atsisakyta suteikti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, susijusių su apribojimais gauti paramą, atsakovas pabrėžė, kad ieškovės pateiktos Paramos sutarties 5.1 p. įtvirtina, kad parama bus suteikiama su ta sąlyga, jeigu paramos gavėja projektą įvykdys iki 2011 m. gegužės 31 d., pagal Paramos sutarties 6 p. mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2011 m. gegužės 31 d., todėl ieškovė pagal pateiktą paramos sutartį negali gauti paramos, nes yra praleidusi 2011 m. gegužės 31 d. terminą ir tai nėra niekaip susiję su bet kokiais atsakovo veiksmais ar taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, viešai prieinamose registruose nėra įregistruota, kad ieškovė būtų paramos gavėja ar pareiškėja paramai gauti. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad jo finansinė padėtis yra gera, pagal balanso duomenis atsakovo ilgalaikio turto vertė lygi 6 307 778 Lt, viso turto vertė 92 220 866 Lt. Atsakovo įstatinis kapitalas yra 22 500 000 Lt, pardavimo pajamos – 160 428 300 Lt.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmesti ieškovės prašymai panaikinti byloje jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis teigė, kad nebuvo įvertintas jos turimas turtas, jo vertė, vykdoma veikla, gaunamas pelnas, jai priešieškiniu pareikšto reikalavimo santykis su turimu turtu. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos turtinė padėtis neleidžia teigti, jog nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, savo argumentų pakankamai nepagrindė. Ieškovė, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikė Turto arešto aktų registro išrašą, VĮ Registrų centro svetainės atspausdintą jos turimų žemės sklypų sąrašą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko vieno iš sklypų išrašą, pažymą apie sklypų plotą bei turto draudimo liudijimus. Kartu su atskiruoju skundu yra pateiktas 2011 m. balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pinigų srautų ataskaita.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos ieškovės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jų nepakanka, kad būtų galima nuspręsti, jog ieškovės turtinė padėtis pagerėjo ir nėra pagrindo užtikrinti priešieškinio reikalavimo įvykdymą, jeigu teismas priimtų jam palankų teismo sprendimą. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė iš tikrųjų turi daug turto, jos turimų žemės sklypų bendras plotas sudaro 370,5808 ha, tačiau vien šio fakto nepakanka, kad nuspręsti, kad ieškovės padėtis yra labai gera. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovės turtas yra apsunkintas hipoteka, kad yra taikytas areštas, tačiau nėra duomenų, kokia yra ieškovės turimo turto vertė, kokiam turtui nustatyta hipoteka, kokio dydžio reikalavimus ji užtikrina bei koks yra šioje byloje pareikšto reikalavimo santykis su minėtomis sumomis. Ieškovės pateiktas 2011 m. balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ar pinigų srautų ataskaita šiuo atveju nėra pakankami įrodymai, kad būtų galima nuspręsti, jog teismui priėmus atsakovui palankų teismo sprendimą, ieškovė neturės sunkumų ji įvykdyti.

Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismas šį prašymą atmetė dėl to, kad pateiktas prašymas nebuvo tinkamai pagrįstas. Kaip minėta, CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvienos ginčo šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo prašymą. Reikalavimą užtikrinti nuostolių atlyginimą ieškovė pagrindė atsakovo 2012 m. sausio 18 d. balanso duomenimis, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities paramos 2010 m. spalio 5 d. sutartimi (toliau – Paramos sutartis), AB DNB banko paslaugų teikimo taisyklėmis. Įvertinusi šiuos dokumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo argumentais, kad jų nepakanka nuspręsti, jog yra reali grėsmė, kad dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė patyrė ar patirs nuostolių bei yra grėsmė, kad jų kompensavimas gali būti apsunkintas. Iš teismui pateiktos Paramos sutarties 5.2 punkto matyti, kad parama turėjo būti suteikta tik su sąlyga, kad projektas bus įvykdytas iki 2011 m. gegužės 31 d. Duomenų, kad šis terminas ieškovei buvo pratęstas byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovės teisė į paramą išnyko dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo.

Be to, ieškovė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bando paneigti remdamasis ir tuo faktu, kad bankas, nesutikdamas finansuoti tam tikro projekto, neprivalo pagrįsti tokį savo sprendimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad kredito įstaigos nustatytos taisyklės nepaneigia proceso šalies civilinėje byloje pareigos teikti teismui įrodymus. Šiuo atveju ieškovė ne tik nepagrindė aplinkybės, kad bankas atsisakė jai suteikti kreditą likusiai, pagal Paramos sutartį nekompensuojamai, projekto daliai, bet nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į banką, kada tai padarė, kad jai ta technika buvo reikalinga, kad savo teises ji realizavo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau būtent atsakovo veiksmai sutrukdė ieškovei gauti paramą, todėl ji patyrė ar patirs nuostolių.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, prašydama panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti galinčių atsirasti nuostolių kompensavimą, neįrodė, kad išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei kad ji dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė ar patirs nuostolių, kurių kompensavimą būtina užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria minėti ieškovės prašymai buvo atmesti, paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.             

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.