Civilinė byla Nr. e2S-1593-577/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08534-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos ir delspinigių iš skolininko R. D. priteisimo. Skolininkui pareiškus prieštaravimus, ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš skolininko R. D. 64,51 Eur skolos už elektros energiją, procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. atsakovas neatsiskaitė už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energiją.

2.       Atsakovas R. D. prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai. Nurodė, kad iš ieškovės nėra gavęs sąskaitų dėl ginčo sumų ir jam nebuvo žinoma ši prievolė, ieškovė iki kreipimosi į teismą galėjo susisiekti su atsakovu, tačiau pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Atsakovas apmokėjo ieškinyje nurodytą sumą, nes iš teismo gavo sąskaitas už elektrą bendriems namo poreikiams.

                        II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Ignitis“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 11 Eur žyminio mokesčio, taip pat priteisė iš atsakovo R. D. ieškovei UAB „Ignitis“ 4 Eur, o į valstybės biudžetą 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas, įvertinęs ieškovo rašytinių paaiškinimų turinį, konstatavo, kad ieškovė atsisakė ieškinio, todėl bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. 

5.       Nustatęs, kad nėra kilęs ginčas, jog prievolė, t. y. atsakovo pareiga mokėti už elektrą bendroms namo reikmėms, egzistuoja, kad atsakovas neginčija įsiskolinimo dydžio, įvertinęs tai, jog prievolė atsiradusi nuo 2016 metų gruodžio mėnesio, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog kaip rūpestingas savininkas galėjo ir privalėjo žinoti apie minėtą prievolę. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, o ne kitaip bendravo su atsakovu, neturi esminės reikšmės nagrinėjamojoje byloje ir neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Pažymėjo, kad atsakovas, kuris yra advokatas, gavęs teismo įsakymą, turėjo galimybę įvykdyti prievoles neperėjus į ginčo teiseną, dėl ko patirtos papildomos bylinėjimosi išlaidos.

6.       Teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl iš ieškovės atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

7.       Priėmęs ieškinio atsisakymą, teismas ieškovei grąžino 11 Eur žyminio mokesčio (75 proc. sumokėto žyminio mokesčio), o iš atsakovo ieškovei priteisė 4 Eur žyminio mokesčio ir į valstybės biudžetą - 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atsakovas R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei bei į valstybės biudžetą; pakeisti skundžiamą nutartį ir priteisti visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.        Pagal 2008 m. spalio 13 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 15 punktą ieškovė privalo atsakovui įteikti mokėjimo dokumentą arba jį išsiųsti atsakovui paštu. Atsakovas buvo nurodęs, kad mokėjimo dokumentai atsakovui nebuvo pateikti, apie jų egzistavimą atsakovui nebuvo žinoma. Atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu Sutartį, o ieškovė neįgijo teisės į ieškinį. PVM sąskaitas-faktūras už elektrą, tiekiamą į atsakovo patalpą ieškovė pateikdavo el. paštu, tačiau PVM sąskaitas-faktūras už elektrą bendroms namo reikmėms pateikė tik per teismą.

8.2.       Teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, padarė klaidingą išvadą, jog nekilo ginčas dėl to, kad atsakovo pareiga mokėti už elektrą bendroms namo reikmėms egzistuoja, ir kad labiau tikėtina, jog savininkas galėjo ir privalėjo žinoti apie minėtą prievolę.

8.3.       Neįvykdyta ieškovės pareiga Sutartyje nustatytu būdu pateikti atsakovui sąskaitą (apeliantas pažymi, kad sąskaita yra ir vartotojo teisė žinoti, už kokią suteiktą paslaugą, apibrėžtą matavimo vienetais, iš jo reikalauja mokėti paslaugos teikėjas) nesukuria atsakovo prievolės.

8.4.       Ieškovė elgėsi aplaidžiai ir piktnaudžiavo procesu, t. y. inicijavo skolos priteisimą, nebandydama susisiekti su atsakovu. Ieškovės Sutarties vykdymo pažeidimų ir netinkamo procesinio elgesio išdavoje atsiradusias pasekmes (bylinėjimosi išlaidas) teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui.

8.5.       Jeigu skundžiama nutartis būtų palikta galioti, tai sudarytų precedentą viešųjų paslaugų teikėjams piktnaudžiauti sutarčių nevykdymo aplinkybėmis, suteiktų nepateisinamą paslaugų teikėjų pranašumą sutartiniuose santykiuose vartotojų atžvilgiu ir įgalintų paslaugų teikėjus piktnaudžiauti teismo procesais paslaugų gavėjų (vartotojų) sąskaita. 

2.       Ieškovė UAB „Ignitis“ atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1.       Atsakovas nei viename iš teiktų procesinių dokumentų įsiskolinimo dydžio neginčijo ir netgi apmokėjo įsiskolinimą ieškovui t. y. ieškinio reikalavimą pripažino.

9.2.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ši teisės norma nustato vartotojo pareigą apmokėti už suvartotą elektros energiją bendrosioms namo reikmėms, taip pat ši teisės norma elektros energijos tiekimo teisinių santykių prasme suteikia teisę elektros energijos tiekėjui reikalauti atsiskaityti už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosioms reikmėms patiektą elektros energiją. Atsakovas yra advokatas t. y. asmuo turintis specialių žinių, išmanantis teisės aktus bei gebantis juos taikyti, kuris galėjo ir privalėjo žinoti apie minėtą prievolę. Pažymėjo, jog kiekvienam Objekte esančiam butui suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms dalį apskaičiuoja ir informaciją elektros energijos tiekėjui, šiuo atveju ieškovei, teikia Objekto administratorius. Pagal Objekto administratoriaus pateiktus duomenis išrašomos PVM sąskaitos faktūros už bendroms Objekto reikmėms suvartotą elektros energiją yra talpinamos į savitarnos portalą, kuriame atsakovas gali matyti pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas apie jam išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo informuotas.

9.3.       Ieškovas teikdamas ieškinį siekė realaus savo teisių gynimo; nepatogumų, trukdžių ar rūpesčių atsakovui sukėlimas nebuvo  ieškovės tikslas.

9.4.        Atskirajame skunde paminėtos naujos aplinkybės, dėl neva pažeistų vartotojo teisių, neturėtų būti vertinamos, kadangi dėl jų nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.         Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11.         Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų  paskirstymo, ieškovei atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 29 punktas). Taigi, bylą nutraukus atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisė; priėmęs ieškinio atsisakymą, iš atsakovo ieškovei priteisė 4 Eur žyminio mokesčio ir 7,16 Eur pašto išlaidų valstybei. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, padarė klaidingą išvadą, kad nekilo ginčas dėl to, kad atsakovo pareiga mokėti už elektrą bendroms namo reikmėms egzistuoja, ir kad labiau tikėtina, jog savininkas galėjo ir privalėjo žinoti apie minėtą prievolę.

14.        Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis apmokėjo ieškovės ieškinyje nurodytą sumą, tačiau ne dėl to, kad ieškinys pagrįstas, o dėl to, kad atsakovui pirmą kartą buvo pateiktos sąskaitos už elektrą bendriems namo poreikiams. Būtent šis apmokėjimas lėmė tai, kad civilinė byla buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad atsakovas, apmokėdamas visą skolos sumą, pripažino prievolę atsiskaityti už bendrosioms reikmėms laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. suvartotą elektros energiją (pagal šiuo laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras).

15.        Apeliantas nurodė, kad ieškovė elgėsi aplaidžiai, piktnaudžiavo procesu, t. y. inicijavo skolos priteisimą, prieš tai nesusisiekusi su atsakovu, taip pat vengė susisiekti ir atsakovui pateikus prieštaravimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 8 straipsnyje pareiga bendradarbiauti tarpusavyje numatyta dalyvaujantiems byloje asmenims, t. y. ne tik ieškovui. Apeliantas nepateikė duomenų, kad gavęs teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą susisiekė su kreditore, bandė išsiaiškinti kilusius klausimus dėl pareikšto reikalavimo ir pan. Taigi, teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas, gavęs teismo įsakymą, turėjo galimybę anksčiau įvykdyti prievoles. Tai reikšminga nustatant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16.        Pažymėtina, kad net ir sumokėjęs ieškovės reikalaujamą sumą (kaip minėta, ieškinio sumos sumokėjimas lėmė bylos nutraukimą), atsakovas teikė teismui atsiliepimą į ieškinį, už kurį ir patyrė išlaidas už advokato pagalbą.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad, kreditorius, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, patyrė išlaidų už advokato pagalbą, kurių, nutraukus bylą, teismas nepaskirstė. Nustatytos aplinkybės bei išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį ir neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18.        Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai pakeisti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas   

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič