Administracinė byla Nr. A143 – 1300/2010
Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Linui Meškiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Vidiva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Vidiva“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,Vidiva“ (toliau – pareiškėjas, AB ,,Vidiva“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 177.
Pareiškėjas nurodė, kad Komisijai pateikė skundą dėl trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, VĮ Registrų centro Kauno filialas) 2009 m gegužės 6 d. sprendimo Nr. S-2166-2021, kuriuo nepatenkintas prašymas panaikinti įrašą apie 2009 m. balandžio 23 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ (toliau – UAB „Galinta ir partneriai“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Vitingas“ (toliau – UAB „Kauno Vitingas“) sudarytą patalpų nuomos sutartį bei atkurti 2002 m. gruodžio 1 d. tarp AB „Vidiva“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ sudarytos patalpų nuomos sutarties įrašą. Komisija 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 177 atsisakė priimti AB „Vidiva“ skundą, nes jame nebuvo nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys – 2009 m. balandžio 23 d. patalpų nuomos sutarties šalys UAB „Galinta ir partneriai“ bei UAB „Kauno Vitingas“. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų (inter alia jei skunde nėra nurodomi tretieji suinteresuoti asmenys), nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Remiantis ABTĮ įtvirtintu reglamentavimu, ginčus nagrinėjančiam subjektui nustačius skundo neatitikimą šiems reikalavimams, yra numatyta pareiga nustatyti skundo trūkumų pašalinimo terminą ir draudžiama atsisakyti priimti skundą, nenustačius tokio termino. Pareiškėjo nuomone, Komisija įstatymo analogijos pagrindu turėjo vadovautis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies norma ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Aplinkybė, kad skunde nebuvo nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys, turėtų būti vertinama kaip formalus teisės skųsti teritorinio registratoriaus sprendimus Komisijai procedūrinės tvarkos pažeidimas, kuris negali užkirsti kelio AB „Vidiva“ apginti savo interesus tiek neteismine, tiek ir teismine tvarka. Dėl formalios priežasties atsisakius priimti skundą nagrinėti ikiteismine tvarka, yra pažeidžiamas Konstitucijos 30 straipsnis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas, kadangi įmonė nebus pasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, o tai neleis kreiptis į teismą.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – atsakovas, VĮ Registrų centras) atsiliepimu į skundą (b. l. 29 – 31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Komisijos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 177 yra teisėtas ir pagrįstas, jame išdėstyti jo priėmimo teisiniai argumentai, jis pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pažymėjo, jog pareiškėjas sutiko su ginčijamo sprendimo motyvu, kad šioje situacijoje į skundo nagrinėjimą UAB ,,Kauno Vitingas“ ir UAB ,,Galinta ir partneriai“ turėjo būti traukiami trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir kad tokių asmenų įtraukimas yra reglamentuotas ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurio nustatytus formos ir turinio reikalavimus turi atitikti pateikiamas skundas. Be to, AB ,,Vidiva“ 2009 m. birželio 22 d. kreipėsi į Centrinį registratorių su 2009 m. birželio 18 d. skundu, kuriame trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodė UAB ,,Galinta ir partneriai“ ir UAB ,,Kauno Vitingas“. Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalis numato, jog įstatymo reikalavimų skundo formai ir turiniui neatitinkantį paduotą skundą Centrinis registratorius atsisako priimti. Pareiškėjas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme nėra skundų trūkumų šalinimo instituto, dėl to taikytina analogija. Tačiau skundų trūkumų šalinimo institutas kaip analogija galėtų būti taikomas tik tuomet, jeigu specialios Nekilnojamojo turto registro įstatymo normos visiškai nereglamentuotų tokios teisinės situacijos, kai paduodamas skundas neatitinka įstatymo numatytų jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, sprendimo būdų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalis ir yra šią konkrečią teisinę situaciją reglamentuojanti teisės norma, kuri numato konkretų procesinį veiksmą, kurį gali atlikti Komisija – atsisakyti tokį skundą priimti. Ši norma laikytina specialiąja teisės norma, kuri jokių išimčių priimti Komisijai kitokį sprendimą (šiuo atveju taikyti skundų trūkumų šalinimo institutą) dėl formos ir turinio reikalavimų neatitinkančio paduoto skundo nesuteikia. Pareiškėjas plečiamai aiškina Komisijos kompetenciją ir jos galimus atlikti procesinius veiksmus. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis numato galimybę taikyti įstatymo analogiją tuomet, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio materialinį arba procesinį teisinį santykį. Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato konkretų trisdešimties dienų terminą šiai ikiteisminei procedūrai atlikti, į kurį įeina tiek skundo priėmimo klausimo išsprendimas, tiek skundo iš esmės išnagrinėjimas, tiek šios komisijos priimto sprendimo surašymas. Galimybės pratęsti šį terminą įstatymas nenumato. Tai lemia šio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo specifiką – įstatymas užtikrina šio proceso operatyvumą ir jo nevilkinimą, ir būtent dėl to galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas nenumatė atskiro skundų trūkumų šalinimo instituto, kadangi, taikant tokį institutą, akivaizdu, jog atsirastų papildomų procesinių veiksmų atlikimas, atitinkamų procesinių terminų nustatymas (ABTĮ 37 str. 1 d.). Pareiškėjas teigė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nenurodymas vertintinas kaip formalus teisės skųsti teritorinio registratoriaus sprendimus Komisijai procedūrinės tvarkos pažeidimas. Tačiau ABTĮ 23 straipsnyje įtvirtinti skundo formai ir turiniui keliami reikalavimai yra lygiaverčiai. Įstatymas neskirsto reikalavimų į esminius ir neesminius. Pareiškėjo teisė ginti pažeistas savo teises yra neginčijama, tačiau jis ją gali realizuoti atitinkamai laikydamasis įstatymų reikalavimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu (b. l. 94 – 96) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centre 2009 m. gegužės 25 d. buvo gautas AB ,,Vidiva“ skundas dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. S-2166-2021, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti AB ,,Vidiva“ atstovo prašymą dėl įrašo apie 2009 m. balandžio 23 d. tarp UAB ,,Galinta ir partneriai“ ir UAB ,,Kauno Vitingas“ sudarytos patalpų nuomos sutarties panaikinimo bei 2002 m. gruodžio 1 d. tarp AB ,,Vidiva“ ir UAB ,,Galinta ir partneriai“ sudarytos patalpų nuomos sutarties įrašo, kurio terminas nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d., atkūrimo, panaikinimo. Komisija 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 177 atsisakė priimti AB ,,Vidiva“ skundą, nes pareiškėjas nenurodė trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms Centrinio registratoriaus sprendimas gali turėti įtakos. Atsisakius priimti skundą, AB ,,Vidiva“ VĮ Registrų centrui 2009 m. birželio 22 d. dar kartą pateikė skundą (registracijos Nr. r-254) dėl to paties VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. S-2536-2021, kuriame pareiškėjas trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodė UAB ,,Galinta ir partneriai“ bei UAB ,,Kauno Vitingas“. Sistemiškai įvertinęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 32 straipsnio 1, 3, 4 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 37 straipsnio 1 dalį, CK 1.8 straipsnį, CPK 3 straipsnio 6 dalį, teismas padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas sukonstruotas taip, kad ABTĮ taikomas tuomet, kai pirmajame įstatyme yra tiesioginės nuorodos į ABTĮ, o aptariamu atveju Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nukreipia tik į ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bet ne į ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį. Todėl, teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti teisės normos analogijos. Be to, siekiant išvengti teisminės gynybos suvaržymo, Nekilnojamojo turto registro įstatyme yra numatyti du saugikliai: a) skundo padavimo termino atnaujinimo institutas; b) galimybė teisme nuginčyti atsisakymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jei jis buvo praleistas dėl to, kad teko tikslinti skundą įtraukiant trečiuosius suinteresuotus asmenis. Teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisėtas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 100 – 103) prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijos 30 straipsniui; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą apie įstatymo analogijos taikymo negalimumą ginčo santykiams, nes iš esmės rėmėsi tik lingvistiniu teisės aiškinimo metodu ir griežtai laikėsi įstatymo raidės. Teismas tinkamai neįvertino Nekilnojamojo turto registro įstatyme įtvirtinto reguliavimo neigiamų pasekmių subjektų galimybėms apginti savo teises ir teisėtus interesus. Tai pažeidžia Konstitucijos 30 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą.
2. Siekiant užtikrinti administracinio proceso tikslų pasiekimą ir galimybę AB ,,Vidiva“ apginti savo teises ir teisėtus interesus, Komisija turėjo pagal analogiją taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą, per kurį įmonė būtų galėjusi ištaisyti skundo trūkumus, nurodydama trečiuosius suinteresuotus asmenis. Toks formalus pažeidimas kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų nenurodymas skunde negali būti pagrindu apriboti konstitucinę teisę į teisminę gynybą.
3. Skundo padavimo termino atnaujinimo institutas negali užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo vien tik dėl to, jog terminas skundui paduoti nėra atnaujinamas kiekvienu atveju, t. y. turi būti nustatytos svarbios termino praleidimo priežastys. Šiuo atveju, kai konkretus laiku paduotas skundas neatitinka tik formalių reikalavimų, yra didelė teisinė tikimybė, jog teismas, vertindamas tokią termino praleidimo priežastį, laikys ją nepakankamai svarbia ir atsisakys atnaujinti terminą.
4. Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 5 – 8 dalys nustato skundo, pateikiamo mokestinių ginčų nagrinėjimo ikiteismine tvarka, trūkumų šalinimo institutą, t. y. teisės normos, reglamentuojančios ikiteisminę procedūrą, kuri savo forma ir tikslais yra analogiška Nekilnojamojo turto registro įstatyme įtvirtintai procedūrai, užtikrina teisminės gynybos prieinamumą ir pašalina riziką, susijusią su pavėluotu skundo padavimu vien tik dėl formalios priežasties (atsisakymu priimti skundą).
5. Yra akivaizdus teisinis pagrindas manyti, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme įtvirtintas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimas, kuris nenumato trūkumų šalinimo instituto, t. y. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalis, gali prieštarauti Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintam teisminės gynybos prieinamumo principui, todėl prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str. 2 d.).
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110 – 111) nesutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato trūkumų šalinimo instituto, o šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalis (specialioji teisės norma) įsakmiai nurodo, kad įstatymo reikalavimų skundo formai ir turiniui neatitinkantį paduotą skundą Centrinis registratorius atsisako priimti, todėl nėra pagrindo kaip įstatymo analogijos taikyti ABTĮ 37 straipsnyje numatyto skundo trūkumų šalinimo instituto.
2. Apeliantas visiškai neatsižvelgia į Komisijos kaip ikiteisminio ginčų nagrinėjimo subjekto bei jos atliekamų procesinių veiksmų specifiką. Įstatymų leidėjas nenumatė skundų trūkumų šalinimo instituto, kadangi taikant tokį institutą, akivaizdu, kad atsirastų papildomų procesinių veiksmų atlikimas, atitinkamų procesinių terminų nustatymas, o tai turėtų neigiamos įtakos šio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo proceso operatyvumui, taip pat būtų pažeistas įstatymo numatytas terminas skundui išnagrinėti.
3. ABTĮ 23 straipsnyje įtvirtinti skundo formai ir turiniui keliami reikalavimai yra lygiaverčiai. Pareiškėjo teisė ginti pažeistas savo teises yra neginčijama, tačiau ją gali realizuoti atitinkamai laikydamasis įstatymų reikalavimų.
4. Pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nėra varžoma tuo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato termino skundo trūkumams pašalinti. Šis įstatymas numato net du saugiklius, t. y. skundo padavimo termino atnaujinimo institutą ir galimybę teisme nuginčyti atsisakymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jei jis buvo praleistas dėl to, kad teko tikslinti skundą, įtraukiant trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos matyti, kad 2009 m. balandžio 30 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui (registro tvarkytojui) paduotu prašymu pareiškėjas (jo įgaliotas atstovas), be kita ko, prašė panaikinti įrašą apie 2009 m. balandžio 23 d. tarp UAB „Galinta ir partneriai“ ir UAB „Kauno Vitingas“ sudarytą patalpų nuomos sutartį bei atkurti 2002 m. gruodžio 1 d. tarp AB „Vidiva“ (pareiškėjo) ir UAB „Galinta ir partneriai“ sudarytos patalpų nuomos sutarties įrašą. Akivaizdu, kad nurodytos situacijos išsprendimas pareiškėjo prašomu būdu turėtų įtakos paminėtoms UAB „Galinta ir partneriai“ bei UAB „Kauno Vitingas“ teisėms į pareiškėjo nurodytą nekilnojamąjį turtą (statinius Kaune, Pramonės pr. 16B). Todėl ABTĮ 23 straipsnio, o tuo pačiu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies, taikymo požiūriu šios bendrovės laikytinos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė yra jo šalių skirtingas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 – 32 straipsnių nuostatų suvokimas ta apimtimi, ar atsakovas - kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija - atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, teisingai išaiškino ir pritaikė šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalį. Pagal šią dalį, Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys, forma neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, kurie nurodyti ABTĮ 23 straipsnyje, tarp jų (nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu) reikalavimo, kad skunde turi būti nurodyti duomenys apie trečiuosius suinteresuotus asmenis. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbu pateikti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 – 32 straipsnių nuostatų aiškinimą.
Aiškindama nurodytas procesinės teisės normas, kolegija pirmiausia pažymi, kad išankstinė administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka yra reglamentuojama ir paties ABTĮ. Tam yra skirti ABTĮ 25 – 31 straipsniai. ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje, panašiai kaip ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, nurodyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai paduodami skundai turi atitikti ABTĮ 23 straipsnio reikalavimus. Tačiau šioje teisės normoje, skirtingai nuo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies, nėra nurodyta, kad skundas, neatitinkantis ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, negali būti priimtas nagrinėti iš esmės. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis (t. y. esant maksimaliai vienodam aiškumui dėl ginčo esmės, asmens reikalavimų bei šių reikalavimų teisinio pagrindo), kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas. Tuo pačiu tai reiškia, kad, palyginus su ABTĮ nustatyta skundų nagrinėjimo administraciniame teisme tvarka, asmeniui, siekiančiam apginti savo tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, neturi būti nustatytos procedūrinės (procesinės) kliūtys tokiam siekiui realizuoti. Šiuo aptartu aspektu aukščiau paminėtas pareiškėjo skundo trūkumas (trečiųjų suinteresuotų asmenų nenurodymas) negali būti pripažintas pakankama priežastimi atsisakyti priimti pareiškėjo skundą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Pasisakydama dėl būtinumo taikyti nagrinėjamoje situacijoje ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo trūkumų pašalinimo institutą, kolegija pažymi, kad tokio instituto nenurodymas aptariamoje Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje savaime nepanaikina asmens teisės „būti išklausytam“ ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje ir dėl to, kad, net ir įžvelgiant tam tikrus prieštaravimus tarp Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies ir ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies (kurioje paminėtas institutas yra nustatytas), būtina vadovautis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje (2003-04-08 įstatymo Nr. IX-1490 redakcija) nustatytu ABTĮ normų taikymo prioritetu.
Kolegija pažymi, kad aukščiau nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 – 32 straipsnių nuostatų aiškinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pateiktas 2010 m. gegužės 11 d. nutartyje iš esmės panašioje administracinėje byloje Nr. A143-722/2010 bei kitose panašiose administracinėse bylose. Todėl pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) šio aiškinimo privalu laikytis ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tesimas neteisingai išaiškino ir pritaikė aptartas Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 142 str. 1 d., 88 str. 2 p.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Vidiva“ skundą patenkinti: panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 177.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė - Maculevičienė