Administracinė byla Nr. eAS-504-968/2023

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Registrų centras) dėl įsakymų dalių pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo „Dėl Sujainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo (Raseinių r.)“ (toliau – ir 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas) dalį dėl P. B. suprojektuoto 1,00 ha žemės sklypo Nr. 631, esančio (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 02-08-11167 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Raseinių r.)“ (toliau – ir 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas) dalį dėl P. B. neatlygintinai perduodamo 1,00 ha žemės sklypo Nr. 631, esančio (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos suprojektuoti ir įregistruoti atitinkamuose registruose duomenis apie naujai suprojektuotą žemės sklypą, P. B. teisių perėmėjams (pareiškėjai) neatlygintinai perduoti kitą, tokio paties ploto ir vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti NŽT pateikti Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui duomenis apie naujai suprojektuotą ir neatlygintinai perduodamą sklypą, siekiant atlikti pakeitimus Raseinių rajono 1-ajame notarų biure 2006 m. gegužės 30 d. išduotame paveldėjimo teisės liudijime Nr. ASR 3765, (paveldėjimo byla Nr. 193/2003) apie pareiškėjos paveldėtą 1,00 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinio tėvas P. B. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Vykstant nuosavybės teisių atkūrimo P. B. procedūrai, 2004 m. rugsėjo 2 d. buvo parengtas žemės sklypo ženklinimo-parodymo aktas, tačiau į žemės sklypo ženklinimą-parodymą buvo pakviesta tik P. B. anūkė J. K.. P. B. 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn jo naudotus asmeninio ūkio žemės sklypus ir namų valdos žemės sklypą (3 sklypai po 1 ha, kurių Nr.: 631, 632 ir 633). Pareiškėjai 2006 m. gegužės 30 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį ji paveldėjo du žemės sklypus (Nr. 632 ir 631). Pareiškėja kurį laiką pati prižiūrėjo paveldėtą žemę, bet vėliau pagal panaudos sutartį perdavė žemės sklypus Nr. 289 ir 631 trečiajam asmeniui. Trečiajam asmeniui 2023 m. birželio mėn. kilo abejonių dėl panaudos pagrindu perduotų žemės sklypų ploto. Pareiškėja, pasikreipusi į NŽT Raseinių skyrių, išsiaiškino, jog vienam žemės sklypui yra suteikti du atskiri unikalūs numeriai ir du atskiri kadastro numeriai, t. y. ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Taigi, nors nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėja turi du žemės sklypus – 0,89 ha ploto ir 1 ha ploto, faktiškai ji neturi galimybės disponuoti tokio ploto žeme.

Pareiškėja teigė, kad ji neturi specialaus išsilavinimo ar specialių žinių, todėl ji negalėjo įvertinti dokumentų teisingumo ir teisėtumo. Ji visiškai pasitikėjo nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose ir planuose nurodyta informacija, kuri nesukėlė abejonių ir notarui. Pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2023 m. birželio 15 d., kai nuvyko į NŽT Raseinių skyrių. Pareiškėja pabrėžė, kad klaida (žemės sklypų „persidengimas“) atsirado ne dėl asmens, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir ne dėl jos, kaip turto paveldėtojos, kaltės. P. B. laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o jo sūnus E. B. ir vėliau pareiškėja laiku kreipėsi dėl palikimo priėmimo, todėl jie negali būti laikomi atsakingais už valstybės tarnautojų klaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, jog šiuo atveju yra pažeidžiama konstitucinė teisė į nuosavybę, skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. B. skundą ir nurodė, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjai sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teigė, jog ji apie savo pažeidžiamas teises sužinojo 2023 m. birželio 15 d., tačiau ji nenurodė, kad nežinojo apie skundžiamus administracinius aktus, o prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindė tuo, jog ji neturi specialių žinių, kad galėtų įvertinti dokumentų teisingumą, visiškai pasitikėjo dokumentuose, planuose nurodyta informacija ir šie dokumentai buvo pateikti notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.

Teismas nustatė, jog pareiškėja siekia, kad būtų pakeistos 2004 metais priimtų administracinių aktų dalys, tačiau pareiškėja skundą padavė praleidusi naikinamąjį dešimties metų terminą. Pareiškėja nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo, t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamų administracinių aktų priėmimu. Atsižvelgiant į tai, skundo dalį dėl reikalavimų pakeisti 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą ir 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad, atsisakius priimti reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinius reikalavimus – įpareigoti NŽT atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėja V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartį.

Pareiškėja teigia, kad ginčo esmė ta, jog dokumentuose yra nurodytas teisingas žemės sklypų dydis, tačiau faktiškai vienam žemės sklypui yra suteikti du unikalūs numeriai ir du kadastro numeriai, todėl pareiškėja negali disponuoti tokiu žemės plotu, koks jai priklauso. Pareiškėja pakartoja, jog ji neturi specialių žinių, kad galėtų įvertinti dokumentų ir planų teisingumą, ir ji sėkmingai gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjos nuomone, teismas, atsisakydama priimti jos skundą, neįsigilino į bylos esmę, ir neatsižvelgė į tai, kad nėra kito būdo ištaisyti ne dėl pareiškėjos kaltės atsiradusią klaidą. Teismo nutartis yra labai formali. Tai, kad dėl ginčijamų administracinių aktų yra pažeidžiama konstitucinė teisė į nuosavybę, turėtų būti vertinama kaip išimtinė situacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad kai kuriais atvejais pažeista teisė gali būti ginama, net jei yra praleistas ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju būtent ir susiklostė toks atvejis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teisės aktuose įtvirtintų skundo padavimo terminų.

Akcentuotina, kad teisės teorijoje ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013, LVAT 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-652-492/2017) terminai pagal savo pobūdį yra skirstomi į procesinius ir materialiuosius. Procesiniai terminai yra reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai, priešingai negu materialieji terminai (pvz., ieškinio senaties terminai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje), sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (Civilinio kodekso 1.126 str. 1 d.), o pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė teisė pasibaigia.

Pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas