(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Povilui Eigminui,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Rolandui Neginui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Fire expert“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „R. Anusevičiaus projektai“ dėl skolos priteisimo, su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje, P. G. (P. G.). 

Teismas

n u s t a t ė:

UAB „Fire expert“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimai dėl 678 Eur skolos, 44,88 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „R. Anusevičiaus projektai“ buvo patenkinti.

Skolininkei išsiuntus teismo įsakymo kopiją, pranešimą bei kreditorės pareiškimo kopiją, skolininkė įstatymo nustatytu terminu pareiškė prieštaravimus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, išsiuntė kreditoriui pranešimą, pasiūlant per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 678 Eur skolos, 52,31 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2019 m. gruodžio 19 d. su atsakove sudarė paslaugų sutartį Nr. FE2019-090, kurios pagrindu atliko priestato, esančio V. Kudirkos g. 28, Druskininkai, statybos projektą ir už suteiktas paslaugas pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Serija FE Nr. 2020/04-3, 2 178 Eur sumai. Paaiškino, jog atsakovė pagal pateiktą sąskaitą apmokėjo tik dalį sumos ir liko skolinga 678 Eur. Pažymėjo, kad prieš kreipdamasi į teismą ragino atsakovę susimokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė jokio mokėjimo neatliko. Nurodė, jog laiko, kad atsakovė pažeidė jos turtines teises ir interesus, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovė vykdydama šalių sudarytą sutartį nesilaikė prievolės laiku ir tinkamai įvykdyti projektavimo darbus. Paaiškino, jog pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė darbus turėjo atlikti 2020 m. sausio 31 d., tačiau tinkamas naudojimui Gaisrinės saugos projektas buvo pateiktas tik 2020 m. liepos 2 d. Nurodė, jog balandžio 10 d. pateiktas darbų atlikimo aktas negalėjo būti pasirašytas, nes darbas nebuvo tinkamas naudoti. Paaiškino, kad Projektų ekspertizės centras teikė pastabas ir pagal jas projektas taisyta balandžio 25, 28, 29, 30 d. taip pat gegužės 16, 18, 19, 20, 22 dienomis. Nurodė ir tai, kad ieškovė jau vasario 2 d. nebeturėjo projektuotojų ir teko prašyti, kad darbą užbaigtų jau privatus projektuotojas. Pažymėjo, kad nuo Gaisrinės saugos sprendinių betarpiškai priklausomos kitos projekto dalys: vandentiekis, elektra, automatika, konstrukcinė dalis, architektūrinė dalis ir t. t. Paaiškino, jog būtent dėl ieškovės vėlavimo nusikėlė visi kiti darbai, kurie nebuvo atlikti suderintais terminais. Pažymėjo ir tai, kad pagal sutartį su užsakovu statybos leidimas turėjo būti gautas kovo 31 d., tačiau dėl ieškovės vėlavimo jis buvo gautas tik rugpjūčio 3 d. Paaiškino, jog dėl tokio vėlavimo pagrindiniai vasarą atlikti suplanuoti darbai nusikėlė į žiemą. Nurodė, jog dėl minėtų sutarties pažeidimų užsakovas pareiškė jai pretenziją bei sulaikė mokėjimus, todėl norėdama išlaikyti gerus santykius su užsakovu, turėjo pasirašyti sutartį-įsipareigojimą nemokamai, už 3 630 Eurų vykdyti statomo objekto interjerų autorinę priežiūrą, atlikti su tuo susijusius papildomus brėžinius bei kitas procedūras. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė žinodama tikrąją padėtį bei nepripažindama savo kaltės, visais būdais bandė išsireikalauti pinigų sumokėjimą.

Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Ieškovės atstovas advokatas Povilas Eigminas pažymėjo, jog pateikus atliktų darbų aktą atsakovė sumokė 1000 Eur, t. y. faktiškai buvo sumokėti 2/3 visos kainos, kas patvirtina, jog atsakovė pripažino darbų atlikimą, tuo labiau, jog jokių pagrįstų prieštaravimų nebuvo pateikta. Nepateikus pastabų ieškovė pagrįstai manė, jog visi darbai atlikti tinkamai ir jai priklauso atlygis už atliktus darbus. Atkreipė dėmesį, jog visi atliktų darbų taisymai yra atskiro susitarimo tarp atsakovės vadovo ir P. G. dalykas, juos reikia vertinti kaip posutartinius santykius. Taip pat nurodė, jog teismas neturtėtų vadovautis atsakovės gynybine pozicija dėl įskaitymo, nes jis atliktas po atliktų darbų, todėl nebuvo galimas.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Rolandas Neginas papildomai paaiškino, jog atsakovė su ieškiniu nesutinka dėl dviejų priežasčių, dėl to, jog su ieškove atlikus įskaitymą yra pilnai atsiskaityta, bei dėl to, jog darbus atliko ne pati ieškovė, o trečiasis asmuo. Pažymėjo, jog buvo įskaityta tik dalis patirtų nuostolių ir atsakovė ateityje ketina pasinaudoti teise dėl visų nuostolių išsiieškojimo. Pastebėjo, jog kol darbai nėra tinkamai atlikti užsakovas neprivalo už juos atsiskaityti, o už nekokybiškus darbus atsiskaityti prievolė nekyla. Atstovas taip pat atkreipė dėmesį, jog sutartyje yra numatyta speciali tvarka dėl darbų pridavimo tuo atveju, jei užsakovas nepasirašo atliktų darbų akto. Tokiu atveju dokumentus būtina siųsti registruotu paštu, šiuo atveju tai nebuvo atlikta, todėl ieškovė negali remtis atliktų darbų aktu kaip vienašališkai pasirašytu dokumentu.

Trečiasis asmuo P. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nurodė, jog palaiko ieškovės pusę. Paaiškino, jog iki 2020 m. vasario 10 d. dirbo ieškovės vadovu. Su atsakove dėl darbų atlikimo buvo susitarta 2019 metų gruodžio mėnesį, buvo gauta priminė medžiaga, kurios pagrindu suformulavo užduotį ir išsiuntė atsakovei sutartį. Dėl darbų gausos sutartis buvo išsiųsta tik sausio mėnesį. Nurodė, jog iki jo išėjimo iš darbo užsakyti darbai nebuvo atlikti, dėl kokių priežasčių nepamena, taip pat paaiškino, jog išeidamas iš darbo įsipareigojo pabaigti visus nepabaigtus darbus, jų tarpe ir atsakovei. Parengtas projektas elektronine forma atsakovei buvo išsiųstas kovo 18 d., pirmos pastabos buvo pateiktos iš ekspertizės centro balandžio 14 d. Jas gavo iš atsakovės ir vėliau jau bendravo tiesiogiai su Ekspertizės centro darbuotoju. Kadangi tai nebuvo jo pagrindinis darbas, prie pateiktų pastabų taisymo prisėsdavo pagal galimybes, atlikdavo maždaug per savaitę. Atsakydamas į klausimus paaiškino, jog pati ieškovė pagal pateiktą medžiagą parengė užduotį ir nustatė terminą darbams atlikti. Nurodytas terminas projekto parengimui, tačiau ekspertizė galėjo būti atliekama ir po pusės metų. Mano, jog atsakovė pavėluotai kreipėsi dėl projekto parengimo, nes dėl gaisrinės dalies priklauso daug kitų dalykų, todėl ir kiti atsakovės užsakovo darbai vėlavo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatytos tokios bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės.

2019 m. lapkričio mėnesį atsakovė UAB „R. Anusevičiaus projektai“ kreipėsi į ieškovę UAB „Fire expert“ dėl Gydymo paskirties priestato – „Sveikatos ir gerovės namų“ V. Krėvės g. 28 Druskininkuose, statybos projekto Gaisrinės saugos dalies parengimo (2019 m. lapkričio 29 d. elektroninis laiškas).

2020 m. sausio 6 d. ieškovės tuometinis vadovas P. G. atsiuntė parengtą Gaisrinės saugos dalies projektavimo užduotį ir pateikė sutartį pasirašymui (2020 m. sausio 6 d. elektroninis laiškas).

Atsakovė 2020 m. sausio 7 d., o ieškovė 2020 m. sausio 13 d. apsikeitė pasirašytais Sutarties Nr. FE2019-090 dokumentais (sutarties data 2019 m. gruodžio 19 d.), kuria inter alia sulygo dėl projektavimo darbų kainos – 2 178 Eur (su PVM), 500 Eur avanso, ir atlikimo terminų – 2020 m. sausio 31 d. Nors sutarties dalyku nurodytas Gydymo paskirties pastato –„Sveikatos ir gerovės namai“ statybos projektas, bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, jog sutartimi sulygta tik dėl projekto dalies – Gaisrinės saugos dalies parengimo. 

2020 m. sausio 10 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Eur avansą.

Sutartyje numatytu terminu – 2020 m. sausio 31 d. sulygti darbai nebuvo parengti.

2020 m. vasario 10 d. ieškovės vadovas – P. G. išėjo iš darbo ieškovės bendrovėje į kitą darbovietę, tačiau su ieškove pasiekto susitarimo pagrindu tęsė darbus prie atsakovės užsakytos Gaisrinės saugos dalies parengimo.

Sulygti projektavimo darbai buvo parengti 2020 m. kovo 18 d. ir pateikti atsakovei elektroniniu paštu.

2020 m. balandžio 10 d. ieškovė išsiuntė atsakovei Atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą 2 178 Eur sumai apmokėti iki 2020 m. gegužės 10 d.  

2020 m. balandžio 20 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovę, jog atliko dalinį apmokėjimą (sumokėjo 1 000 Eur) ir nurodė, jog laukia pagal ekspertizės pastabas korektūrų ir papildymų.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta ir ginčo dėl tarp šalių nėra, jog nagrinėjamu atveju statybos projektas buvo rengiamas ypatingajam statiniui, kuriam pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį privaloma ekspertizė. Nagrinėjamu atveju UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ pateikė pastabas dėl ieškovės parengto Gaisrinės dalies projekto, kurios buvo taisomos iki 2020 m. liepos 2 d. Bylos nagrinėjimo metu P. G. paaiškino, jog pirmas pastabas gavo iš atsakovės, o vėliau tiesiogiai bendravo su ekspertizės centro atstovu D. V. ir pagal galimybes atsakinėjo į ekspertizės pastabas. Iš į bylą pateiktų Atsakymų į ekspertizės pastabas matyti, jog paskutiniai atsakymai į ekspertizės pastabas buvo parengti 2020 m. birželio 23 d., o iš šalių paaiškinimų ir 2020 m. liepos 2 d. elektroninio laiško nustatyta, jog 2020 m. liepos 2 d. projektas buvo pateiktas į Infostatybą statybos leidimui gauti.

2020 m. spalio 20 d. Pretenzija dėl netinkamo sutarties vykdymo ir padarytos žalos atsakovės atstovas informavo ieškovę, jog dėl to, kad sulygti darbai buvo baigti praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo sutartyje numatyto termino pabaigos, atsakovė vėlavo atlikti savo sutartinius įsipareigojimus statytojui – UAB „Draugystės sanatorija“ ir dėl to patyrė 3 000 Eur nuostolius, todėl informavo, jog įskaito ieškovei nesumokėtą sutartinės kainos dalį – 678 Eur į patirtus nuostolius ir laiko, jog prievolė atsiskaityti pagal sutartį yra pasibaigusi.

Negavusi dalies sutartinės kainos už atliktus darbus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 678 Eur skolos priteisimo.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškovės teisės į visą sulygtą sutartinį atlyginimą

Pagal savo prigimtį šalių pasirašyta Sutartis yra Projektavimų ir tyrinėjimo darbų rangos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.700 straipsnis), kuria rangovas įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį konkretų tyrinėjimo ir projektavimo darbų rezultatą, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį - vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, t. y. rangovas privalo atlikti sulygtus rangos darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Įprastai atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo užsakovas ir rangovas. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovė 2020 m. balandžio 10 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei atliktų darbų aktą, tačiau pastaroji jo nepasirašė, 2020 m. balandžio 20 d. atliko dalinį atliktų darbų apmokėjimą ir pareiškė, jog laukia atliktų darbų koregavimo bei pildymo pagal ekspertizės pastabas. Byloje nustatyta, jog ieškovės ir jos buvusio vadovo – P. G. susitarimo pagrindu, P. G., nors ir nebūdamas ieškovės darbuotoju nuo 2020 m. vasario 20 d., atliko ir perdavė atsakovei parengtą darbų projektą, o vėliau, gavus ekspertizės pastabas, jį taisė, atsakydamas į pastabas, koreguodamas tam tikras projekto dalis, jas pildydamas arba teikdamas paaiškinimus. Įvertinus abiejų šalių elgesį po 2020 m. balandžio 10 d. atliktų darbų akto pateikimo, teismas daro išvadą, jog atliktiems darbams buvo pareikštos pretenzijos ir jos buvo priimtos, todėl ieškovės atstovo poziciją, kad atlikti darbai buvo priduoti vienasmeniškai be jokių pastabų, atmeta kaip prieštaraujančią byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl nepagrįstą.

Įvertinus tai, jog visi parengto projekto trūkumai buvo pašalinti tik 2020 m. liepos 2 d., konstatuotina, jog ieškovė sulygtus darbus tinkamai atliko 2020 m. liepos 2 d., o atsakovei šią dieną atsirado prievolė iki galo juos apmokėti.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog sutartinius darbus atsakovei baigė P. G., atsakovės prievolei atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus neturi jokios teisinės reikšmės, nes darbai buvo atliekami su ieškove sudarytos sutarties pagrindu, pastaroji nebuvo nutraukta ir nauji sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir P. G. nesusiklostė.  

Dėl atlikto įskaitymo teisėtumo ir ieškinio reikalavimų tenkinimo

Projektavimo rangai skirtas specialus reglamentavimas numato, jog tuo atveju, jeigu nustatomi techninių dokumentų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pažeidė sulygtą rangos atlikimo darbų terminą, pirminį projektą parengė tik 2020 m. kovo 18 d., o visus projektavimo darbų trūkumus pašalino tik 2020 m. liepos 2 d., t. y. praėjus 152 dienoms nuo sutartimi sulygto termino. Atsakovė nurodė, jog dėl ieškovės vėlavimo patyrė nuostolių, todėl ieškovei nesumokėtą kainos dalį – 678 Eur įskaitė į patirtus nuostolius, ir dėl to ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas.

Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio prasme gali būti įskaityti tik priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kurių suėję ar nenurodyti terminai. Teismų praktikoje nuosekliai, remiantis CK 6.130 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, laikomasi reikalavimo, jog tam, kad būtų galima būtų atlikti įskaitymą, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6), abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo kitos šalies valios, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010 ir kt.).

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, inter alia išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar byloje yra pareikštas savarankiškas materialinis reikalavimas įskaitymą pripažinti negaliojančiu, ieškovo atlikto įskaitymo teisėtumo patikrinimas yra bylos nagrinėjimo dalykas, jeigu ši aplinkybė yra atsakovo atsikirtimo pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas remdamasis minėtu išaiškinimu 2014 m. liepos14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1198/2014, nurodė, jog iš esmės identiška situacija susiklosto ir tais atvejais, kai atsakovo atsikirtimų į ieškovo reikalavimus pagrindą sudaro argumentai dėl įskaitymo atlikimo ir ieškovas su tuo nesutinka, tačiau nepareiškia atskiro savarankiško materialaus reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija: atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindžia atliktu įskaitymu, tuo tarpu ieškovė prašo nesuvadovauti atliktu įskaitymu, nereikšdama materialaus reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Atitinkamai ginčui išspręsti būtina patikrinti atsakovės atsikirtimo pagrįstumą, t. y. nustatyti, ar įskaitymo institutu buvo pasinaudota tinkamai ir dėl to atsirado įskaitymo padariniai (prievolės pasibaigimas).

Byloje nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. 19-09 pagrindu atsakovė įsipareigojo UAB „Draugystės sanatorija“ iki 2020 m. kovo 31 d. parengti ir pabaigti Gydymo paskirties pastato – „Sveikatos ir gerovės namai“ visas techninio projekto dalis ir atlikus ekspertizę įkelti ją į „Infostatyba“. Kaip jau anksčiau nustatyta, ieškovė buvo pasitelkta vienai iš projekto dalių – Gaisrinės saugos daliai parengti. Dėl ieškovės vėlavimo atlikti Gaisrinės saugos dalį UAB „Draugystės sanatorija“ 2020 m. spalio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje be kita ko nurodė, jog dėl Gaisrinės saugos dalies vėlavimo leidimas statybai pagal sutarties terminą nebuvo gautas, neturint leidimo nebuvo galimos darybos su bankais dėl finansavimo ir visa objekto statyba nusikėlė į žiemos sezoną. 2020 m. spalio 6 d. atsakovė buvo informuota, jog dėl laikų neatliktos Gaisrinės saugos dalies sulaikomas atsiskaitymas dėl 3 630 Eur sumos. 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovė su UAB „Draugystės sanatorija“ pasirašė susitarimą dėl patirtų nuostolių kompensavimo, kurio pagrindu sulygo, jog atsakovė 3 630 Eur sumai statome objekte nemokamai atliks interjerų autorinę priežiūrą ir pateiks reikiamus brėžinius.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, jog UAB „Draugystės sanatorija“ pareiškusi apie 3 000 Eur + PVM nuostolius, juos grindė sutartinėmis netesybomis dėl vėlavimo parengti sulygtą projektą, nes su UAB „Draugystės sanatorija“ sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. 19-09 numatė 0,1 procento dydžio delspinigius nuo sutarties kainos (31 617,30 Eur) per dieną už vėlavimą atlikti darbus laiku.

Tokiu būdu iš atsakovės atstovo paaiškinimu nustatyta, jog atsakovės patirti nuostoliai, į kuriuos atsakovė įskaitė ieškovei nesumokėtą sutartinės kainos dalį, atsirado dėl atsakovės, kito, su ieškove nesusijusio, kontrahento pritaikytų sutartinių netesybų.

Sugretinus atsakovės su UAB „Draugystės sanatorija“ bei atsakovės su ieškove sudarytų sutarčių sąlygas dėl netesybų matyti, jog pirmu atveju delspinigių dydis 0,1 procento nuo sutartinės kainos- 31 617, 30 Eur, su atsakove sudarytoje sutartyje šalys nesulygo dėl rangovui taikytinų netesybų už vėlavimą atlikti darbus. Remiantis sutarčių uždarumo principu, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis saisto tik jos šalis, todėl išskyrus įstatymo numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė savo minimalius nuostolius dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus nepagrįstai grindė kitos – su UAB „Draugystės sanatorija“ sudarytos sutarties nuostatomis, tuo labiau, jog yra ženklus skirtumas tarp sudarytų sutarčių kainų: su atsakove sudarytos sutarties kaina – 2 178 Eur, su UAB „Draugystės sanatorija“ – 31 617,30 Eur, todėl netesybų skaičiavimas atsakovei nuo 31 617,30 Eur pažeistų ne tik sutarčių uždarumo principą bet ir būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu. Tarp šalių nesant susitarimo dėl sutartinių netesybų taikymo, o susitarimą dėl papildomų darbų neatlygintino atlikimo atsakovei su UAB „Draugystės sanatorija“ pasirašius tik 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. spalio 20 d. atsakovė neturėjo ieškovei jokio priešpriešinio vienarūšio (piniginio) reikalavimo, kurį galėtų įskaityti į ieškovei nesumokėtą sumą, todėl atsakovės prievolė ieškovei negalėjo pasibaigti įskaitymu. Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė, nors ir pavėluotai, tačiau visus sutartinius darbus atsakovei atliko, ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtos sutartinės kainos dalies – 678 Eur priteisimo tenkintinas pilnai.

Dėl kompensuojamų ir procesinių palūkanų bei išieškojimo išlaidų priteisimo

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kompensacinių palūkanų paskirtis atlyginti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo prievolių vykdymo. Kompensacinių palūkanų ir delspinigių paskirtis sutampa. Įstatymo nustatytos kompensacinės palūkanos mokamos tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl sutartinių netesybų (delspinigių).

Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties Nr. FE2019-090 6.1  punkte sulygo dėl 0,02 procento dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sumos, todėl ieškovė nepagrįstai prašo taikyti atsakovei įstatymines palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme. Kadangi šalių laisva valia sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, ieškovei iš atsakovės priteistinos sutartinės 0,02 procento dydžio netesybos už ieškovės paskaičiuotas 283 dienas nuo nepamokėtos 678 Eur sumos ir ieškovei iš atsakovės priteistina 38,37 Eur delspinigių.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju šalys dėl procesinių palūkanų dydžio nesusitarė, tačiau ieškovė prašo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti pagal sutartį už ieškovės atliktus darbus. Atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl šio įstatymo nuostatos vertintinos kaip lex specialis CK 6.210 straipsnio atžvilgiu, atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo minėto įstatymo pagrindu yra pagrįstais ir tenkintinas. Taip pat remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ieškovė turi teisę į 40 eurų sumą. Reikalavimas dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų taip pat tenkintinas pilnai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Ieškovės ieškinys dėl 770,31 Eur (678 Eur skolos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 52,31 Eur kompensuojamų palūkanų) priteisimo tenkintinas 98,19 procentais, priteisiant 756,37 Eur (678 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 38,37 Eur delspinigių), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 98,19 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 1,81 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 372 Eur bylinėjimosi išlaidas (355 Eur advokato pagalbos išlaidų, surašant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu bei 17 Eur žyminio mokesčio). Atsakovė byloje patytė 1 034,55 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžių metu.

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas šalių atstovų pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.

Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška, ieškovei iš atsakovės priteistina 365,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (372*98,19 %), atsakovei iš ieškovės – 18,72 Eur (1 034,55*1,81 %) bylinėjimosi išlaidų. 

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 10,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 10,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes neviršija 5 Eur sumos (10,63 *1,81 % = 0,19).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Fire expert“, juridinio asmens kodas 302413755, iš atsakovės UAB „R. Anusevičiaus projektai“, juridinio asmens kodas 120985211, 678 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) skolos, 38,37 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 37 euro centus) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 756,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 365,26 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 26 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „R. Anusevičiaus projektai“, juridinio asmens kodas 120985211, iš ieškovės UAB „Fire expert“, juridinio asmens kodas 302413755, 18,72 Eur (aštuoniolika eurų ir 72 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „R. Anusevičiaus projektai“, juridinio asmens kodas 120985211, 10,43 Eur (dešimt eurų ir 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Šalims išaiškinti, kad per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Kristina Lysionok