Administracinė byla Nr. A2.6.-1840-902/2014
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01517-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.; 45.4.7.;
(S)
52.3.
Panevėžio miesto apylinkės teismas
N U T A R I MA S
2014 m. birželio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,
sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K.,
nukentėjusiajam A. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, spec. vidurinio išsilavinimo, neįgalaus, senatvės pensininko, galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, neteisto, gyvenančio Panevėžyje duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
J. K. 2014-05-15 apie 18 val., Panevėžyje, Vilties g. 18, automobilių stovėjimo aikštelėje manevruodamas automobiliu Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš kairės pusės, kliudė ir apgadino kitą stovinį automobilį – M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234, 238 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d.
J. K. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad jis buvo protokole nurodytoje vietoje ir jam automobiliu Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teko manevruoti automobiliu automobilių stovėjimo aikštelėje, kur stovėjo daugiau automobilių ir ,,nubraukė“ kitą automobilį, tai jam pasakė vyrai, per langą santechnikai, sakė, kad nieko neieškotų, liepė išvažiuoti iš aikštelės ir jis išvažiavo iš aikštelės. Jis apžiūrėjo kitą automobilį ir kurį tai laiką, iki 30 minučių dar laukė aikštelėje prie automobilio. Jo paties automobilis buvo apgadintas kairėje pusėje prie užpakalinio sparno. Teisė vairuoti transporto priemonę jam yra reikalinga kiekvieną dieną nuvykti į parduotuvę, į kapines. Jis yra neįgalus, jam operuota koja, dabar sveikata pagerėjusi.
Nukentėjusysis A. K. teisme paaiškino, kad jis savo automobilį buvo pastatęs Vilties g., 16-18 namų esančių automobilių stovėjimo aikštelėje, viduryje 2014-05-15 apie 17 val., maždaug apie 21 val. ten sugrįžęs, pamatė nubrėžtą automobilio sparną. Dar kokias tris dienas ieškojo kaltininko. Kieme žaidžiantys vaikai jam nurodė kaltininką, nurodė, jog automobiliu buvo važiuota atbulomis ir tokiu būdu buvo atsitrenkta. Vaikai nurodė, jog kaltininkas buvo žilas žmogus. Taip pat vienas žmogus rūkė balkone, kai įvyko eismo įvykis, jis taip pat nurodė, jog kaltininkas važiavo atbulomis ir kliudė kitą automobilį kairiąja puse. Jis taip pat nurodė to automobilio numerį ir spalvą. Pažeidimų žymės sutiko. Automobilio remontas jam kainuos 1000 Lt. Mano, jog eismo įvykio kaltininkas negalėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu, nors yra neįgalus.
Liudytojas Žydrūnas Banys teisme parodė, kad 2014-05-15 apie 18 val. buvo savo balkone antrame aukšte, esančiame Vilties g. 16, 30-40 metrų atstumu ir matė, kaip automobilis R. M. kliudė kitą automobilį – mėlynos spalvos Mitsubishi, vairuotojo puse, atsistūmė atgal ir išvažiavo. Vairuotojas buvo pagyvenęs žmogus, teismo posėdyje dalyvaujantis asmuo. Mano, jog vairuotojas tiesiog negalėjo negirdėti triukšmo, nes užkliuvo, tada atsistūmė atgal ir tada išvažiavo.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje jis automobiliu manevravęs automobilių stovėjimo aikštelėje ir kliudė kitą automobilį, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), vyresn. patrulės V.Ganiprauskaitės tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), nukentėjusiojo A. K. paaiškinimu teisme, kur jis nurodė, jog savo automobilį buvo pastatęs Vilties g., 16-18 namų esančių automobilių stovėjimo aikštelėje 2014-05-15 apie 17 val., maždaug apie 21 val. ten sugrįžęs, pamatė nubrėžtą automobilio sparną. Kieme žaidžiantys vaikai jam nurodė kaltininką, nurodė, jog automobiliu buvo važiuota atbulomis ir tokiu būdu buvo atsitrenkta, kaltininkas buvo žilas žmogus. Vienas žmogus įvykio metu rūkęs balkone taip pat nurodė, jog kaltininkas važiavo atbulomis ir kliudė automobilį kairiąja puse. Pažeidimų žymės sutiko. Automobilio remontas jam kainuos 1000 Lt; liudytojo Žydrūno Banio teisme duotais parodymais apie tai, kad 2014-05-15 apie 18 val. būnant savo balkone antrame aukšte, Vilties g. 16, 30-40 metrų atstumu, matė, kaip automobilis R. M. kliudė mėlynos spalvos Mitsubishi automobilį vairuotojo puse, atsistūmė atgal ir išvažiavo. Vairuotojas buvo pagyvenęs žmogus; duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 6); fotonuotraukomis (b.l. 7-8); vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 10), iš kurios matyti, jog J. K. eismo įvykio metu teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, kita medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad J. K. 2014-05-15 apie 18 val. (įvykio laikas tikslintinas pagal liudytojo Ž.Banio parodymus), Panevėžyje, Vilties g. 18, automobilių stovėjimo aikštelėje manevruodamas automobiliu Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš kairės pusės, kliudė ir apgadino kitą stovinį automobilį – M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Taigi po eismo įvykio J. K. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir kreiptis į policiją, nesulaukęs nukentėjusiojo ar nesitarus dėl žalos atlyginimo. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. nurodė, kad jis nepajuto kito automobilio kontakto, tačiau kiti vyrai jam pasakė apie sukeltą eismo įvykį, t.y. kliudytą ir apgadintą kitą automobilį ir jis apžiūrėjęs kito automobilio apgadinimus, apie 20-30 minučių dar laukė įvykio vietoje nukentėjusiojo, tačiau teismo nuomone, byloje surinkti ir ištirti įrodymai, neginčijamai patvirtina, jog J. K. privalėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas - M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasielgti kaip numato Kelių eismo taisyklės. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 7-8) matyti, jog automobiliui Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas akivaizdus, žymus apgadinimas ant galinio bamperio, matyti didelis braukimas ir per visą jo kairį šoną, kitam automobiliui apgadintas (nubrauktas) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, apgadinimai kito automobilio nukentėjusiojo įvertinti 1000 Lt sumai. Be to, teisme liudytojas Ž.Banys tvirtino, jog įvykus kontaktui, automobilis Renault M. S. ,,atsistūmė“. Todėl nepajusti kontakto su kitu automobiliu dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, J. K. tiesiog negalėjo, vertintina ir tai, jog byloje nesurinkta įrodymų, jog eismo įvykio metu J. K. buvo sužeistas ar sirgo psichine ar kitokia sunkia liga, kuri būtų galėjusios padaryti įtaką jam klaidingai suvokiant eismo įvykio aplinkybes. Todėl teismas konstatuoja, jog J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., laikytina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, tyčia. Todėl jis baustinas ir už šį pažeidimą. Pažymėtina ir tai, jog paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklus, kaip matyti, jis teisme teigė, jog įvykus kontaktui su kitu automobiliu jis išlipo iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus ir laukė nuketėjusiojo dar kurį tai laiko, o pasišalinti iš įvykio vietos jam nurodė kiti vyrai, nors pirminiame paaiškinime J. K. teigė, jog nepajutęs kontakto su kitu automobiliu jis iš įvykio vietos išvažiavo, akivaizdu, jog J. K. paaiškinimai neatitinka bylos medžiagos (nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimų) ir laikytini gynimusi nuo pareikšto kaltinimo, siekiant išvengti administracinės atsakomybės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Kaip matyti, J. K. turėjo dingstį pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jo vairuojamas automobilis eismo įvykio metu neturėjo galiojančio draudimo.
Byloje surinkta medžiaga (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, J. K. paaiškinimas teisme) patvirtina, jog J. K. taip pat padarė ir ATPK 123 str. 5 d. numatytą pažeidimą, nes jis vairavo automobilį, kuris įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimus padarė būdamas senyvo amžiaus ir neįgalus. Gailisi sukėlęs eismo įvykį ir kad įvykio metu jo automobilio draudimas buvo negaliojantis.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir laikomas nebaustu administracine tvarka, anksčiau taip pat nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes, todėl J. K. skirtinos minimalios ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau mažesniam terminui nei numato ATPK 130 str. 1 d. sankcija. Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).
ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo J. K. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.
Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. privalėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas - automobilis, nepasiliko eismo įvykio vietoje kaip tai numato KET ir apie sukeltą eismo įvykį nepranešė policijai. Toks jo elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad J. K. elgdamasis ir pažeisdamas KET 231, 234 punktų reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes – jis savo kaltę dėl įvykio pripažino, padėjo išaiškinti pažeidimą – sukeltą eismo įvykį, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino, eismo įvykio metu ant jo vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų nešalino, gailisi sukėlęs eismo įvykį. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą - turtinis nuostolis nėra labai didelis, į J. K. elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnio nei įstatymo sankcijoje numatyto privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes J. K. yra senyvo amžiaus (81 metų) ir neįgalus, jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, periodiškai lankosi pas gydytojus, taip pat nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgiama į tai, jog šiuo metu J. K. sveikata po kojos operacijos ya pagerėjusi, jis gyvena Panevėžio mieste, todėl buitiniams reikalams atlikti ir nuvykti pas gydytojus yra galimybė pasinaudoti viešuoju transportu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 24 str., 27 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a :
J. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
J. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
J. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., J. K. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d., galutinai paskirti 3050 Lt (trijų tūkstančių penkiasdešimties litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.
Teisėja Ingrida Kirsnytė