Civilinė byla Nr. e2S-107-467/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37862-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9. (s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Skycop.com“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo UAB ,,Skycop.com“ ieškinį atsakovui AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.         Ieškovas UAB ,,Skycop.com“ 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AS Air Baltic Corporation 500 EUR dydžio kompensaciją ieškovo naudai, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.         Ieškovas nurodė, kad šiuo ieškiniu UAB Skycop.com, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl piniginės kompensacijos bei procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo AS Air Baltic Corporation.

3.         Ieškinyje teigiama, kad atsakovas, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas A. L. ir J. V. skrydžių atžvilgiu - buvo sutrikdytas skrydis Vilnius – Ryga 2018-06-06 Nr. BT346. Šis skrydis buvo atidėtas. Keleiviai galutinį skrydžio tikslą (Praha) pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.         Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB ,,Skycop.com“ ieškinį atsakovui AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo, motyvuodamas tuo, kad, atsižvelgiant į ginčo specifiką – vartotojų (keleivių) teisių gynimas, į tai, kad ieškinį teikia ieškovas, kuris, kaip teigia, perėmė reikalavimo teisę į atsakovą iš vartotojų, o ne nuo atsakovo tiesiogiai nukentėję vartotojai, ieškinį atsisakytina priimti kaip paduotą nesuinteresuoto asmens (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

5.         Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Skycop.com“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-04 nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip paduotą nesuinteresuoto asmens, ir perduoti spręsti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui, įpareigojant pirmosios instancijos teismą ieškinį priimti ir civilinę bylą pagal 2018-11-30 ieškovo ieškinį iškelti.

6.         Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi yra paneigiama jau suformuota teismų praktika. Bylose, kuriose ieškovas (arba analogiškai veikiančios bendrovės) ieškinį dėl kompensacijos pagal Reglamentą pateikė reikalavimo teisės perleidimo pagrindu, jau yra priimti net 5 galutiniai teismo procesiniai sprendimai, tokiu būdu pripažįstant ieškovą tinkama proceso šalimi. Taip pat atskirojo skundo pateikimo dienai dar 25 bylose tas pats teismas ieškinį priėmė ir išsiuntė atsakovui atsiliepimams pateikti.

7.         Be to, kartu su ieškiniu ieškovas pateikė rašytines reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu keleiviai J. V. ir A. L. asmeniškai perleido reikalavimo teisę į savo piniginį reikalavimą pagal Reglamentą, taigi ieškovas po reikalavimo perleidimo yra materialiojo teisinio santykio šalis, turinti teisę pareikšti ieškinį teisme. Bet kuriuo atveju galutinė išvada dėl šalies tinkamumo galima tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas, t. y. priimant sprendimą, išnagrinėjus bylą iš esmės.

8.         Apeliantas pažymi, kad nurodytas vartojimo teisinių santykių pobūdis pats savaime nesukelia jokių teisinių padarinių CPK 3 str., 7 d., 137 str. 2 d. 8 p. taikymo požiūriu, kadangi nei CK 6.102 str. įtvirtinti tiesioginiai reikalavimo perleidimo draudimo atvejai, nei Lietuvoje galiojantys specialūs įstatymai nenumato draudimo pripažinti ieškovą tinkamu iš vartojimo santykių įgyto reikalavimo pagrindu, visiškai atitinkančiu CK 6.102 str. 1 - 3 d.

9.         Pagal Reglamento nuostatas (4, 5, 6 str.) kompensacija keleiviui priklauso įvykus tam tikriems šiame teisės akte įtvirtintiems juridiniams faktams t. y. atšaukus skrydį; atsisakius vežti keleivį; atidėjus skrydį, dėl kurio keleivis galutinį kelionės tikslą pasiekia 3 val. vėliau. Nustačius šiuos juridinius faktus kiekvienam keleiviui, nepriklausomai nuo jo patirtų išgyvenimų, trukdžių, prarastos galimybės piniginės vertės, lyties, sugaišto laiko ir kt., priklauso fiksuota standartinė ir vienoda kompensacija už prarastą laiką. Tuo tarpu papildoma individuali žala (kuri nėra reikalaujama ieškiniu) gali būti priteisiama įrodžius konkrečias, išskirtines ir su asmeniu susijusias aplinkybes (Reglamento 12 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieškovo atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.

11.         Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-06-30 nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

12.         CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

13.         Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).

14.         Taigi sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nuspręsdamas, kad ieškovas neturi suinteresuotumo, nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, ieškinio priėmimo stadijoje yra sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai, o dėl materialiųjų teisinių klausimų pasisakoma tik nagrinėjant (išnagrinėjus) bylą iš esmės.

15.         Taigi, pagal suformuotą teismų praktiką bylos iškėlimo stadijoje teismas negali atlikti jokio materialiosios teisės taikymo ir vertinimo, esant tiesioginiams įrodymams apie ieškinį reiškiančio asmens materialinį suinteresuotumą byloje. Šiuo atveju, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė rašytines reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu keleiviai J. V. ir A. L. kiekvienas asmeniškai perleido reikalavimo teisę ieškovui į savo piniginį reikalavimą pagal Reglamentą. Pirmosios instancijos teismas į nurodytus įrodymus neatsižvelgė ir jų nevertino.

16.         Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovą laikė netinkama proceso šalimi, remdamasis ir vartojimo teisinių santykių pobūdžiu. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas vartojimo teisinių santykių pobūdis pats savaime nesukelia jokių teisinių padarinių CPK 3 str., 7 d., 137 str. 2 d. 8 p. taikymo požiūriu, kadangi nei CK 6.102 str. įtvirtinti tiesioginiai reikalavimo perleidimo draudimo atvejai, nei Lietuvoje galiojantys specialūs įstatymai nenumato draudimo pripažinti ieškovą tinkamu iš vartojimo santykių įgyto reikalavimo pagrindu, visiškai atitinkančiu CK 6.102 str. 1-3 d., nes reikalavimo teisės perleidimo draudimai, įtvirtinti CK 6.102 str. 1-3 d., siejami su konkrečiomis prievolės rūšimis, tačiau ne su tarp šalių susiklosčiusiu teisinių santykių pobūdžiu. Be to, kaip jau minėta, tokie klausimai ieškinio priėmimo stadijoje negali būti sprendžiami.

17.         Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimus, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

18.         Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to, panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovo UAB ,,Skycop.com“ ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB ,,Skycop.com“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                      Alma Urbanavičienė