Teisėjas Alvydas Rimkevičius Baudž., byla Nr. 1A-622-579/2011;
Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr.25-1-1401-09-6);
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.7
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Arūno Paštuolio, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir jam paskirta 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtoji bausmė subendrinta su 2010-12-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (keturi) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme (2 paros) ir pagal 2010-12-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas.
Nukentėjusiosios K. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir solidariai iš R. K. ir R. S. priteista 640 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta, kita kardomoji priemonė nepaskirta.
Tuo pačiu apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. K. pagal BK 180 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau dėl nuteistojo R. K. nėra paduotas apeliacinis skundas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis R. S. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad bendrai veikdamas su R. K., 2009 m. lapkričio mėn. 09 d. apie 17.40 val. Kaune, Plechavičiaus gatvėje, ties 14 namu, panaudodami fizinį smurtą – R. K. iš už nugaros uždengiant nepilnametės S. G. burną ranka bei ją laikant už rankų, tuo atimant galimybę priešintis, kaltinamieji pagrobė iš S. G. svetimą turtą - rankinę 20 Lt vertės, su joje buvusiais daiktais: šortus, 200 Lt vertės, sportinį bliuzoną „Adidas“, 150 litų vertės, bliuzelę „Zara“, 50 Lt vertės, sportinius batelius „Deichman“, 100 Lt vertės, kremą „Escada“, 70 Lt vertės, piniginę „Nike“, 50 Lt vertės, iš viso turto už 640 litų, priklausiusio nepilnametės S. G. motinai nukentėjusiajai K. G. bei mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 7100 Supernova“ su SIM kortele, bendros 360 Lt vertės, priklausiusį S. G. močiutei R. G., tai yra iš viso pagrobė turto už 1000 litų.
Apeliaciniu skundu R. S. prašo jį išteisinti, nes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Nusikaltimo dieną buvo išvykęs į Marijampolę su tėvais, kur šventė pusseserės gimtadienį. Nurodo, kad pareigūnai sufabrikavo bylą prieš jį, kadangi jis jau atlieka bausmę už analogišką nusikaltimą. Nukentėjusioji neįsitikinusi per atpažinimą pateiktose nuotraukose, nurodė jį. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausos metu jam darė spaudimą ir vertė rašyti jam tai, ką diktavo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. S. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d., teisingai paskyrė bausmę bei subendrino šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme, teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl plėšimo, įvykdyto S. G. atžvilgiu, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal BK 180 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų S. G. ir K. G., liudytojų R. G., J. B., R. B. parodymais, parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu, bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip R. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., įrodymus.
Nukentėjusioji S. G. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad 2009-11-09 apie 17.35 val. jai grįžtant iš treniruotės, prie namo laiptinės ją užpuolė du nepažįstami jaunuoliai, iš kurių vienas iš nugaros užėmė jos burną ir prikišęs kažką aštraus prie kaklo, galimai peilį, palenkė ją ir laikė, o antrasis vaikinas nuėmė nuo jos rankinę su daiktais ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Ji užpuolusius vaikinus matė trumpai, bet juos įsidėmėjo, nes laiptinė buvo gerai apšviesta. Vėliau būdama policijos komisariate ji atpažino užpuolikus iš jai parodytų fotonuotraukų. Dar daugiau, vasarą ją su mama buvo susitikusi R. S. mama, kuri parodė apelianto nuotrauką, ir ji R. S. taip pat atpažino, kaip vieną iš ją užpuolusių asmenų. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. G. iš pateiktų šešių fotonuotraukų, taip pat atpažino įtariamąjį R. S., kaip asmenį, kuris 2009-11-09 apie 17.40 val. jai nuo peties nutraukė rankinę, kol kitas užpuolikas jai laikė rankas už nugaros.
Nukentėjusiosios parodymai nekelia abejonių ir jie paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad S. G. per atpažinimą neįsitikinusi, iš pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų, kaip asmenį, ją užpuolusį, nurodė būtent apeliantą R. S.. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad ji matė užpuolikus atbėgančius ir įsidėmėjo jų veidus, kuriuos vėliau atpažino.
Liudytoja K. G. patvirtino, jog po įvykio ją buvo susiradusi R. S. motina, kuri parodė savo sūnaus nuotrauką ir jos dukra R. S. atpažino, kaip asmenį pagrobusią iš jos rankinę. Iš pokalbio ji suprato, kad R. S. dalyvavo plėšime, nes jo mama gailėjosi dėl sūnaus įvykdyto nusikaltimo, o jei jos dukra S. nurodys, kad nusikaltimo darymo metu ten nebuvo apelianto, žadėjo ir atlyginti padarytą žalą
Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo ir vertino kritiškai liudytojų V. S., R. G., T. G., K. A., B. G. ir I. K. parodymus bei pažymėjo, kad paminėti liudytojai yra kaltinamojo R. S. artimieji ir jo giminaičiai bei jų draugai, kurie suinteresuoti, kad apeliantas išvengtų baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kad jis kuo mažiau laiko praleistų įkalinimo vietoje, kur šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes, nes jų nepatvirtina byloje surinkti ir patikrinti įrodymai, jie nėra pagrįsti ir jų pateiktomis fotonuotraukomis. Kauno m. apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad šios nuotraukos tik patvirtina faktą, jog R. S. su krikšto sūnumi buvo nufotografuotas, taip pat buvo nufotografuotas ir su kitais asmenimis, tačiau kokiu laiku, ar datos 2009-11-07 ir 2009-11-09, kurios nurodytos ant nuotraukų yra tikslios, patikrinti negalima, nes nuotraukas pateikę apklausti asmenys negalėjo pateikti fotoaparato ar jo atminties kortelių, kad tai būtų patikrinta.
Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-7835-738/2009 R. S. nubaustas už tai, kad 2009-11-07 apie 21.15 val. iš parduotuvės „iki“, esančios adresu Jotvingių g. 15, Kaune, pagrobė butelį degtinės ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Taigi 21.15 val. apeliantas ne tik buvo Kaune, bet ir po tokio pažeidimo padarymo atvykusių policijos pareigūnų buvo nuvežtas į policijos nuovadą, apklaustas, jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Todėl prie 21.15 val. dar reikėtų pridėti maždaug dvi valandas, kurias apeliantas sugaišo dėl padaryto teisės pažeidimo. Todėl 2009 m. lapkričio 7 d. R. S. niekaip negalėjo nuvykti į Marijampolę (nors kaip tvirtino anksčiau paminėti liudytojai, gimtadienis buvo švenčiamas būtent 2009-11-07). Tuo tarpu apklausta liudytoja apelianto mama V. S. nurodė, kad jos sūnus lapkričio 7 d. vakare buvo namuose, kur jie visi (ji, sūnus ir dukra) laukė sugrįžtančio jos vyro ir po 20 val., sugrįžus vyrui, kartu išvyko į Marijampolę. Tokie liudytojos parodymai ne tik prieštarauja nustatytoms ir anksčiau šioje nutartyje paminėtomis aplinkybėmis, bet ir patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad apeliantas 2009-11-07 nebuvo išvykęs į Marijampolę, o jo artimieji savo parodymais siekia padėti R. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai apylinkės teisme tiksliai neatsakė, jog būtent R. S. dalyvavo nusikaltime. Visų pirma, tie pareigūnai nebuvo įvykio vietoje nusikaltimo padarymo metu ir negalėjo atsakyti dalyvavo darant nusikalstamą veiką apeliantas, ar nedalyvavo. Antra, apklausta kaip liudytoja tyrėja J. B. patvirtino, jog kitas įtariamasis – R. K., apklausiamas tik jį sulaikius nurodė, jog nusikaltimą padarė būtent su R. S.. Dar daugiau, tyrėja nurodė, jog baigiant ikiteisminį tyrimą R. K. paaiškino, kad jaučia R. S. spaudimą, nes laikomas vienoje įkalinimo įstaigoje, todėl vėliau ir pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad nusikaltimo padaryme apeliantas nedalyvavo.
Apelianto R. S. skundo motyvas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė jam spaudimą, vertė prisipažinti, taip pat atmestinas. Kaip matyti iš 2010 m. sausio 28 d. įtariamojo apklausos protokolo, apklausiant jį įtariamuoju, dalyvaujant advokatei, R. S. atsisakė duoti parodymus (1 t. b. l. 114). Įtariamojo papildomos apklausos 2010-06-18 metu, dalyvaujant advokatei, apeliantas kaltu neprisipažino ir kaltę neigė (1 t. b.l. 121). Taigi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai jokios įtakos pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį neturėjo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus ir teisingai rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Kauno m. apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būtent apeliantas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis R. S. pagrįstas leistinais ir patikimais įrodymais, teismas juos vertino tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (BPK 20 straipsnis) bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentavo savo išvadas ir dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo (tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo), bausmės paskyrimo.
R. S. apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu iš esamų įrodymų padarė pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu dėl įvykdyto plėšimo. Pirmosios instancijos teismui teisingai taikius baudžiamojo proceso normas ir nenustačius kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a :
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Evaldas Gražys
Teisėjai : Arūnas Paštuolis
Kęstutis Dargužis