Civilinė byla Nr. 2S-1161-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05483-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.11.1; 3.1.11.4; 3.1.14.8.1; 3.3.2.4

                            (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-10827-962/2021 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. G., I. G..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       pareiškėjas V. J. 2021 m. balandžio 6 d. elektroniniu paštu kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjui V. J. nustatė terminą pašalinti prašymo trūkumus – pateikti teismui įstatymo nustatyta tvarka pasirašytą prašymą bei skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Pareiškėjui išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus nustatytų prašymo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (bylą inicijuojantį dokumentą) teismui pateikė elektroniniu paštu. Pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus.

4.       Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nenurodo aplinkybių, patvirtinančių skundo pagrindą ir dalyką, bei įrodymų, patvirtinančių aplinkybes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

5.       Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Europos Sąjungos teisės normų nuostatoms, ištirti ir pranešti ar skundžiami pirmosios instancijos teismo veiksmai yra antikonstituciniai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, CPK bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos pareiškėjui ir visiems kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams numato galimybę elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu.

5.2.                      Pareiškėjas turi teisę ir galimybę saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu. Bet kokios kitos nutartys yra antikonstitucinės bei neteisėtos, kiek jomis atsisakoma pripažinti konstitucinės pareiškėjo teisės kreiptis į teismą pagal įstatymo nuostatas.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisėtai neišreikalavo vykdomosios bylos medžiagos ir skundžiamo antstolio patvarkymo ir jų nevertino. Pareiškėjas tikėtinai tinkamai pagrindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su teismo sprendimo įvykdymu.

6.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas pareiškėjui terminas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumus pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas V. J. 2021 m. balandžio 6 d. elektroniniu paštu kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėjo pateiktas prašymas yra su trūkumais, t. y. 1) nėra įstatymo nustatyta tvarka pasirašytas, o taip pat 2) skunde dėl antstolio veiksmų nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas V. J., nesutikdamas su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

10.       Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą netrukdo įstatymų leidėjui nustatyti formalius reikalavimus, taikomus asmens kreipimuisi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą konstatuojamosios dalies I skyriaus 12 punktas). Atitinkamai CPK 5 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmuo kreiptis į teismą turi įstatymų nustatyta tvarka.

11.       Teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų suteikiama asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas (CPK 510 straipsnis). Skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios pasaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (510 straipsnio 2 dalis). Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

12.       Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas pažeistų civilinių ar ginčijamų subjektinių teisių gynimo būdas, tačiau laikina procesinio pobūdžio priemonė susieta su konkrečiu civiliniu procesu ginant savo subjektinę teisę, dėl kurios taikymo prašymas gali būti reiškiamas tik esant tam tikriems CPK nustatytiems pagrindams (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad vykdymo procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymą apibrėžia CPK 510 straipsnio 2 dalis, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vykdymo procese yra susietas su skundo padavimu antstoliui. Šį skundą, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti tiek antstoliui, tiek teismui turi pareigą antstolio veiksmus skundžiantis asmuo, jei antstolio veiksmais yra pažeidžiama jo subjektinė teisė.

13.       Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas CPK 111 straipsnyje nustatė formos ir turinio reikalavimus, kuriuos turi atitikti kiekvieno besikreipiančio į teismą asmens pateikiamas procesinis dokumentas. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Taigi įstatymų leidėjas nustatė pareigą ne teismui, bet besikreipiančiam į teismą asmeniui pateikti aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus.

14.       Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai tą nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateiktame teismui procesiniame dokumente, pavadintu „Skundas“, nėra nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pateiktame dokumente pareiškėjas iš esmės apsiriboja reikalavimu, susijusio su jam skolininkų mokamu nuomos mokesčiu ir nuomos sutarties vykdymu, tačiau nėra aišku nei kokį konkrečiai antstolio veiksmą (neveikimą) pareiškėjas skundžia, nei kokiomis aplinkybėmis (skundo / prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas) grindžia savo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių šio skundžiama nutartimi nustatyto trūkumo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

15.       Teismui paduodamame procesiniame dokumente taip pat privalo būti jį paduodančio asmens parašas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 1751 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką bei formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 10 d.) patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę (Aprašo 5 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas ir jo taikymo tvarką įtvirtinantys poįstatyminiai aktai nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Vadinasi, pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti savo teisę teikti teismui procesinį dokumentą (šiuo atveju prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių) elektroninėmis ryšių priemonėmis, turėtų jį teikti jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros.

16.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, t. y. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas elektroniniu paštu įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būtu, todėl šis trūkumas turi būti pašalintas. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog klausimą, susijusį su pareiškėjo V. J. procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, ne kartą išsamiai išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, t. y. jam ši tvarka, jos nesilaikymo pasekmės jau buvo daug kartų detaliai nurodytos kitose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-330/2019; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019 ir kt.). Taigi, kadangi elektroniniu paštu pateiktas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat neatitinka CPK ir pirmiau nurodytame poįstatyminiame teisės akte nustatytų reikalavimų. 

17.       Apeliantas V. J. atskiruoju skundu taip pat prašo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl minėto aprašo normų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Europos Sąjungos teisės normų nuostatoms. Pažymėtina, kad pareiškėjui taip pat ne kartą yra išaiškinta, jog klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti jo pareikšto prašymo.

19.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

20.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21.       Pareiškėjo V. J. atskirojo skundo netenkinus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui V. J. papildomą septynių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti prašymo trūkumus, nurodytus Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas