Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [II-5-269-2013].doc
Bylos nr.: II-5-269/2013
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 191688326 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Medwood suinteresuotas asmuo
AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas 300633222 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Kiti klausimai
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Nutarimas administracinių teisės pažeidimų bylose

Baudžiamoji byla Nr

 

 

 

 

Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. II-5-269/2013

Teisminio proceso

Nr. 4-52-3-00219-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija:

39.4.; 45.4.4., 52.3.

 

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2013 m. kovo 8 d.

Vilnius                                           

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

sekretoriaujant A.Buinovskienei ir A.Čižienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. A. ir jo įgaliotam atstovui advokatui D. Kenstavičiui,

nukentėjusiajam I. S.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo skundo bylą Nr. II-5-269/2013 (toliau-skundo byla)

pagal P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą (toliau-skundas) dėl 2012-01-09 Vilniaus apskrities VPK KPV pareigūno priimto nutarimo (toliau-nutarimas) ir susipažinęs su Vilniaus apskrities PK Kelių policijos valdybos administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-byla),

 

                                                                          n u s t a t ė :

 

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) S. K. 2012-01-19 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. A. pripažino padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir paskyrė 150 litų baudą.

P. A. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, 2012-01-09 apie 10.46 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė KET (toliau-ir kelių eismo taisyklės) 9., 106., 159. reikalavimus, vairuodamas priklausantį UAB „Hansa Lizing“ automobilį ,,Renault Megane“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), lygiareikšmių kelių Baltarusių ir Mickevičiaus sankryžoje, sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio greta iš dešinės važiuojančiam ir priklausančiam nukentėjusiajam I. S. automobiliui „Audi 100“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis), su juo susidūrė, ko pasėkoje buvo nežymiai apgadinti abu automobiliai.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. A. prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad 2012 m. sausio 9 d. apie 10:46 val. vairavo automobilį „Renault Metane“. Jam išsukus iš Mickevičiaus į Baltarusių gatvę (suko į kairę pusę), 14,5 metrų nuo sankryžos į vairuojamo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis „Audi 100“, vairuojamas D. S.. Kadangi toje Baltarusių gatvės kelio atkarpoje yra ypač ribojamas greitis (iki 30 km/h), akivaizdu, kad D. S. vairuojamas automobilis negalėjo važiuoti greičiau nei 30 km/h, priešingu atveju būtent D. S. turėtų būti pripažintas kaltu dėl įvykusios avarijos, nes jis būtų pripažintas kaip važiavusiu nesilaikant greičio ribojimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. negalėjo vairuoti automobilio „Audi 100“ greičiau nei 30 km/h, bei atsižvelgiant į tai, kad D. S. savo 2012-01-09 paaiškinime teigia, kad jis pats važiavo būtent 30 km/h greičiu, mano, kad D. S. turėjo visas galimybes įvertinti galimas kliūtis kelyje bei laiku sustabdyti savo automobilį (skundo b.l. 1-4).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į skundą prašo A. A. skundo netenkinti, nes šis pažeisdamas KET 106. p. reikalavimus padarė  ATPK  127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Nurodo, jog lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. ,,Duoti kelią reiškia - eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Būtent šios pareigos P. A. neįvykdė ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Prašo skundą atmesti (skundo b.l. 5).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. A. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais ir paaiškino, kad įvykio dieną jis automobiliu išsukant jam iš Mickevičiaus gatvės automobilis „Audi“ buvo Baltarusių gatvėje iki sankryžos 50-60 m. Kadangi buvo slidu, įvertinęs visas oro sąlygas, jis jautėsi saugus ir išsuko iš sankryžos. Už kokių 15 m. pajuto smūgį. Po smūgio dar gal 10 m automobiliai pariedėjo ir sustojo. Automobiliai iki atvažiuojant policijai nebuvo patraukti iš eismo įvykio vietos. Jo matomumui niekas netrukdė, jis prieš sankryžą pristabdė automobilį ir matė „Audi“, bet jis jam atrodė pakankamai toli. Mickevičiaus gatvėje įvykio metu asfalto nebuvo, asfaltas buvo tik pačioje sankryžoje. Buvo slidi kelio danga. Važiuojant Mickevičiaus gatve duobėtu keliu buvo galima važiuoti apie 20 km/h, pagalvojo, kad ir Baltarusių gatve tokios pačios sąlygos ir jam užteks laiko išsukti. Iki sankryžos buvo tiek jam, tiek „Audi“ automobiliui gruntinis kelias, tik sankryžoje buvo asfaltas. Susidūrimo vieta buvo ten, kur „Audi 100“ automobilio šukės buvo fiksuotos eismo įvykio schemoje. Suprato, kad „Audi“ priekio dešinė dalis trenkėsi į jo automobilio galą. Iškvietė policiją, nes „Audi“ automobilio vairuotojas nenorėjo pripažinti savo kaltės. Jie nesikalbėjo, kad patrauks automobilius ir atlaisvins kelią, kokią automobilių padėtį rado policininkai, tokioje jie buvo po susidūrimo. Pareigūnai automobilių apgadinimus surašė jiems būnant, su apgadinimais sutinka. Nuotraukas apgadinto automobilio darė draudimo kompanija. Draudimo išmoka nesumokėta, automobilis nesuremontuotas, apgadinimai mažareikšmis, jie nekliudo naudotis automobiliu (skundo b.l. 17-18).

Liudytojas D. S. (D. S.) parodė, kad įvykis buvo sausio 9 d. Važiavo iš Miško gatvės, pasuko į kelią ir išsukęs pavažiavo, jam iš kairės pusės išvažiavo P. A. su „Renault Metane“. Jis bandė, kelias buvo slidus, sustoti nepavyko. Toje vietoje vyksta kelio darbai, galiojo dešinės rankos taisyklė. Jis išvažiavo toje vietoje, kur ženklo nebuvo, kad kelio darbai. Iš Mickevičiaus gatvės išsukusį automobilį pamatė kai jau jis buvo išvažiavęs, jau pusė automobilio buvo Baltarusių gatvėje. Jam nebuvo kur trauktis, turėjo arba į griovį važiuoti arba į automobilį. Buvo slidi kelio danga. Automobilių padėtis po susidūrimo iki eismo įvykio schemos buvo pakeista, nes jie pradžioje buvo sutarę, kad formins draudimą, bet vėliau P. A. nesutiko. Automobiliai po įvykio iškarto buvo jo važiavimo dalyje. Jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į „Renault“ automobilį. Sankryža, kur buvo eismo įvykis, buvo lygiareikšmių kelių, ten galiojo dešinės rankos taisyklė (skundo b.l. 15-17).

              Liudytojas R. F. (R. F.) parodė, kad įvykis buvo kelio (duomenys neskelbtini), buvo su kolega T. J., vykdė Vilniaus rajono policijos komisariato funkcijas. Jų nuomonė dėl kaltininko su kolega buvo vienoda. Kelias buvo slidus. Kiek prisimena, vienas automobilis įvažiavo į kito galą. Vienas automobilis lygiareikšmėje sankryžoje nepraleido kliūties iš dešinės. Jokių ženklų, kurie rodytų kam yra pirmenybė, nebuvo. Vairuotojui, kuris suko į kairę, buvo žvyrkelis, o tiesiai važiuojančiam buvo lyg taisomas kelias – asfaltas. Buvo kelias padengtas suvažinėtu sniegu ir apačioje ledu. Buvo labai slidi kelio danga. Schemą braižė jis, niekas priekaištų schemai ar pageidavimų ją papildyti nepareiškė. Automobilio „Audi“ žibintų šukės buvo ne vienoje vietoje, o išsibarstę. „RENAULT“ suko į kairę. Eismo įvykio schemoje nurodyta automobilio padėtis nėra ta, kuri buvo susidūrimo metu, nes patys vairuotojai sakė, kad jie automobilius patraukė. Ten nebuvo jokių ženklų automobiliui „Audi“ sustoti. Kelių eismo įvykio ženklas kuris riboja greitį buvo ne toje vietoje kur vyko eismo įvykis. Automobilis „Audi“ vairuotojas jau buvo ženklo galiojimo zoną pravažiavęs lyg. Apžiūrint eismo įvykio vietą jokio kelių eismo taisyklių ženklo nebuvo, ženklas, kuris yra nuotraukoje, buvo toliau daug. Dabar toje vietoje remonto darbai užbaigti. Susidūrimas nuo sankryžos epicentro nebuvo didelis. Kiek prisimena, automobilio vairuotojas, kuris važiavo priekyje ir išsukinėjo į kairę lyg norėjo sutikti iš karto dėl kaltės, bet paskui kažkam paskambino ir atsisakė pildyti deklaraciją. Paaiškinimai vairuotojų surašyti iš jų žodžių. Automobilio „Renault“ vairuotojui lyg kiūties matomumui nebuvo. Nebuvo tokios didelės žemių krūvos, kuri kliudytų matyti kelią. Jo manymu, jei automobilis „RENAULT“ vairuotojas būtų praleidęs automobilį „Audi“, eismo įvykis nebūtų įvykęs (skundo b.l. 22-24).

              Eismo įvykio ekspertizės metu nustatyta, kad eismo įvykio vieta įvyko nedidesniu kaip 14,5 m atstumu už važiuojamųjų dalių sankirtos. Automobilio ,,Renault Megane“ vairuotojas P. A. artėdamas prie lygiareikšmių kelių sankryžos, privalėjo sustoti prie sankryžos ir duoti kelią (sustoti ir nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį) lygiareikšmiu keliu iš dešinės artėjusiam didesniu greičiu automobiliui „Audi 100“, vairuojamam D. S.. Vairuotojas D. S., pastebėjęs lygiareikšmių kelių sankryžoje į sankryžą įvažiuojant automobilį ,,Renault Megane“ , neturintį pirmumo teisės ir sudariusį kliūtį automobilio „Audi 100“ judėjimui, privalėjo iškart stabdyti savo automobilį (b.l. 50-54).

              P. A. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodyta fotonuotraukomis ir kita bylos medžiaga (skundo b.l. 21, 28-40).

 

              Skundas netenkintinas.

 

              Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija), 4. – 6., 9. punktuose įtvirtinta eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui. Remiantis KET nuostatomis, reglamentuojančiomis persirikiavimo taisykles yra numatyta, jog prieš persirikiuodamas vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 106. p.), persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi (KET 109 p.). Pažymėtina, kad nurodyti KET reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio ir taikytini be išimčių.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. A. neneigė aplinkybės, kad protokole nurodytu laiku (2012-01-09 apie 10.16 val.) ir nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) jis suko į kairę, įvažiuodamas sankryžoje į Baltarusių g., tai patvirtina duoti teisme jo, bei nukentėjusiojo D. S. ir liudytojo R. F. paaiškinimai. Kad P. A. padarė aptariamą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio schema, ekspertizės aktas, kita bylos medžiaga, iš kurių matyti, kad P. A., vairuodamas transporto priemonę „Renault Megane“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankryžoje, sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio greta iš kairės važiuojančiam automobiliui „Audi 100“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jo susidūrė ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. P. A. ir jo advokato argumentus, kad P. A. veikoje nėra kaltės, nes kaltas dėl įvykio D. S., nes jis turėjo visas galimybes įvertinti galimas kliūtis kelyje bei laiku sustabdyti savo automobilį, tačiau to nepadarė, teismas atmeta kaip neįtikinčius.

Teismo posėdžio metu buvo gauta ir eismo įvykio ekspertizės akto tyrimo eksperto išvada, kurioje yra nurodyta, kad automobilio „Renault Megane", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. A. artėdamas prie lygiareikšmių kelių sankryžos, privalėjo sustoti prieš sankryžą ir duoti kelią (sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį) lygiareikšmiu keliu iš dešinės artėjusiam automobiliui „Audi 100", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam D. S.. Vairuotojas D. S., pastebėjęs lygiareikšmių kelių sankryžoje į sankryžą įvažiuojant automobilį „Renault Megane", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturintį pirmumo teisės ir sudariusį kliūtį automobilio „Audi 100" judėjimui, privalėjo iškart stabdyti savo automobilį. Kartu ekspertas nurodė, kad suskaičiuoti, ar vairuotojas D. S., važiuodamas 30 km/h greičiu ir prieš 20 metrų pastebėjęs kliūtį (ta pačia juosta ir ta pačia važiavimo kryptimi mažesniu greičiu važiuojantį kitą automobilį), turėjo techninę galimybę sumažinti savo automobilio važiavimo greitį iki automobilio „Renault' važiavimo greičio ir išvengti susidūrimo, negalima. Jo skaičiavimu, automobiliui „Audi 100" važiuojant 30 km/h greičiu, vairuotojas D. S. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo pastebėjęs sudarytą kliūtį 50-60 m atstumu.

Kiekvienas eisme dalyvaujantis transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojas privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 28. punktas), laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui (KET 9. punktas), prieš sukdamas į kairę ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu (KET 106. punktas).

Sprendžiant priežastinio ryšio klausimą būtina išsiaiškinti, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio.

Reikia sutikti su P. A. advokato argumentu, kad eismo įvykio situacijai abu vairuotojai turėjo pareigas. P. A. turėjo pareigą praleisti D. S. vairuojamą automobilį, o D. S.- pareigą, pamačius kliūtį, t.y. įvažiuojantį į minėtą sankryžą automobilį „RENAULT“, keisti, t.y. sulėtinti greitį.

Teismas, išanalizavęs įvykio situaciją, daro išvadą, kad D. S., taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 133., 134 p. reikalavimus, t.y. nepasirinko važiavimo greičio, atsižvelgiant į kelio būklę, nes iš byloje esančių įrodymų kelio danga kuri padengta ledu buvo slydi ir kai atsirado kliūtis-išvažiavo į sankryžą automobilis „RENAULT“ kurį pastebėjo,-privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę.

              Tačiau teismas pripažįsta, kad šie KET 133., 134. punkto pažeidimai nebuvo kilusių pasekmių pagrindinė priežastis, kadangi, jei P. A. laikytųsi visų būtinų atsargumo priemonių, t.y. lygiareikšmių kelių Baltarusių ir Mickevičiaus sankryžoje, sukdamas į kairę, įsitikintu, kad tai daryti nesaugu, duotu kelią greta iš dešinės važiuojančiam automobiliui „Audi 100“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su juo nesusidurtu ir nebūtų apgadinti abu automobiliai.

Padaryto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. Pažeisdamas nutarime nurodytus kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, t.y. P. A., lygiareikšmių kelių Baltarusių ir Mickevičiaus sankryžoje, sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio greta iš dešinės važiuojančiam automobiliui „Audi 100“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neabejotinai suprato, kad elgiasi rizikingai, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad P. A. padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

 

 

 

 

Bylose nėra duomenų apie tai, kad P. A. yra neigiamas asmuo. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl P. A. tinkamai pritaikyta nuobauda-bauda-sankcijoje, numatytoje ATPK 127 str. 2 d. vidurkio ribose, tokiu būdu nutarimas paliktinas nepakeistas.

Nutarčiai įsiteisėjus dokumentai turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina šiai valdybai (skundo b.l. 6).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4, 6 d., 3022 , 3024 str.

 

                                                                      n u t a r ė:

 

P. A. 2012 m. sausio 30 d. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus dokumentus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti šiai valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                 Tadeušas Volkovskis                           


Paminėta tekste:
  • ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą
  • ATPK
  • ATPK 302 str. Sprendimo dėl skundo užprotestavimas priežiūros tvarka