Civilinė byla Nr. e2A-303-302/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00353-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras Logistics“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras Logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alsuva“ dėl nuomos mokesčio priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bleiras Logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alsuva“ 78 776,81 Eur nuomos mokestį, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės nuo 2016 m. kovo 30 d. susiklostė 255,36 kvadratinių metrų  bendro naudingojo ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – patalpos) nuomos teisiniai santykiai. Ieškovės bei atsakovės vadovus siejo pasitikėjimu grindžiami santykiai, todėl rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo, o patalpos buvo nuomojamos laikantis žodinio bei konkliudentiniais veiksmais sudaryto šalių susitarimo. Patalpose veiklą vykdė atsakovė, iš kurios šias patalpas 2016 m. kovo 30 d. įgijo ieškovė. Vadovaujantis šalių susitarimu, mėnesio patalpų nuomos kaina buvo nustatyta 4 600 Eur plius PVM, o tai patvirtina ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Nuo 2019 metų atsakovė pradėjo tinkamai nevykdyti savo, kaip nuomininkės, įsipareigojimų, t. y. atlikdavo tik dalinius mokėjimus, neapmokėjo 2020 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitos faktūros BLOB Nr. 1879 bendrai 66 792 Eur sumai, 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaitos faktūros BLOB Nr. 1896 bendrai 27 830 Eur sumai. Be to, atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. rugsėjo 21 d. skolos grafiką, kuriame užfiksuota atsakovės skola ieškovei – 62 211,96 Eur.

3.       2020 m. birželio 1 d. parengta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. BL2020/06/01-01 (toliau – sutartis). Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad nuomos mokesčio dydis yra 2 500 Eur plius PVM. Nors atsakovė pasirašė sutartį tik po metų – 2021 m. gegužės 25 d., nuomos santykiai nutrūkę tarp šalių nebuvo nuo 2016 metų, atsakovė veiklą vykdė nuomojamose patalpose, tad buvo užtikrintas nuomos santykių tęstinumas. 2020 metais atsakovės atliekamais mokėjimais už nuomos paslaugas buvo dengiami seniausi jos įsiskolinimai pagal 2020 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 1879 bendrai 66 792 Eur sumai, 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 1896 bendrai 27 830 Eur sumai. Pagal 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 1896 iš 27 830 Eur buvo sumokėta tik 4 691,55 Eur, likusi 23 138,45 Eur suma liko nesumokėta.

4.       2021 m. balandžio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 2144 bendrai 33 275 Eur sumai nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. Pagal minėtą sąskaitą nei vienas mokėjimas atliktas nebuvo. Atsakovės buhalterė pasirašė jai atsiųstą skolų suderinimo aktą, patvirtindama, kad 2022 m. kovo 23 d. UAB „Alsuva“ skola UAB „Bleiras Logistics“ sudaro 62 483,87 Eur. Nuo 2022 m. kovo mėnesio nuomos mokesčio mokėjimą atsakovė visiškai nutraukė.

5.       Atsakovės skola už nuomos paslaugas sudaro 78 776, 81 Eur pagal šias neapmokėtas sąskaitas: 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 1896 (neapmokėtas likutis 23 138,45 Eur); 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 2144 (33 275 Eur); 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą  BLOB22/03 Nr. 040 (3 045,42 Eur); 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą  BLOB22/04 Nr. 041 (3 045,42 Eur); 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą  BLOB22/05 Nr. 009 (3 045,42 Eur); 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą  BLOB22/06 Nr. 009 (3 045,42 Eur); 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą  BLOB22/07 Nr. 009 (3 045,42 Eur); 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą  BLOB22/08 Nr. 009 (3 045,42 Eur); 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą  BLOB22/09 Nr. 009 (3 045,42 Eur); 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB22/10002 (3 045,42 Eur).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Bleiras Logistics“ iš atsakovės UAB „Alsuva“ 24 363,36 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 24 363,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

7.       Teismas sprendė, kad nors ieškovė teigė, jog iki 2021 m. gegužės 25 d. sutarties sudarymo šalys buvo sudarę patalpų nuomos sutartį konkliudentiniais veiksmais bei žodžiu, tačiau ši aplinkybė neįrodyta.

8.       Teismas pažymėjo, kad nors, ieškovės teigimu, nuomos santykiai tarp šalių susiklostė jau nuo 2016 m. kovo 30 d., tačiau pirmą sąskaitą už nuomą ieškovė išrašė tik 2020 m. gegužės 28 d., be to, atsakovės 2020 m. rugsėjo 21 d. skolos grafike ir 2022 m. kovo 23 d. skolų suderinimo akte nenurodoma, kad skola susidarė už nuomą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien PVM sąskaitos faktūros išrašymas nėra pakankamas išvadai, kad šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, kadangi nė viename iš pateiktų įrodymų nėra užfiksuota, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis dėl patalpų nuomos.

9.       Teismas konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų, jog konkliudentiniais veiksmais ir žodžiu buvo suderintos esminės žodinės nuomos sutarties sąlygos – patalpų nuomos kaina, nuomos terminas, atsiskaitymo tvarka. Teismo sprendime pažymėta, kad nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. tarp šalių dėl patalpų buvo susiklostę ne nuomos, o panaudos teisiniai santykiai, todėl už naudojimąsi patalpomis nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. atsakovė nėra skolinga ieškovei.

10.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad sutartis pasirašyta 2021 m. gegužės 25 d., o sutartyje numatyto nuomos mokesčio atsakovė nemoka nuo 2022 m. kovo 1 d., sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 24 363,36 Eur nuomos mokesčio (3 045,42 Eur x 8 mėn. (2022 m. kovo – spalio mėn. laikotarpis)) yra pagrįstas, todėl tenkintas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė UAB „Bleiras Logistics“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 54 413,45 Eur nuomos mokesčio, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.       Nuo 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties tarp šalių susiklostė patalpų nuomos santykiai, nes atsakovei buvo leista tęsti veiklą ieškovei perleistose patalpose. Rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo, patalpos buvo nuomojamos, laikantis žodinio šalių susitarimo. Vien tai, kad pirmą sąskaitą už nuomą ieškovė išrašė tik 2020 m. gegužės 28 d., nepaneigia nuomos santykių tarp šalių egzistavimo fakto.

11.2.       2020 m. rugsėjo 21 d. skolos grafike nėra konkretizuojama skolos prigimtis, nenurodoma, kad skola susidarė už nuomą, tačiau tai negali būti vertinama, jog skola nėra susidariusi už nesumokėtą nuomą.

11.3.       2022 m. kovo 23 d. skolų suderinimo akte nėra aiškiai nurodyta, kad skola susidarė už patalpų nuomą, tačiau vertintina aplinkybių visuma, kuri pagrindžia, kad 54 413,45 Eur skola susidarė pagal už patalpų nuomą išrašytas 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą  ir 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą.

12.       

12.1.       Nuomos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, Patalpomis atsakovas naudojosi panaudos pagrindais, o ieškovė nereiškė pretenzijų ar reikalavimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Nuomos sutartis sudaryta tik 2021 m. gegužės 25 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės deklaratyvius pareiškimus apie šalių sudarytą žodinę nuomos sutartį.

12.2.       Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi ieškovei mokėjimus pagal tariamai sudarytą žodinę nuomos sutartį. Be to, šalims 2021 m. sudarius nuomos sutartį, joje ieškovė neužsiminė apie įsiskolinimą už nuomą.

12.3.       2021 m. gegužės 25 d. nuomos sutartyje sulygtas nuomos mokestis yra beveik dvigubai mažesnis nei ieškovės įrodinėjama žodine nuomos sutartimi sutarta nuomos kaina, tačiau ieškovė niekaip nepaaiškino šio skirtumo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė UAB „Alsuva“ pardavė ieškovei UAB „Bleiras Logistics“, be kita ko, dalį žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), administracinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), gamybinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

15.       2020 m. birželio 1 d. ieškovė parengė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. BL2020/06/01-01 dėl patalpų nuomos, numatant, kad nuomos terminas nustatomas iki 2023 m. birželio 1 d. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad nuomos mokesčio dydis yra 2 500 Eur plius PVM. Atsakovė sutartį pasirašė 2021 m. gegužės 25 d.

16.       Ieškovė išrašė atsakovei 2020 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 1879 bendrai 66 792 Eur sumai, 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 1896 bendrai 27 830 Eur sumai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuo 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties tarp šalių susiklostė patalpų nuomos santykiai, nors rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau patalpos buvo nuomojamos, laikantis žodinio šalių susitarimo. Be to, apeliantė nurodo, kad vien tai, jog pirmą PVM sąskaitą faktūrą už nuomą ieškovė išrašė tik 2020 m. gegužės 28 d., nepaneigia nuomos santykių tarp šalių egzistavimo fakto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

18.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.478 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-469/2019). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. šalys rašytinės patalpų nuomos sutarties nebuvo sudarę.

19.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo – pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovei 2020 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 1879 bendrai 66 792 Eur sumai, 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 1896 bendrai 27 830 Eur sumai. Bylos duomenys pagrindžia, kad 2020 m. birželio 1 d. ieškovė parengė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. BL2020/06/01-01 dėl patalpų nuomos, numatant, kad nuomos terminas nustatomas iki 2023 m. birželio 1 d. Atsakovė sutartį pasirašė 2021 m. gegužės 25 d. Taigi, rašytinė patalpų nuomos sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 25 d. 

21.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktos 2020 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. BL2020/06/01-01 turinį, sprendžia, kad ieškovė neįrodė iki minėtos sutarties sudarymo tarp šalių egzistavus nuomos teisiniams santykiams. Priešingai, kaip matyti iš 2020 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatų, šalys nenurodė esant atsakovės įsiskolinimui už patalpų nuomą ieškovei nuo 2016 m. kovo 30 d. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovė pirmą PVM sąskaitą faktūrą atsakovei pateikė praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo ieškovės įrodinėjamos nuomos teisinių santykių pradžios, sudaro pagrindą vertinti, jog šalys nebuvo sudarę nuomos sandorio. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovės vienašališkai išrašytos 2020 m. gegužės 28 d. PVM sąskaita faktūra BLOB Nr. 1879 ir 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra  BLOB Nr. 1896  nėra pakankamos spręsti, jog nuomos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė ne nuo 2021 m. gegužės 25 d., o nuo 2016 m. kovo 30 d. (CPK 178 straipsnis).

22.       Apeliantės teigimu, nors tiek 2020 m. rugsėjo 21 d. skolos grafike, tiek 2022 m. kovo 23 d. skolų suderinimo akte nėra aiškiai nurodyta, kad skola susidarė už patalpų nuomą, tačiau aplinkybių visuma pagrindžia, jog skola susidarė pagal už patalpų nuomą išrašytas 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą BLOB Nr. 1896 ir 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą.

23.       Iš į bylą pateikto 2020 m. rugsėjo 21 d. skolos grafiko nustatyta, kad atsakovė UAB „Alsuva“ pripažino savo 62 211,96 Eur įsiskolinimą ieškovei ir išdėstė jo grąžinimą 15 mėnesių laikotarpiui. Taip pat iš 2022 m. kovo 23 d. skolų suderinimo akto, kuris pasirašytas abiejų šalių atstovų, nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei 2022 m. kovo 31 d. sudarė 62 483,87 Eur.

24.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2020 m. rugsėjo 21 d. skolos grafiko ir 2022 m. kovo 23 d. skolų suderinimo akto turinį, sprendžia, kad minėti įrodymai nepagrindžia atsakovės įsiskolinimo ieškovei už patalpų nuomą iki 2021 m. gegužės 25 d. fakto. Pažymėtina, kad nei viename iš minėtų įrodymų nėra nurodyta, jog atsakovės skola ieškovei susidarė būtent dėl nesumokėto nuomos mokesčio. Priešingai, iš į bylą pateiktų ieškovės ir atsakovės tarpusavio išrašytų sąskaitų suvestinės nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2022 m. spalio 31 d. nustatyta, kad minėtu laikotarpiu šalys viena kitai teikė paslaugas, vykdė tarpusavio prekių pardavimą, atliko rangos darbus, taip pat teikė paskolas ir vykdė dalines paskolų užskaitas. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. skolos grafike ir 2022 m. kovo 23 d. skolų suderinimo akte fiksuoti atsakovės įsiskolinimai, susidarę tarp šalių susiklosčiusių įvairių teisinių santykių (rangos, pirkimo – pardavimo, paskolos) pagrindu, bet ne dėl patalpų nuomos teisinio santykio (CPK 178 straipsnis).

26.       Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

27.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei nepateikus į bylą įrodymų, pagrindžiančių šalių susitarimą dėl patalpų nuomos nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2021 m. gegužės 25 d., atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė turi 54 413,45 Eur įsiskolinimą ieškovei. Kaip minėta, ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad šalys sulygo dėl patalpų nuomos nuo 2016 m. kovo 30 d., tačiau šios procesinės pareigos ieškovė neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, byloje nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys tarp šalių egzistavus nuomos teisiniams santykiams iki 2021 m. gegužės 25 d. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė vienašališkai išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras atsakovei, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių tarp šalių nuomos teisinių santykių egzistavimo, nepatvirtina atsakovės pareigos mokėti ieškovei nuomos mokestį už patalpas iki rašytinės nuomos sutarties sudarymo.

28.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

31.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Bleiras Logistics“  apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

32.       Atsakovė UAB „Alsuva“ pateikė prašymą priteisti 1 620,31 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

33.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovės UAB „Alsuva“ teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. kovo 3 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2022 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 799 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 2 338,70 Eur, nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 1 620,31 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras Logistics“, juridinio asmens kodas 301513603, 1 620,31 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt eurų ir 31 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alsuva“, juridinio asmens kodas 183811081.

Teisėjai                                                     Romualda Janovičienė

                                                     Gintaras Pečiulis

                                                     Žilvinas Terebeiza